Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams padidinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-14 sprendimą ir iš atsakovo A. Ž. nepilnamečių vaikų K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki nepilnamečių vaikų K. Ž. bei K. Ž. pilnametystės; paskirti ją, G. Ž., tvarkyti nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. turtą – išlaikymo lėšas uzufrukto teise. Nurodo, kad jos ir atsakovo A. Ž. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje su atsakovu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Ž., (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. Ž.. Santuoka su atsakovu nutraukta (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu. Ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo sprendimu, teismui patvirtinus jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo A. Ž. priteista po 250,00 Lt (72,40 Eur) kiekvieną mėnesį. Pažymi, jog atsakovas išlaikymą moka reguliariai. Tačiau santuokos nutraukimo metu sūnus K. buvo tik 7 metų, o dukra buvo 5 metų. Šiuo metu sūnus yra 13 metų, o dukra 11 metų, todėl pasikeitė vaikų poreikiai. Su atsakovu buvo sutarta, kad gera valia jis mokės po 250,00 Lt (72,40 Eur). Šiai dienai jis moka 151,39 Eur, tai vienam vaikui skiria 75,69 Eur.

Teismo posėdyje ieškovės G. Ž. atstovas advokatas Vytautas Agintas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nuo 2012 metų vaikų poreikiai yra padidėję, taip pat pasikeitė atsakovo finansinė padėtis. Jis yra įmonės savininkas ir direktorius, jo pasiskirtas atlyginimas sau neatitinka tikrovės. Atsakovo turto vertė 130000,00 Eur. Vaikų išlaikymą teikia tik ieškovė ir jos tėvai.

Teismas konstatuoja:

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Tuo tarpu atsakovas nesutinka su išlaikymo padidinimu, teigdamas, kad jis turi dar du išlaikytinius (nepilnamečius vaikus), jo mėnesinis darbo užmokestis yra tik 490,00 Eur, todėl mano, kad vaikų pertekliniai poreikiai turėtų būti mažinami, jis neišgali mokėti tokio dydžio išlaikymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kita) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).

Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 7 metams po teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis ir susitarta dėl vaikų išlaikymo, priėmimo. Dabar šalių nepilnamečiams vaikams yra 12 (dukrai) ir 14 (sūnui) metų, jie lanko mokyklą, kas reikalauja papildomų išlaidų (sąsiuviniai, pratybų vadovėliai ir kt.), sūnus lanko muzikos mokyklą, groja violončele, dukra lanko baletą, dėl ko vaikams reikalingos papildomos išlaidos. Taip pat sūnui nustatyta alerginė sloga ir jam reikalingi medikamentai, dukrai reikalingos odontologų paslaugos dėl žandikaulio bei dantų problemų. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad šiuo metu priteistos po 72,40 Eur išlaikymo sumos kiekvienam vaikui (atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu atsakovas moka kiekvienam vaikui po 77,13 Eur) nebepakanka vaikų poreikiams patenkinti (mokslui, aprangai, būreliams, maistui, kitoms būtinosioms išlaidoms). Be to, pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad per 7 metus pasikeitė šalies ekonominė padėtis, maisto produktų, rūbų, komunalinių patarnavimų, paslaugų kainos. Nors, atsakovo teigimu, infliacija nėra pagrindas išlaikymui didinti, nes pinigų nuvertėjimo dėl infliacijos kompensavimui yra numatyta indeksacija, kuri ir taikoma teikiant išlaikymą, o šiuo atveju atsakovas nepilnamečiams vaikams teikia po 77,13 Eur per mėnesį (pagal 2012-03-14 sprendimą atsakovas teikė 72,40 Eur), t. y. maždaug 5,00 Eur didesnis išlaikymas palyginus su 2012 m. išlaikymu, tačiau teismas pažymi, kad esant dabartinei ekonomikos rinkai, neadekvatu yra teigti, jog 5,00 Eur išlaikymo padidinimas, taikant infliacijos indeksaciją, yra proporcingas vyraujančioms kainoms, todėl neprotinga manyti, kad indeksacijos (dėl infliacijos) taikymas išlaikymui, atitinka realius ir egzistuojančius rinkos pokyčius bei kainų pasikeitimus per pastaruosius metus. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, jog atsižvelgiant į tokio amžiaus vaikų poreikius, akivaizdu, kad priteista 72,40 Eur (77,13 Eur atlikus indeksaciją) suma nebeužtikrina vaikų poreikių patenkinimo, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 185 straipsniai).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas, įvertinęs vaikų poreikių lentelę mano, kad kai kurios sumos yra tikėtinai per didelės, ir ieškovės nurodyta 1348,20 Eur vaikų poreikių suma neatitinka ieškovės turtinės padėties, pagal abiejų šalių galimybes teikiamo ir įmanomo teikti vaikams išlaikymo. Tačiau kartu teismas pažymi, kad ieškovė prašo priteisti tik apie ketvirtadalį nurodytos sumos, t. y. tik 190,00 Eur kiekvienam vaikui.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie išleidžiamas sumas vaikų poreikiams tenkinti, neturi pagrindo manyti, kad jos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaikų amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai nei pateikta teismui. Pabrėžtina, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės prašomi priteisti po 190,00 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui suma paauglio sūnaus ir dukros išlaikymui būtų per didelė. Pažymėtina, kad prašoma priteisti suma taip pat atitinka teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamą pusės minimalios mėnesinės algos dydį ir jo neviršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-209-916/2016), o atsakovo teiginiai, kad minimalus išlaikymo dydis yra 38,00 Eur/mėn., todėl šalių vaikams atsakovas šiai dienai moka dvigubai didesnį nei minimalus išlaikymą, yra prieštaraujantys vaikų interesams, teisėms ir jų poreikių užtikrinimui.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovo ir jo atstovo samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečių vaikų poreikiams nepagrįstumą, laikytini deklaratyviais, jie nepagrįsti nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikai gana ilgai su atsakovu negyvena. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų bei mokėjimo pavedimų vidutiniškai vaikams už lankomą muzikos mokyklą mėnesiui yra skiriama po 30,00 Eur kiekvienam vaikui (abiem vaikams 60,00 Eur), į sumą neįskaičiuojant papildomus startinius konkursų mokesčius, vykimą autobusu, baleto sukneles, triko, českutes ir kitą būtiną atributiką. Taip pat teismas nesutinka su teiginiais, jog 100,00 Eur per mėnesį rūbams yra per daug, nes, kaip matyti iš vaikų amžiaus (dukrai yra 12 metų, o sūnui 14 metų), jie yra paaugliško amžiaus, jų vystymasis yra spartus, todėl greitai išauga aprangą bei avalynę ir 100,00 Eur suma abiejų vaikų rūbams laikytina protinga. Pažymėtina ir tai, kad visaverčiam vaikų vystymui reikalingas pilnavertis maistas, t. y. mėsa, daržovės ir kt., todėl nesuprantami atsakovo atstovo teiginiai, kad pietūs mokykloje kainuoja 1,80 Eur, nes už tokią sumą mokyklose galima įsigyti tik vieną patiekalą ir jis nebus pilnavertis augančiam vaikui. Kaip matyti iš byloje esančių parduotuvių čekių/kvitų, ieškovė perka vaikams maistą, todėl manytina, jog abiejų vaikų maitinimui skiriama 240,00 Eur suma tūrėtų būti pagrįsta ir protinga. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog vaistai vaikams yra kompensuojami, tačiau teismas pažymi, jog ne visi vaistai yra kompensuojami, taip pat nekompensuojami vitaminai ir papildai. Pabrėžtina, kad vaikai periodiškai gali sirgti ir peršalimo ar kitokiomis ligomis, kurioms gydyti reikalingi medikamentai. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad ieškovė už teikiamas komunalines paslaugas šaltuoju laikotarpiu vidutiniškai sumoka apie 260,00 Eur, pripažintina, kad vasaros metu buto mokesčiai turėtų būti mažesni, tačiau vidutiniškai paskaičiavus metinį vidurkį, mokesčiai už butą mėnesiui turėtų sudaryti apie 220,00 Eur, o vienam vaikui tenkanti dalis būtų apie 75,00 Eur.

