Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1243-1012/2017

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-18
Bylos Nr.: e2-1243-1012/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-23942-2016-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Asta Jakutytė-Sungailienė
Atsakovas: L. Ž.
Trečiasis asmuo: A. B.
Ieškovas: A. B.
Advokatai: Evaldas Skurvydas, Rolandas Vaitekūnas, Milena Motiejaitienė

Kategorijos

2.4.4.5.5Kiti su hipoteka susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2-1243-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23942-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.5.5.; 2.6.2.5.; 2.6.29.1.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,atsakovei L. Ž., atsakovės atstovui advokatui Evaldui Skurvydui,trečiajam asmeniui A. B.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Auto šalna“ atstovams advokato padėjėjai Milenai Motiejaitienei ir A. B.,

liudytojui S. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir A. B. ieškinį atsakovei L. Ž. dėl vykdomojo įrašo ir hipotekos kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo ginčijimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, byloje – bankrutuojanti UAB „HQ SERVICE“, A. B., Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, antstolis Andrius Bespalovas, UAB „Auto šalna“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai A. B. ir A. B. ieškiniu prašo: (i) pripažinti, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „HQ Service“ skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž. pagal 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį (toliau taip pat – Paskolos sutartis) su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais susidėjo iš 28 968, 00 Eur skolos ir 5044, 84 Eur palūkanų; (ii) panaikinti Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2016 m. balandžio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-1966, dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo iš UAB „HQ Service“ ir su skolininku subsidiariai A. B. ir A. B. hipotekos kreditorės L. Ž. naudai pagal 2012 m. birželio 7 d. patvirtintą hipotekos sandorį, reg. Nr. 3765, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nurodant, kad skolininkas UAB „HQ Service“ savo įsipareigojimą yra visiškai įvykdęs; (iii) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodo, kad 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, remdamasi atsakovės L. Ž. 2016 m. kovo 16 d. Prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo, išdavė vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-1966, priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtą skolos dalį su priklausančiomis netesybomis (delspinigiais), taip pat notaro paimtą atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą ir susijusius veiksmus iš skolininko UAB „HQ Service“ ir su skolininku subsidiariai atsakingų A. B. ir A. B. hipotekos kreditorės L. Ž. naudai pagal 2012 m. birželio 7 d. patvirtintą hipotekos sandorį, reg. Nr. 3765, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, dėl 13 461, 91 Eur negrąžintos skolos sumos, 11 433, 78 Eur palūkanų ir 12 115, 72 Eur delspinigių (iš viso 37 011, 41 Eur) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 37011, 41 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei dėl 160, 99 Eur notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą ir su juo susijusius veiksmus.

Ieškovai nurodo, kad skolininkas UAB „HQ Service“ atsakovei L. Ž. yra sumokėjęs iš viso 27 531, 75 Eur (95 061, 63 Lt) pagal Paskolos sutartį, be to, atsakovės sutikimu dėl likusios sumos (neviršijant 13152, 76 Eur sumos) skolininko UAB „HQ Service“ prievolė yra perkelta UAB „Auto šalna“, todėl laikytina, kad savo prievolę skolininkas UAB „HQ Service“ yra visiškai įvykdęs. Ieškovų skaičiavimu, atsakovei mokėtina palūkanų suma yra iš viso 5044, 84 Eur. Ieškovų teigimu, pagal skolininko UAB „HQ Service“ ir atsakovės susitarimą visos skolininko atsakovei mokėtinos išmokos buvo skiriamos pagrindinei prievolei (skolai) vykdyti, o ją įvykdžius, palūkanoms dengti.

Ieškovai paaiškino, kad atsakovės L. Ž. iniciatyva tarp jos, UAB „HQ Service“ ir UAB „Auto šalna“ buvo sudarytos trys trišalės sutartys, kuriomis šalys susitarė, kad už iš skolininko UAB „HQ Service“ gautą produkciją trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ privalo pervesti lėšas į L. Ž. sąskaitą ir taip padengti UAB „HQ Service“ įsiskolinimą atsakovei L. Ž. pagal Paskolos sutartį. Ieškovai pažymi, kad 2014 m. balandžio 15 d. buvo sudaryta Trišalė sutartis Nr. 3, kurios pagrindu dalis skolininko UAB „HQ Service“ prievolės (šios dalies dydis buvo apribotas bendrovei UAB „Auto šalna“ perduotos iš UAB „HQ Service“ produkcijos kiekiu ir kaina už šį kiekį) pagal 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį perėjo trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“. Ieškovai paaiškina, kad jų skaičiavimu UAB „HQ Service‘ pateikė UAB „Auto šalna“ produkcijos už 32155, 36 Eur (111026, 03 Lt), o UAB „Auto šalna“ pervedė už ją L. Ž. tik 19002,60 Eur (65612, 17 Lt), todėl dėl likusios 13152, 76 Eur skolos sumokėjimo pagal Trišalę sutartį Nr. 3 L. Ž. turi kreiptis į UAB „Auto šalna“, nes minėta Trišale sutartimi Nr. 3 atsakovė L. Ž. sutiko, kad UAB „Auto šalna“ perimtų skolininko UAB „HQ Service“ 13152, 76 Eur dydžio prievolę. Ieškovai prašo pripažinti, kad skolininkas yra atsiskaitęs su kreditore L. Ž. ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.194¹ straipsnio 6 dalimi ginčija atsakovės L. Ž. (kreditoriaus) reikalavimą, taip pat prašo panaikinti minėtą vykdomąjį įrašą.

Ieškovai taip pat prašo mažinti Paskolos sutartyje numatytus delspinigius (0, 5 proc. už kiekvieną uždelstą dieną), kadangi jų dydis prilygsta 182, 5 procentams metinių palūkanų. Ieškovai prašo netesybų dydį mažinti iki 0, 02 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (kas sudaro 7, 30 procentus per metus) iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovai teismo taip pat prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą kreditoriaus reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo.

