Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 panaikinimo pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Anle.Lt“ ieškinį atsakovei N. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Anle.Lt“ kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. l. 1) prašydama priteisti iš atsakovės N. J. 13 711,34 Eur turtinę žalą. Ieškovė nurodo, kad iki arešto ir laisvės netekimo dirbo UAB „Anle.Lt“ direktoriumi, tačiau sulaikymo metu atsakovei, laikinai tapusiai UAB „Anle.Lt“ direktore, perdavė automobilį „Mercedes Benz E200“, kurio vertė – 7 240,50 Eur, motociklą „Yamaha R6“, kurio vertė – 3 475,44 Eur, ir „Swedbank“, AB, banko kortelę, kurioje buvo 33 135 Lt piniginių lėšų, bei 10 000 Lt grynais. Pasak ieškovės, atsakovė sąžiningai ėjo direktoriaus pareigas, tačiau ieškovei 2014 metais paprašius grąžinti nurodytus automobilį, motociklą ir banko kortelę, atsakovė to nepadarė. Ieškovė taip pat nurodo sumokėjusi žyminį mokestį kitoje byloje ir prašo jį įskaityti šioje civilinėje byloje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. nutartimi (e. b. l. 28–29) nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pagrįsti, ar ji yra tinkama ieškovė byloje, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą, pridėti įrodymus, pagrindžiančius išdėstytas faktines aplinkybes.

3. Vykdydamas teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartį, L. N. pateikė teismui ieškinį (e. b. l. 32–33), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės N. J. 12 492,76 Eur turtinę žalą. Ieškinyje nurodomi iš esmės analogiški argumentai, kaip ir nurodoma pirminiame ieškinyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi (e. b. l. 35–36) nustatė ieškovei UAB „Anle.LT“ terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

5. Nutartyje nurodoma, kad nėra aiškus ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir faktinis ieškinio pagrindas, todėl ieškovas įpareigotinas sukonkretinti ieškinio reikalavimą ir nurodyti, kokie konkretūs ir neteisėti atsakovės N. J. veiksmai turėjo įtakos turtinęs žalos atsiradimui.

6. Ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti nurodomas aplinkybes dėl 2013 m. spalio 31 d. išduoto įgaliojimo atsakovei N. J. veikti ieškovo vardu, bei nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad transporto priemonė ir motociklas priklausė jam nuosavybės teise.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Apeliantas L. N. atskiruoju skundu (e. b. l. 39) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas nesivadovavo proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais. Paaiškino, jog šalys turi teisę į aiškumą ir savo teisėtų lūkesčių įvykdymą, jie negali leisti palaipsniui sužinoti apie neva neaptiktus procesinio dokumento trūkumus. Ekonomiškumo principas apeliuoja į visų civilinio proceso dalyvių kokybišką teisinį darbą. Pakartotinai ieškinio trūkumai negalėjo būti nustatinėjami. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidinėja procesinį įstatymą, t. y. šokinėja per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) stadijas, nes teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi jau atliko pasiruošimą bei pradėjo patį bylos nagrinėjimą. Ieškovas savo reikalavime jau nurodė, kad transporto priemonė ir motociklas jam priklausė nuosavybės teise, kokie konkretūs ir neteisėti atsakovės veiksmai turėjo įtakos turtinės žalos atsiradimui. Apie tai liudija ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimai, tarnybiniai pranešimai, fotonuotraukos. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, galinčius patvirtinti nurodomas aplinkybes dėl 2013 m. spalio 31 d. išduoto įgaliojimo atsakovei veikti ieškovo vardu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

9. Atskirasis skundas tenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas.

13. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 str. 4 d. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 str., tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.).

14. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

15. Nagrinėjamu atveju iš patikslinto ieškinio turinio matyti, kad jame yra nurodytos esminės faktinės aplinkybės, kurių pagrindu kreipiamasi į teismą dėl žalos atlyginimo, t. y. ieškovas įgaliojo atsakovę veikti jo vardu, perdavė jai atitinkamą turtą, tačiau ji, paprašius grąžinti turtą ir pateikti ataskaitą, to nepadarė, dėl ko ieškovas patyrė turtinę žalą. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės nėra dviprasmiškos, suformuluotas konkretus ir aiškus materialinis teisinis reikalavimas atsakovei, nurodyta prašoma priteisti pinigų suma. Nors nurodytas ieškinio faktinis pagrindas bei ieškiniui pagrįsti pateikti dokumentai galimai turi netikslumų, vien tai nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio negalima priimti dėl esminių formalių jo trūkumų.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirengimo bylai nagrinėti metu teismas gali pašalinti neesminius ieškinio trūkumus, įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, nurodyti reikšmingas aplinkybes, tačiau tokių neesminių trūkumų buvimas nėra kliūtimi civilinę bylą iškelti. Be to, posėdžio pirmininko pareiga rūpintis, kad būtų nustatytos išsamios bylos aplinkybės (CPK 159 str. 1 d.). Todėl žodinio bylos nagrinėjimo iš esmės metu posėdžio pirmininkas gali užduoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti jų paaiškinimų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti bylai teisingai išnagrinėti. Pažymėtina, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali rinkti ar vertinti įrodymų bei spręsti, ar šie duomenys įrodo ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne jį įrodyti. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

17. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nurodė esmines faktines aplinkybes, o neesminiai ieškinio trūkumai gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo eigoje, todėl jie netrukdo ieškinį priimti ir pradėti pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadiją (CPK 115 str. 4 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl nutartis naikintina ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

18. Kiti apelianto argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto (ieškovo) L. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. ee2-5760-868/2019 ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.