- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-607-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01804-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Suinteresuotas asmuo
- A. K., U. K., A. P.
- Kategorijos
- 117.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų A. K. ir U. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5445-301/2014 pagal antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., A. K., U. K. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė S. Ž. pareiškimu prašo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr.2-81 570/2012 po skolininkės E. K. mirties pakeisti skolininką į palikimą priėmusius asmenis A. K. ir U. K..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškimą dėl skolininko pakeitimo prievolėje patenkino. Pakeitė skolininkę E. K., mirusią 2013-02-18, į A. K. ir U. K.. Teismas nustatė, kad testamentų registro išrašas patvirtina, kad po skolininkės E. K. mirties palikimą priėmė A. K. ir U. K.. Areštavus skolininkės turtą ir areštą įregistravus Turto areštų aktų registre, buvo laikytasis CK 5.63 str. nuostatų – įpėdiniai tinkamai informuoti apie palikėjos skolą, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys A. K. ir U. K. prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį ir išspręsti antstolės S. Ž. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo priėmimo klausimą iš esmės. 2014-11-17 antstolės S. Ž. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Turto dalis, kuri testamentu liko nepaskirta, turėtų būti padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (LR CK 5.22 str.l d.) arba pereiti valstybei (LR CK 5.62 str. 1 d.,3 p., 2 d.].
Teismas neatsižvelgė, kad antstolė S. Ž. prašydama pakeisti skolininką vykdymo procese, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių A. ir U. K. teisę į paveldėtą turtą bei perimtų teisių apimtį, todėl be pagrindo tenkino jos prašymą ir priėmė nutartį, kuri yra neteisinga ir turėtų būti panaikinta.
Prie nutarties pridėtame antstolės S. Ž. prašyme nenurodyta, kad vykdomoji byla atnaujinta ir duomenų, kad kreditorių pretenzijos tinkamai pareikštos, nepateikta, todėl teismas be pagrindo patenkino antstolės S. Ž. prašymą, priimant nepagrįstą nutartį.
Šalies argumentai
Kadangi pareiškimu dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo į teismą kreipėsi antstolė, tai jos pareiga pateikti įrodymus, jog Aistė ir U. K. yra E. K. materialinių subjektinių teisių perėmėjos, t.y šiuo atveju prie pareiškimo turėjo pateikti paveldėjimo teisės liudijimą. Antstolė teismui nurodė, kad palikimą priėmė A. K. ir U. K., tačiau šių aplinkybių patvirtinančių įrodymų (paveldėjimo teisės liudijimo), nepateikė. Notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą Aistei ir U. K., motyvuodama, kad ant paveldimo turto yra uždėtas antstolės S. Ž. areštas, apribojantis valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu teises. Nurodytos aplinkybės lemia, kad teisė gauti paveldėjimo teisės liudijimą yra pažeista. Aistė ir U. K. negali įrodyti teismui, kad yra E. K. materialinių subjektinių teisių perėmėjos, todėl negali būti proceso šalimi ir negali būti keičiamos skolininkėmis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neištyrė ir nenustatė ar iš tikrųjų pasitraukusio iš proceso asmens (E. K.) materialiosios subjektinės teisės yra perimtos, nenustatė perimtų teisių apimties.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys A. P. ir R. B. prašo 2014 m. lapkričio 25 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis viešais registrų duomenimis, 2014 m. rugsėjo 11 d. E. K. palikimą priėmė būtent U. K. ir A. K., o tai reiškia, jog jos už palikėjos E. K. skolas atsako savo turtu. A. K. bei U. K. buvo žinoma apie palikėjos skolas, priimdamos palikimą, A. Ir U. K. priėmė ir skolas.
Nors U. K. ir A. K. skunde teigia, kad teismas nesiaiškino perimto E. K. palikimo apimties, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kuris leistų daryti prielaidą ir įrodytų, kad yra priešingai negu nustatė Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas nutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias skolininko pakeitimą vykdymo procese.