Ieškovų vertinimu, nuo 2012 m. rugsėjo 5 d., t. y. kai turėjo būti grąžinta skola, šalių sutartos palūkanos pradėjo atlikti nebe užmokesčio už pinigų skolinimą, o minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos), todėl nuo minėtos datos kreditorei turėtų būti mokamos 12 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos, kaip numatyta Paskolos sutartyje. Kadangi ieškovų nurodomos netesybos (tokio dydžio, iki kurio ieškovas prašo mažinti netesybų dydį), kurioms prašoma taikyti 6 mėnesių ieškinio senatį, nagrinėjamoje byloje sudaro 7, 30 procentus per metus arba 3, 65 procento per sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, o Paskolos sutartyje nustatytos palūkanos, apskaičiuotos pritaikius CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą, yra didesnės, todėl ieškovai prašo atsakovei priteisti tik palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovė L. Ž. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškovų reikalavimo pripažinti, kad UAB „HQ Service“ skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž. pagal šalių sudarytą 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais susidėjo iš 28 968, 00 Eur skolos ir 5044, 84 Eur palūkanų, nurodė, kad toks ieškinio reikalavimas, kuris savo esme yra reikalavimas tam tikros aplinkybės pripažinimo neatitinka CK 1.138 straipsnyje nustatytų galimų civilinių teisių gynimo būdų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai siekia nustatyti tam tikrą aplinkybę ne savo naudai, o skolininko UAB „HQ Service“ naudai, ieškovai neturi teisės pareikštu ieškiniu ginti skolininko interesų. Atsakovė nurodė, kad prie Paskolos sutarties buvo sudarytas Priedas Nr. 1, kuriuo palūkanų dydis buvo padidintas iki 2, 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų, todėl ieškovai nepagrįstai skaičiuoja tik 12 procentų metinių palūkanų. Taip pat nurodė, kadangi ieškovai vėlavo atlikti mokėjimus pagal Paskolos sutartį, jie privalo mokėti ne tik palūkanas, bet ir delspinigius. Atsakovė nurodė, kad ieškovai pateikia neteisingus duomenis apie pagal Paskolos sutartį atliktus mokėjimus. Atsakovės nuomone, pirmas ieškinio reikalavimas dėl pripažinimo turi būti atmestas tiek dėl to, kad toks ieškinio reikalavimas negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas teisme, tiek dėl to, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti vykdomąjį įrašą atsakovė nurodo, kad šis reikalavimas turi būti atmestas, kadangi ieškovų paskaičiavimai dėl pagal Paskolos sutartį atliktų mokėjimų yra neteisingi, taip pat ieškovai nepagrįstai nurodo, kad skolininko prievolė pagal Paskolos sutartį buvo perkelta trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“. Atsakovės vertinimu, ieškovai netinkamai aiškina Trišales sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, šios trišalės sutartys savo esme nėra skolos perkėlimo sutartys, todėl skolininko skola yra sumažėjusi tik ta apimtimi, kiek faktiškai atsakovė iš UAB „Auto šalna“ yra gavusi mokėjimų už skolininką pagal Paskolos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka, kad būtų mažinami Paskolos sutartyje nustatyti delspinigiai, kadangi, pirma, ieškinyje joks reikalavimas dėl Paskolos sutartyje numatyto delspinigių dydžio ginčijimo nėra pareikštas; antra, ieškovai nėra Paskolos sutarties šalimi ir neturi teisės ginčyti Paskolos sutartyje numatyto delspinigių dydžio, trečia, skolininkas yra verslo subjektas, sudarydamas Paskolos sutartį, laisva valia susitarė dėl netesybų dydžio, o Paskolos sutarties sąlygos, įskaitant dėl netesybų dydžio, buvo žinomos tiek ieškovams (įkaito davėjams), tiek laiduotojui A. B. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovų argumentais, kad pagal Paskolos sutartį negali būti skaičiuojamos ir palūkanos, ir delspinigiai. Paaiškina, kad Sutarties 2.1 punkte numatytos palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją, o Paskolos sutarties 5.1 punkte numatytos netesybos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, todėl skolininkas, pažeidęs prievolės įvykdymo terminą, turi mokėti tiek Paskolos sutarties 2.1 punkte numatytas palūkanas, tiek Paskolos sutarties 5.1 punkte numatytus delspinigius.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad 2016 m. balandžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 14-1966, kuris buvo atliktas gavus hipotekos kreditorės L. Ž. rašytinį prašymą. Nurodė, kad hipotekos kreditorės L. Ž. pateiktame prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo buvo visi būtini nurodytini duomenys, numatyti Lietuvos Respublikos notariato įstatyme bei Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144, 6 punkte, taip pat buvo pasibaigęs Hipotekos registre įregistruotas prievolės įvykdymo terminas (2012 m. rugsėjo 5 d.), kurį šalys sutarė ir nustatė sutartinės hipotekos lakšte, 2012 m. birželio 7 d. patvirtintame Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės, reg. Nr. 3765 (hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: 04120120002257). Pažymėjo, jog notaras neturi teisės atisakyti atlikti notarinį veiksmą - išduoti vykdomąjį įrašą, jeigu kreditoriaus prašyme yra nurodyti visi įstatymų reikalaujami duomenys, taip pat nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. vykdomasis įrašas, reg. Nr. 14-1966, buvo atliktas ir išduotas hipotekos kreditorei patikrinus visus būtinus duomenis, atlikus reikiamas procedūras, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Prašė bylą nagrinėti notarei Rasai Birutienei teismo posėdžiuose nedalyvaujant ir iš civilinę bylą pralaimėjusios šalies priteisti 100 Eur notaro darbo išlaidoms kompensuoti, ruošiant dokumentus bylai.

Trečiasis asmuo A. B. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis, kaip buvęs skolininko UAB „HQ Service“ vadovas, pasirašė Paskolos sutarties Priedą Nr. 1 dėl 2, 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų įtakojamas atsakovės L. Ž. daryto ekonominio spaudimo, kadangi pagal susidariusią situaciją ieškovai būtų netekę savo įkeisto buto, nebeturėtų kur gyventi, o įmonė ir toliau būtų likusi ženkliai skolinga atsakovei, nes priverstinio buto pardavimo atveju gautos už butą sumos nepakaktų skolai grąžinti, todėl vadovaujantis CK 1.191 straipsniu, Paskolos sutarties Priedas Nr. 1 turi būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl ekonominio spaudimo.

Trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad atsakovė L. Ž., UAB „Auto šalna“ ir UAB „HQ Service“ sudarė tris trišales sutartis dėl žvėrienos produkcijos pirkimo ir pardavimo: 2013 m. birželio 25 d. Trišalę sutartį Nr. 1, 2013 m. rugpjūčio 21 d. Trišalę sutartį Nr. 2 ir 2014 m. balandžio 15 d. Trišalę sutartį Nr. 3. Paaiškina, kad trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ buvo informuotas apie atsakovės suteiktą 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolą UAB „HQ Service“ ir sutiko, kad atsiskaitymus už įsigytą žvėrienos produkciją pervestų ne UAB „HQ Service“, bet atsakovei. Pažymi, kad šalys sutarė, jog mokėjimus UAB „Auto šalna“ atliks atsakovei tik gavusi apmokėjimą iš trečiosios šalies, kuriai perparduos produkciją, ir kad UAB „Auto šalna“ apmokėjimas, atliktas tiesiogiai atsakovei, reikš atsiskaitymą UAB „HQ Service“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurias UAB „HQ Service“ išrašė už parduotą produkciją. Trečiasis asmuo pažymi, kad šalys nesitarė dėl skolos perkėlimo UAB „Auto šalna“, kad UAB „HQ Service“ skola nėra perkelta trečiajam asmeniui, kad atsakovė tokio sutikimo nedavė. Trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ nurodo, kad iš viso atsiskaitydamas su UAB „HQ Service“ sumokėjo atsakovei pagal Trišales sutartis 19 002, 60 Eur. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovė L. Ž. palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Nurodė, kad pasirašydamos Paskolos sutartį šalys sutarė, kad iš skolininko įmokų pirmiau bus dengiami delspinigiai, palūkanos. Taip pat nurodė, kad 0, 5 proc. dydžio delspinigius pasiūlė skolininkas UAB „HQ Service“.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. B. paaiškino, kad pasiskolino iš L. Ž. 100 000 Lt, kuriuos planavo investuoti į verslą. Paaiškina, kad tikėjosi paskolą kreditorei grąžinti greitai, todėl numatytas 3 mėnesių paskolos terminas, sutarta dėl didelių palūkanų. Pažymi, kad būtų užtikrintas paskolos sumos grąžinimas, buvo įkeistas trečiojo asmens A. B. tėvų, ieškovų A. B. ir A. B., butas, laidavimo suma – 100 000 Lt, o palūkanos turėjo būti dengiamos iš verslo generuojamų pajamų. Nurodė, kad palaiko ieškinį, prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, ieškinį prašė tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ pasisakė, kad ieškovai netinkamai aiškina trišalių sutarčių nuostatas. Pažymėjo, kad pagal trišales sutartis Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 buvo tartasi tik dėl mokėjimų tvarkos tarp trišalių sutarčių šalių, tačiau trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ skolininko UAB „HQ Service“ skolinių įsipareigojimų kreditorei L. Ž. neperėmė.

Trečiasis asmuo BUAB „HQ Service“ pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad trečiasis asmuo UAB „HQ Service“, kurio vadovas buvo trečiasis asmuo A. B., pasiskolino iš atsakovės L. Ž. pagal 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį 100 000 Lt (28 962,00 Eur) (1 t., e. b. l. 33-37). Šalys susitarė paskolos sumą grąžinti 2012 m. rugsėjo 5 d. (1.1 punktas); už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas (2.1 punktas), palūkanas skaičiuojant nuo paskolos sumos suteikimo iki paskolos sumos grąžinimo (2.2 punktas); vėluojant grąžinti paskolos sumą ir palūkanas, šalys susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną dieną nuo negrąžintos sumos (5.1 punktas). Paskolos sutartimi taip pat buvo susitarta, kad paskolos gavėjo (UAB „HQ Service“) įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui bus sudaryta laidavimo sutartis su trečiuoju asmeniu A. B. (8.1.1 punktas), o ieškovai (A. ir A. B.) įkeis atsakovės L. Ž. naudai nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) (8.1.2 punktas).

Pagal 2012 m. birželio 7 d. patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą (sandorį), reg. Nr. 3765, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos Laimos Kamarauskaitės (hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: 04120120002257), ieškovai įkeitė atsakovės L. Ž. naudai butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užtikrindami trečiojo asmens UAB „HQ Service“ įsipareigojimų pagal 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais įvykdymą (1 t., e. b. l. 38-41). Šio hipotekos lakšto pagrindu Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė 2016 m. balandžio 19 d. išdavė vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 14-1966 (1 t., e. b. l. 30), kuris buvo atliktas gavus hipotekos kreditorės L. Ž. rašytinį prašymą (1 t., e. b. l. 31-32), dėl 13 461, 91 Eur negrąžintos skolos sumos, 11 433, 78 Eur palūkanų ir 12 115, 72 Eur delspinigių (iš viso 37 011, 41 Eur) ir 5 procentų metinių palūkanų nuo 37011, 41 Eur išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei dėl 160, 99 Eur notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą ir su juo susijusius veiksmus. Ieškovai ginčija šį vykdomąjį įrašą, teigdami, kad su atsakove L. Ž. yra visiškai atsiskaityta pagal Paskolos sutartį ir prašo pripažinti, kad UAB „HQ Service“ skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž. pagal 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais susidėjo iš 28 968,00 Eur skolos ir 5044,84 Eur palūkanų.

Atsakovė L. Ž. ir tretieji asmenys UAB „Auto šalna“ ir UAB „HQ Service“ sudarė tris trišales sutartis dėl žvėrienos produkcijos pirkimo ir pardavimo:

(i) 2013 m. birželio 25 d. Trišalę sutartį Nr. 1 (1 t., e. b. l. 147), kuria UAB „Auto šalna“ įsipareigojo nupirkti iš UAB „HQ Service“ žvėrienos produkcijos už 8893,50 Lt su PVM (1 punktas); už šią produkciją UAB „Auto šalna“ sumoka atsakovei L. Ž. taip padengiant dalį skolos pagal Paskolos sutartį (2 punktas);

(ii) 2013 m. rugpjūčio 21 d. Trišalę sutartį Nr. 2 (1 t., e. b. l. 148), kuria UAB „Auto šalna“ įsipareigojo nupirkti iš UAB „HQ Service“ žvėrienos produkcijos už 9256,50 Lt su PVM (1 punktas); už šią produkciją UAB „Auto šalna“ sumoka atsakovei L. Ž. taip padengiant dalį skolos pagal Paskolos sutartį (2 punktas);

(iii) 2014 m. balandžio 15 d. Trišalę sutartį Nr. 3 (1 t., e. b. l. 149), kuria UAB „Auto šalna“ įsipareigojo nupirkti iš UAB „HQ Service“ žvėrienos produkcijos už 92876,03 Lt su PVM (1 punktas); už šią produkciją UAB „Auto šalna“ sumoka atsakovei L. Ž. taip padengiant dalį skolos pagal Paskolos sutartį (2 punktas); lėšos atsakovei L. Ž. pervedamos tik pilnai realizavus produkciją ir gavus apmokėjimą (5 punktas).

Trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ iš viso atsiskaitydamas su UAB „HQ Service“ sumokėjo atsakovei L. Ž. pagal Trišales sutartis 19 002, 60 Eur, šios sumos ginčo šalys neginčija.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo, pirmiausia, dėl Paskolos sutarties sudarymo ir vykdymo, t. y. kokios pinigų sumos buvo sumokėtos atsakovei, kaip buvo sutarta dėl atlyginimo už paskolos suteikimą, kaip buvo sutarta dėl atskovės gaunamų įmokų paskirstymo; antra, dėl sudarytų trišalių sutarčių teisinio vertinimo, t. y. ar šiomis sutartimis dalis skolos pagal Paskolos sutartį buvo perkelta trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“; trečia, dėl delspinigių pagal Paskolos sutartį dydžio. Teismas pasisako dėl šių ginčo aplinkybių bei kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų.

