- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-128-898/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07969-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Advokatai
- Povilas Latvys
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui teismo nustatytiems trūkumams pašalinti, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. kovo 30 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje S. A. kaltinamas tuo, kad jis, 2022 m. kovo 7 d., apie 18.24 val., Vilniuje, Grigiškėse, Vilniaus g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais veiksmais S. A. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartimi baudžiamoji byla su prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo perduota prokurorui teismo nustatytiems trūkumams pašalinti. Teismas bylos parengimo nagrinėti teisme metu konstatavo, kad proceso užbaigimas supaprastinta tvarka – baudžiamuoju įsakymu neatitinka kaltinamojo S. A. valios, dėl ko prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 3 dalyje numatytus reikalavimus, suvaržant kaltinamojo procesines teises. Teismas nustatė, jog kaltinamojo pozicija dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nebuvo išsiaiškinta, kadangi paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole pastarasis nurodė, jog teismo prašys surengti teisiamąjį posėdį, o bylą perdavus į teismą, kaltinamojo gynėjo pateiktame 2022 m. kovo 31 d. prašyme nurodoma, jog S. A. nesutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu pageidavo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir apie tai informavo tiek tyrėją, tiek prokurorę. Teismo vertinimu, nustatytas trūkumas trukdo nagrinėti bylą teisme bei teismui priimti vieną iš BPK 420 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų, todėl byla perduotina prokurorei trūkumams pašalinti – kaltinamajam aktui surašyti arba klausimui dėl laidavimo išspręsti. Be kita ko, teismas pabrėžė, jog pareiškimu buvo siūloma konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, tačiau jo pozicija šiuo klausimu nėra nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo teismui argumentai
3. Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorė R. Sabaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį.
3.1. Prokurorės vertinimu, pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka šiam dokumentui keliamus reikalavimus, o skundžiamoje nutartyje teismo nurodyti neesminiai trūkumai negali būti pripažinti esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais, dėl kurių teismas turėtų pagrindo bylą grąžinti prokurorui.
3.2. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą, pagal įstatymo analogiją vadovavosi BPK 219 straipsnyje numatytais reikalavimų kaltinamajam aktui trūkumais, tačiau pagrindas grąžinti bylą prokurorui yra BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme, ko argumentuotai nenustatė pirmosios instancijos teismas.
3.3. Pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė trūkumų kaltinimo turiniui, neanalizavo bylos aplinkybių, o nurodyti trūkumai neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar faktinių aplinkybių vertinimui, todėl teismas, vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 2 punktu, turėjo perduoti bylą nagrinėti teisme, kadangi įstatymas, BPK 287 straipsnis, suteikia plačias galimybes teismui būti aktyviam, siekiant ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes, todėl neaiškumai, iškilę pirmosios instancijos teismui, gali būti išspręsti teisme, negrąžinus bylos prokurorui.
3.4. Nurodoma, jog baudžiamojo proceso kodeksas numato galutinį teismo sprendimų rūšių sąrašą ir nenumato galimybės grąžinti bylą prokurorui perdavus ją teismui su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
3.5. Skunde pabrėžiama, jog aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pageidavo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir apie tai informavo tiek tyrėją, tiek prokurorę, nepagrįsta jokiais rašytiniais bylos duomenimis. Teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas rašytinis prašymas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nėra duomenų, kad proceso dalyviams buvo netinkamai išaiškintos jų teisės. Kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, pasirašė ant pranešimo apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nurodydamas, kad sutinka su šiuo pranešimu.
3.6. Prokurorės vertinimu, teismo išvada, kad proceso užbaigimas baudžiamuoju įsakymu neatitinka kaltinamojo valios, nepagrįsta, kadangi ant procesinių dokumentų pastarasis pasirašė, o aplinkybė, jog kaltinamasis nurodė, kad prašys surengti teismo posėdį, nelaikytina jo nesutikimu dėl pasiūlytos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo. Kaltinamasis S. A. nenurodė, dėl kokių priežasčių prašys surengti posėdį, o BPK numato teisę prašyti teismo surengti teismo posėdį tiek dėl laidavimo instituto taikymo, tiek dėl bausmės dydžio sumažinimo, tiek ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimo, panaikinimo ar apribojimo terminų sumažinimo.
3.7. Prokurorės teigimu, aplinkybė, jog kaltinamojo gynėjas pateikė teismui prašymą, kuriuo nesutinkama dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, negali būti pagrindas grąžinti bylą prokurorui trūkumams pašalinti, kadangi apie pasikeitusią kaltinamojo valią prokurorui nebuvo žinoma.