Kaip minėta, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Teismas, įvertinęs tai, jog byloje ieškovė pateikė išsamius įrodymus, pagrindžiančius vaikų poreikių tenkinimą, o atsakovo atstovas tik deklaratyviais teiginiais bandė pagrįsti vaikų poreikių mažinimą, atsižvelgęs į tai, kad sūnui K. yra pripažinta alergija, vaikai lanko papildomus užsiėmimus (baletas, violončelės pamokos), išanalizavęs šalių teiginius byloje esančių įrodymų kontekste, atsižvelgęs į tai, kad tokių išlaidų, kaip dalyvavimas konkursuose, rūbai, higienos priemonės, vaistai, vitaminai, laisvalaikio pramogos, gyvūnėlio išlaikymas (jis taip pat priskiriamas vaikų poreikių tenkinimui), rinkliavos į mokykla, viešojo transporto paslaugos bei nuosavo automobilio išlaikymas, kainos yra visuotinai žinomos priklausomai nuo vaikų poreikių, daro išvadą, jog apie 902,00 Eur (60,00 Eur būrelių mokestis (violončelės pamokos, baletas,), maitinimas mokykloje 60,00 Eur, maistas 240,00 Eur, rūbai, 100,00 Eur, higienos priemonės 40,00 Eur, vaistai 50,00 Eur, laisvalaikis 100,00 Eur, gyvūnėlis 20,00 Eur, rinkliavos į mokyklą 10,00 Eur, buto išlaikymas 150,00 Eur, 12,00 Eur viešojo transporto bilietai, 10,00 Eur instrumentų išlaikymas, 50,00 Eur automobilis) išlaikymas abiem vaikams (kiekvienam vaikui po 451,00 Eur) užtikrintų jų poreikius bei atitiktų protingumo principą (CPK 177, 178, 185 straipsniai, CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, kad teismas, pagrįsdamas vaikams reikalingą 902,00 Eur sumą, neįtraukė dukros dantų ir žandikaulio gydymą (kaip matyti iš bylos duomenų, ji nuo 2014 m. lankosi pas odontologą), taip pat neįtraukė išlaidų dėl stovyklų bei telefoninių paslaugų mokesčių, nepridėjo vaikų vykimo į konkursus išlaidų (startiniai dalyvio mokesčiai, aprangos, išvykų metu maitinimas, atributika ir t. t.), priešingu atveju, vaikų poreikių tenkinimo suma būtų dar didesnė. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad periodiniai apsilankymai pas specialistus ir papildomi kursai yra papildomos vienkartinės išlaidos, kurios turi būti papildomai dengiamos abiejų tėvų ir jos nesudaro pagrindo nuolatinai teikiamo išlaikymo padidinimui, tačiau pažymėtina, kad atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymu, jog kompensuoja dukros odontologų paslaugas ar kitaip papildomai aprūpina vaikus dėl jų vienkartinių išlaidų, todėl manytina, jog išlaikymo padidinimas yra būtinas, siekiant užtikrinta šalių vaikų poreikių tenkinimą.

Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios ir teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo abu tėvai (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) auklėtoja, jos gaunamos darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700,00 Eur. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi automobilį.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini), namas įkeistas hipoteka, statybos vertė 132000,00 Eur. Atsakovas dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis per mėnesį yra apie 490,00 Eur, taip pat jis yra minėtos įmonės savininkas ir vadovas, įmonė įregistruota (duomenys neskelbtini), įstatinis kapitalas 2896,00 Eur. Posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo įmonė turi automobilį Volswagen, o pačiam atsakovui priklauso automobilis Mercedes. Atsakovas taip pat turi kitus du nepilnamečius vaikus K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, jog sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Teismas, analizuodamas šalių galimybę teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymui reikalingą sumą, kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad jeigu šalių vaikams teiks išlaikymą po 190,00 Eur, jis neturės galimybės išlaikyti kitų savo dviejų vaikų. Teismas pažymi, jog išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Atkreiptinas dėmesį į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui reikalingą sumą. Taip pat pažymėtina, kad kiti atsakovo vaikai yra jauno amžiaus, todėl ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Pažymėtina ir tai, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Atsakovo atstovo teismo posėdžio metu išsakyti pasiūlymai ieškovei, jog reikėtų mažinti vaikų poreikius arba ieškotis kitų finansinių šaltinių kaip išlaikyti vaikus, vertintini kritiškai. Byloje pateikti R. P. (ieškovės mamos) mokėjimo nurodymai 10,00 Eur, 15,00 Eur, 20,00 Eur, 25,00 Eur, 30,00 Eur, 40,00 Eur sumoms K. Ž. įrodo faktą, kad ieškovei nepilnamečius vaikus padėjo išlaikyti jos tėvai. Pati ieškovė dirba 1,25 etato. Tokiu būdu manytina, kad ieškovė deda pastangas didesnių pajamų gavimui.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovas turi savo autoservisą, yra jo direktorius, tačiau jo darbo užmokestis yra tik 490,00 Eur, dėl ko jis iš esmės grindžia negalėjimą teikti šalių vaikams reikiamo išlaikymo dydžio. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas savo įmonę įkūrė 2012 m., įmonė veiklą vykdo jau 7 metai, kas leidžia daryti išvadą, kad verslas vystosi sėkmingai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad įmonė turi automobilį, kas taip pat leidžia manyti apie įmonės stabilią finansinė būklę. Vertinant atsakovo gaunamą darbo užmokestį, privalu atsižvelgti į tai, kad jis pats yra įmonės vadovas ir atlyginimą sau nusistatė pats, kas galimai turėjo įtakos darbo užmokesčio dydžiui. Kita vertus, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, turi paklausią specialybę. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus ir specialybę negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, kuris suteiktų galimybę atsakovui užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, byloje nėra. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad ieškovas turi namą, statybos metai 2016 m., namas įkeistas hipoteka. Šios bylos aplinkybės suponuoja išvadą, kad bankas, atsakovui suteikdamas kreditą namo įsigijimui/statybai, įvertino jo finansines galimybės, atsižvelgė į išlaikytinių skaičių, ir suteikė kreditą, kas rodo, kad atsakovo materialinė padėtis nebuvo sunki. Pažymėtina, kad namo statybos vertė 132000,00 Eur. Teismo vertinimu, asmenys, kurių yra sunki finansinė padėtis, dažniausiais gyvena socialiniuose būstuose, nuomojasi butus arba gyvena menkaverčiuose būstuose, taip pat gauna socialines išmokas, pašalpas, yra remtini valstybės, jiems yra suteikiama antrinė teisinė pagalba dėl negalėjimo patiems pasisamdyti advokatą. Šiuo atveju atsakovas neatitinka nė vieno iš kriterijų išvardintų aukščiau.

Atsakovo teigimu, ieškovės gaunamos pajamos yra apie 700,00 Eur, o jo apie 490,00 Eur, ieškovės dalis sudaro 59 proc., o jo – 41 proc. Pagal šią proporciją skaičiuojant, jis (atsakovas) turėtų dengti tik 141,00 Eur.

Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaikais, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaikais, užtikrinant jų poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Taigi, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo vaikų išlaikymo sumą skirstyti atsakovo pasiūlytai proporcijai.

Apibendrinant, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas neįrodė savo sunkios materialinės padėties, byloje nustatyta, kad vaikų poreikiai yra padidėję, todėl atsakovas privalo savo nepilnamečiams vaikams teikti didesnį išlaikymą.

Atsiliepime, o taip pat atsakovo atstovas posėdžio metu nurodė, kad vaikai gauna vaikų pinigus (50,00 Eur). Teismas sutinka su tokiais teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui reikia 451,00 Eur, atėmus vaikų pinigus (50,00 Eur), gaunama 401,00 Eur suma kiekvienam šalių vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį. Ieškovė ieškiniu prašė vaikų išlaikymui priteisti po 190,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kas šiuo atveju yra mažiau negu reali vaikų išlaikymui paskaičiuota suma. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė ieškiniu prašė padidinti pritiestą išlaikymą iki 190,00 Eur kiekvienam vaikui, ieškovės prašymas yra tenkintinas, iš atsakovo A. Ž. priteistina po 190,00 Eur kas mėnesį K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.200 straipsnis), išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200, 3.208 straipsniai). Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškinyje buvo pareikštas vienas materialus reikalavimas, kuris buvo patenkintas visiškai. Byloje už išlaikymo dydžio pakeitimą mokėtinas 64,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinio reikalavimas buvo tenkintas visiškai, iš atsakovo priteisina 64,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 300,00 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atstovo suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistina 300,00 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3097-563/2012 patvirtintą išlaikymo dydį iš A. Ž. ir nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. lapkričio 23 d., iš atsakovo A. Ž. priteisti sūnui K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvienam vaikui po 190,00 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti G. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž. 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. Ž..

Priteisti iš atsakovo A. Ž. 64,00 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.