Dėl ieškovų reikalavimo teisės reikšti ieškinį

Atsakovė L. Ž. savo atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovų reikalavimas pripažinti, kad UAB „HQ Service“ skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž. pagal šalių sudarytą 2012 m. birželio 5 d. Paskolos sutartį su visais vėlesniais jos sąlygų pakeitimais ir papildymais susidėjo iš 28 968, 00 Eur skolos ir 5044, 84 Eur palūkanų, savo esme yra reikalavimas dėl tam tikros aplinkybės pripažinimo ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje nustatytų galimų civilinių teisių gynimo būdų. Taip pat pažymėjo, kad ieškovai nepagrįstai siekia nustatyti tam tikrą aplinkybę ne savo naudai, o skolininko UAB „HQ Service“ naudai, ieškovai neturi teisės pareikštu ieškiniu ginti skolininko interesų.

Vadovaujantis CK 4.194¹ straipsnio 6 dalimi, jeigu kreditorius pradėjo nepagrįstą išieškojimą be pagrindo arba pareiškė nepagrįstą reikalavimą, skolininkas (įkaito davėjas) turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą ieškinio teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje dėl vykdomąjį įrašą reglamentuojančių normų taikymo pažymėta, kad notaras netikrina (ir nevertina) kreditoriaus pateiktų duomenų atitikties ir neatsako už juos (Notariato įstatymo 49¹ straipsnio 2 dalis), nes įstatyme nustatyta, kad už prašyme nurodytų duomenų teisingumą atsako hipotekos kreditorius (CK 4.192 straipsnio 3, 4 dalys), o notaras šiame procese atlieka išimtinai formalų kreditoriaus prašyme pateiktų duomenų vertinimą dėl jų atitikties viešo Hipotekos registro duomenims ir nesprendžia hipotekos šalių ginčų. Išimtinę kompetenciją spręsti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo klausimą dėl kreditoriaus išieškotino skolinio įsipareigojimo dydžio ir apimties konkrečiu atveju turi tik teismas ginčo teisenos tvarka, esant skolininko reikalavimui, ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014; 2016 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamu atveju ieškovai, kaip įkaito davėjai, ginčija atsakovės, kaip hipotekinės kreditorės, reikalavimo dydį, o toks gynybos būdas yra tiesiogiai įtvirtintas CK 4.194¹ straipsnio 6 dalyje bei atitinka teismų praktikoje nustatytas teisės aiškinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl ieškovų pasirinkto netinkamo gynybos būdo yra atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Dėl pagal Paskolos sutartį sumokėtų įmokų dydžio

Nagrinėjamoje byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė L. Ž. pagal Paskolos sutartį yra gavusi 25 301,67 Eur įmokų, kurių nė viena iš šalių neginčija.

Ginčijama suma yra 2461,78 Eur, iš kurių, ieškovų teigimu, 521,32 Eur (1800 Lt) grynais pinigais atsakovei yra perdavęs S. Š., o 1940,46 Eur yra atsakovei perduotos produkcijos (žvėrienos) pagal 2014-05-09 UAB „HQ Service“ sąskaitą Nr. HQS000169 (1 t., e. b. l. 27) vertė. Atsakovė L. Ž. neigia, kad gavo grynais 1800 Lt iš S. Š., bei kad gavo 1940,46 Eur vertės produkcijos.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.).

2017 m. kovo 22 d. teismo posėdžio metu liudijęs S. Š. nurodė, kad neprisimena, jog būtų atsakovei L. Ž. grynaisiais pinigais perdavęs 1800 Lt sumą (teismo posėdžio garso įrašas 14:34:52 iki 14:45:16). Ieškovai nepateikė jokių netiesioginių rašytinių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad tokia pinigų suma galėjo būti perduota atsakovei, pavyzdžiui, įrodymų, patvirtinančių, kad panaši pinigų suma buvo išgryninta bankomate panašiu metu ar kt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju ieškovai neįrodė faktinės aplinkybės, jog atsakovei L. Ž. grynaisiais pinigais 2012-11-20 buvo perduota 1800 Lt suma kaip įmoka pagal Paskolos sutartį (CPK 178 straipsnis).

Vertinant ieškovų pateiktą 2014-05-09 UAB „HQ Service“ sąskaitą Nr. HQS000169 (1 t., e. b. l. 27) matyti, kad pagal šią sąskaitą nurodytas pirkėjas yra atsakovė L. Ž., tačiau ieškovai nepateikė teismui nei įrodymo kada ir kaip ši sąskaita buvo įteikta atsakovei, nei įrodymo, kad produkcijos pagal šią sąskaitą buvo faktiškai perduota (pvz. priėmimo-perdavimo akto). Atsakovė neigia, kad jai buvo perduota produkcija pagal šią sąskaitą. Trečiasis asmuo A. B. nurodė, kad atsakovė padėdavo realizuoti produkciją, pati asmeniškai paimdavo produkciją ir perduodavo pirkėjams, kaip tą darė ir pagal 2014-02-28 sąskaitą Nr. HQS000163, išrašytą UAB „Miško GNK“ (1 t., e. b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, kad nepateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių 2014-05-09 UAB „HQ Service“ sąskaitos Nr. HQS000169 pateikimą atsakovei, produkcijos pagal šią sąskaitą perdavimo atsakovei, į aplinkybę, jog 2014-02-28 sąskaita Nr. HQS000163 buvo tiesiogiai išrašyta UAB „Miško GNK“ (tam asmeniui, kuriam skirta produkcija), teismas sprendžia, kad ieškovai neįrodė faktinės aplinkybės, jog atsakovei L. Ž. trečiasis asmuo UAB „HQ Service“ perdavė produkcijos už 1940,46 Eur sumą (CPK 178 straipsnis).

Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, liudytojo parodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad faktiškai atsakovei L. Ž. pagal Paskolos sutartį yra sumokėta 25 301,67 Eur įmokų.

Dėl trišalių sutarčių teisinio kvalifikavimo

Ginčo šalys skirtingai aiškina trišalių sutarčių teisinę prigimtį. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ teigia, kad trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ buvo informuotas apie atsakovės suteiktą 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolą UAB „HQ Service“ ir sutiko, kad atsiskaitymus už įsigytą žvėrienos produkciją pervestų ne UAB „HQ Service“, bet atsakovei. Pažymi, kad šalys sutarė, jog mokėjimus UAB „Auto šalna“ atliks atsakovei tik gavusi apmokėjimą iš trečiosios šalies, kuriai perparduos produkciją, ir kad UAB „Auto šalna“ apmokėjimas, atliktas tiesiogiai atsakovei, reikš atsiskaitymą UAB „HQ Service“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, kurias UAB „HQ Service“ išrašė už parduotą produkciją. Trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ ir atsakovė pažymi, kad šalys nesitarė dėl skolos perkėlimo UAB „Auto šalna“, kad UAB „HQ Service“ skola nėra perkelta trečiajam asmeniui, kad atsakovė tokio sutikimo nedavė. Ieškovai ir trečiasis asmuo A. B. teigia, kad šiomis trišalėmis sutartimis buvo siekiama perkelti UAB „HQ Service“ skolą pagal Paskolos sutartį trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, ieškovai teigia, kad UAB „HQ Service“, o tuo pačiu ir ieškovų, prievolė visiškai atsiskaityti pagal Paskolos sutartį su atsakove yra pasibaigusi perkėlus skolą UAB „Auto šalna“.

