Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANLE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANLE LT“ ieškinį atsakovei N. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė N. J. kreipėsi į teismą prašydama: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019, priimti naują sprendimą šioje civilinėje byloje ir UAB „ANLE LT“ ieškinį atmesti; priteisti atsakovei N. J. bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ANLE LT“ (toliau – UAB „ANLE LT“) ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei N. J., kuriuo iš atsakovės ieškovės naudai buvo priteista 12 492,76 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 281,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo. Atsakovė nedalyvavo teisminiame civilinės bylos nagrinėjime, neturėjo galimybės pasisakyti teisme ir dėl to neteko teisės į teisminę gynybą. Apie priimtą teismo sprendimą atsakovė sužinojo tik 2020 m. vasario 24 d. gavusi pašte registruotą antstolio R. V. laišką su procesiniais dokumentais dėl vykdymo proceso pagal sprendimą pradėjimo. Atsakovė teikia teismui prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, nes pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakovė turi teisę teikti prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, nes nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto termino. Atsakovės nuomone, aiški teisės normos taikymo klaida buvo padaryta ne tik dėl paties civilinio proceso, kai atsakovei netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai, bet ir dėl priimto teismo sprendimo ir jo turinio. Pažymėjo, jog teismo sprendime nurodyta, kad atsakovei procesiniai dokumentai su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu buvo siunčiame atsakovės adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą ieškinyje nurodė ieškovas. Iš tikrųjų šiuo adresu yra deklaruota atsakovės gyvenamoji vieta Lietuvoje, tačiau bendrovės vadovui L. N. buvo žinoma, ir šią aplinkybę jis sąmoningai nutylėjo ir nepranešė teismui, jog atsakovė yra Latvijos Respublikos gyventoja ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje. Ieškovo atstovui L. N. žinomas atsakovės adresas Latvijoje, tačiau jis jo teismui nenurodė, nors parengiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. birželio 5 d. jam teismas pasiūlė nurodyti visus jam žinomus atsakovės kontaktus. Taip pat L. N. buvo žinoma ir tai, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovė nuolat negyvena, o atvyksta tik retkarčiais, nes ji prižiūri Latvijos Respublikoje gyvenantį senyvo amžiaus ir ligotą savo tėvą. Tokiu būdu ieškovas atėmė iš teismo galimybę laikytis jau kasacinio teismo praktikos, jog nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą (šiuo atveju Latviją), naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis. Pažymėjo, jog, pasak teismo, atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji, veikianti pagal pavedimą, netinkamai atliko savo pareigas, nes iš ieškovės gavo daiktus, tačiau jų nepagrįstai negrąžino. Atsakovės įsitikinimu, šio ginčo atveju tokie santykiai tarp šalių nesusiklostė – atsakovė nebuvo įgaliota ir neatliko jokių teisinių veiksmų ieškovės UAB „ANLE LT“ vardu, susijusių su automobiliu ir motociklu. Civilinėje byloje nėra duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė būtų išdavusi įgaliojimą ar kitaip pavedusi atsakovei veikti jos vardu. Civilinėje byloje nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovei bendrovė perdavė UAB „ANLE LT“ nuosavybės teise ar kitokiu pagrindu priklausantį automobilį ir motociklą. Civilinėje byloje nėra įrodymų pagrindžiančių ieškovės tvirtinimą, jog automobilis ir motociklas priklausė bendrovei. Tai, kad nurodytos transporto priemonės niekada nepriklausė Bendrovei patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00645-15 medžiagoje esantys dokumentai. Nepaisant to, kad teismas sutiko su ieškovės nurodytu žalos dydžiu – automobilio ir motociklo įvertinimu atitinkamai 7 240,50 Eur ir 3 475,44 Eur, atsakovės įsitikinimu civilinėje byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės nurodytą žalos dydį. Nurodė, kad visi bendrovės kortelėje esantys pinigai buvo tiek gryninami, tiek atsiskaitoma kortele tik gavus L. N. nurodymą ir visi buvo naudojami tik bendrovės reikmėms – tiek atsiskaitymams su darbininkais, tiek statybinių medžiagų pirkimui, reikalingos darbui įrangos nuomai, transporto paslaugoms apmokėti, o tai reiškia, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovė paėmė ir negrąžino bendrovei priklausančių 1 776,82 Eur.

