Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. R. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 45 paroms; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas 30 parų; arešto bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2 dalimis, automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su automobilio užvedimo rakteliais, nuspręsta konfiskuoti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi, R. J. nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 17 d.; kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nuteistasis R. J. ir jo gynėjas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, R. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, R. J. paskirtos bausmės rūšies, tačiau prašo neskirti jam realios laisvę atimančios bausmės (arešto). Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir neatidėjo R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuspręsdamas dėl R. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas ir skirdamas R. J. bausmę, esmingai nusižengė baudžiamojo proceso kodekso nuostatoms, todėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam R. J. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020). Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam R. J. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

9. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Pirmosios instancijos teismas R. J. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nubaudė sankcijoje numatyta bausme – areštu 45 paroms. Skirdamas bausmę nuteistajam R. J. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad R. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tiesiogine tyčia, į tai, kad R. J. padaryta nusikalstama veika nesukėlė žymesnių pasekmių, į kaltininko asmenybę – į tai, kad R. J. Lietuvos Respublikoje laikomas neteistu, tačiau už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas nebliavus, baustas (duomenys neskelbtini), kur jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis teikia išlaikymą 4 vaikams, tačiau tai daro priverstinai, jo atžvilgiu yra įsiteisėję daugiau kaip 10 teismo procesinių sprendimų dėl skolų priteisimo bei paskirta baudų už administracinius nusižengimus, jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, administracinės nuobaudos galiojančios. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo R. J. atžvilgiu bus pasiekti jam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant mažesnį už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos už nusikaltimą skirtinos arešto bausmės vidurkį. Be to, nuteistajam R. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam R. J. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 45 paroms), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki arešto 30 parų), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, pirmosios instancijos teismas bausmę nuteistajam paskyrė BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytose ribose ir įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl keisti (mažinti arešto bausmę arba skirti švelnesnės rūšies bausmę) ją R. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino R. J. nusikalstamos veikos ir asmenybės pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. J. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, teisingai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, sumažino ją trečdaliu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

14. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir panašiai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018).

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų (1 t., b. l. 54-59) matyti, kad R. J. praeityje yra teistas 4 kartus, paskutinį kartą Telšių rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią jam buvo paskirta arešto bausmė, tačiau R. J. teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnis). Kadangi ankstesnis nuteistojo R. J. teistumas yra išnykęs, laikytina, jog jis teisiamas pirmą kartą, jam taip pat pirmą kartą taikoma ir arešto bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192-511/2021 m.). Nors R. J. 2015 m. rugpjūčio 5 d. baustas (duomenys neskelbtini) už transporto priemonės vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, tačiau ši aplinkybė negali būti vertinama kaip R. J. teistumas ir nepaneigia galimybės svarstyti klausimą dėl BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo R. J. atžvilgiu. Iš bylos duomenų nėra tiksliai aišku, kokį teisės pažeidimą R. J. padarė (duomenys neskelbtini), ar už jį būtų teisiamas (baudžiamas) ir (duomenys neskelbtini).

17. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

18. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė nuteistajam R. J. bausmės paskyrimo motyvus, tačiau paskyręs R. J. arešto bausmę nuosprendyje dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo/netaikymo nepasisakė. Taip buvo pažeisti BK 75 straipsnio 8 dalies reikalavimai, tačiau šis pažeidimas nelaikomas esminiu, o šis trūkumas pašalinamas apeliacinės instancijos teismui aptariant aplinkybes, reikšmingas BK 75 straipsnio nuostatų taikymui ir tuo pačiu atsakant į apeliacinio skundo argumentus šiuo aspektu.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad trumpalaikis laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl esant galimybei būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Vertinamu atveju būtent pozityvūs nuteistojo elgesio, jo požiūrio pokyčiai, realios pastangos keisti savo gyvenimo būdą ir elgesį, atgaila dėl padarytos veikos, teikia pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių pasiekimui nebūtina asmenį izoliuoti nuo visuomenės. Trumpalaikis laisvės atėmimo bausmės atlikimas šiuo atveju, kai nuteistojo R. J. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo teigiamus pokyčius ir patvirtina nuteistojo dedamas pastangas keistis, nuteistojo tolesniam taisymosi procesui turėtų neigiamas pasekmes, taip pat darytų neigiamą įtaką nuteistojo turimiems darbiniams ir socialiniams ryšiams. Bausmės paskirtis yra ne tik kaltininko nubaudimas. Bausme siekiama ir prevencinių tikslų. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės vykdymo atidėjimo taikymas, esant aukščiau aptartų duomenų ir aplinkybių visumai, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja.

20. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir atsižvelgusi į nurodytą reglamentavimą, mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu neizoliuojant R. J. nuo visuomenės, o sudarant galimybę jam pasitaisyti ir toliau užsiimti darbine veikla. Be to, R. J. yra darbingas, dirba (1 t., b. l. 131-132), pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, sutiko su tuo, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (šios aplinkybės patvirtina, kad R. J. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės), nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo R. J. antivisuomenines nuostatas, tai yra kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Taip pat nėra duomenų, kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis būtų baustas administracine tvarka.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, R. J. bus pakankamai nubaustas, jam paskirta intensyvi priežiūra ir skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus R. J. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir R. J. už nusikalstamą veiką paskirtos 30 parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje ir įpareigojant R. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 10 punktas). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus ir jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, o tuo atveju, jeigu nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonių ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu turės teisę kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Svarbu ir tai, kad R. J., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės ir prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas arešto bausmę būtų valstybės išlaikomas. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistajam R. J. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas A. R.. Apeliacinės instancijos teisme 2023 m. spalio 5 d. gauta iš Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų persiųsta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 20, 30.1 punktais, prašoma iš R. J. valstybės naudai priteisti 229,77 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą pirmosios (129,77 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (100 Eur). Tačiau pažymėtina, kad dėl valstybės patirtų garantuojamos teisinės pagalbos 129,77 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme yra pasisakyta skundžiamame Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendyje, tai yra pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, įvertinęs nuteistojo R. J. turtinę padėtį, nusprendė, kad valstybės patirtos garantuojamos teisinės pagalbos 129,77 Eur išlaidos iš R. J. nepriteistinos ir ši nuosprendžio dalis apeliaciniu skundu nėra skundžiama.

24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. R. apeliacinį skundą, kiti proceso dalyviai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nusprendė tenkinti šį apeliacinį skundą visiškai, laikydama jį pagrįstu, ir pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą R. J. apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.‏‏‎

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. J. ir jo gynėjo advokato A. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. J. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą (jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis), tai yra įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 6 valandos, išskyrus atvejus, kai iš gyvenamosios vietos būtina išvykti dėl darbo ar į gydymo įstaigą, bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti pareigas: 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos;

panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis arešto bausmės pradžią R. J. nuspręsta skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios ir R. J. išaiškinta arešto bausmės atlikimo tvarka;

likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš R. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai neišieškoti.