Skolos perkėlimo institutas yra atskira asmenų pasikeitimo prievolėje rūšis. Skolos perkėlimas suprantamas kaip prievolės pasyviosios šalies – skolininko – pakeitimas kitu asmeniu. Skolos perkėlimo atveju pradinė prievolė išlieka, tik skola pagal prievolę perkeliama trečiajam asmeniui – naujajam skolininkui. Skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui. Šios sutarties atveju būtinas ne tik kreditoriaus, bet ir naujojo skolininko sutikimas. Skolos perkėlimo sutarčiai privaloma rašytinė forma. Savo ruožtu skolos perkėlimo sutarties turinyje turi būti atskleista perkeltos skolos apimtis, gali būti nurodytas jos susidarymo pagrindas. Skolos perkėlimo sutartis gali būti tiek savarankiška sutartis, tiek sutarties, turinčios kelių rūšių sutarčių elementų, dalis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutarčių teisėje galiojantis sutarties laisvės principas suteikia teisę šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Vadovaudamosi šiuo principu šalys gali sudaryti tiek CK nustatytas, tiek nenustatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių sutarčių elementų. Esant ginčui dėl trišalės sutarties turinio ir tikslų, tikruosius šalių ketinimus privalo nustatyti teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei atsižvelgdamas į skolos perkėlimą reglamentuojančias teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje nei šalių sudarytų trišalių susitarimų pavadinimuose, nei turinyje nenurodyta apie tai, kad juo trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“ perkelta kokia nors trečiojo asmens UAB „HQ Service“ skola atsakovei L. Ž. Iš atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Auto šalna“ paaiškinimų nuosekliai seka išvada, kad Trišalių sutarčių tikslas buvo nukreipti atsiskaitymus tiesiogiai į atsakovės sąskaitą pardavus UAB „HQ Service“ produkciją taip mažinant UAB „HQ Service“ skolinį įsipareigojimą atsakovei pagal Paskolos sutartį. Nei kreditorė atsakovė L. Ž., nei trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ (ieškovų teigimu, naujasis skolininkas) rašytinio sutikimo dėl skolos perkėlimo neišreiškė, bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad nebuvo tartasi ir niekada nesutiko su skolos perkėlimu. Trišalėse sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad už iš UAB „HQ Service“ gautą produkciją UAB „Auto šalna“ sumoka atsakovei L. Ž. taip padengiant dalį skolos pagal Paskolos sutartį, lėšos atsakovei L. Ž. pervedamos tik pilnai realizavus produkciją ir gavus apmokėjimą.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas konstatuoja, jog ieškovų ir trečiojo asmens A. B. argumentai, kad 2013 m. birželio 25 d. Trišalė sutartis Nr. 1 (1 t., e. b. l. 147), 2013 m. rugpjūčio 21 d. Trišalė sutartis Nr. 2 (1 t., e. b. l. 148) ir 2014 m. balandžio 15 d. Trišalė sutartis Nr. 3 (1 t., e. b. l. 149) kvalifikuotinos kaip skolos perkėlimo sutartys, yra teisiškai nepagrįsti ir todėl atmestini. Šios trišalės sutartys vertintinos kaip susitarimai tarp paskolos davėjo (atsakovės L. Ž.) ir paskolos gavėjo (trečiojo asmens UAB „HQ Service“) dėl atsiskaitymo pagal Paskolos sutartį pasitelkiant trečiąjį asmenį UAB „Auto šalna“. Taigi pagal Paskolos sutartį skolininko UAB „HQ Service“ prievolės nebuvo perkeltos UAB „Auto šalna“.

Dėl palūkanų ir delspinigių pagal Paskolos sutartį

Byloje ieškovai kelia klausimą dėl palūkanų pagal Paskolos sutartį pobūdžio ir jų santykio su Paskolos sutartyje nustatytų delspinigių dydžiu, dėl ko teismas pasisako.

CK 6.872 straipsnyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.872 straipsnis yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas. Šios teisės normos suteikia teisę šalims pasirinkti: palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005).

Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

Nagrinėjamoje byloje Paskolos sutartimi (1 t., e. b. l. 33-37) už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas įsipareigojo mokėti 12 proc. dydžio metines palūkanas (2.1 punktas), palūkanas skaičiuojant nuo paskolos sumos suteikimo iki paskolos sumos grąžinimo (2.2 punktas); vėluojant grąžinti paskolos sumą ir palūkanas, šalys susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną dieną nuo negrąžintos sumos (5.1 punktas). Tokios Paskolos sutarties nuostatos leidžia teismui kvalifikuoti, kad tarp paskolos sutarties šalių buvo susitarta, jog paskolos gavėjas (UAB „HQ Service“) įsipareigojo mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo.

CK 6.870 straipsnis nustato paskolos pelno palūkanų mokėjimą, o 6.872 straipsnio 1 dalis reglamentuoja paskolos pelno palūkanų dydžio nustatymą. Jų mokėjimo tvarką nustato CK 6.872 straipsnio 2 dalis. Pagal ją pelno palūkanos, nustatytos įstatyme ar sutartyje, yra mokamos kas mėnesį kaip prievolės dalis iki paskolos suma bus grąžinta, t. y. iki sutartyje nustatyto grąžinimo termino. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Ji įstatymais yra specialiai reglamentuojama. CK 6.874 straipsnis nustato pasekmes, susidariusias po to, kai paskolos gavėjas pažeidė sutartį. Dėl tokio reglamentavimo, esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį.

Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Minėta, kad nagrinėjamoje byloje pagal Paskolos sutartį šalys susitarė dėl mokėjimo (pelno) palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo bei delspinigių (netesybų) mokėjimo praleidus prievolės įvykdymo terminą, kas neprieštarauja nei galiojančiam teisiniam reguliavimui, nei teismų praktikai. Paskolos sutarties turinio analizė, atsižvelgiant į bylos dalyvių paaiškinimus, leidžia teismui daryti išvadą, kad dėl kompensuojamųjų palūkanų ginčo šalys sutartimi nebuvo susitarusios, todėl šiuo atveju paskolos davėjas (atsakovė) turėjo teisę reikalauti iš paskolos gavėjo ir ieškovų tiek mokėjimo (pelno) palūkanų po paskolos grąžinimo termino pabaigos, tiek delspinigių. Kadangi byloje nėra keliamas klausimas dėl įstatymo nustatytų kompensuojamų palūkanų pagal ginčo sutartį, teismas dėl to nepasisako.

