Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2021 m. kovo 8 d., apie 23.04 val., Vilniuje, Savanorių pr. 224, vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) sukėlė eismo įvykį, t. y. buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl ko važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Toyota Rav“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir jį apgadino, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet policijos pareigūnai alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 23.51 val. V. P. nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 221 punktą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Taigi, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas transporto priemonės vairuotojas, žinodamas apie eismo įvykį vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,84 promilių girtumas), todėl jis pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamasis pateikė prašymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo brolį I. P..

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytos sąlygos. Be to, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Teismo vertinimu šioje byloje nėra visų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, kadangi nėra pagrindo manyti, jog V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, teismo įsitikinimu, I. P. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų.

Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Iš bylos duomenų matyti, jog V. P. darbovietėse yra charakterizuojamas teigiamai, (1 t., b. l. 128-129), anksčiau nėra teistas (1 t., b. l. 79-81), tačiau iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog per paskutinius 5 metus jis net du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu jis buvo nubaustas dėl to, jog 2016 m. rugsėjo 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas (tuo metu galiojusios įstatymo nuostatos už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, numatė administracinę atsakomybę), taip pat dėl to, jog jis 2016 m. spalio 19 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,02 promilių girtumas ir sukėlė eismo įvykį, už šiuos pažeidimus jam buvo paskirta bauda ir specialiosios teisės atėmimas 3 metams. Nors šios nusikalstamos veikos padarymo metu paskirta administracinė nuobauda nebegaliojo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Teismo įsitikinimu duomenys apie ankstesnius V. P. baustumus leidžia teigti, jog kaltininko elgesys nėra atsitiktinis. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad pirmiau paskirta administracinė nuobauda ir specialiosios teisės atėmimas už vairavimą esant neblaiviam, nepadarė pakankamos teigiamos įtakos jo elgesiui ir nesustabdė jo nuo tolimesnių veikų darymo, jis ir toliau pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors šiuo atveju V. P. vartojo alkoholį po eismo įvykio sukėlimo, tačiau pats nurodė žinojęs, jog tai yra draudžiama, taigi jis sąmoningai pažeidinėjo įstatymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog V. P. teisę vairuoti atgavo 2020 m. sausio 7 d. ir kiek daugiau nei po metų jis vėl padarė nusikaltimą, susijusį su alkoholio vartojimu. Teismo vertinimu toks kaltinamojo elgesys rodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog V. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be to, V. P. visi įstatymų pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu, kas rodo, jog jis galimai turi su tuo susijusių problemų.

Kaip minėta, teismo vertinimu šiuo atveju negali būti taikomas laidavimo institutas dėl ir dėl to, kadangi galimas laiduotojas I. P. neatitinka laiduotojui įstatyme ir teismų praktikoje keliamų reikalavimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog I. P. darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 141), yra neteistas (1 t., b. l. 131), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors ne kartą yra baustas už KET pažeidimus (1 t., b. l. 136-139), tačiau teismo vertinimu, iš teisme duotų kaltinamojo ir laiduotojo parodymų matyti, jog I. P. iš esmės neturi galimybės daryti realios teigiamos įtakos V. P.. Nors kaltinamasis posėdžio metu nurodė, jog jį su broliu sieja artimi santykiai, su juo bendrauja keletą kartų per savaitę, kartu leidžia laiką, vienas kitam padeda ūkyje, tačiau apklausiamas jo brolis I. P. nurodė, jog šiuo metu su broliu bendrauja rečiau, vieną kartą per savaitę kalba telefonu, susitinka rečiau, šiuo metu nelabai turi laiko, kad galėtų jį pamokyti. Paklausus jo, kodėl mano, kad gali padaryti įtaką broliui, kad daugiau taip nenutiktų, atsakė, jog jis pats turi suprasti, kad tai yra riba. Nurodė, jog brolio gyvenime tai ne pirmas toks įvykis ir po pirmų įvykių kalbėjo apie tai, brolis turi suprasti, kad tai negerai ir „išbristi iš tos balos“. Taigi matyti, jog nors I. P. kaltinamojo elgesį vertina blogai, kaip pats nurodė, jam toks elgesys nepriimtinas, tačiau nenurodė, kokiu būdu jam galėtų daryti teigiamą įtaką, kad jis daugiau nenusikalstų, iš esmės I. P. teigia, jog brolis turi susiprasti pats. Teismo vertinimu tai rodo, jog I. P. prašymas paskirti jį laiduotoju yra daugiau deklaratyvus, nulemtas noro padėti broliui, suvokiant, kad realiai įtakos broliui, dėl alkoholio vartojimo, ar teisės pažeidimų darymo, padaryti negali, t. y. nulemtas formalaus siekio įgyvendinti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus.

Apibendrinant konstatuotina, kad nenustačius BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyje numatytų visų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas, todėl kitos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos neanalizuotinos.

