Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rimutės Dzimanavičienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje kaltinamajam P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jį kaltinant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 3 d. buvo gautas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame kaltinamasis P. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. birželio 26 d. iš el. pašto (duomenys neskelbtini) melagingai prisistatęs įmonės (duomenys neskelbtini) pirkimų vadovu R. H., pateikė užklausą (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos partneriui (duomenys neskelbtini) dėl sviesto „Sweat cream Butter“ ir „Lactic Butter“ partijos kainos, ir kaip užsakovas pateikė duomenis: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), PVM k. (duomenys neskelbtini), po ko tarp (duomenys neskelbtini) vykdomos veiklos partnerio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 30 d. buvo sudaryta 22000 kg sviesto gaminio „Frozen Butter , 82% Lactic“ bendros 74 140 Eur vertės, pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 14 (keturiolikos) dienų mokėjimo atidėjimo sąlyga, bei 2020 m. liepos 3 d. buvo sudaryta 9600 kg sviesto gaminio „Butter flavored Tallow, 82% Fat“ bendros 15360 Eur vertės, pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su 14 (keturiolikos) dienų mokėjimo atidėjimo sąlyga, tačiau pinigai už įgytus 22000 kg „Frozen Butter , 82% Lactic“ 74 140 Eur vertės sviesto gaminius ir 9600 kg „Butter flavored Tallow, 82% Fat“ 15360 Eur vertės sviesto gaminius, sumokėti nebuvo, tokiu būdu, jis (P. P.) įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį, labai didelės 89 500 Eur vertės turtą.

Be to, šioje byloje P. P. kaltinamas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2020 m. liepos mėn. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2020 m. liepos 28 d., apsimetęs (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) atstovu, parašė (duomenys neskelbtini) vadybininkui G. P. į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė įsigyti 20000 kg sviesto iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini) po 1 eurą už vieną kg, bei įsipareigojo sviestą į Lietuvą pristatyti po dviejų dienų, į tą patį el. paštą (duomenys neskelbtini) vadybininkui G. P. atsiuntė sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią už 20000 kg sviesto nurodė į jam (P. P.) priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 20000 eurų. Pagal atsiųstą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 28 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į jam (P. P.) priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą (duomenys neskelbtini), 20000 eurų už sviestą, tačiau sviestas pristatytas nebuvo, pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis (P. P.) įgijo svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 20000 eurų pinigines lėšas.

Be to, šioje byloje P. P. pareikšti kaltinimai ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti labai didelės vertės svetimą turtą, 2020 m. rugpjūčio 3 d. apsimetęs (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), atstovu, iš el. pašto (duomenys neskelbtini) parašė (duomenys neskelbtini) direktoriui B. B. į el. paštą (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė įsigyti 22000 kg itališko sviesto iš (duomenys neskelbtini) po 2,25 eurų už vieną kg, bei įsipareigojo sviestą į Vilnių pristatyti 2020 m. rugpjūčio 7 d., po ko el. paštu atsiuntė itališko sviesto BURRO sertifikatą ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė (duomenys neskelbtini) 22000 kg itališko sviesto bendros 49500 eurų vertės bei atsiuntė sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2020 m. rugpjūčio 5 d. atsiuntė CMR važtaraštį, pagal kurį (duomenys neskelbtini) įmonė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo pristatyti sviestą iš šaldytuvų ūkio (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal atsiųstą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 5 d. iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į jam (P. P.) priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 49500 eurų už sviestą, tačiau sviestas pristatytas nebuvo, pinigai negrąžinti, tokiu būdu jis (P. P.) įgijo labai didelės vertės svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, 49500 eurų pinigines lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotinas prokurorui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) BPK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme BPK 423 straipsnyje numatytais atvejais (kai bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu); 3) nutraukti baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnyje numatytais atvejais.

Pažymėtina, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-128-898/2022).

BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Toks įstatymų leidėjo reikalavimas proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymų nėra savitikslis; tokios imperatyvios sąlygos buvimas užtikrina, kad asmens – tiek fizinio, tiek juridinio, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinė žala, teisės ir teisėti interesai į žalos atlyginimą būtų tinkamai užtikrinti, juolab, kad BPK numatyta teisė civiliniam ieškovui nei teikti prašymą teismui surengti bylos nagrinėjimą teisme, nei skųsti teismo priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. civilinis ieškovas savo pažeistų teisių įprastine tvarka teismui priėmus baudžiamąjį įsakymą net negalėtų apginti.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 49500 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo. Šio civilinio ieškovo įgaliotas atstovas 2024 m lapkričio 8 d. raštu buvo informuotas apie tai, jog yra nuspręsta užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 13, b. l. 98). 2024 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas advokatas A. K. pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog tarp įtariamojo P. P. ir civilinio ieškovo nėra konkretaus susitarimo dėl žalos atlyginimo arba sutartimi išreikšto įsipareigojimo tą žalą atlyginti. Minėtame pranešime civilinio ieškovo atstovas išreiškia abejones dėl realaus žalos išieškojimo įgyvendinimo galimybių, nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu, bandant su įtariamojo gynėja suderinti žalos atlyginimo klausimą, gynėja nepateikė aiškaus atsakymo. Minėtame pranešime taip pat išreiškiama civilinio ieškovo pozicija, jog jis nesutinka su prokuroro pozicija užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu (t. 13, b. l. 99).

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojanti prokurorė 2024 m. gruodžio 3 d. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui raštu atsakė, jog pagal BPK 418 straipsnio 3 dalį prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris pagal BPK yra tik fizinis asmuo. (t. 13, b. l. 102). Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d. prokurorė bylą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perdavė teismui.

Taigi, šioje byloje asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinė žala, išreiškė kategorišką nesutikimą su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi kaltininkas neatlygino padarytos žalos ir nėra jo įsipareigojimo tokią žalą atlyginti. Teismo vertinimu, prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu pateiktas nesilaikant imperatyvių BPK nuostatų, o prokurorės 2024 m. gruodžio 3 d. išdėstyta pozicija rodo, jog prokurorė, jau teikdama pareiškimą teismui numato, jog toks pareiškimas negalės būti nagrinėjamas BPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju prokurorė, teismui teikdamas pareiškimą, nesant įstatyme įtvirtintų būtinųjų sąlygų tokiam procesui, savo pareigų vykdymą perkelia teismui, nevertindamas kitų proceso dalyvių interesų, nes tokiu atveju turėtų būti nepagrįstai trukdomas jų laikas, neracionaliai eikvojamos valstybės lėšos (pavyzdžiui, reikalingos teisinei pagalbai). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad šiuo atveju nebuvo laikytasi BPK XXXI skyriuje numatytos procedūros, o teismui pateikiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Akivaizdu, jog užfiksuotas civilinio ieškovo nesutikimas su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu dėl to, jog įtariamasis neatlygino žalos ir neįsipareigoja jos atlyginti, neatitinka supaprastino proceso esmės ir aptartos imperatyvios sąlygos, įtvirtintos BPK 418 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, o procesas turėjo vykti bendra tvarka, t. y. surašant BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduodant jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka arba atlikus veiksmus ir išnaudojus visas galimybes aptariamą imperatyvią sąlygą įvykdyti, t. y. gauti civilinio ieškovo ir įtariamojo susitarimą dėl žalos atlyginimo. Nustačius, jog pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas). Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

BPK 234 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 254 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius, jog surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytas prokurorės padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, kai teismui pateikiamas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga perduoti bylą prokurorei, kuri dėl to išlaikys teisę nuspręsti, ar, įgyvendinus BPK numatytas imperatyvias sąlygas, procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ar bylą perduoti teismui pagal bendrąsias taisykles su kaltinamuoju aktu. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 3 dalimi, nustatytinas 2 (dviejų) mėnesių terminas pažeidimui pašalinti, kuris, įvertinus nurodyto trūkumo pobūdį, laikytinas pakankamu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 418-420 straipsniais,

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamajam P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jį kaltinant padarius nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2 veikos), 182 straipsnio 1 dalyje perduoti prokurorui, kadangi padarytas esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą – byloje nėra atlyginta ar pašalinta (duomenys neskelbtini) padaryta žala, nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti, o civilinis ieškovas išreiškė nesutikimą procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.