Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovės Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotai atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. V. patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių jai 1 000 Eur turtinę žalą, 45 000 Eur neturtinę žalą; priteisti solidariai iš atsakovių jos sūnui J. D. 45 000 Eur neturtinę žalą; priteisti iš atsakovių visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjęs atsakovės patikslintą ieškinį, 2018 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo reikalavimai terminuotai riboti motinos valdžią į sūnų ir vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“ buvo netenkinti. Teismas nustatė, kad sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, lanko J. K. muzikos mokyklą, yra (duomenys neskelbtini) bibliotekos skaitytojas, (duomenys neskelbtini) lankė dailės, šachmatų, anglų kalbos būrelius.

Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ji (T. V.) įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nes galimai jos elgesys kenkia vaiko auklėjimui (jos darbo metu vaikas lieka vienas namuose), ji dažnai lankydavosi vaiko teisių apsaugos skyriuje, reikšdama įvairias pretenzijas, problematiškai elgėsi. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau VTAS) surašė 2014 m. birželio mėn. ir 2015 m. vasario mėn. šeimos aplankymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matosi, kad vaiko kambarys jaukus, jame yra ideali švara ir tvarka, vaiko daiktai, priemonės sudėti į jiems skirtas vietas, vaiko kambario apstatymas atitinka vaiko amžių ir poreikius, vaikas turi kompiuterį, vaiko patalynė švari. Klaipėdos lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gruodžio 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vaiką J. D. į darželį atveda ir jį pasiima mama, vaikas tvarkingas, turi visas ugdymui reikalingas priemones, mokesčius už vaiko maitinimą sumoka laiku. (Duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016 m. sausio 6 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. V. rūpinasi savo vaiku, jo ugdymu, laiku atveda ir pasiima vaiką iš mokyklos, berniukas tvarkingas, švarus, pailsėjęs, turi visas ugdymui reikalingas priemones. (Duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 2016 m. lapkričio 24 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. V. rūpinasi sūnaus pasiekimais, padeda mokytis po pamokų, vaiko pasiekimai pagerėjo. (Duomenys neskelbtini) muzikos mokyklos 2016 m. lapkričio 11 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis vaiką J. D. į pamokas atveda ir pasiima vaiką iš mokyklos mama, kuri domisi vaiko ugdymu ir pasiekimais. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. V. yra dirbanti, gauna nuolatines pajamas, darbo vietoje charakterizuojama teigiamai. (Duomenys neskelbtini) duomenimis – T. V. nuolat rūpinasi vaiku, laiku kreipiasi pas gydytojus dėl vaiko sveikatos.

Dėl turtinės žalos priteisimo ieškovė nurodo, kad nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. netenkinus ieškinio ji patyrė nepagrįstų nuostolių – bylinėjimosi išlaidas. Ji buvo sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokatu M. V., kuris jai atstovavo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), procesas vyko beveik dvejus metus. Už advokato paslaugas sumokėjo per kelis kartus 1 000 Eur. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismas netenkino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinio, tai ji turi teisę reikalauti atlyginti jai patirtus nuostolius.

Dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovė nurodo, kad nuo vaiko buvo atskirta nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. (beveik dvejus metus). Per šį laikotarpį tiek ji, tiek jos nepilnametis sūnus patyrė neapsakomai didelius išgyvenimus, stresą, psichologines krizes. Be to, minėtu laikotarpiu stipriai pablogėjo jos (ieškovės) sveikata, taip pat ir psichinė. Didelius išgyvenimus patyrė ir nepilnametis vaikas, sutriko jo nervinė sistema, atsirado nerimas, nemiga. Sūnus patyrė ir fizinių traumų, būdamas pas paskirtą globėją Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“. Iki vaiko paėmimo iš mamos, jis lankė daug popamokinės veiklos užsiėmimų. Tačiau Klaipėdos paslaugų centras „Danė“ nutraukė šachmatų būrelio lankymą, dailės pamokas. Taigi, vaikui buvo nutrauktas papildomas ugdymas. Vaikas buvo giliai sukrėstas, nevalgė, nuolatos verkė, net norėjo nusižudyti. Berniuko svoris nukrito apie 5 kg. Paslaugų centre „Danė“ gyvenantys vaikai tyčiojosi iš jo, nors iki to momento nebuvo patyręs patyčių. Įstaigos darbuotojai šaukdavo ant jo. Globojamas Klaipėdos paslaugų centre „Danė“ patyrė kelias traumas, dėl kurių gulėjo ligoninėje. Atskyrus nepilnametį vaiką nuo mamos, pirmus penkis mėnesius neleido jai su vaiku bendrauti visiškai. O dviem mėnesiams atidavė berniuką jo tėvui, kuris girtavo vaiko akivaizdoje ir sūnumi nesirūpino. Apie sūnaus tėvo vedamą netinkamą gyvenimo būdą ji (ieškovė) ne vieną kartą buvo informavusi Klaipėdos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojus, bet ši informacija buvo ignoruojama, atsakovė nesiėmė jokių priemonių vaiko interesams apsaugoti nuo nemoralaus pavyzdžio. Per nepilnus dvejus metus vaiko sveikata išimtinai rūpinosi motina, nes globėjas nesirūpino tinkamai vaiko sveikata. Vaikas buvo sumuštas, nekvietė greitosios medicininės pagalbos, nevyko į vaikų ligoninės traumatologinį skyrių. Nekvietė medikų vaikui, kai jis karščiavo. Visus kartus tik pati ji (ieškovė) kreipdavosi į medikus dėl vaiko sveikatos. Sūnui Klaipėdos paslaugų centro „Danė“ maistas buvo nepriimtinas, todėl ji gamindavo maistą ir nešdavo vaikui. Tuo metu jos darbo užmokestis buvo minimalus atlyginimas (400 Eur), 190 Eur mokėjo išlaikymą vaikui, apmokėdavo buto komunalinius mokesčius ir jai pačiai beveik nelikdavo pragyvenimo lėšų, tuo laikotarpiu teko badauti.

Taip pat ieškovė pažymi, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai buvo labai glaudūs, jie emociškai labai susiję, todėl jų atskyrimas vienas nuo kito sukėlė didelį emocinį ir psichologinį ilgalaikį stresą, kuris peraugo į įvairias ligas, nervinius sutrikimus. Vaikas po grąžinimo jį mamai (2018 m. gegužės mėn.) buvo labai sutrikęs, neramus, kankino nemiga, krūpčiojo, verkė. Susigrąžinus vaiką ji patyrė didelius išgyvenimus ir dėl ateities, rūpindamasi esamomis ir būsimomis neigiamomis pasekmėmis sūnui, jo elgesiui, jaudinosi, kaip šis atskyrimas paveiks jo fizinę ir psichinę sveikatą, ar neliks neigiamų pasekmių visam vaiko gyvenimui. Neturtinę žalą jai ir jos sūnui sukėlė atsakovės veiksmai, ilgas civilinis procesas, kuris truko net 2 metus. O šio proceso ilgą trukmę nulėmė būtent atsakovės kalti veiksmai: nepagrįsto ieškinio pateikimas teismui, ieškinio reikalavimų keitimas net kelis kartus, eksperto išvados visiškas nepaisymas, nepagrįstas motinos ir vaiko ryšių nutraukimas ir kt. Toks atsakovės neatsakingas, gerai neapgalvotas elgesys, rizikos dėl galimų neigiamų pasekmių neįvertinimas sukėlė ir gilino ieškovės ir jos sūnaus netikrumą dėl tolimesnio bendravimo ir gyvenimo. Ieškovė nurodo, kad skundėsi miego sutrikimais, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, badavimą ir dvasinį sukrėtimą, dėl to atsiradę neigiami padariniai yra pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti. Vien tai, kad atsakovė, neturėdama objektyvių įrodymų apie netinkamą elgesį ir / ar psichologinį smurtą, kreipėsi į teismą dėl vaiko paėmimo, rodo atsakovės kaltę. Šią kaltę dar pagilino visiškas vaiko ir motinos ryšių draudimas, proceso vilkinimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo civilinį procesą ir taip pažeidė jos ir sūnaus teisę į tai, jog kilusi problema būtų išspręsta per kiek įmanoma trumpiausią laiką, taip pat, atsižvelgus į tai, kad ji (ieškovė) visapusiškai ir atsakingai gali rūpintis vaiku, jog nenustatyta veika, turinti neigiamo poveikio požymių vaikui, yra pakankamas pagrindas pripažinti jos teisę į buvusio ir šio civilinio proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą bei neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl sąlygų, nustatytų neturtinei žalai atlyginti, atsakovė Tarnyba nurodo, kad nors CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos būtinosios sąlygos dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau ieškovė į bylą nepateikė nenuginčijamų įrodymų (pažymų, medicininių išvadų ir pan.), kuriose būtų atskleistas priežastinis ryšis tarp nepilnamečio asmens dabartinės sveikatos būklės ir atsakovo veiksmų. Akivaizdu, kad kyla klausimas, ar nepilnamečio vaiko būklė yra natūraliai atsiradusi, ar dėl to, kad buvo teisminio proceso metu atskirtas nuo motinos. Priežastinio ryšio prielaida, kurią nurodo ieškovė, nėra patvirtinta jokiomis kompetentingų institucijų išvadomis. Skyrius, vertindamas bylos medžiagą, nėra tikras, kad vaikui tuomet būtų buvę saugu likti su ieškove.