Bylos medžiaga nustatyta, kad antstolė atlieka vykdymą vykdomojoje byloje Nr.0076/12/02031 pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-10-17 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr.2-81-570/2012 dėl 46000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2011-07-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 345 Lt žyminio mokesčio ir 3198 Lt advokato pagalbai apmokėti išieškojimo iš skolininkės E. K. išieškotojos A. P. naudai. E. K. 2013 m. vasario 18 d. mirė. Antstolės prašymu apylinkės teismas pakeitė skolininkę vykdymo procese. Naujosios skolininkės Aistė ir U. K. mano, kad teismas, neturėdamas įrodymų apie materialinių subjektinių teisių perėmimą, be pagrindo pakeitė skolininkę.
LR CPK 596 str. 1 d. numato, kad fizinio asmens mirties atveju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (LR CPK 48 str. 1 d.). Taigi šiuo atveju būtina nustatyti mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.
Iš vykdomojoje byloje esančio Testamentų registro išrašo duomenų matyti, kad palikimą, atsiradusį po E. K. mirties, 2014 m. rugsėjo 11 d. priėmė A. K. ir U. K., todėl nepagrįstu laikytinas apeliančių argumentas, kad teismas nenustatė, ar ištikrųjų E. K. materialiosios subjektinės teisės yra perimtos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su atskirajame skunde nurodytu motyvu, kad neesant duomenų apie tai, jog suinteresuotiems asmenims išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, negalimas ir teisių perėmimas vykdymo procese. Pažymėtina, kad mirus fiziniam asmeniui jo teisių perėmėjais tampa palikimą priėmę įpėdiniai. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (LR CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008;Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012). Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys A. K. ir U. K. išreiškė valią priimti palikimą vienu iš LR CK 5.50 str. 2 d. numatytų būdų, darytina išvada, kad atskirajame skunde nurodyti motyvai, kad kartu su prašymu nebuvo pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nesudaro pagrindo atmesti antstolės prašymą.
Aiškindamas LR CPK 596 str. taikymą, kai sprendžiamas mirusio skolininko procesinis pakeitimas įpėdiniu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 yra pažymėjęs, kad LR CPK 596 str. yra procesinė norma, neatspindinti materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų civilinės teisės ir pareigos, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais LR CPK 596 str. prasme. Paveldėjimo atveju skolininko pakeitimui pagal LR CPK 596 str. būtina nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas gali būti laikomas perėjusiu naujam skolininkui. Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai LR CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kreditoriaus reikalavimo LR CK 5.63 str. prasme pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Dėl to, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal LR CPK 596 str., turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka LR CK 5.63 str. sąlygas. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas be pagrindo tenkino antstolės prašymą, nes nebuvo duomenų, jog kreditorių pretenzijos tinkamai pareikštos. Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi, CK 5.62 straipsnyje įtvirtintos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o šios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).
Nagrinėjamoje byloje iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų teismas nustatė, kad palikėjos E. K. gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini) buvo apribota disponavimo teisė. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, jog 2012-10-25 turto arešto aktu Nr.0076/12/02031 areštuotas skolininkei priklausantis turtas. Turto arešto aktas išviešintas 2012-10-25. Todėl, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos byloje aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog šiuo atveju esant išviešintam turto arešto aktui viešame registre, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendintas, nes materialinis teisių ir pareigų perėmimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko yra įvykęs, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę naujomis skolininkėmis – A. K. ir U. K.. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-4-570/2014 2014 m. sausio 16 d. nutartimi tvirtindamas E. K. asmeninį testamentą, nustatė aplinkybę, kad pareiškėjoms A. K. ir U. K. yra žinomos palikėjos skolos išieškotojams A. P. ir R. B.. Pareiškėjos A. K. ir U. K. dalyvavo teismo posėdyje ir teismo sprendimu priteistų skolų neginčijo (vykdomosios bylos medžiaga).
Įvertinęs visas nagrinėjamu klausimu reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos nutartį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo. Taigi, atskirasis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.