Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2.3.1.2.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.3.1.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

2020 m. sausio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-979-998/2019 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl naujų įrodymų

8. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis už 2015, 2016, 2017, 2018 m. Nurodė, kad anksčiau šių duomenų neteikė, nes anksčiau klausimas dėl jo įmonės finansinių galimybių nebuvo keliamas.

9. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog nėra pagrindo šiuos naujus įrodymus pridėti prie bylos. Paaiškino, kad šie dokumentai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

10. CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmas (lot. revisio prioris instantiae), o ne pakartotinis bylos išnagrinėjimas, todėl ir apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme taip pat vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Procesų abiejų instancijų teismuose skirtumai, be kita ko, lemia, kad visi įrodymai turi būti teikiami būtent pirmosios instancijos teisme – su ieškiniu arba rengiantis bylos nagrinėjimui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalis,179 straipsnis, 181 straipsnio 2 dalis, 198, 226 straipsniai). Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama optimizuoti bylos proceso eigą, juo skatinamas proceso koncentruotumas, nustatoma kiekvieno proceso dalyvio pareiga rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, t. y. rūpestingai, laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus ir / ar argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į reikalavimus.

11. Įstatymų leidėjo valia apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nebent nustatytų tokias aplinkybes: 1) šiuos įrodymus nepagrįstai atsisakė priimti pirmosios instancijos teismas; 2) šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Būtent toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas bei šio ribojimo išimtys ir yra nustatyti atsižvelgiant į apeliacijos specifiką, kai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas vertinamas pagal byloje esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus bei šio teismo įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui papildomai patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms dėl ginčo dalyko išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

12. Teisėjų kolegijos nuomone, toks procesinis elgesys, kai tik priėmus apeliantui nepalankų teismo sprendimą šis savo pareigą teikti įrodymus, pagrindžiančius jos poziciją, teikia apeliaciniame procese, negali būti laikomas tinkamu ar sudarančiu pagrindą priimti naujus duomenis, taikant išimtį iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės. Be to, nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, byla buvo nagrinėjama nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2019 m. liepos 10 d., buvo perduota net mediacijos procesui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, atsakovo teikiami papildomi nauji rašytiniai duomenys nepriimti ir nevertinti su kitais įrodymais.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio padidinimo nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Nustatyta, kad ieškovė G. Ž. ir atsakovas A. Ž., būdami santuokoje, (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. Ž. ir (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters K. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3097-563/2012 tenkino pareiškėjų G. Ž. ir A. Ž. prašymą, panaikino santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini). Sasnavos bažnyčioje, apskaitos įrašą Nr. 356, įrašytą 2004 m. lapkričio 16 d. Marijampolės civilinės metrikacijos skyriuje, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. Ž. nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. išlaikymui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystes įsipareigojo mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 72,40 Eur (250,00 Lt) kiekvienam vaikui, pinigines lėšas pervedant į G. Ž. atsiskaitomąją sąskaitą.

15. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus padidinti priteisto išlaikymo dydį nuo 72,40 Eur iki 190,00 Eur kiekvienam vaikui, motyvuodamas tuo, kad pasikeitė vaikų poreikiai, padidėjo kainos, tėvas yra pajėgus finansiškai teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais, neatsižvelgė į tai, jog jis turi dar du vaikus, ir, padidinus priteistą išlaikymą, buvo pažeista jų teisė į teikiamą vienodą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

17. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas). Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad iš jo buvo priteista mokėti vaikams išlaikymą po 72,40 Eur, o jis dėl indeksacijos faktiškai moka po 77,13 Eur. Šis mokėtinos sumos padidėjimas yra sietinas su kainų pokyčiais ir vaikų poreikių padidėjimais. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

19. CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (LR Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktas). Siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Lietuvoje pasikeitė ekonominė situacija, nes padidėjo maisto produktų kainos lyginant su 2012 m. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad esant dabartinei ekonomikos rinkai, neadekvatu yra teigti, jog 5,00 Eur išlaikymo padidinimas, taikant infliacijos indeksaciją, yra proporcingas vyraujančioms kainoms. Indeksacijos (dėl infliacijos) taikymas išlaikymui neatitinka realius ir egzistuojančius rinkos pokyčius bei kainų pasikeitimus per pastaruosius metus.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (šalių, jų atstovų paaiškinimus, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą), nusprendė, kad vaikų būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį priteistas mokėti išlaikymas po 72,40 Eur (250,00 Lt) yra per mažas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada.

21. Ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 7 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir susitarta dėl vaikų išlaikymo, priėmimo. Ginčijamo sprendimo priėmimo momentu sūnui buvo 14 metų, o dukrai 12 m. Vaikai yra paaugliško amžiaus, todėl jų vystymasis yra spartus, greitai išauga aprangą bei avalynę. Pažymėtina, jog šiuo atveju nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt. Taip pat abu vaikai lanko mokyklą, o papildomai lanko Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklą (ieškovė laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. už K. Ž. sumokėjo 50,96 Eur (ugdymas 44,00 Eur, instrumento nuoma 6,96 Eur), už K. Ž. sumokėjo 64,00 Eur). Kajui 2018 m. rugsėjo 24 d. diagnozuotas alerginis rinitas, o Karolina nuo 2014 m. lapkričio 26 d. lankosi K. ir R. R. odontologijos klinikoje UAB „Šypsokis pasauliui“ (per gydymo laikotarpį iki 2019 m. balandžio 9 d.) yra sumokėta 709,00 Eur. Ieškovė teismui pateikė prekių įsigijimo čekius / kvitus iš prekybos centrų „Maxima“, „Senukai“, „Iki“, „Rimi“, „Pizza Express“, „Senoji Kepyklėlė“, „Promo Cash&Carry“, „Čia Market“, „Depo“, A. A. juvelyrinių gaminių įmonės, „Ermitažas“, „Eurokos“, „Sportland“, „Lidl“, „Stiliaus Kodas“, bilietus į koncertus. Pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo vaikų poreikius, nurodytus poreikių apskaičiavimo lentelėje, jose nurodytų sumų realumą, atsižvelgė į visuotinai žinomas kainas, į vaikų amžių, nusprendė, kad vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ir pakankama 902,00 Eur suma (60,00 Eur būrelių mokestis (violončelės pamokos, baletas,), maitinimas mokykloje 60,00 Eur, maistas 240,00 Eur, rūbai, 100,00 Eur, higienos priemonės 40,00 Eur, vaistai 50,00 Eur, laisvalaikis 100,00 Eur, gyvūnėlis 20,00 Eur, rinkliavos į mokyklą 10,00 Eur, buto išlaikymas 150,00 Eur, 12,00 Eur viešojo transporto bilietai, 10,00 Eur instrumentų išlaikymas, 50,00 Eur automobilis) išlaikymas abiem vaikams (kiekvienam vaikui po 451,00 Eur) užtikrintų jų poreikius bei atitiktų protingumo principą. Atsakovas su tokiomis ieškovės nurodytomis išlaidomis vaikų poreikių tenkinimui nesutiko, tačiau šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Jis nepateikė duomenų, kad prisideda prie išlaidų, skirtų periodiniams apsilankymams pas specialistus ir papildomiems kursams. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo manyti, kad ieškovės prašoma priteisti po 190,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui suma paauglio sūnaus ir dukros išlaikymui būtų per didelė.

22. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad buvo neatsižvelgta į jo finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, nes jo gaunamos pajamos per mėnesį yra tik apie 490,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apeliacinio skundo argumentu.

23. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

24. Nustatyta, kad atsakovui nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., namas įkeistas hipoteka, statybos vertė 132 000,00 Eur. Atsakovas dirba įmonėje UAB „LPGS Service“, jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 490,00 Eur, taip pat jis yra minėtos įmonės savininkas ir vadovas, įmonė įregistruota 2012 m. birželio 8 d., įstatinis kapitalas 2 896,00 Eur. Pačiam atsakovui priklauso automobilis „Mercedes“. Atsakovas taip pat turi kitus du nepilnamečius vaikus K. Ž., (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad vaiko gimimo aplinkybė savaime nereiškia, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, lyginant ją su teismo sprendimų priėmimo metu buvusia turtine padėtimi. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Apeliantas yra darbingo amžiaus, sveikas, turi visas galimybes imtis priemonių ir susirasti geriau apmokamą darbą, jei mano, kad UAB „LPGS Service“ jam negali būti mokamas didesnis atlyginimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas nurodo, jog jo gaunamos pajamos per mėnesį yra 490,00 Eur, tačiau jis advokatui sumokėjo 600,00 Eur už atsiliepimo parengimą, 400,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Remiantis šia aplinkybe labiau tikėtina, jog atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei jis bandė įrodyti. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

25. Vertinant ieškovės finansinę padėtį nustatyta, kad ji dirba Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Bitutė“ auklėtoja, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700,00 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis I. Simonaitytės g. 20-57, Klaipėda, turi automobilį. Šios faktinės aplinkybės iš esmės nepasikeitė nuo teismo sprendimo momento. Atsižvelgtina ir į tai, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Vaikai liko gyventi su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės indėlis į vaikų gerovę visuomet bus didesnis, nes jai tenka rūpintis kasdiene vaikų buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje, kai tuo tarpu atsakovas tik teikia savo dalį materialinio aprūpinimo. Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad ji pati deda maksimalias pastangas rūpintis vaikais ir jai finansiškai padeda jos mama R. P., kuri 2016 m. kovo 7 d., 2019 m. balandžio 8 d. sumokėjo 63,70 Eur, 70,00 Eur, 80,00 Eur Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklai už K. Ž. ir K. Ž., 2018 m. balandžio 10 d. ir 2018 m. gruodžio 6 d. sumokėjo 40,00 Eur, 150,00 Eur G. Ž. už vitaminus vaikams bei telefoninius pokalbius, 2017 m. birželio 26 d. sumokėjo 70,00 Eur Vilkaviškio vyskupijos jaunimo centrui už K. Ž. stovyklą. Atsakovas duomenų, kad duoda vaikams daugiau išlaikymo, nei priteista teismo sprendimu, nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai).

26. Vertindamas šalių galimybes teikti išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad abiejų šalių galimybės gauti pajamas ir esama turtinė padėtis yra tokia, kuri leidžia užtikrinti vaikų poreikius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra mokus ir išgali vaikų išlaikymui skirti po 190,00 Eur kas mėnesį.

27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, teisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo pakeitimą (CK 3.201 straipsnis), proceso teisės normas (CPK 185 straipsnis), todėl teismo sprendimą keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

30. Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

31. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas blogai apskaičiavo žyminį mokestį, nes skaičiavo jį nuo priteistos išlaikymo sumos, o ne jo faktiškai su indeksacija mokamos sumos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus. CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta, kad ieškinio suma skaičiuojama nuo su indeksacija mokamų periodinėmis išmokomis sumų. Teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista 72,40 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui, todėl byloje mokėtinas žyminis mokestis skaičiuojamas nuo šios sumos nes tik su tokiu išlaikymo dydžiu apeliantas sutinka. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 61,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai ir CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 80 straipsnio 7 punktą, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 96 straipsnio 1 dalį iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 3,00 Eur trūkstama žyminio mokesčio dalis, mokėtina už apeliacinį skundą (((190,00 – 72,40) x 2) x 12 = 2 822,40 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. Ž. iš atsakovo A. Ž. 200,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. Ž. į valstybės biudžetą 3,00 Eur trūkstamą žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.