Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. ir atsakovės sodininkų bendrijos „Vitaminas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. M., R. Š. (pradinio ieškovo K. Š. teisių perėmėjas) ir L. G. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl dalies 2015-04-18 sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkimo sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

14. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Pažymi, jog priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, sprendimu jis patenkino ne vieną, kaip sprendime neteisingai nurodė, o du ieškinio reikalavimus. Sprendimo dalis dėl iš atsakovės SB „Vitaminas“ ieškovui G. M. 31 EUR žyminio mokesčio ir 38,6 EUR valstybės naudai už ieškovui G. M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo turi būti panaikintos ir pastarieji klausimai byloje sprendžiami iš naujo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu siurprizine tvarka priteisė į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų R. Š. ir L. G. 310 EUR žyminio mokesčio iš kiekvieno priteisiant po 155 EUR. Ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta. Teisinga priteistina iš ieškovų valstybei žyminio mokesčio suma turi būti 279 EUR. Byloje buvo trys ieškovai, todėl teisinga 279 EUR žyminio mokesčio suma turi būti dalinama iš trijų, ir tuomet gali būti priteista po 93 EUR kiekvienam ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo ir atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

21. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-04-18 įvyko Vilniaus miesto sodininkų bendrijos „Vitaminas“ narių ataskaitinis susirinkimas, kurio metu priimti atitinkami protokoliniai sprendimai. Ieškovai ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiais minėto susirinkimo sprendimus: dėl SB „Vitaminas“ metinio mokesčio bendrijos nariams 2015 m. priimti 8 EUR už arą (bendrijos nariams, sumokėjusiems minėtą mokestį iki šio susirinkimo 7,24 Eur už arą, reikės primokėti 0,76 Eur už arą) bei Vilniaus Susivienijimo Sodai patvirtintą 1 Eur metinį mokestį už turimą sklypą; nuolatiniams bendrijos gyventojams, turintiems geriamąjį (žieminį) vandenį, nuo š. m. gegužės 1 d. mokėti 0,70 Eur už 1 kub. m pagal suvartoto vandens skaitiklio rodmenis; padidinti nuo š.m. sausio 1 d. bendrijos juristei atlygį už konsultacijas 1/3 MMA (šiuo metu 100 Eur (345,28 Lt); pasikeitus nacionalinei valiutai palikti tikslinių mokesčių dydžius: a) bendrijos nario stojamasis mokestis arba nestojantiems į bendriją infrastruktūros mokestis 144,81 Eur (500 Lt), b) už nedalyvavimą bendrijos talkose 5,79 Eur (20 Lt), c) kelių mokestis vykdantiems gyvenamųjų namų statybos darbus 202,73 Eur (700 Lt), d) geriamojo (žieminio) vandens pajungimo mokestis – 579 Eur (2000 Lt), e) mokėti nuo š. m. sausio 1 d.: Valdybos pirmininko mėnesinį atlygį – 0,5 MMA (šiuo metu 150 Eur (517,92 Lt)), buhalterio – 0,4 MMA (šiuo metu 120 Eur (414,34 Lt)), valdybos skiriamam asmeniui (laikotarpiui nuo einamųjų metų gegužės 1 d. iki spalio 15 d.), gręžinio bokšto bei vandens tinklų priežiūrai ir remonto organizavimui bei buitinių atliekų tvarkymui, mokėti pagal darbo sutartį; sodininkams, pašalintiems, išstojusiems bei kitiems ne bendrijos nariams taikyti bendrijos nariams patvirtintus mokesčius ir jų dydžius, išskyrus Vilniaus Susivienijimo Sodai patvirtintą 1 Eur metinį mokestį už turimą sklypą; pavesti bendrijos valdybai sudaryti bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų sąmatą ir pateikti svarstyti bendrijos susirinkimui; bendrijos juristės 2014 m. veiklą vertinti teigiamai, patvirtinti juristės 2014 m. pateiktą ataskaitą; dėl pastatytos tvoros bendrija pretenzijų nekelia; patvirtinti bendrijos 2015 m. pajamų ir išlaidų sąmatą; bendrijos valdybos 2014 m. veiklą vertinti teigiamai, patvirtinti valdybos pirmininkės 2014 m. pateiktą ataskaitą; bendrijos 2014 m. finansinę veiklą vertinti teigiamai, patvirtinti bendrijos 2014 m. finansinę ataskaitą.

23. Ieškovas R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovų ieškinys, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ne visi skundžiami atsakovės sprendimai sukelia teisines pasekmes ieškovams ir netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, neatskleidė bylos esmės netenkinęs ieškovų procesinių prašymų dėl įrodymų išreikalavimo. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde nurodo, jog iš skundžiamo sprendimo nėra aišku kokiu būdu ieškovų teises ir interesus pažeidžia bendrijos susirinkimo sprendimas dėl 0,70 EUR mokesčio už vandenį. Pažymėjo, jog šiuo atveju tai nebuvo naujai patvirtintas mokestis, o tik konvertuotas į eurus pasikeitus nacionalinei valiutai.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

24. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.82 straipsnio 4 dalį juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Bendrijos nutarimai (sprendimai) negali apriboti butų ir kitų patalpų savininkų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus CK ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisę apskųsti teismui bendrijos narių susirinkimo nutarimus (sprendimus) turi tiek bendrijos nariai, tiek ir kiti asmenys, kurių teisėms ir teisėtiems interesams toks sprendimas turi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, ieškovai turėjo įrodyti, jog bendrijos susirinkime priimti sprendimai turi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams, neproporcingai ar/ir nesąžiningai suvaržo jo teises ar/ir nustato jam pareigas.

