- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- T-584-543/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00228-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
nuteistasis R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:
1. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį, 1992 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 1 punktą, galutine subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme;
2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 5 dalies 2 punktą, 9 dalį, galutine subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme;
3. Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos 2015 m. vasario 19 d. ir 2015 m. birželio 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
4. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
5. Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;
6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2015 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir 2015 m. lapkričio 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė;
7. Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos 2015 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu ir 2016 m. vasario 12 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2014 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2021 m. vasario 28 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 23 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta nuteistąjį R. G. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui taikyti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis Komisijai pristatomas penktą kartą, šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusi neatliktos bausmės dalis nedidelė - 1 metai 4 mėnesiai 5 dienos. Pastaraisiais kartais komisija svarstydama nuteistojo prašymus nepritarė, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, kadangi nuteistasis nevykdė finansinių įsipareigojimų. Tačiau vertinant nuteistojo elgesį šiuo metu stebimas teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, dirba pagal individualios veiklos pažymą. Atsižvelgė į komisijos rekomendacijas - pradėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis optimistiškai vertina ateities galimybes, turi daug planų ir stengiasi juos įgyvendinti. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo baustas tris kartus, tačiau nuobaudos negalioja, paskutinė nuobauda skirta 2016 metais. Skatintas penkis kartus už nepriekaištingą elgesį, kas rodo, kad nuteistasis pasikeitė teigiama linkme. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose. Dalyvavo projekte „Žalioji oazė“, rūpinosi aplinka Pusiaukelės namuose. Taip pat kartu su specialistais organizavo kitas prasmingas veiklas Pusiaukelės namuose. Atliko aplinkos tvarkymo darbus lopšelyje-darželyje. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 76 balų ir šiuo metu vertinama 48 balais, tai rodo akivaizdžią pažangą mažinant riziką. Nagrinėjamu atveju komisija konstatuoja, kad nuteistąjį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Nutarimą atsisakoma patvirtinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. G. nuo 2014 m. lapkričio 11 d. bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmę šio metu atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, dirba pagal individualios veiklos pažymą, pradėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus, yra penkis kartus paskatintas. Jo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 48 balai (pagal OASys), iš jų 20 – statiniai balai, 8 – dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis dar gali pakeisti savo teigiamu elgesiu; rizika tik šiek tiek sumažėjo, ankstesnio vertinimo metu ji buvo 49 balai. Nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje turės pastovią gyvenamąją vietą. Tai yra nuteistąjį palankiai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo R. G. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (48 balai), nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas 1 balu, lyginant su ankstesnio svarstymo metu nustatyta rizika, nepatvirtina akivaizdžios nuteistojo elgesio korekcijos teigiama linkme. Šiuo atveju akivaizdi ir įtikinanti nuteistojo daroma pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas iš viso tris kartus: du iš jų – už šiurkščius drausmės pažeidimus - mobilaus ryšio telefono turėjimą. Toks nuteistajam paskirtų drausminio poveikio priemonių skaičius bei drausmės pažeidimų pobūdis yra pagrindas spręsti, kad jo elgesio korekcija yra nepakankama, nes, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms.
Nors nuteistasis yra 6 kartus paskatintas, beveik visi paskatinimai skirti už nepriekaištingą elgesį, todėl, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, tai negali būti sureikšminta, nes kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.
Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka kriminogeninis veiksnys – ankstesni teisės pažeidimai. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus nuteistojo R. G. elgesį bausmės atlikimo metu, jo požiūrį į turimų problemų sprendimą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, pagrindo nėra. Nuteistasis anksčiau teistas net 9 kartus, iš kurių pirmą kartą – būdamas vos 16 metų, anksčiau yra buvęs teistas ir už smurtinius nusikaltimus, visi teistumai yra už tyčinius nusikaltimus. Bausmės vykdymo atidėjimo metu jis yra padaręs naują nusikalstamą veiką, naujas nusikalstamas veikas jis padarė, vos tik pasibaigus lygtinio paleidimo laikui. Dabartinis nusikaltimas yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis, tai rodo, jog jo įvykdyti nusikaltimai neatsitiktiniai, vykdomi sistemingai, įžūliai nepaisant visuomenėje priimtų moralės bei elgesio normų. Tai duoda pagrindą išvadai, jog nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai yra per silpni, o priimdamas sprendimus, jis ne visuomet geba apsvarstyti būsimas savo elgesio pasekmes, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo. Aptartos aplinkybės R. G. apibūdina kaip linkusį nusikalsti, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Teismas kritiškai vertina Komisijos padarytas išvadas, kad nuteistasis geba keistis teigiama linkme, nes iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis ankstesnių pokalbių metu išsakydavo nuostatas, remiančias bendrą nusikalstamumą ir gan atlaidžiai vertino tam tikrus nusikaltimus (finansinius, įvykdomus prieš juridinius asmenis), pateisindavo juos, kaip būdą prasimanyti pinigų, dabar irgi linkęs vengti mokesčių mokėjimo, įsipareigojimo vykdymo, nes nemano, jog tai yra naudinga ar reikalinga. Interpretuoja įsipareigojimus savaip ir tvirtai laikosi savo požiūrio. Turimi dideli nuteistojo dideli finansiniai įsipareigojimai gali apsunkinti nuteistojo integraciją į visuomenę laisvėje bei padidinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Komisija 2019 m. gegužės 15 d. netenkinusi nuteistojo prašymo, rekomendavo iki pakartotinio svarstymo datos šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones nuteistajam: tęsti darbą ir mokėti finansinius įsipareigojimus. Nuteistasis dirba, tačiau finansinius įsipareigojimus tik pradėjo vykdyti ir, palyginus su teismo nuosprendžiais priteistų žalų dydžiais, yra atlyginęs tik labai simbolinę nusikaltimais padarytų žalų dalį. Šiuo atveju labai svarbu, kad nuteistasis pakeistų savo požiūrį į finansinių įsipareigojimų vykdymą ir todėl, kad beveik visi R. G. įvykdyti nusikaltimai buvo įvykdyti jam siekiant įgyti finansinės naudos. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju R. G. bausmę atlieka už eilę tyčinių, įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su nusikaltimais nuosavybei, ekonomikai, finansų sistemai, kas akivaizdžiai rodo, jog asmuo sistemingai linkęs pažeidinėti įstatymus, nerodantis noro pasikeiti ir gyventi pagal nustatytas elgesio normas.
Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo dienai dar liko atlikti daugiau nei 1 metai 4 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo bausmės. Teismo vertinimu, tam, kad galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus tokiai neatliktos bausmės daliai, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Taip pat, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, teismas sprendžia, kad R. G. pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, nėra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis R. G. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,
nutaria:
netvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2019 m. spalio 23 d. nutarimo taikyti nuteistajam R. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.