- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-465-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07196-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Daiva Kazlauskienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- V. P.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Viktoras Dovydaitis
- Kategorijos
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda – 38 MGL (1 900 Eur).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. kovo 9 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už ta, kad jis 2021 m. kovo 8 d., apie 23.04 val., Vilniuje, Savanorių pr. 224, vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), sukėlė eismo įvykį, t. y. buvo neatidus, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl ko važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį „Toyota Rav“ (v. n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, o po to vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, kuomet policijos pareigūnai alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0450 23.51 val. V. P. nustatė 1,84 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 221 punktą.
2. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo V. P. ir Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio apeliacinius skundus, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį paliko nepakeistą.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka, tenkino Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą ir 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro skundas dėl turto konfiskavimo ir perdavė šioje dalyje bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras Darius Šneideris prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį dalyje dėl turto konfiskavimo ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mitsubishi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą. Paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mitsubishi“, v. n. EJH, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.
4.1. Nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone ir sprendimu jo nekonfiskuoti. Pagal kasacinio teismo praktiką, nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimui padaryti ar lengvinančios jo padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021), o Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹straipsnyje, padarymo priemone ir visais atvejais atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.
4.2. Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas) kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nagrinėjamu atveju V. P. padaryta nusikalstama veika neįmanoma be transporto priemonės, tad jos panaudojimas su veika sietinas tiesiogiai, nes baudžiamoji atsakomybė kyla alkoholį vartojant po eismo įvykio, kuris padaromas vairuojant transporto priemonę. Nors panaudojant automobilį yra padaroma tik dalis objektyviųjų veiksmų, sukeliančių baudžiamąją atsakomybę, vis tik, ši aplinkybė nėra pagrindas nepripažinti automobilio nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiuo atveju automobilio panaudojimas buvo būtina sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti ir jis atitinka įstatyme numatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius.
4.3. Šioje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, nagrinėjamu atveju, automobilio konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai, kad ji sudarytų nuteistajam pernelyg didelę turtinę naštą ar pan. Pagrindžiant būtinumą skirti turto konfiskavimą, pažymėtina, kad ankstesni nuteistojo baustumai leidžia teigti, jog jo elgesys nėra atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, jog per paskutinius 5 metus V. P. du kartus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu jis buvo nubaustas dėl to, jog 2016 m. rugsėjo 25 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Taip pat baustas dėl to, jog 2016 m. spalio 19 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,02 promilių girtumas ir sukėlė eismo įvykį. Ankstesni administraciniai nusižengimai rodo, kad V. P. nėra drausmingas eismo dalyvis, yra linkęs neblaivus vairuoti transporto priemones.
4.4. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad automobilio konfiskavimas jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos poveikio priemonės. Priešingai, šioje situacijoje visuomenės ir V. P. interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei iš pastarojo nebūtų konfiskuota transporto priemonė. Netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, tyčinių nusikaltimų padarymo atveju, gali susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės ir visuomenės. Taigi, šioje byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis V. P. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
5.1. Nurodo, kad turto konfiskavimo skyrimas kartu su bausme nėra privalomas. Pagal kasacinio teismo praktiką ir Konstitucinio Teismo doktriną (kasacinė byla Nr. 2K-7-83/2010, Konstitucinio Teismo 1993-12-13 nutarimas), tiesioginė turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės užduotis tiek pagal ES pamatinius teisės aktus, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės normų taikymo praktiką, yra savanaudiškų nusikalstamų veikų užkardymas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika nėra savanaudiška.
5.2. Susiklosčiusioje situacijoje automobilis nebuvo tiesioginis veikos padarymo įrankis ar priemonė, nes eismo įvykį sukėlė, būdamas blaivus. Objektyviąją BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pusę sudaro alkoholinių gėrimų vartojimas po eismo įvykio, todėl automobilis tokioje situacijoje neatitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje pateikto konfiskuotino turto sąvokos.
5.3. Mano, jog, nagrinėjamu atveju, skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio, priklausančio tiek jam, tiek žmonai bendros jungtinės nuosavybės teise, šeimoje, auginančioje du mažamečius vaikus, dengiančioje AB „Swedbank“ suteiktą būsto paskolą (likutis – virš 100 000 Eur), konfiskavimą, būtų perteklinė priemonė, neproporcinga padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsniui, neatitinkanti įstatymo siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų.
6. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Viktoras Dovydaitis prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš prokuroro apeliacinio skundo turinio, skundžiama nuosprendžio dalis dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo, motyvuojant netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BK 72 straipsnis).