25. Įrodinėjimo pareiga šioje byloje skirstytina, vadovaujantis CPK 178 straipsniu – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį bei ieškovo apeliacinio skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai neįrodė kokią įtaką jų interesams turi bendrijos priimti sprendimai dėl metinio mokesčio bendrijos nariams 2015 metams nustatymo, dėl atlygio bendrijos juristei, dėl tikslinių mokesčių pasikeitus nacionalinei valiutai, dėl pavedimo bendrijos valdybai sudaryti bendrijos vidaus kelių kadastrinių matavimų sąmatą ir pateikti svarstyti bendrijos susirinkimui, dėl bendrijos juristės veiklos vertinimo ir jos ataskaitos už 2014 m. patvirtinimo, dėl pastatytos tvoros, dėl bendrijos 2015 m. pajamų ir išlaidų sąmatos patvirtinimo, dėl bendrijos valdybos 2014 m. veiklos vertinimo ir valdybos pirmininko 2014 m. pateiktos ataskaitos tvirtinimo, dėl bendrijos 2014 m. finansinės veiklos vertinimo ir bendrijos 2014 m. finansinės ataskaitos patvirtinimo ir kaip šie sprendimai neproporcingai ar/ir nesąžiningai suvaržo ieškovų teises ar/ir nustato jiems kokias nors pareigas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtais susirinkimo sprendimais buvo sprendžiami su bendrijos vidaus valdymu susiję klausimai, todėl ginčijami atsakovės susirinkimo sprendimai nesukūrė ieškovams, kurie nėra bendrijos nariai, naujų teisių ar pareigų bei neįtakojo jų turimų teisių ar turtinių interesų suvaržymo. Pažymėtina, jog ieškovai ginčydami atitinkamus susirinkimo nutarimus turėjo pasisakyti dėl kiekvieno iš jų atskirai ir įrodyti ne tik kokią konkrečiai įtaką kiekvienas iš skundžiamų nutarimų turi ieškovams, tačiau taip pat pagrįsti aplinkybę, jog šie nutarimai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar yra nesąžiningi ir/ar neproporcingai varžantys ieškovų teises. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovai šių aplinkybių neįrodė apsiribodami abstrakčiais teiginiais, jog minėti sprendimai yra susiję su ieškovų teisėmis ir pareigomis.

26. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui turi įtakos pirmosios instancijos teismo pasirengimas bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, jog ieškovų teikti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo, atsakovės ūkinės finansinės veiklos ekspertizės skyrimo buvo išspręsti ir motyvuotai atmesti. Iš informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovų prašymas dėl įrodymų išreikalavimo atmestas motyvuojant tuo, kad ieškovai nenurodė kokias aplinkybes šioje byloje ketina grįsti 2014 m. ataskaitomis, 2015 m. sąmata, nes jų patvirtinimo klausimai nėra ginčo objektu byloje. Kiti pakartotiniai ieškovų prašymai teismo posėdžių metu buvo atmesti protokolinėmis nutartimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, negali daryti išvados, jog neišreikalavus apelianto vardijamų dokumentų ar nepaskyrus atsakovės veiklos tyrimo buvo neatskleista bylos esmė ar neteisingai išspręstas šalių ginčas.

27. Atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas ex officio taikė ieškinio senatį daliai ieškovų pareikštų reikalavimų. Pažymėtina, jog atsakovės atsiliepime į ieškinį akcentuoja ieškinio senaties termino praleidimą, pasisako nuo kurio momento, atsakovės nuomone, skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose pažodžiui nesuformulavo tokio prašymo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias normas, atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime į ieškinį aiškiai išreikštą poziciją, jog ieškovai yra praleidę šį terminą. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog ieškinio senaties terminas šiuo atveju skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d., kuomet ieškovai gavo skundžiamo susirinkimo protokolą iš VĮ Registrų centro. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovai žinojo apie tai, kad 2015 m. balandžio 18 d. įvyko susirinkimas, ieškovų kartu su ieškiniu pateiktos 2015-06-10 darytos nuotraukos patvirtina, jog Bendrijos skelbimų lentoje buvo iškabintas tekstas su sutrumpintu susirinkimo metu priimtų nutarimų tekstu. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, patikslintą ieškinį su naujai suformuluotais reikalavimais, kuriais ginčijama didžioji dalis susirinkimo nutarimų ieškovai pateikė 2015 m. rugsėjo 30 d., t.y. praleidus 3 mėn. ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog bylą nagrinėjantis teismas senaties terminą reglamentuojančias teisės normas taiko ne formaliai, bet atsižvelgdamas į termino eigos pradžią nustatančias, patvirtinančias aplinkybes, o jeigu terminas praleistas – į praleidimo priežastis, galimybes atnaujinti ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-706/2015). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2012-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai skundžia atsakovės susirinkimų nutarimus jau ne pirmoje byloje, todėl jiems žinoma koks yra ieškinio senaties terminas tokių sprendimų ginčijimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, jog skundžiamo susirinkimo protokolo kopijos gavimas ieškovams buvo apsunkintas galėtų būti vertinami sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą. Tačiau nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas dalį ieškinio atmetė pagrįstai laikydamas, kad ieškovai neįrodė skundžiamų sprendimų įtakos ieškovų teisėmis ir pareigomis, ieškinio senaties termino praleidimo klausimas neturi esminės reikšmės bylos baigčiai.