Byloje yra pateiktas Paskolos sutarties Priedas Nr. 1, kuriuo palūkanų dydis buvo padidintas iki 2, 5 proc. dydžio mėnesinių palūkanų (1 t., e. b. l. 142), kuris, atsakovės teigimu, buvo sudarytas 2012 m. lapkričio – 2013 m. sausio mėnesiais. Tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovė ir jos atstovas nuosekliai laikėsi pozicijos, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos pagal Paskolos sutartį, o ne pagal šį priedą (2017-03-22 teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:19:30 iki 1:22:40), todėl nagrinėjamoje byloje prievolės atsakovei dydis skaičiuotinas tik pagal Paskolos sutartį, netaikant Paskolos sutarties Priedas Nr. 1 (1 t., e. b. l. 142) nuostatų.

Dėl netesybų (delspinigių) dydžio

Nagrinėjamu atveju Paskolos sutartimi (1 t., e. b. l. 33-37) vėluojant grąžinti paskolos sumą ir palūkanas, šalys susitarė, kad paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 0,5 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus už kiekvieną dieną nuo negrąžintos sumos (5.1 punktas). Ieškovai ginčija šį delspinigių dydį, teigdami, kad toks delspinigių dydis yra neprotingai didelis ir prašo teismo sumažinti delspinigių dydį iki 0,02 proc. už kiekvieną dieną.

Sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turi teisę reikalauti netesybų kartu su pelno palūkanomis.

Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013). Nustatant, ar netesybos, palyginti su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, šių sąrašas nebaigtinis. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant netesybų mažinimo klausimą atsižvelgiama į šiuos kriterijus: šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. ar šalys yra vartotojai, taip pat kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, skolininko elgesį, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, taip pat ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių; netesybų mažinimas gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją arba siekio užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2010; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2016 m. balandžio 19 d. išduotu vykdomuoju įrašu, reg. Nr. 14-1966 (1 t., e. b. l. 30), kuris buvo atliktas gavus hipotekos kreditorės L. Ž. rašytinį prašymą (1 t., e. b. l. 31-32), siūloma priverstinai išieškoti, be kita ko, 12 115, 72 Eur delspinigių, kurie atsakovės paskaičiuoti nuo 13 461,91 Eur negrąžintos paskolos sumos už 180 kalendorinių dienų.

Šiuo atveju teismas, vertindamas Paskolos sutartyje nustatytą 0,5 proc. delspinigių dydį, atsižvelgia į ginčo šalių sutartinių santykių pobūdį, sutarties vykdymo eigą, pirmiau nurodytas faktines aplinkybes bei teismų praktiką, į tai, kad atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų bei negalėjo paaiškinti, kokius didelius tikėtinus jos nuostolius toks delspinigių dydis padengtų. Dėl to šiuo atveju teismas sprendžia, kad pagal Paskolos sutartį nustatytas 0,5 proc. delspinigių dydis yra mažintinas iki 0,02 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kuris, teismo vertinimu, yra protingo dydžio, kompensuoja atsakovės patirtus nuostolius bei užkerta kelią atsakovei pasipelnyti ieškovų sąskaita.

Dėl įmokų paskirstymo

Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys skirtingai aiškina Paskolos sutarties 4.4 punkto nuostatas: ieškovai teigia, kad šia nuostata šalys susitarė dėl įmokų paskirstymo taip, kad pirmiausia turi būti dengiama pagrindinės skolos (paskolos sumos) dalis, tuomet palūkanos ir paskiausiai netesybos; atsakovė nurodo, kad ši sutarties nuostata apibrėžia gautos įmokos įskaitymo momentą. Atsižvelgiant į tai, kaip paskirstomos įmokos, šiuo atveju priklauso ieškovų prievolės dydis atsakovei pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko teismas pasisako.

CK 6.54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus ir skolininko teisė susitarti dėl įmokų paskirstymo, bet jeigu jie nesusitaria dėl įmokų paskirstymo, taikoma nurodyto straipsnio 1–4 dalyse nustatyta įmokų paskirstymo tvarka. Ji negali būti vienašališkai keičiama. CK 6.54 straipsnio 1-4 dalys nustato, kad pirmąja eile yra skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos palūkanoms mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms (delspinigiams ir baudoms) mokėti, o ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.

Paskolos sutarties 4.4 punktas nustato: „Paskolos dalis laikoma grąžinta, palūkanos ir netesybos laikomos sumokėtomis nuo atitinkamos sumos įskaitymo į Sutarties 4.1. punkte nurodytą Paskolos gavėjo sąskaitą.“ Teismo vertinimu, ši ginčo sutarties nuostata yra pakankamai aiški ir nedviprasmiška, joje šalys susitarė dėl to, kada (kuriuo momentu) bus laikoma, kad įmoka yra gauta, t. y. kai mokėjimas yra atliktas pavedimu į banko sąskaitą ir bankas tokį mokėjimą įskaito. Dėl to ieškovų argumentai dėl to, kad ši ginčo sutarties nuostata apibrėžia įmokų paskirstymo tvarką, yra atmestini. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad ginčo šalys Paskolos sutartimi nesusitarė dėl įmokų paskirstymo tvarkos, todėl šiam ginčui spręsti teismas taiko CK 6.54 straipsnio 1-4 dalyse nustatytą įmokų paskirstymo tvarką.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovai ir trečiasis asmuo A. B. kėlė klausimą dėl kai kuriuose mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimo paskirties (1 t., e. b. l. 16-20) „Pagal 2012-06-05 paskolos sutartį. Skolos grąžinimas“.

Pažymėtina, kad CK 6.54 straipsnio 5, 6 dalyse nustatyta, kaip turi elgtis kreditorius tuo atveju, jeigu skolininkas pasiūlo ar moka įmokas kita tvarka. Pirma, kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jeigu skolininkas nurodo kitokį įmokų paskirstymą, negu nustatytas šalių susitarimu, o jeigu jo nėra, – kitokį negu nustatytas CK 6.54 straipsnyje. Antra, kreditorius gali atsisakyti priimti pagrindinei prievolei įvykdyti mokamą sumą, jeigu tuo pat metu nesumokamos einamosios palūkanos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė nepasinaudojo įmokos atsisakymo teise, nes priėmė mokėtas įmokas nepaisant to, kokia mokėjimo paskirtis buvo nurodyta. Teismas, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei bylos dalyvių paaiškinimus, neturi pagrindo išvadai, kad šių mokėjimo pavedimų priėmimas iš atsakovės pusės reiškė įmokų paskirstymo tvarkos pakeitimą, nes po šių įmokų atlikimo atsakovei buvo atlikta dar bent 10 įmokų įvairių asmenų, ne tik UAB „HQ Service“. Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad įmokų paskirstymo tvarka šalių nebuvo aptarta ir turi būti taikoma pagal CK 6.54 straipsnio nuostatas, o teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia atsakovės pozicija.