8. Kaip matyti iš nuosprendžio argumentų, pirmosios instancijos teismas nusprendė netaikyti V. P. vairuoto automobilio „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, kadangi nenustatė pagrindo automobilį pripažinti nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Su tokia išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
9. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi iš aptariamos teisės normos dispozicijos matyti, kad transporto priemonės vairavimas (arba praktinio vairavimo mokymas), kartu su minėtomis alternatyviomis įstatyme numatytomis su asmens neblaivumu sietinomis aplinkybėmis, yra būtinasis objektyvusis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis. Byloje nustatyta, tai pripažįsta ir pats nuteistasis, kad jis, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį – nesilaikė saugaus atstumo iki esančios kliūties, dėl to, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „Toyota RAV“, v. n. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, po to, iki atvykstant policijos pareigūnams dėl eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kai, atvykus policijos pareigūnams, jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas.
10. V. P. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteistas už tai, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, visgi, tai nemenkina jo įvykdytos veikos pavojingumo. Įstatymo leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatė tokią pačią baudžiamąją atsakomybę transporto priemonę vairavusiam asmeniui tiek tuo atveju, kai tai jis darė būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; tiek tuo atveju, kai jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai; tiek tuo atveju, kai jis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Akivaizdu, kad tokiu būdu įstatymo leidėjas siekė ne tik efektyviai apginti įstatymo saugomas vertybes, bet ir, be kita ko, atgrasyti eismo įvykyje dalyvavusius asmenis nuo tokių veiksmų, kurie užkerta galimybę nustatyti jų neblaivumą iš karto po eismo įvykio, tarp jų ir nuo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos iki jo aplinkybių nustatymo. Suvienodinus baudžiamąją atsakomybę visais minėtais atvejais buvo siekiama eliminuoti tokias ydingas situacijas, kuomet asmuo, pasilikęs eismo įvykio vietoje iki jo aplinkybių nustatymo, sutikęs pasitikrinti neblaivumą ir nustačius viršijančią baudžiamajame įstatyme numatytą neblaivumo ribą, atsiduria teisiškai blogesnėje padėtyje, nei asmuo, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, kas apsunkina galimybę nustatyti, ar šis asmuo vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, ar alkoholį vartojo vėliau. Teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tiek asmeniui ją vairavus esant neblaiviam, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018, 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018 ir kt.), tiek vengiant neblaivumo patikrinimo, kai nustatyti neblaivumo požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168-511/2020, 2K-279-1073/2020). Automobilio panaudojimas yra būtinas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytai veikai, kuomet asmuo, vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį ir po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo gėrė alkoholinius gėrimus, padaryti; be minėtos transporto priemonės nuteistasis nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykio, iki kurio aplinkybių nustatymo jis vartojo alkoholinius gėrimus, todėl kelių transporto priemonė, vertinant BK 72 straipsnio aspektu, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-85-495/2022).
11. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Vadinasi, tokiu atveju privalomos sąlygos atsakomybei kilti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo ir tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės yra neįmanomas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022). Taigi ir nagrinėjamu atveju automobilio panaudojimas buvo būtina sąlyga nusikalstamai veikai įvykdyti, todėl jis atitinka įstatyme numatytus nusikalstamos veikos padarymo priemonės požymius.
12. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-898/2021, kai panašioje situacijose transporto priemonės konfiskavimas nebuvo taikomas. Visgi, teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau, remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai), turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus, turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta atskirųjų teisėjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad minėtoje nutartyje neatsispindi jog, nagrinėjamu klausimu, būtų susiformavusi teismų praktika ir ja būtų remiamasi, ji negali būti pripažinta turinti precedento galią ir ja remiamasi nagrinėjamu atveju.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėjas nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. nebuvo automobilio savininkas, automobilis priklausė sutuoktinei, kuri nežinojo kaip bus naudojamas automobilis. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis nuteistojo sutuoktinės vardu buvo registruotas 2009 m. lapkričio 19 d., santuoka sudaryta 2009 m. balandžio 11 d. (1 t., b. l. 73, 143), taigi automobilis įvykio metu priklausė nuteistajam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kitokių duomenų byloje nėra. Atitinkamai, toks nuosavybės režimas sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės, be to, šiuo metu aplinkybės yra pasikeitusios. Kaip matyti iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, po santuokos nutraukimo, automobilis „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteko V. P.. Taigi, jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta.
14. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas būtų neproporcinga ar perteklinė priemonė nuteistojo atžvilgiu ir būtų pagrindas nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytos taisyklės, jog kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis ankščiau ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už nusižengimus vairuojant neblaiviam, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, bei paskirtą bausmę, spręstina, jog turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat atitinka skirtingų interesų (nuteistojo, visuomenės bei valstybės) pusiausvyrą, todėl jos paskyrimas neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimams.
15. Nustačius, jog nuteistajam V. P. priklausantis automobilis „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) privalo būti konfiskuotas, siekiant užtikrinti automobilio konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas į nuteistajam priklausantį konfiskuotiną turtą paliktinas galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo pakeisti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti V. P. (V. P.) priklausantį automobilį „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini).
V. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Mitsubishi“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.