3.8. Skunde pažymima, jog skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad yra siūloma konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, nesant jo pozicijos šiuo klausimu, tačiau byloje yra trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pranešimas, jog bendrovės atstovai konfiskuotino turto neatsiims ir leidžia jį atsiimti jo valdytojui – kaltinamajam. Be to, teismas nustatęs, jog siūloma baudžiamojo poveikio priemonė yra netinkama, priimdamas sprendimą, galėjo tai ištaisyti, be kita ko, konfiskuodamas turto vertę, kadangi byloje yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje nurodyta automobilio vertė.
3.9. Skunde remiantis prokuroro nepriklausomumo principu, pažymima, jog teismas nurodė konkrečius sprendimus, kuriuos turi priimti prokuroras, t. y. surašyti kaltinamąjį aktą ar išspręsti klausimą dėl laidavimo, bei teigiama, jog tokiu būdu siekiama pažeisti prokuroro savarankiškumą ir nepriklausomumą.
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
III. Teismo išvados ir argumentai
Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs prokurorės skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti prokurorės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
6. Nagrinėjamo skundo kontekste būtina pažymėti, kad, nors BPK 420 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nenumato galimybės teisėjui perduoti bylą prokurorui, nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, tačiau atskirų BPK straipsnių ar jų dalių negalima aiškinti atsietai nuo jų visumos, nes BPK turi būti taikomas sistemiškai. Todėl nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas BPK 419 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, taikant įstatymo analogiją, t. y. bylos perdavimo prokurorui pagrindus, numatytus BPK 234 straipsnio 2 dalyje, baudžiamoji byla gali būti perduodama prokurorui (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-208-891/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-101-1121/2020; Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. e1S-65-354/2020).
7. Detalizuojant BPK 234 straipsnio nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, jog byla prokurorui gali būti perduodama ne tik kai surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, bet ir nustačius, jog yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020;2018 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 1S-77-318/2018; 2019 m. liepos 1 d. nutartis byloje Nr. 1S-142-318/2019;2020 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-156-1020/2020).
8. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Vadovaujantis BPK 418 straipsnio 1 dalimi dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti, ir nukentėjusysis su kaltinamuoju neprieštarauja dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 3 ir 4 dalys).
9. Taigi, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas – tai supaprastintas baudžiamasis procesas, pasireiškiantis tuo, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nerengiant žodinio bylos nagrinėjimo, kuriam, kaip minėta, būtinas nusikalstamą veiką padariusio asmens sutikimas, be kita ko, pastarajam suteikiant teisę, susipažinus su teismo priimtu baudžiamuoju įsakymu, reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių kaltinamasis nesutinka su teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 422 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu aspektu pabrėžtina tai, jog nepaisant to, kad įtariamojo nesutikimas su bausme, jos dydžiu, rūšimi ar kitomis pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytomis sąlygomis netrukdo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau įtariamajam išaiškinus, jog jo sutikimo atveju teismo posėdis nebus rengiamas, esminę reikšmę turi jo sutikimas, t. y. prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra įmanomas tik tada, kai tokiai prokuroro iniciatyvai neprieštarauja kaltinamasis.
10. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog įtariamajam išaiškinus supaprastinto proceso, teismui priimant baudžiamąjį įsakymą, teisinius padarinius, pastarasis, dalyvaujant jo gynėjui advokatui, pranešime įtariamam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole pareiškė, jog teismo prašys surengti teisiamąjį posėdį (b. l. 98-99, 100). Akivaizdu, jog užfiksuotas įtariamojo prašymas surengti žodinį bylos nagrinėjimą, nepaisant prašymo motyvų, neatitinka supaprastino proceso esmės ir aptartos imperatyvios sąlygos – kaltinamojo sutikimo su supaprastintu procesu, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, numatyto BPK 418 straipsnio 3 dalyje, dėl ko nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo priimti sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, o procesas turėjo vykti bendra tvarka, t. y. surašant BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduodant jį teismui BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, jog pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu surašytas nesant tam teisinio pagrindo, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus reikalavimus, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.
11. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, kaltinamajam iš esmės nesutikus su supaprastintu procesu, nesutikimo priežastys nebuvo išsiaiškintos, be kita ko, šias tiesiogiai nenurodant pranešimo įtariamam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokole, dėl ko teismas neturi pagrindo nesivadovauti kaltinamojo gynėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame 2022 m. kovo 31 d. prašyme, kuriuo kaltinamasis S. A. nesutinka, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, nurodomomis aplinkybėmis. Remiantis aptartu prašymu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pageidavo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir apie tai informavo tiek tyrėją, tiek prokurorę, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo priimtas sprendimas dėl pateikto proceso dalyvio prašymo. Pabrėžtina, jog sprendimas kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priimamas ikiteisminio tyrimo stadijoje, kai tyrimas pabaigiamas, t. y. iš esmės esant BPK 218 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams pabaigti ikiteisminį tyrimą. Šiuo atveju nenustačius imperatyvių sąlygų procesą užbaigti supaprastinta tvarka turėjo būti surašomas kaltinamasis aktas atlikus visus BPK 218 straipsnyje numatytus veiksmus (BPK 218 straipsnio 7 dalis), o tai reiškia, jog visi proceso dalyvių prašymai turėjo būti išnagrinėti ir dėl jų turėjo būti priimti galutiniai procesiniai sprendimai. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi įstatyme įtvirtintos baudžiamosios bylos perdavimo teismui tvarkos, o nustatytų pažeidimų visuma suvaržė įtariamojo teises į teisingą procesą, dėl ko nustatytų pažeidimų visuma laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, dėl kurio baudžiamoji byla negali būti nagrinėjama teisme.
12. Pažymėtina ir tai, jog, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas ? byloje buvo prašoma taikyti trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio konfiskavimą, nesant jo pozicijos šiuo klausimu. 2021 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismas nusprendė, kad pagal Direktyvą 2014/42, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu, draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias leidžiama konfiskuoti valstybės naudai turtą, kuris, kaip teigiama, priklauso ne nusikaltimą padariusiam asmeniui, o kitam, jeigu jis neturi galimybės būti konfiskavimo procedūros šalis. Iš tiesų, pagal šią direktyvą reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomos šioje direktyvoje numatytos priemonės, įskaitant trečiuosius asmenis, kurie teigia arba dėl kurių teigiama, kad jie yra konfiskuotino turto savininkai, turėtų teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kad būtų apgintos jų teisės. Be to, direktyvoje numatytos kelios konkrečios garantijos, kuriomis siekiama užtikrinti tokių trečiųjų asmenų pagrindinių teisių apsaugą. Viena iš šių garantijų yra teisė turėti advokatą per visą konfiskavimo procedūrą, kuri akivaizdžiai apima šių trečiųjų asmenų teisę būti išklausytiems per šią procedūrą, įskaitant teisę remtis nuosavybės teise į turtą, susijusį su konfiskavimu (2021 m. spalio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-845/19,C-863/19).
13. Nors prokurorė nurodo, kad byloje buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus raštas, kad ši bendrovė „konfiskuotino turto neatsiims“, visgi toks išsireiškimas yra pateiktas tik pačios prokurorės skunde. Kaip matyti, iš byloje esančio tyrėjos paklausimo minėtos bendrovės buvo prašoma pateikti informaciją kas atsiims automobilį VW „Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo priverstinai nuvežtas saugoti į aikštelę (b. l. 31). Į šį paklausimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius atsakė nurodydamas, jog prašo leisti atsiimti šią transporto priemonę jos valdytojui, kad įmonės atstovai jos neatsiims. T. y., jokių duomenų, jokio išaiškinimo apie tai, kad transporto priemonė gali būti konfiskuojama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilio savininkei) pateikta nebuvo. Toks paklausimas dėl to kas atsiims automobilį iš saugojimo aikštelės negali būti laikomas savininko teisių išaiškinimu, susijusių su galimu automobilio konfiskavimu. Prašant tokį veiksmą atlikti teismo, šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, jog teismas negalėtų rašytine tvarka priimti teismo baudžiamojo įsakymo.
14. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas). Tačiau Konstitucijoje įtvirtintas prokuroro nepriklausomumas negali būti interpretuojamas kaip reiškiantis, esą prokurorai baudžiamajame procese neprivalo laikytis įstatymų ir (arba) vykdyti teismo (teisėjo) nurodymų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas), dėl ko skundžiamoje teismo nutartyje nurodyti įstatyme numatyti galimi pažeidimų šalinimo būdai nesuvaržo prokuroro nepriklausomumo ir savaime neapriboja jo diskrecijos teisės, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, priimti savarankiškus sprendimus atsižvelgiant į byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, be kita ko, teisę priimti sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 212 straipsnis).
15. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad pagal BPK 234 straipsnio 3 dalį, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą, teismas turi nustatyti konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį nagrinėti baudžiamąją bylą teisme, nepagrįstai nenustatė konkretaus termino pažeidimams pašalinti, įvertinus aptartų pažeidimų pobūdį, nustatytinas 1 (vieno) mėnesio terminas pažeidimams pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį pakeisti:
nustatyti 1 (vieno) mėnesio terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pažeidimams pašalinti.
Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.