Nustatant įsipareigojimo atsakovei pagal Paskolos sutartį dydį ir sudėtį, aktualus yra delspinigių paskirstymo momentas, nes pagal CK 6.54 straipsnio 3 dalį jie turi būti skirstomi trečiąja eile ir tik po to – pagrindinė skola. Ieškovai aplamai nepripažįsta, kad delspinigiai turėjo būti mokami, nors neginčija, kad absoliuti dauguma įmokų buvo atliktos jau po paskolos grąžinimo termino pabaigos. Atsakovė, duodama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad gavusi įmoką iš karto paskirstydavo ją pagal CK 6.54 straipsnio 1-4 dalies nuostatas, nors pripažino, kad delspinigius skaičiuodavo apytiksliai (2017-03-22 teismo posėdžio garso įrašas 15:08:36 iki 15:34:41).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartyje nustatyta sąlyga, jog, šaliai laiku neatsiskaičius, kita šalis turi teisę pareikalauti mokėti delspinigius, lemia tai, kad delspinigiai skaičiuojami ne automatiškai, bet kitai šaliai pareikalavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2004). Įmokų gavimo metu nepaskirstydamas įmokų arba paskirdamas jas pagrindinei prievolei apmokėti, bet vėliau iš naujo perskirstydamas įmokas taip, kad jomis būtų pirmiausia apmokami delspinigiai ir tik po to pagrindinė skola, kreditorius elgiasi nesąžiningai. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010).

Nagrinėjamoje byloje notarės R. Birutienės pateikta ginčijamo vykdomojo įrašo išdavimo medžiaga patvirtina, kad atsakovė L. Ž. raštu pareikalavo trečiojo asmens UAB „HQ Service“ ir ieškovų kaip įkeisto turto savininkų mokėti delspinigius tik 2015-11-05 pranešimu (1 t., e. b. l. 102-105), kuris ieškovams buvo įteiktas 2015-11-10. Jokių kitų patikimų duomenų, kad atsakovė anksčiau pareikalavo iš skolininko ir/ar įkaito davėjų mokėti delspinigius, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė turėjo teisę, skirstydama įmokas trečiąja eile dengti delspinigius tik nuo 2015-11-10, kai prievolės šalims tapo žinoma, kad atsakovė reikalauja delspinigių. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad paskutinė įmoka buvo gauta 2015-06-10, tai šiuo atveju atsakovė gali reikalauti iš ieškovų delspinigių tik nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2015-11-10, prieš tai paskirsčius visas gautas įmokas tokia tvarka, kai pirmiausia yra dengiamos palūkanos, o po to – pagrindinė paskolos suma. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju gautos įmokos (1 t., e. b. l. 15-20; 150-151; 2 t., e. b. l. 6-14; 24-32; 131) turėjo būti skirstomos tokia tvarka:

7000 Lt (2027,34 Eur) įmoka 2012-07-12 skirstoma taip: 1183,56 Lt (342,78 Eur) palūkanoms už 36 dienas (100 000 Lt * 12 proc. / 365 * 36), 5 816,44 Lt (1684,56 Eur) pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 94 183,56 Lt (27 277,44 Eur);1158,48 Eur (4000 Lt) įmoka 2012-10-01 skirstoma taip: 717,43 Eur palūkanoms už 80 dienų (27 277,44 Eur * 12 proc. / 365 * 80), 441,05 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 26 836,39 Eur;579,24 Eur (2000 Lt) įmoka 2012-11-28 skirstoma taip: 511,73 Eur palūkanoms už 58 dienų (26 836,39 Eur * 12 proc. / 365 * 58), 67,51 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 26 768,88 Eur;579,24 Eur (2000 Lt) įmoka 2012-11-30 skirstoma taip: 17,60 Eur palūkanoms už 2 dienas (26 768,88 Eur * 12 proc. / 365 * 2), 561,64 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 26 207,24 Eur;1448,10 Eur (5000 Lt) įmoka 2013-01-07 skirstoma taip: 318,79 Eur palūkanoms už 37 dienas (26 207,24 Eur * 12 proc. / 365 * 37), 1129,31 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 25 077,93 Eur;2575,74 Eur (8893,50 Lt) įmoka 2013-09-20 skirstoma taip: 2110,67 Eur palūkanoms už 256 dienas (25 077,93 Eur * 12 proc. / 365 * 256), 465,07 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 24 612,86 Eur;579,24 Eur (2000 Lt) įmoka 2013-12-13 skirstoma taip: 679,72 Eur palūkanoms už 84 dienas (24 612,86 Eur * 12 proc. / 365 * 84), 0 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 24 612,86 Eur + 100,48 Eur nepadengtų palūkanų;579,24 Eur (2000 Lt) įmoka 2014-01-16 skirstoma taip: 100,48 Eur nepadengtų palūkanų už ankstesnį mokėjimą, 275,12 Eur palūkanoms už 34 dienas (24 612,86 Eur * 12 proc. / 365 * 34), 203,64 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 24 409,22 Eur;1522,39 Eur (5256,50 Lt) įmoka 2014-02-20 skirstoma taip: 280,87 Eur palūkanoms už 35 dienas (24 409,22 Eur * 12 proc. / 365 * 35), 1241,52 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 23 167,70 Eur;231,70 Eur (800 Lt) įmoka 2014-02-27 skirstoma taip: 53,32 Eur palūkanoms už 7 dienas (23 167,70 Eur * 12 proc. / 365 * 7), 178,38 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 22 989,32 Eur;274,96 Eur (949,37 Lt) įmoka 2014-02-28 skirstoma taip: 7,56 Eur palūkanoms už 1 dieną (22 989,32 * 12 proc. / 365), 267,40 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 22 721,92 Eur;1875,87 Eur įmoka 2014-08-08 skirstoma taip: 1202,71 Eur palūkanoms už 161 dieną (22 721,92 * 12 proc. / 365 * 161), 673,16 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 22 048,76 Eur;4490,56 Eur įmoka 2014-09-23 skirstoma taip: 333,45 Eur palūkanoms už 46 dienas (22 048,76 * 12 proc. / 365 * 46), 4157,11 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 17 891,65 Eur;1994,90 Eur įmoka 2014-12-30 skirstoma taip: 576,45 Eur palūkanoms už 98 dienas (17 891,65 * 12 proc. / 365 * 98), 1418,45 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 16 473,20 Eur;2999,00 Eur įmoka 2015-02-09 skirstoma taip: 222,05 Eur palūkanoms už 41 dieną (16 473,20 * 12 proc. / 365 * 41), 2776,95 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 13 696,25 Eur;2385,67 Eur įmoka 2015-06-10 skirstoma taip: 544,85 Eur palūkanoms už 121 dieną (13 696,25 * 12 proc. / 365 * 121), 1840,82 Eur pagrindinei skolai; po paskirstymo pagrindinė skola – 11 855,43 Eur.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pagal Paskolos sutartį nepadengta pagrindinės skolos (paskolos sumos) dalis 2015-06-10 buvo 11 855,43 Eur, nuo šios sumos iki kreipimosi į notarą dienos 2016-03-16 atsakovė turi pagrindą skaičiuoti pelno palūkanas (11 855,43 Eur * 12 proc. / 365 * 279 dienos), ir šios palūkanos sudaro 1087,45 Eur, bei delspinigius (11 855,43 Eur * 0,02 proc. * 180 dienos), kurių suma 426,80 Eur. Dėl to teismas ieškovų ieškinį tenkina iš dalies ir pripažįsta, kad trečiojo asmens UAB „HQ Service“ skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž. pagal šalių 2012-06-05 sudarytą Paskolos sutartį 2016-03-16 dieną sudarė 13 369,68 Eur, iš kurių 11 855,43 Eur negrąžinta paskolos suma, 1087,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos ir 426,80 Eur delspinigių, todėl atitinkamai keistinas ir ginčijamas vykdomasis įrašas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, patenkintų ieškinio reikalavimų proporcija sudaro 63,88 procentų.

