Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutarties dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims U. K., A. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas atsisakė byloje atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai nustatė, jog nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytų proceso atnaujinimo pagrindų bei mano, jog šiuo pagrindu procesas turėtų būti atnaujintas.

18. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir kt.).

19. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostata, t. y. kai pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį), ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

21. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pakeisdamas vykdymo procese skolininkę E. K. jos įpėdinėmis, visiškai neatsižvelgė į CK 5.63 straipsnio nuostatas, priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, tačiau šiuose banko išrašuose nėra nurodyta, kokioje vykdomojoje byloje ir kokio kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotas palikėjos nekilnojamasis turtas, taip pat nenurodyta, kad skolininkės turtas areštuotas būtent vykdomojoje byloje Nr. 0076/13/00086, kurioje kreditorius yra valstybė.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdomi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomieji raštai Nr. 2-81-570/2012 dėl 14 348,64 Eur (49 543 Lt) ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dėl 2 994 Lt žyminio mokesčio bei 130,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, priteisimo iš E. K. valstybės naudai (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdymo veiksmų eigoje skolininkė E. K. 2013 m. vasario 18 d. mirė. 2014 m. rugsėjo 11 d. skolininkės palikimą priėmė apeliantės A. K. ir U. K.. Antstolė kreipėsi į teismą dėl skolininko vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimis dvejoje skirtingose civilinėse bylose Nr. 2-5445-301/2014 ir Nr. 2-5446-399/2014 antstolės prašymai tenkinti ir skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K..

23. Apeliantė A. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 ir panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį bei antstolės S. Ž. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo atmesti, kadangi nutartis šiurkščiai pažeidžia pareiškėjų turtinius interesus ir teises, kadangi įpėdinės buvo pakeistos skolininkėmis kreditoriui (valstybei) nepareiškus įpėdinėms reikalavimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu valstybė kaip kreditorius yra praradusi teisę į savo reikalavimo patenkinimą iš paveldėto turto, todėl teismo nutartyje dėl skolininko pakeitimo yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą.

24. Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos ne pasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas. Kartu su paveldėtu turtu įpėdiniui pereina ir pareiga visiškai arba iš dalies atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo, visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

25. Mirus skolininkui, išieškotojas laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką pareikšti kreditoriaus reikalavimą, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi apie tai pareikšti CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Speciali tvarka kreditoriui pareikšti savo reikalavimą nustatyta siekiant suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Taigi vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

26. Įpėdiniai palikimą priimti turi per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis), kreditoriai savo reikalavimus turi pareikšti taip pat per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.63 straipsnis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).

27. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014. Teismų praktika. 2014, 41, p. 122-136).

28. Teismo praktikoje, aiškinant šią materialiosios teisės normą, procesinių teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą, kontekste yra pasisakyta, jog nei CK 5.63 straipsnyje, nei kitose materialiosios teisės normose nenustatyta, kad, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

29. Taigi, kasacinis teismas laikosi savo išplėtotos praktikos, kad, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas.

30. Minėta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 skolininkė E. K. pakeista jos palikimą priėmusiomis A. K. ir U. K.. Pažymėtina, kad teismas minėtoje nutartyje iš viso nesivadovavo CK 5.63 straipsniu, t. y. nevertino aplinkybių, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 2012 m. spalio 25 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje kreditorius – valstybė, buvo išviešintas Turo arešto aktas, t. y. viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, o tai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką yra laikoma tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, gali būti tenkinamas.

31. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas su istorija patvirtina, kad nuo 2012 m. spalio 25 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas antstolės S. Ž. taikytas turto areštas skolininkės E. K. priklausančiam nekilnojamajam turtui, tačiau iš šių registro duomenų nėra aišku, kurio kreditoriaus reikalavimų užtikrinimui šis areštas pritaikytas (b. l. 34-42).

32. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis aplinkybe, kad šis turto areštas buvo įregistruotas ir galiojo palikimo priėmimo metu, sprendė, kad skolininkės įpėdinės A. K. ir U. K. buvo tinkamai informuotos apie palikėjos skolas, dėl ko Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pagrįstai pakeitė mirusią skolininkę E. K. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos teisių ir pareigų perėmėjomis. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta nepagrįsta.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016 suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę – tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

34. Apeliantė savo skunde nurodo, kad iš Turto arešto akto registro duomenų matyti, jog 2012 m. spalio 25 d. antstolės areštas buvo išviešintas tik kreditorės A. P. naudai. Iš Turto arešto aktų registro duomenų matyti, kad antstolės S. Ž. 2012 m. spalio 25 d. areštavo skolininkės E. K. nekilnojamąjį turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kreditorės A. P. reikalavimams užtikrinti (Turto arešto aktas Nr. 2012021119). Taigi, šioje civilinėje byloje nepateikta duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų buvęs išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės – valstybės reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė – valstybė kitokiu šios nutarties 27 punkte nurodytu būdu būtų pareiškusi atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad įpėdinėms A. K. ir U. K. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę valstybę ir jos reikalavimą.

35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad vien tas faktas, jog palikėjos skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, nėra pagrindas laikyti įpėdines A. ir A. K. informuotomis apie palikėjos skolas. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės leidžia abejoti įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014, iš viso nebuvo vertinama, ar kreditoriaus – valstybės reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnyje nustatytas sąlygas.

36. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad civilinė byla Nr. 2-5446-399/2014 nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir klausimo dėl atskirojo skundo priėmimo netenkino ir atsisakė priimti atskirąjį skundą, o Kauno apygardos teismas 2018 m. birželio 21 d. nutartimi šioje dalyje 2018 m. balandžio 20 d. apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą.

37. Tuo tarpu kitoje analogiškoje byloje Nr. 2-5445-301/2014 tą pačią dieną priimta analogiška nutartis apeliacine tvarka buvo peržiūrėta. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-607-390/2015, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5445-301/2014 pagal antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., A. K., U. K. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, 2015 m. vasario 18 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį, turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnyje nustatytas sąlygas.

38. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d.ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018).

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prieš tai minėtoje civilinėje byloje Nr. 2S-607-390/2015 nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi precedento reikšmę nagrinėjamai bylai, nes mintoje civilinėje byloje buvo vertinama aplinkybė, ar vykdymo procese yra pagrindas pakeisti skolininkę jos įpėdinėmis atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio nuostatas. Šioje nagrinėjamoje byloje į nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta, todėl darytina išvada, kad Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014, padarė aiškią teisės taikymo klaidą, todėl, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.

40. Teismo vertinimu, prašymą atnaujinti civilinį procesą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, netinkami taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias normas, netyrė, ar buvo pagrindas vykdymo procese pakeisti skolininkę E. K. jos įpėdinėmis A. ir U. K. atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio nuostatas. Todėl skundžiama 2018 m. spalio 4 d. teismo nutartis naikintina, procesas Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir byla perduotina pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41. Pažymėtina, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau ankstesnio procesinio teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas vykdomas tik atsižvelgiant į pagrindus, dėl kurių byla buvo atnaujinta.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 4 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos A. K. prašymą patenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-5446-399/2014 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K., U. K. dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo.

Bylą grąžinti pakartotinai nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.