28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dalyje dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu negaliojančiu pripažino bendrijos nutarimą dėl bendrijos patvirtintų mokesčių ir jų dydžių taikymo sodininkams, pašalintiems, išstojusiems bei kitiems ne bendrijos nariams. Tuo tarpu sprendimas dėl geriamojo vandens mokesčio pripažintas negaliojančiu iš esmės toje pačioje dalyje, t.y. toje, kuria jis nustatytas ne bendrijos nariams. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pagrįstai laikė, jog ieškiniu iš esmės patenkintas 1 iš ieškinio reikalavimų. Taip pat atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai valstybei mokėtiną žyminį mokestį pilna apimtimi priteisė iš dviejų ieškovų, kurie neatleisti nuo žyminio mokesčio. Pažymėtina, jog CPK 96 str. 2 d. numatyta, jog jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad vienas iš ieškovų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagrįstai žyminį mokestį į valstybės biudžetą priteisė iš dviejų likusių ieškovų, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

30. Sodininkų bendrijų įstatymo (SBĮ) 22 straipsnio 4 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip. SBĮ 23 straipsnyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos turtas valdomas, naudojamas, juo disponuojama įstatymų ir bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinkti tiksliniai įnašai, infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokesčiai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis). Bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnyje ūkio subjektai įpareigojami apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

31. Minėta, jog pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalį, juridinių asmenų valdymo organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiais atitinkamus susirinkimo sprendimus, motyvuodamas tuo, kad jie prieštarauja minėtai Sodininkų bendrijų įstatyme nustatytai imperatyviai mokesčių apskaičiavimo tvarkai, jog bendrijos renkamų mokesčių dydis paskaičiuojamas proporcingai nuo kiekvieno asmens valdomo žemės sklypo ploto. Kitokiu būdu mokesčiai galėtų būti apskaičiuoti tik tuo atveju jeigu bendrijos įstatuose būtų patvirtina kitokia jų apskaičiavimo tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovės įstatuose įtvirtinta mokesčių apskaičiavimo tvarka atitinka įstatymo nuostatas. Sodininkų bendrijos „Vitaminas“ įstatų 23.7 punkte įtvirtinta, jog bendrijos narys turi pareigą pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, proporcingai pagal sklypo dydį; įstatų 33 punkte įtvirtinta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai bei už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui spręstina, jog atsakovė privalėjo mokesčius skaičiuoti įstatyme ir įstatuose nustatyta tvarka, t.y. proporcingai nuo kiekvieno asmens valdomo žemės sklypo ploto.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

33. Atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde neįrodinėjo kokiu būdu apskaičiuotas skundžiamu sprendimu patvirtintas mokestis už vandenį, nepateikė įrodymų, jog jis apskaičiuotas įstatyme ir įstatuose nustatyta tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalyje dėl mokesčio taikymo ne bendrijos nariams pripažino negaliojančiu bendrijos susirinkimo sprendimą nustatyti fiksuotą 0,70 EUR geriamojo vandens mokestį, kuris nenumatytas nei įstatymuose, nei bendrijos įstatuose. Kritiškai vertintini apeliantės argumentai, jog 2015 m. balandžio 18 d. susirinkimas tik patvirtino konvertuotą į eurus mokestį už geriamąjį vandenį. Atkreiptinas dėmesys, jog iš 2015 m. balandžio 18 d. susirinkimo protokolo aiškiai matyti, kurie mokesčiai buvo konvertuojami pasikeitus nacionalinei valiutai. Tuo tarpu dėl minėto mokesčio už geriamąjį vandenį buvo sprendžiama atskiru susirinkimo klausimu, t.y. atskirai nuo kitų mokesčių, kurių dydžiai konvertuoti į eurus. Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog skundžiama teismo sprendimo dalis apriboja bet kokią bendrijos teisę reikalauti mokesčio už geriamą vandenį. Priešingai, atsakovė gali reikalauti mokesčio, kuris apskaičiuotas įstatyme ar bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog SBĮ 22 straipsnio 1 d. numatanti, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

34. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ginčui aktualias normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.