Ieškovai prašė priteisti sumokėtą 833,00 Eur žyminį mokestį, išlaidų advokato pagalbai priteisti neprašė. Iš atsakovės ieškovų naudai priteistina 532,12 Eur žyminio mokesčio (833,00 * 63,88 proc.).

Atsakovė prašė priteisti iš ieškovų 1101,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos įrodymais, protingo dydžio, todėl iš ieškovų atsakovei priteistina 397,72 Eur (1101,10 Eur * 36,12 proc.). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 134,40 Eur (532,12 Eur - 397,72 Eur), t. y. po 67,20 Eur kiekvienam iš ieškovų.

Trečiasis asmuo UAB „Auto šalna“ nagrinėjamoje byloje dalyvavo atsakovės pusėje ir prašė iš ieškovų priteisti 1573,00 Eur išlaidų už advokato (padėjėjo) pagalbą: už rašytinių paaiškinimų parengimą – 500 Eur + PVM, už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą dviejuose posėdžiuose – 800 Eur + PVM. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ginčo sumos dydį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus.

Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiąjį asmenį UAB „Auto šalna“ nagrinėjamoje byloje teismo posėdžiuose atstovavo advokato padėjėja, trečiojo asmens pozicija byloje kvalifikuotina kaip nesudėtinga teisine prasme, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, sumažina trečiojo asmens UAB „Auto šalna“ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį iki 726 Eur, iš kurių 242 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą ir 484 Eur už atstovavimą teisme. Atitinkamai iš ieškovų lygiomis dalimis trečiajam asmeniui UAB „Auto šalna“ priteistina 262,23 Eur (726 Eur * 36,12 proc.), t. y. po 131,12 Eur.

Trečiasis asmuo Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė atsiliepimu į ieškinį prašo priteisti 100,00 Eur notaro darbo išlaidų iš bylą pralaimėjusios šalies. CPK 88 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o notaro darbo išlaidos (sąnaudos) nepatenka prie šių išlaidų, todėl negali būti priteisiamos kaip bylinėjimosi išlaidos.

Byloje iš viso patirta 9,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atitinkamai iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 3,51 Eur, o iš atsakovės – 6,21 Eur. Kadangi iš kiekvieno iš ieškovų priteistina pašto išlaidų dalis neviršija 3,00 Eur, šios išlaidos dengiamos iš valstybės biudžeto.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartimi tenkintas ieškovų A. B. ir A. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdytas priverstinis išieškojimas (vykdomojoje byloje Nr. 0025/16/00915) pagal Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės 2016-04-19 išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 14-1966, dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo iš UAB „HQ Service“ ir su skolininku subsidiariai A. B. ir A. B. hipotekos kreditorės L. Ž. naudai pagal 2012-06-07 patvirtintą hipotekos sandorį, reg. Nr. 3765, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atmetus ieškinį iš dalies taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 260, 263, 269, 270, 279, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad trečiojo asmens BUAB „HQ Service“, j. a. k. 302566345 skolinis įsipareigojimas atsakovei L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal šalių 2012-06-05 sudarytą Paskolos sutartį, kuris užtikrintas 2012 m. birželio 7 d. patvirtintu sutartinės hipotekos lakštu (sandoriu), reg. Nr. 3765, (hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: 04120120002257), pagal kurį už šį skolinį įsipareigojimą subsidiariai atsakingi ieškovai A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudaro 13 369,68 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct.), iš kurių 11 855,43 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt penki eurai ir 43 ct.) yra negrąžinta paskolos suma, 1087,45 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt septyni eurai ir 45 ct.) mokėjimo (pelno) palūkanos ir 426,80 Eur (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai ir 80 ct.) delspinigių.

Pakeisti 2016 m. balandžio 19 d. Vilniaus m. 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės išduotą vykdomąjį įrašą reg. Nr. 14-1966, nurodant, kad skolininko UAB „HQ Service“, j. a. k. 302566345, su skolininku subsidiariai (tik įkeistu savo turtu) atsakingų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditorės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai pagal 2012 m. birželio 7 d. patvirtintą sutartinės hipotekos lakštą (sandorį), reg. Nr. 3765, patvirtintą Panevėžio rajono 2-ojo notarų biuro notarės Marijos L. K. (hipotekos identifikavimo kodas Hipotekos registre: 04120120002257) skolinis įsipareigojimas sudaro 13 369,68 Eur (trylika tūkstančių tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 68 ct.), iš kurių 11 855,43 Eur (vienuolika tūkstančių aštuoni šimtai penkiasdešimt penki eurai ir 43 ct.) yra negrąžinta paskolos suma (pagrindinis reikalavimas), 1087,45 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt septyni eurai ir 45 ct.) mokėjimo (pelno) palūkanos ir 426,80 Eur (keturi šimtai dvidešimt šeši eurai ir 80 ct.) delspinigių (netesybos).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 134,40 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus ir 40 ct.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 67,20 Eur (šešiasdešimt septynis eurus ir 20 ct.) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens UAB „Auto šalna“, j. a. k. 302625893, naudai 262,23 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus ir 23 ct.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 131,12 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 12 ct.) iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš atsakovės L. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,21 Eur (šešis eurus ir 21 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė – Sungailienė