Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Š. (R. Š.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovų R. Š. ir L. G. prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo civilinėje byloje Nr. e2-32-419/2018 pagal ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. (G. M.) ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl sodininkų bendrijos susirinkimo sprendimo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų R. Š., L. G. ir G. M. ieškinį atsakovei sodininkų bendrijai „Vitaminas“ dėl dalies sodininkų bendrijos „Vitaminas“ susirinkimo sprendimo panaikinimo.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti teismui duomenis apie 310 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimą.Ieškovai R. Š. ir L. G. pateikė teismui prašymą atleisti juos nuo 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovų R. Š. ir L. G. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atmetė.Teismas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Tačiau ieškovų atstovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių ieškovų turtinę padėtį, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prašymo pagrįstumą. Apskritai, pateikdamas prašymą, ieškovų atstovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas galėtų ženkliai apsunkinti ieškovų turtinę padėtį. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad 310 Eur žyminį mokestį turi sumokėti ne kiekvienas ieškovas, o visi trys ieškovai bendrai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas R. Š. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovus nuo 310 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovai prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo grindė Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų analizavimu, lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, prašė teismo įvertinti svarbias šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes – tai, kad ieškovai yra sodininkai, o atsakovė – pelno nesiekiantis viešas juridinis asmuo, ir ginčas yra kilęs dėl bendrijos veiklos. Tačiau teismas šių ieškovų argumentų nevertino ir neanalizavo, todėl priėmė nemotyvuotą nutartį.Teismas, matydamas, kad teisingam ir išsamiam klausimo išsprendimui esamų duomenų ar dokumentų nepakanka, galėjo pasiūlyti ieškovams juos pateikti, tačiau to nepadarė.Teismas, spręsdamas atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo klausimą, vadovavosi tik CPK nuostatomis, nors šio klausimo išsamiam ir teisingam išsprendimui yra aktualūs ir kiti teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 20 straipsnio 1 dalį, nuo žyminio mokesčio atleidžiami asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, o, pagal šio įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi ir asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą. Šiuo metu ieškovo šeima yra sunkioje finansinėje padėtyje, todėl jo šeimai, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, yra paskirta socialinė pašalpa. Teismui byloje nustačius bent vieno iš ieškovų teisę į žyminio mokesčio sumokėjimo lengvatą, žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas byloje iš esmės tampa beprasmis. Tokiu atveju laikytina, kad byloje žyminis mokestis yra sumokėtas. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų nenustatinėjo, nors, pagal CPK 179 straipsnio 2 ir 3 dalis, galėjo tai padaryti, nes žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas laikomas viešuoju interesu. Ieškovai L. G. ir G. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikimo faktas jau savaime reiškia, kad ieškovų materialinė padėtis nėra itin gera, priešingu atveju, žyminis mokestis būtų sumokėtas ir nebūtų prašoma taikyti jokių lengvatų.Teismui buvo gerai žinoma, kad ieškovas, pagal VGTPĮ, turėjo pateikti pažymą, patvirtinančią, kad asmuo yra socialinės pašalpos gavėjas, nes tik tokiu atveju jis gali būti pagrįstai atleistas nuo žyminio mokesčio. Todėl, esant tokiai situacijai, kai teisme gaunamas prašymas, bet nepateikiami būtini įrodymai ar jų nepakanka, teismas privalėjo taikyti CPK 179 straipsnio 1 dalies normą ir pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus bei nustatyti terminą jiems pateikti, tačiau to nepadarė.Būtinos tinkamam ir išsamiam klausimo išsprendimui pažymos buvo gautos tik 2018 m. kovo 21 d., todėl ieškovas, 2018 m. kovo 5 d. teikdamas teismui prašymą, jų neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.Apelianto teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nes teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų prašyme nurodytų argumentų bei aplinkybių, t. y. kad ieškovai yra sodininkai, atsakovė – pelno nesiekiantis viešas juridinis asmuo, o ginčas yra kilęs dėl sodininkų bendrijos veiklos.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal teismų praktiką, teismo procesinis sprendimas laikomas nemotyvuotu tik tuo atveju, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla (kitas procesinis klausimas) galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013).Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovai pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymą nėra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinius, susijusius su sodininkų bendrijų veikla. Taigi ieškovų nurodomos aplinkybės, kad jie yra sodininkai, o ginčas yra kilęs dėl sodininkų bendrijos veiklos, sprendžiant ieškovų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą, neturi esminės teisinės reikšmės, atitinkamai teismas, dėl jų nepasisakydamas, procesinės teisės normų pažeidimo, susijusio su pareiga tinkamai motyvuoti procesinį sprendimą, nepadarė.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą, turėjo pasiūlyti ieškovams pateikti papildomus duomenis ar įrodymus. CPK 179 straipsnio 1 dalyje, kuria remiasi apeliantas, numatyta teismo teisė pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus tuo atveju, jeigu šalių pateiktų įrodymų neužtenka, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, jeigu įrodymų (konkrečiai, apie ieškovų turtinę padėtį) apskritai nepateikta. Be to, ieškovų prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikė profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, todėl jam turėjo būti žinoma CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys tokio prašymo pagrįstumą.Apeliantas yra teisus teigdamas, kad, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis). Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju sprendimas suteikti apeliantui antrinę teisinę pagalbą nebuvo priimtas (tokių įrodymų apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė), o nesant priimto (ir teismui pateikto, VGTPĮ 20 straipsnio 3 dalis) tokio sprendimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovų atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą sprendė CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį.Teismas konstatuoja, kad apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos pažymos apie jo šeimai paskirtą socialinę pašalpą išsamiai nepagrindžia apelianto turtinės padėties, juo labiau neįrodo, kad 310 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas visiems trims ieškovams kartu būtų nepakeliama finansinė našta. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teismai kitose bylose, spręsdami ieškovų prašymus dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra nustatę, kad ieškovas L. G. turi nekilnojamojo turto už daugiau nei 213 000,00 Eur bei kas mėnesį gauna didesnį kaip 1 300,00 Eur darbo užmokestį; ieškovai R. Š. (t. y. apeliantas) bei G. M., nors ir negauna kas mėnesį oficialių pajamų, bet yra darbingo amžiaus ir neturi sveikatos sutrikimų, kiekvienas su savo šeima valdo nekilnojamojo turto už daugiau nei 100 000,00 Eur, tarp kurio yra ne tik oriam kasdieniam gyvenimui būtino turto – garažų, žemės sklypų, buto, kuriame R. Š. (t. y. apelianto) šeima negyvena (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1381-987/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovų nurodytas argumentas, kad vien prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo pateikimo faktas jau savaime reiškia blogą ieškovų materialinę padėtį, yra nepagrįstas ne tik dėl pirmiau nurodytų priežasčių, bet ir dėl to, kad, kaip minėta, reikalavimas pagrįsti prašymą pridedamais įrodymais yra įtvirtintas pačiame įstatyme (CPK 83 straipsnio 3 dalyje).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.