Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Ispanijos Karalystei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. P. (P. P.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2 veikos), paskirta 278 MGL, t. y. 13 900 Eur dydžio bauda. Tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu iš P. P. Policijos departamentui buvo priteista atlyginti 2 438,13 Eur ekstradicijos išlaidų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2025 m. vasario 26 d. ir buvo perduotas vykdyti. P. P. savanoriškai nesumokėjus priteistų proceso išlaidų, Policijos departamentui buvo išduotas vykdomasis raštas priverstiniam priteistų proceso išlaidų išieškojimui.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 20 d. gautas Policijos departamento teikimas, juo prašoma spręsti klausimą dėl sprendimo įvykdymo metu gautų pinigų ar jų dalies atitekimo Lietuvos Respublikai ir išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos (2 438,13 Eur) skolininko P. P. atžvilgiu bei jos vykdymo Ispanijos Karalystėje. Teikime nurodoma, kad antstolis negali priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui, kadangi duomenų apie skolininko darbo vietą, ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, gaunamas pajamas ar turtą Lietuvos Respublikoje – nėra. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, P. P. faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), darbo vieta taip pat yra Ispanijos Karalystėje.

Motyvuojamoji dalis

departamento teikimas tenkinamas, proceso išlaidų išieškojimas perduodamas vykdyti Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė – bauda arba baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą arba teismas iš nuteistojo nusprendė išieškoti proceso išlaidas, o nuteistasis ar turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teismas savo iniciatyva arba bausmę (baudžiamojo poveikio priemonę) vykdančios institucijos teikimu gali šią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę arba sprendimą dėl proceso išlaidų išieškojimo perduoti vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Sprendimas priimamas šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisykles patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

BPK 362 straipsnio 3 dalis numato, kad klausimus dėl baudos, turtinės žalos atlyginimo ar pašalinimo, įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimo, išplėstinio turto konfiskavimo vykdymo ar proceso išlaidų išieškojimo perdavimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pagal šio Kodekso 342 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatinis sprendimas 2005/214/TVR, iš dalies pakeistas Tarybos 2009 m. vasario 26 d pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas) reglamentuoja abipusio pripažinimo principo taikymą teisminių arba administracinių institucijų skiriamoms finansinėms baudoms, siekiant palengvinti sprendimų dėl tokių baudų vykdymą valstybėje narėje, kuri nėra valstybė, kurioje baudos yra paskirtos. Pamatinio sprendimo 1 straipsnio b punkte išaiškinta sąvokos „finansinė bauda“ reikšmė – tai prievolė sumokėti: i) sprendime nustatytą pinigų sumą, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už nusikaltimą; ii) tame pačiame sprendime nustatytą kompensaciją nukentėjusiesiems, kai nukentėjusysis negali būti civilinės bylos šalis, ir teismas vykdo jam priskirtą baudžiamąją jurisdikciją; iii) pinigų sumą už teismo proceso arba bylos nagrinėjimo administracine tvarka, kai buvo priimtas sprendimas, išlaidas; iv) tame pačiame sprendime nustatytą sumą į visuomeninį fondą arba nukentėjusių asmenų paramos organizacijai. Pamatinio sprendimo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimą kartu su šiame straipsnyje numatytu liudijimu galima perduoti valstybės narės, kurioje fizinis arba juridinis asmuo, dėl kurio buvo priimtas sprendimas, turi turto arba pajamų, kurioje fizinis asmuo įprastai gyvena arba kurioje yra juridinio asmens registruota buveinė, kompetentingoms institucijoms. Pamatinio sprendimo 13 straipsnyje numatyta, kad dėl sprendimų įvykdymo gauti pinigai atitenka sprendimą vykdančiajai valstybei, jei sprendimą priėmusi ir sprendimą vykdančioji valstybės nesusitarė kitaip, ypač 1 straipsnio b punkto ii papunktyje nurodytais atvejais.

Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės), 3 punkte numatyta, kad „jeigu piniginės sankcijos priverstinio vykdymo metu nustatomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 631 straipsnio 1 dalies 2, 3 ar 9 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau yra duomenų, kad pinigine sankcija nubaustas asmuo (toliau – nubaustas asmuo) ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą perduoti piniginės sankcijos vykdymą kitai Europos Sąjungos valstybei narei. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai, galintys patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

Policijos departamentas teismui teikdamas teikimą kartu su teikimu pateikė liudijimo projektą, tačiau nesilaikė Taisyklėse nurodyto reikalavimo pateikti antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Policijos departamento teikime nurodoma, kad antstolis negalėjo priimti vykdomojo dokumento priverstiniam vykdymui, kadangi skolininko gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, o duomenų apie skolininko ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika, jo turto Lietuvos Respublikoje buvimo ir (ar) pajamų gavimo – nėra. Aplinkybės, kurioms esant antstolis atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, įtvirtintos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad vykdomasis dokumentas yra vykdytinas atitinkamo antstolio, t. y. antstolių vykdymo vieta yra numatyta antstolio veiklos teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko žinoma paskutinė vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadovaujantis CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, nustatant skolininko gyvenamą vietą už Lietuvos Respublikos teritorijos – vykdomąjį dokumentą priimti atsisakoma. Vykdomojo dokumento nepriėmimas reiškia vykdomosios bylos neužvedimą ir tiesiogiai lemia, kad išieškojimo negalimumo aktas negalės būti surašytas ir pateiktas, dėl to, išieškojimo negalimumo akto pateikimas, kai vykdomasis dokumentas nevykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra neįmanomas. Nagrinėjamu atveju formalaus reikalavimo pateikti antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir dokumentus, galinčius patvirtinti, kad nubaustas asmuo ar turtas (pajamos), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, yra kitoje Europos Sąjungoje valstybėje narėje laikymasis pažeistų lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą.

Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad ekstradicijos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, nuteistojo P. P. gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje – (duomenys neskelbtini), ten jis gyveno iki padarytų nusikalstamų veikų, už kurių įvykdymą ir yra nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu. P. P. Lietuvos Respublikoje negyvena, nuteistojo darbo vieta yra Ispanijos Karalystėje, jokių nuteistojo ryšių su Lietuvos Respublika nenustatyta. Bylos medžiagoje be kita ko nėra jokių duomenų apie nuteistojo Lietuvos Respublikoje gaunamas pajamas ar turtą, į kurį būtų galima nukreipti priteistų procesinių išlaidų išieškojimą. Duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad P. P. savanoriškai sumokėjo iš jo priteistas ekstradicijos išlaidas, nėra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikslinga Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistajam P. P. paskirtos ir nesumokėtos piniginės sankcijos – 2 438,13 Eur proceso (ekstradicijos) išlaidų – išieškojimą ir vykdymą perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei – Ispanijos Karalystei, kurios teritorijoje yra nuteistojo P. P. gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos aplinkybės, darančios proceso išlaidų išieškojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje negalimą, nes nuteistojo gyvenamoji vieta yra Ispanijos Karalystėje, jis yra nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų Pamatinio sprendimo 5 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), padarymą, nuteistasis savanoriškai nesumokėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos piniginės sankcijos (priteistų proceso išlaidų) ir yra teisinis pagrindas šių priteistų procesinių išlaidų išieškojimą iš nuteistojo vykdyti priverstinai, piniginė suma yra didesnė nei Pamatinio sprendimo 7 straipsnio 2 dalies h punkte numatyta 70 Eur suma, nėra Pamatinio sprendimo 7 straipsnyje numatytų pagrindų nepripažinti ir nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamojo įsakymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu, dalis dėl 2 438,13 Eur piniginės sankcijos (priteistų proceso išlaidų) išieškojimo perduotinas vykdyti Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2005/214/TVR, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 10 d. baudžiamuoju įsakymu dalį dėl 2 438,13 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų trisdešimt aštuonių eurų ir 13 centų) nesumokėtų proceso (ekstradicijos) išlaidų išieškojimo iš nuteistojo P. P., gim. (duomenys neskelbtini), perduoti vykdyti Ispanijos Karalystei.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su liudijimu išsiųsti Ispanijos Karalystės kompetentingai institucijai – Oficina Decanato / Servicio Com?n para su registro y reparto a los Juzgados de lo Penal of M?laga.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.