Alytaus apylinkės teismo nutartis

2019-06-11 · Byla Nr. TS-12-878/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-11
Bylos Nr.
TS-12-878/2019
Teisminio proceso Nr.
1-53-1-00228-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. G.
Kategorijos
Byla Nr. TS-12-878/2019
Teisminio proceso Nr. 1-53-1-00228-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14; (S) 2.5.14.2.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 11 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Alytaus pataisos namuose nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme;

3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;

7. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d. (į bausmės laiką įskaitytos 23 dienos), į Alytaus pusiaukelės namus atvyko 2017 m. gegužės 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 357–52 atmestas nuteistojo R. G. prašymas paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog R. G. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas ketvirtą kartą. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Visus tris kartus Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį, nepritarė, jog nuteistajam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Teigiamai vertinama tai, kad nuteistasis šiuo metu, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose, dirba, dalyvauja ne tik privalomose, bet ir papildomose resocializacijos programose bei papildomose užimtumo veiklose. Yra darbštus, tvarkingas, dalyvauja dvasiniuose renginiuose. Laikosi nuteistajam nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį. Psichiką veikiančių medžiagų niekada nevartojo. Neigiamai vertinama tai, kad nuteistasis į Komisijos rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies: tęsė darbą, tačiau rekomendacijos mokėti finansinius įsipareigojimus ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus nevykdo. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir sumažėjo, tačiau, atsižvelgiant į visas pirmiau išvardintas aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad laisvėje nuteistasis sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Šalies argumentai

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose 2019 m. gegužės 22 d. gautas nuteistojo R. G. skundas dėl Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Nr. 357–52. Skunde nuteistasis prašo panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, jog pagrindinė priežastis kodėl Komisija atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą yra ta, kad jis „neduoda“ antstoliams pinigų. Komisija nenori su juo kalbėti, nori primesti savo sąlygas. Nurodė, kad jis ne kartą skunduose yra išdėstęs savo finansinius prioritetus, kurie priklausys nuo sėkmės. Šiuo metu tiek jis, kaip fizinis asmuo, tiek įmonės, kuriose jis turi įtakos, skolinasi pinigus, kad sukurtų grįžtamąją pridėtinę vertę, ir iš to būtų galima pradėti dengti skolas, ieškinius, atlyginti padarytas žalas ir vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus. Nurodė, kad pagal Komisijos nutartį, jis idealus kandidatas būti paleistam į laisvę, bet dėl to, kad „neduoda“ antstoliams pinigų, kyla pagrindas manyti, kad, paleistas į laisvę, vėl darys nusikaltimus. Paleidus jį iš pataisos įstaigos pasikeistų tik tai, kad likusią bausmės dalį jis galėtų gyventi su šeima nuolatos, kadangi šiuo metu iš įkalinimo įstaigos yra išleidžiamas savaitgaliais. Jis yra laisvas jau pastaruosius dvejus metus, skundą rašo savo ofise Alytaus centre ant Nemuno kranto su vaizdu į Nemuną, ką tik papietavęs „Dzūkų alaus restorane“, skundą atveš teismui savo asmeniniu automobiliu. Nurodė, kad gyvendamas Alytaus pataisos namuose jis kuo puikiausiai savo gyvenimo būdu ir elgesiu įrodė, kad nekelia visuomenei nei menkiausio pavojaus, jos netrikdo, jo buvimas laisvėje niekam nekelia nepatogumų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.

Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju bausmės atlikimo metu nuteistojo R. G. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas ketvirtą kartą. Nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi nuteistajam R. G. formaliai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau šio klausimo sprendimui nepakanka nustatyti vien tik formalųjį pagrindą, nes būtina įvertinti visumą aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika vis dar vertinama kaip vidutinė – 49 balai pagal OASys vertinimo metodiką, iš kurių 40 balų sudaro statiniai (nekintantys) veiksniai ir 9 balus sudaro dinaminiai (kintantys) veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei mąstymu realiai dar galėtų sumažinti. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad būtų nustatyta akivaizdi pažanga juos mažinant: nuo praeito vertinimo 2018 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. (Komisijos nutarimo dienos), R. G. nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo nė vienu balu.