Dėl bausmės skyrimo

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra sunkinančių. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, dirbantis (1 t., b. l. 87), turintis du nepilnamečius vaikus (1 t., b. l. 142), per paskutinius 5 metus iki šios nusikalstamos veikos padarymo 2 kartus baustas administracine tvarka, kaip minėta, vieną kartą už du pažeidimus, susijusius su automobilio vairavimu esant neblaiviam, baudos sumokėtos, nuobaudos negaliojančios (1 t., b. l. 82-86), anksčiau neteistas (1 t., b. l. 79-81). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis V. P. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai, jo priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra sistemingas, tačiau ankstesni administraciniai nusižengimai rodo, kad V. P. nėra drausmingas eismo dalyvis, nors, kaip minėta, administracinės nuobaudos negalioja, tačiau ši aplinkybė kaltinamąjį apibūdina neigiamai. Atsižvelgiant į tai teismas mano, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 60 MGL dydžio baudą. Nors prokuroras siūlė kaltinamajam paskirti 90 MGL dydžio baudą, tačiau teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei jo veikos padarymo pobūdį ir aplinkybes (alkoholį vartojo po eismo įvykio sukėlimo), sprendžia, jog šiuo atveju prokuroro prašoma 90 MGL dydžio yra per griežta ir kaltininko teises varžys daugiau nei to reikia BK 41 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti, Teismo įsitikinimu šiuo atveju 60 MGL dydžio bauda optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir bus pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 40 MGL.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti V. P. turi būti skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje – uždraudimas naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę V. P. pažeidė KET 221 punkto reikalavimus, t. y. būdamas eismo įvykio dalyviu iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį ir jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, taigi jis padarė šiurkštų pažeidimą. Prokuroras, atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes bei į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kad jis praeityje buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam ir jam jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, siūlė kaltinamajam uždrausti vairuoti kelių transporto priemones didesniam nei vidutiniam specialiosios teisės atėmimo terminui - 4 metams. Teismas, įvertinęs tai, jog kaltinamasis alkoholį vartojo po eismo įvykio, apie įvykį policijai pranešė pats, eismo įvykio metu kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai, atsakomybės V. P. nevengė, jis anksčiau nėra teistas, administracinė nuobauda už vairavimą esant neblaiviam yra negaliojanti, teismas mano, kad bausmės tikslams įgyvendinti privalo būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, tačiau nubaudimo ir prevenciniams tikslams pasiekti pakaks terminą nustatant kiek didesnį nei šios poveikio priemonės minimumas, bet mažesnį nei vidurkis (vidurkis 3 metai) – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 9 d.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Prokuroras prašė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 72 straipsnyje – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimą.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia ar dėl neatsargumo. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, ar alkoholio vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Matyti, jog ši nusikalstama veika gali būti padaroma alternatyviais veiksmais, todėl kiekvienu atveju reikia įvertinti, kokiais konkrečiais veiksmais ji buvo padaryta. Konfiskavimo klausimas negali būti sprendžiamas analogiškai situacijose, kai nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su transporto priemonių valdymu, kai vairuoja neblaivus asmuo, ir kai byloje nėra ginčo dėl to, jog transporto priemonę asmuo vairavo būdamas blaivus, tačiau, sukėlęs eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 221 punkte nustatytą pareigą iš karto po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021).

Nagrinėjamu atveju V. P. nėra kaltinamas vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus, šiuo atveju kaltinamojo veika pasireiškė alkoholinių gėrimų vartojimu po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, t. y. ji nėra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu, todėl automobilis negali būti pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir neatitinka konfiskuotino turto požymių. Esant tokios aplinkybėms automobilis „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nekonfiskuotinas.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 8 d. 23.34 val. iki 2021 m. kovo 9 d. 15.24 val. (viena diena) (1 t., b. l. 102-105). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam V. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 100-101) – paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymas (priedo b. l. 100-101) – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (priedo b. l. 100-101) – paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio 2021 m. kovo 9 d. nutarimu V. P. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 41-43), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus vedėjos V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl transporto priemonės „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) nuvežimo ir saugojimo uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ aikštelėje nuo 2021 m. kovo 9 d. yra 21 Eur (1 t., b. l. 55-66). V. P. posėdžio metu nurodė, kad šias išlaidas atlygino, prokuroras jų neprašė priteisti, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudos.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, nuo 2021 m. kovo 8 d. 23.34 val. iki 2021 m. kovo 9 d. 15.24 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda – 38 MGL (1 900 Eur).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 9 d.

Laikiną V. P. paskirtą nuosavybės teisių apribojimą į automobilį „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti; dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę jis turi savanoriškai įvykdyti per 2 mėnesių laikotarpį po nuosprendžio įsiteisėjimo baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-1379-1133/2021)

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.