Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio ir nuteistojo V. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir V. P. paskirta 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. kovo 8 d. iki 2021 m. kovo 9 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė skirtina bausmė – 38 MGL (1 900 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo V. P. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

5. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų visumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015 ir kt.). Be to, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-78-693/2015, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-132-699/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.).

6. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikaltimą, nėra pakankamo pagrindo V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, kurios apima tiek baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą, tiek galimybę spręsti asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, jeigu laiduotojas atsisako laidavimo, tiek galimybę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas, esant BK 40 straipsnio 7, 8 dalyse nurodytiems atvejams, V. P. nebus pakankamos baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

7. V. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei dėl jos padarymo gailisi. Ši aplinkybė buvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia. Į šią aplinkybę bei kitas teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes (yra išsilavinęs, dirbantis (t. 1, b. l. 87), darbe apibūdinamas teigiamai (t. 1, b. l. 128), augina du nepilnamečius vaikus, į priklausomybės ligų įskaitą nėra įrašytas, byloje esantys BIRT žiūryklės duomenys patvirtina, jog policijos pareigūnus į įvykio vietą iškvietė pats nuteistasis (t. 1, b. l. 9), eismo įvykio metu padaryta žala minimali, be to, ji draudėjo buvo atlyginta, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (t. 1, b. l. 82-86)), buvo atsižvelgta parenkant jam bausmę už padarytą nusikaltimą bei nustatant jos dydį. Šių teigiamai apeliantą apibūdinančių aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai paskirti pačią švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą (minėtos normos sankcijoje yra numatytos arešto bei laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės). Pažymėtina, kad nuteistajam buvo paskirta 60 MGL (3 000 Eur) bauda, kurios dydis yra artimas minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, jog už nesunkaus nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 50 MGL iki 2000 MGL), numatytam baudžiamajame įstatyme, be to, ši bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, tai yra iki 40 MGL (2 000 Eur). Visgi tiek šių pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų, tiek ir apeliaciniame skunde akcentuojamą teigiamai V. P. apibūdinančių aplinkybių visuma, nesudaro pagrindo dar labiau lengvinti jo teisinę padėtį bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

8. Teisėjų kolegija pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad baudžiamojoje byloje esantys duomenys neduoda objektyvaus pagrindo tikėti, kad ateityje V. P. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pastebėtina, kad nors apeliaciniame skunde nuteistasis aiškina, kad susiklosčiusioje situacijoje alkoholio vartojimas nebuvo susijęs su jo priklausomybe ir tokių problemų jis neturi, vis dėlto iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) matyti, jog apeliantas per penkerių metų laikotarpį net 4 kartus buvo baustas administracine tvarka, iš kurių net 2 kartus už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu jis buvo nubaustas dėl to, kad 2016 m. spalio 19 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,86 promilių girtumas, o 2016 m. spalio 19 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,02 promilių girtumas, dėl ko sukėlė eismo įvykį, tai yra susidūrė ir apgadino abu automobilius, už ką V. P. buvo paskirta piniginė bauda ir administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 metų laikotarpiui (t. 1, b. l. 162-166). Apeliaciniame skunde V. P. nurodo, kad šioje byloje jo padaryta nusikalstama veika savo pobūdžiu nėra analogiška anksčiau padarytiems administraciniams pažeidimams, nes šį kartą jis alkoholį vartojo po eismo įvykio, o ne jo padarymo metu, visgi, teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos buvimą yra svarbu tai, kad tiek nusikaltimo padarymo aplinkybės, tiek administraciniai baustumai rodo, jog apelianto priešingą teisei elgesį, pasireiškiantį KET reikalavimų pažeidimu, sąlygoja būtent alkoholio vartojimas, todėl ir šiuo atveju jo nusikalstami veiksmai negali būti vertinami kaip atsitiktinumas.

9. Greta aukščiau aptartų aplinkybių paminėtina ir tai, kad teisę vairuoti transporto priemones V. P. atgavo tik 2020 m. sausio 7 d., tačiau praėjus kiek daugiau nei metams, tai yra 2021 m. kovo 8 d., jis, žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, po jo vartojo alkoholį (past. – tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad jam alkotesteriu buvo nustatytas1,84 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 19)), nors, turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, puikiai žinojo, kad iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo tą daryti yra draudžiama, kadangi už tai gali kilti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apeliantas skunde dėsto, kad jo susiformavusios vertybės yra atitinkančios visuomenėje branginamus principus, todėl jis yra pajėgus kontroliuoti ir valdyti savo veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi, kaip matyti, nei praeityje paskirta piniginė administracinė nuobauda, nei specialiosios teisės atėmimas nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Be to, apeliantas nurodo, kad šioje byloje analizuojamas incidentas įvyko dėl ištikusios santykių su žmona krizės, t. y. susiklosčius nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. Teisėjų kolegija negali neįvertinti ir to, kad nors iki šios nusikalstamos veikos padarymo V. P. buvo neteistas (t. 1, b. l. 131), vis dėlto iš Lietuvos teismų sistemoje ,,Liteko“ pateikiamų duomenų matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-914-834/2021 V. P. buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Šią nusikalstamą veiką jis taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aptarta, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog V. P. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

10. Apeliaciniame skunde keliamas ir asmens, kuris skundžiamu nuosprendžiu paskirtas laiduotoju, tinkamumo klausimas. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė išsamius motyvus, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos – tinkamo laiduotojo, galinčio daryti nuteistajam V. P. teigiamą įtaką. Priešingai nei skunde dėsto nuteistasis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio 1–3 dalių nuostatas.

11. Matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu I. P. pateikė prašymą atleisti V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jo atsakomybėn pagal laidavimą (t. 1, b. l. 130). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad I. P., kuris yra V. P. brolis, yra neteistas (t. 1, b. l. 132), turi šeimą bei nuolatinę gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 142-143), be to, yra dirbantis, darbdavio – (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas itin teigiamai, kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas (t. 1, b. l. 141). Kita vertus, byloje esančio Administracinių nusižengimo registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus (pažeidimus) patvirtina, kad I. P. per penkerių metų laikotarpį net 6 kartus buvo baustas administracine tvarka, iš kurių visi už KET reikalavimų pažeidimus, taip pat ir sukėlusius pakankamai sunkias pasekmes, kaip pavyzdžiui, 2017 m. vasario 4 d. I. P., vairuodamas automobilį, buvo neatsargus ir sukėlė pavojingą situaciją, tai yra lenkdamas kitą automobilį susidūrė su priešais važiuojančiu automobiliu, dėl ko šio automobilio vairuotojui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, eismo įvykio metu buvo sugadinti keturi automobiliai (t. 1, b. l. 136-139). Nors už minėtų administracinių nusižengimų padarymą, kaip teisingai nurodama nuteistojo skunde, I. P. paskirtas baudas yra sumokėjęs ir galiojančių nuobaudų neturi, vis tik padarytų nusižengimų pobūdis ir skaičius (past. – jis daugiau kartų baustas nei nuteistasis V. P.), sukeltos pasekmės, neigiamai charakterizuoja galimą laiduotoją I. P., dėl ko jis teismui nekelia pasitikėjimo.

12. Be to, asmuo, kuris prašo būti paskirtas laiduotoju, turi pagrįsti savo galimybes teigiamai paveikti kaltininką. Tai nesuponuoja pareigos nurodyti kažkokias ypatingas aplinkybes, tačiau iš asmens atsakymų teismui turi būti aišku, kad galimas laiduotojas iš tiesų yra toks asmuo, kuri savo asmeninėmis savybėmis, gyvenimo patirtimi, užimamomis pareigomis, susiklosčiusiais tarpusavio ryšiais ar, naudodamasis kitomis individualiomis aplinkybėmis, gali teigiamai paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad brolių, tai yra I. P. ir V. P., tarpusavio santykiai yra geri, tačiau nei prašyme, nei apklaustas pirmosios instancijos teisme laiduotoju prašantis būti asmuo nesugebėjo nurodyti, kaip ateityje paveiks nuteistąjį, kad šis daugiau nebenusikalstų. Kaip matyti, apylinkės teisme I. P. apklaustas nurodė, jog šiuo metu su broliu bendrauja ir susitinka, tačiau retai. Nelabai turi laiko jį pamokyti. Pabrėžė, kad jo požiūriu tokie brolio veiksmai yra nepriimtini. Atsakydamas į pirmosios instancijos teismo klausimą, kaip jis vykdys savo, kaip laiduotojo, pareigas, tai yra, kokiu būdu darys teigiamą įtaką broliui, kad jo priešingas teisei elgesys daugiau nebepasikartotų, I. P. atsakė, jog jo brolio gyvenime tai ne pirmas toks įvykis ir po pirmųjų įvykių kalbėjo apie tai su broliu. Jis turi problemų šeimoje, viskas nuo to ir prasidėjo, tačiau brolis stiprus žmogus, jis turi suvoki, kad tai nėra gerai ir ,,išbristi iš tos balos“ (t. 1, b. l. 158). Iš šių I. P. paaiškinimų matyti, kad nors jis smerkia V. P. nusikalstamus veiksmus, tačiau apklaustas nesugebėjo aiškiai nurodyti būsimos teigiamos įtakos savo broliui pobūdžio, tai yra, ką jis darytų ir kaip jį paveiktų, kad šis daugiau nebenusikalstų. Galimas laiduotojas nurodė, kad šiuo metu neturi laiko pamokyti nuteistojo. Be to, pažymėjo, kad nuteistasis pats turi suprasti, kad blogai elgiasi, pats turi keistis. Tokie paaiškinimai, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdžiai rodo, jog I. P. nevisiškai supranta savo, kaip laiduotojo, pareigas, dėl ko negali juo būti. Taigi, nesant visų BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje numatytų sąlygų, šioje baudžiamojoje byloje laidavimo instituto taikymas nuteistajam yra negalimas.

Dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones

13. Pirmosios instancijos teismas paskyrė V. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metų terminui. Apeliantas, nesutikdama su uždraudimu naudotis specialiąja teise, mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skundžiamu nuosprendžiu jam yra paskirta be pakankamo pagrindo.

14. Teismų praktikoje pažymima, kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-302-1073/2018). Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje, skyrimo ir konkretaus termino nustatymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgtina į nuteistojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis tokia teise ir kt. Kaip jau aptarta pirmiau šioje nutartyje, V. P. yra virš (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis, auginantis du nepilnamečius vaikus, tačiau šioje byloje jis pripažintas šiurkščiai pažeidęs KET 221 punkto reikalavimą, tai yra būdamas eismo dalyviu iš karto po eismo įvykio jis vartojo alkoholį, kai neblaivumo patikrinimo metu jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas. Be to, iki aptariamo įvykio V. P. taip pat nebuvo atsakingas vairuotojas, nes ne kartą buvo baustas ir administracine tvarka už kitus, tačiau taip pat itin šiurkščius KET reikalavimų pažeidimus, tokius kaip transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

15. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, pagrįstai V. P. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), o jos terminą, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, apie įvykį pareigūnams pranešė pats, žala incidento metu kitam automobiliui padaryta labai minimali, nustatė ne maksimaliam penkerių metų, bet trejų metų laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas V. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų, tai yra, kad jis būtų atsakingas vairuotojas ir savo priešingu Kelių eismo taisyklių reikalavimams elgesiu, nekeltų grėsmės eismo saugumui.

Dėl turto konfiskavimo

16. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti V. P. automobilio „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo todėl, kad nusikalstamos veikos padarymas nėra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Su šia prokuroro pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

17. Nagrinėjamoje byloje V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už alternatyvių veiksmų padarymą – tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kaip matyti ir iš teismo nustatytos V. P. nusikalstamos veikos aprašymo, jis nuteistas už tai, kad važiuodamas atbuline eiga automobiliu „Mitsubishi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė kitą stovintį automobilį ,,Toyota Rav“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po ko, pažeisdamas KET 221 punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, vartojo alkoholį, kuomet į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,84 promilės etilo alkoholio koncentracija.

18. Nagrinėjamo skundo kontekste pastebėtina, jog pagal BK 72 straipsnio 1–2 dalis turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu, be kita ko, laikomas BK uždraustos veikos įrankis ar priemonė. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.). Svarbu tai, kad kasacinio teismo praktikoje, konstatuojant turto konfiskavimo pagrįstumą BK 281¹ straipsnio 1 dalies kontekste, yra išskiriami alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, turto konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

19. Šiuo atveju V. P. inkriminuoti alternatyvūs, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti, veiksmai – alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios veikos objektyviąją pusę atskleidžia du kumuliatyvūs (būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui) požymiai, tai – alkoholio vartojimas ir eismo įvykis, po kurio vartojamas alkoholis iki jo aplinkybių nustatymo. Kita vertus, pastebėtina tai, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties objektyviosios pusės požymį – veiką, apibūdina tik alkoholio vartojimas, t. y. Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytos pareigos, įvykus eismo įvykiui, pažeidimas iškart po eismo įvykio vartojant psichiką veikiančias medžiagas. Kitas straipsnio dispozicijoje nurodytas požymis apibūdina veikos aplinkybes, kurios šiuo atveju vertintinos administracinio nusižengimo byloje. Iš bylos duomenų matyti, kad 2021 m. kovo 8 d. V. P. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl ko važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino (1 t., b. l. 69-74). Tokiu būdu baudžiamojoje byloje įrodytomis pripažintos aplinkybės ir V. P. inkriminuota veika nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių.

20. Aptartų aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistojo nusikalstama veika pasireiškė ne automobilio vairavimu esant apsvaigusiam nuo alkoholio, bet alkoholio vartojimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo automobilis negali būti konfiskuojamas. Analizuojamu aspektu analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, be kita ko, transporto priemonę konfiskuojant tik nustačius, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę, atitinkamai perkvalifikavus pastarojo veiką (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. kovo 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-312/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gegužės 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-352-485/2020; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021).

21. Remiantis išdėstytais motyvais prokuroro apeliacinis skundas dėl BK 72 straipsnio taikymo atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

22. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 4 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-6749, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo V. P. priteistinos 72,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Jevgenijos Savčenko darbo užmokestis.

23. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal Vilniaus apygardos teismo prašymą parinko nuteistajam V. P. advokatę Jevgeniją Savčenko, kuri Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo parinkta nuteistojo gynėja.

24. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal prokuroro ir pagal nuteistojo apeliacinius skundus, tačiau tiek apeliacinį skundą, tiek atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą surašė pats nuteistasis V. P.. Advokatė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo skundą tik palaikė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio ir nuteistojo V. P. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo V. P. (V. P.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynėjos dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.