3. Ieškovė UAB „ANLE LT“ atsiliepimu prašė atsakovės N. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

4. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 12 d. buvo priimtas teismo sprendimas. 2020 m. vasario 24 d. jau po trijų mėn. atsakovė neva sužinojo apie teismo sprendimą. 2020 m. balandžio 7 d., dar po 42 dienų nuo tariamo sprendimo gavimo ir aplinkybių sužinojimo momento, atsakovė sugalvojo paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. N. J. neturi teisės teikti prašymo dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, nes praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Atsakovė ignoravo visą procesą, jos veiksmai turi proceso veikimo prieš proceso koncentraciją bei ekonomiškumą požymių, terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 paduoti praleido ne dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, o išimtinai dėl savo kaltės. Ieškovės nuomone, aiški teisės normos taikymo klaida nebuvo padaryta ne tik dėl paties civilinio proceso, kai atsakovei tinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai, bet ir dėl visiškai pagrįsto teismo sprendimo turinio. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinyje nurodytu adresu atsakovė nuolat negyvena, o atvyksta tik retkarčiais, kad ieškovė žino jos el. paštą, telefoną. Tokių duomenų byloje nėra. Kaip nėra jokių duomenų, kad dėl tėvo sveikatos būklės pablogėjimo ji neva buvo Latvijoje ir dėl to negavo sprendime minimų pašto pranešimų. Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms negalima tvirtinti, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie civilinėje byloje vykusį teisminį procesą, nebuvo išklausyta, negalėjo pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai užtikrinti ir dėl to, neva buvo pažeista viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Byloje nustatyta, kad ieškovės UAB „ANLE LT“ vadovas ir akcininkas L. N. atsakovei N. J. 2013 m. spalio 31 d. suteikė įgaliojimą, pagal kurį atsakovė galėjo teikti L. N. vardu pareiškimus, prašymus, už jį pasirašyti reikiamus dokumentus, taip pat atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su dokumentų tvarkymu. Iš liudytojų V. J. ir V. B. parodymų, L. N. paaiškinimų bei rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė gavo saugojimui transporto priemonę Mercedes Benz E 200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio kaina 7 240,50 Eur, motociklą Yamaha R6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kaina 3 475,44 Eur, kurie buvo įsigyti už ieškovės UAB „ANLE LT“ pinigines lėšas. Taip pat atsakovė gavo AB „Swedbank“ banko kortelę, kuri priklausė UAB „ANLE LT“, ir kurioje buvo 1 776,82 Eur. Iš 2015 m. birželio 11 d. akistatos protokolo bei iš atsakovės laiškų, rašytų L. N., matyti, kad iš esmės atsakovė neginčija, kad gavo iš L. N. transporto priemones: automobilį Mercedes Benz E 200 ir motociklą Yamaha R6 bei pinigines lėšas, kurių dydis yra 1 776,82 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad ji ieškovei šiuos daiktus, t. y. automobilį, motociklą ir pinigines lėšas grąžino.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 15 d. nutartimi tenkino atsakovės N. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019; skyrė civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 teismo posėdį bylą nagrinėti iš esmės 2020 m. liepos 23 d. 9.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo patalpose, esančiose Laisvės pr. 79A, Vilniuje (306 salė).

6. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus duomenis, konstatavo, jog atsakovės pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad atsakovė buvo išvykusi į Latvijos Respubliką. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktas susirašinėjimo, kuris, tikėtina, vyko su atsakovės dukra, vertimas nepaneigia atsakovės teiginio, kad ji buvo išvykusi į Latvijos Respubliką; ieškovės pateiktas susirašinėjimo vertimas ir kiti pateikti įrodymai taip pat nepatvirtina, kad atsakovė apie 2019 m. lapkričio 12 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 sužinojo anksčiau nei 2020 m. vasario 24 d. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovė apie priimtą teismo procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 sužinojo 2020 m. vasario 24 d., todėl teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.

7. Teismas nurodė, kad teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019, juridiniam asmeniui UAB „ANLE LT“ priteisė iš atsakovės 12 492,76 Eur turtinės žalos; teismas sprendė, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovė, veikianti pagal pavedimą, netinkamai atliko savo pareigas, nes iš ieškovės gavo daiktus, tačiau jų nepagrįstai negrąžino. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įgaliojimas buvo išduotas fizinio asmens vardu, atsakovei nebuvo išduotas įgaliojimas veikti juridinio asmens UAB „ANLE LT“ vardu – atsakovė neturėjo pareigos veikti UAB „ANLE LT“ interesais nesant įgaliojimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad UAB „ANLE LT“ nuosavybės ar kokia kitokia teise valdė transporto priemones Mercedes Benz ir Yamaha R6, konstatavo, kad teismas, priimdamas 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), turinčią įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes nenustatė CK 6.246 – CK 6.249staripsnių taikymui (taikymo pagrįstumui) svarbių bylos aplinkybių, t. y. kas turi teisę teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo (tinkamas ieškovas), kas nuosavybės teise ar kitais pagrindais ginčui aktualiu laikotarpiu valdė transporto priemones Mercedes Benz ir Yamaha R6, ar atsakovę N. J. ir UAB „ANLE LT“ siejo atstovavimo teisiniai santykiai.

8. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovės N. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5760-868/2019 tenkino CPK 366 straipsnio l dalies 9 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „ANLE LT“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Byloje duomenų, kad atsakovė negyvena adresu (duomenys neskelbtini), nėra. Traumatologijos ir ortopedijos ligoninės Epikrizėje – Išnašoje, nurodyta, kad su byla nesusijusiam asmeniui I. K. 20l9 m. rugpjūčio 9 d. buvo atlikta operacija. Tai tik operacijos kažkam patvirtinimas, bet ne atsakovės gyvenimo Latvijoje patvirtinimas. Tokių duomenų nėra. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia spręsti, kad atsakovė buvo išvykusi į Latvijos Respubliką. Ieškovės pateiktas susirašinėjimo vertimas paneigia atsakovės teiginius, kad ji buvo išvykusi į Latvijos Respubliką, kadangi tai nesutrukdė jai praleidus 3 mėn. gauti antstolio vykdomąjį dokumentą.

9.2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepasisakė, kad 2015 m. gruodžio 13 d. ieškovė per atsakovės ,,F?isbuk?“ paskyrą informavo apie procesą.

9.3. Ieškovė pateikė momentinę ekrano nuotrauką, kurioje užfiksuotas susirašinėjimas su atsakovės dukra, kuriai siūloma perduoti mamai 2019 m. gegužės 23 d. nutartį byloje. Tai patvirtina, kad atsakovė, net tariamai būdama Latvijoje, galėjo reaguoti ar dalyvauti teismo procese.

9.4. Nors apeliantės įgaliojimas buvo išduotas fizinio asmens vardu, atsakovė faktiškai veikė juridinio asmens UAB „ANLE LT“ vardu – atsakovė realiai turėjo ir veikė UAB ,,ANLE LT“ priešiniais interesais, nesant įgaliojimo bei atsižvelgiant į tai, kad faktiškai valdė UAB ,,ANLE LT“, valdymo teise valdė transporto priemones Mercedes Benz ir Yamaha R6. Teismas, priimdamas sprendimą, nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos (??K 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), turinčios įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes teisingai nustatė ?K 6.246 – ?K 6.249 taikymui (taikymo pagrįstumui) svarbias bylos aplinkybes.

10. Atsakovė N. J. atsiliepimu prašo atmesti UAB „ANLE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties. Nurodo šiuos atsikirtimus:

10.1. Prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atsakovė nurodė, kad ji yra Latvijos Respublikos gyventoja ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, ieškinyje nurodytu adresu atsakovė nuolat negyvena, o atvyksta tik retkarčiais, nes ji prižiūri Latvijos Respublikoje gyvenantį senyvo amžiaus ir ligotą savo tėvą. Dėl atsakovės tėvo sveikatos būklės pablogėjimo atsakovė buvo priversta 2019 m. daugiausiai laiko būti ne Lietuvoje, bet Latvijoje ir dėl to atsakovė negavo sprendime minimų pašto pranešimų. Būtent dėl šios priežasties teismui taip ir nepavyko asmeniškai atsakovei įteikti teismo pranešimų, šaukimų ir kitos korespondencijos su procesiniais dokumentais.

10.2. Atsakovė pritaria teismo išvadai dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė atskiruoju skundu apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atnaujintas procesas ir paskirtas teismo posėdis. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai atnaujinti procesą atsisakyta apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka. Nurodytas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog nutartis, kuria pareiškėjo prašymas tenkinamas ir procesas atnaujinamas, yra neskundžiama atskiruoju skundu. Toks minėtos nuostatos aiškinimas atitinka CPK tikslus, kadangi proceso atnaujinimas neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016).

13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Todėl sprendžiant atskirojo skundo priėmimo klausimą turi būti taikomas CPK 315 straipsnis. Tiek ir apeliacinis, tiek ir atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Šiai aplinkybei paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nutartis gali būti skundžiama, tačiau ši aplinkybė prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatytoms taisyklėms, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nutartis skundžiama, priėmė paduotą atskirąjį skundą ir jį kartu su byla išsiuntė apeliacinės instancijos teismui. Kadangi atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektu ir šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal ieškovės UAB „ANLE LT“ atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 336-339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „ANLE LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 15 d. nutarties.