Nuteistasis skunde akcentavo tai, kad pagrindinė priežastis, kodėl Komisija atsisako taikyti jam lygtinį paleidimą, yra ta, kad jis „neduoda“ antstoliams pinigų. Nurodė, kad jis ne kartą skunduose yra išdėstęs savo finansinius prioritetus, kurie priklausys nuo sėkmės. Teismo vertinimu, tokie nuteistojo argumentai jo padėties nepateisina, priešingai, rodo jo itin atmestiną požiūrį į turimus finansinius įsipareigojimus. Net ir aiškiai suvokdamas, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Komisija abejoja lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu, yra jo turimi finansiniai įsipareigojimai ir požiūris į juos, jis vis tiek nieko dėl to nekeičia, žalos atlyginti nesistengia, vietoje to pasirenka priešingą poziciją ir menkina žalos atlyginimo svarbą. Komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. nutarime dėl lygtinio paleidimo, kuriuo prieš tai R. G. buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, viena iš rekomendacijų buvo pradėti mokėti finansinius įsipareigojimus ir pakeisti požiūrį į įsipareigojimų vykdymą, tačiau jis iki šiol dėl to jokių pastangų neparodė. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo bendras turimas skolos likutis yra net 34 408,90 Eur, bet jokių dokumentų, kad ši suma arba nors kokia jos dalis būtų atlyginta, nėra. Komisija pagrįstai sprendžia, kad tokie dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę laisvėje bei padidinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Šiuo atveju labai svarbu, kad nuteistasis pakeistų savo požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą ir todėl, kad beveik visi R. G. įvykdyti nusikaltimai buvo įvykdyti, jam siekiant įgyti finansinės naudos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad iki šios bausmės atlikimo R. G. jau buvo teistas net 9 kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas vos 16 metų. Dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, tai rodo, jog jo įvykdyti nusikaltimai neatsitiktiniai, vykdomi sistemingai, įžūliai nepaisant visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Aptartos aplinkybės R. G. apibūdina kaip linkusį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni R. G. teisės pažeidimai taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu.

Kiekvienu atveju vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. Šiuo atveju laikyti, kad nuteistasis elgėsi nepriekaištingai, negalima. Nors bausmės atlikimo metu R. G. buvo 5 kartus skatintas, tačiau ir 3 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Drausminės nuobaudos šiuo metu jau negaliojančios, tačiau vien jų turėjimas atitinkamai charakterizuoja R. G. ir rodo, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. Tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų.

Atkreiptinas dėmesys ir į R. G. nuostatas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis ankstesnių pokalbių metu išsakydavo nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą ir gan atlaidžiai vertino tam tikrus nusikaltimus (finansinius, įvykdomus prieš juridinius asmenis), pateisindavo juos, kaip būdą prasimanyti pinigų. Nors šiuo metu teigia, kad yra būdų, kaip nusikaltimų išvengti ir išgyventi be jų, atranda įvairių būdų užsidirbti pinigų, turi verslo idėjų, tačiau vis dar yra linkęs vengti mokesčių mokėjimo, įsipareigojimų vykdymo, nemano, kad tai yra nereikalinga ar naudinga. Įsipareigojimus jis interpretuoja savaip ir tvirtai laikosi savo požiūrio. Toks nuteistojo požiūris į visuomenėje priimtas taisykles rodo, kad jis vis dar laikosi kriminogeninio pobūdžio nuostatų. Netgi savo skunde R. G. nurodo aplinkybes kaip pagrindą savo gerai turtinei padėčiai įrodyti – pietauja restorane, turi ofisą miesto centre su gražiu vaizdu, asmeninį automobilį, tačiau jis nė kiek nesistengia, turėdamas pakankamai pajamų, spręsti turimos didelių finansinių įsipareigojimų problemos.

Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikalstų. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis, lyginant ją su visa skirta bausme, dar yra pakankamai didelė – daugiau 1 metai 9 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už visuomenei pavojingą veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, paminėti bausmės tikslai nuteistojo R. G. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo R. G. skundas dėl 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimo Nr. 357–52 panaikinimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. G. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.