Dėl civilinės atsakomybės atsakovė Tarnyba nurodo, kad neturi duomenų apie valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą ar veikimą priimant sprendimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku. Anaiptol, atlikti veiksmai buvo teisėti ir sąlygoti tuometinių faktinių aplinkybių. Nenustatyta ir su byla tuomet dirbusių valstybės tarnautojų kaltės.

Dėl VTAS (iki 2018 m. liepos 1 d.) teisės kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo atsakovė Savivaldybė nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2016 m. liepos 28 d. ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. buvo nustatyta vaiko laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre. Kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turimos medžiagos, VTAS šiuo konkrečiu atveju vertino ne tik atstovų pagal įstatymą nuomonę dėl galimybės pasirūpinti vaiku, tačiau ir gautas bei turėtas faktines aplinkybes, kaip iki šiol pastarieji vykdė savo pareigas, įgyvendino tėvų valdžią, koks buvo tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, jo priežiūrą ir kt. VTAS dalyvavimas teismine tvarka sprendžiant ginčus, susijusius su vaiko interesais (taip pat ir nesant ginčo bei ypatingosios teisenos atveju), buvo grindžiamas VTAS funkcija (iki 2018 m. liepos 1 d.) – ginti viešąjį interesą bei siekti, kad teismo sprendimas / nutartis labiausiai atitiktų vaiko teises ir geriausius interesus. Pažymi, kad VTAS, kaip institucija, savivaldybės teritorijoje užtikrinanti vaiko teisių apsaugą bei ginanti (atstovaujanti) vaiko interesus Lietuvos Respublikos teismuose, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą spręsti, ar vaiko atstovai pagal įstatymą tinkamai įgyvendina tėvų valdžią, o nustačiusi netinkamo tėvų valdžios panaudojimo faktą – spręsti atsakomybės vaiko tėvams taikymo klausimą. VTAS, vykdydamas teisės aktais (iki 2018 m. liepos 1 d.) priskirtas funkcijas ir naudodamasis suteiktomis teisėmis, privalėjo imtis ir ėmėsi visų įmanomų priemonių vaiko teisėms užtikrinti pagal gautus ir turimus duomenis.

Dėl žalos atlyginimo atsakovė Savivaldybė nurodo, kad savo pareigas atliko tinkamai, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Savivaldybė netinkamai veikė ar netinkamai teikė paslaugas, taip pat nepateikė įrodymų apie tyčinius veiksmus, sąlygojusius ieškovo patirtą žalą. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. priimtoje nutartyje nebuvo konstatuoti neteisėti Savivaldybės veiksmai, todėl vien tai, kad teismas sprendimu netenkino VTAS ieškinio (atskirojo skundo), nereiškia, kad Savivaldybė veikė netinkamai ir dėl to padaryta žala.

Dėl ieškinio senaties taikymo atsakovė Savivaldybė nurodo, kad ieškovė padarytą žalą kildina iš veiksmų, kurie atlikti nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo teismui pateikė tik 2020 m. spalio 29 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, ieškovės reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo turėtų būti taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi patikslinto ieškinio motyvais. Papildė, kad 2016 m. buvo paimtas jos vaikas. Mano, kad vaikas buvo paimtas neteisėtai, nes VTAS iki galo neišsiaiškino aplinkybių. Konfliktavo su vaiko tėvu, vaiko tėvas buvo alkoholikas. Dėl to pradėjo bendrauti su VTAS. Pieš vaiko paėmimą jokių priekaištų iš VTAS nebuvo. Mano, kad vaikai turi laikytis griežtos disciplinos ir būti auklėjami. Teigia, jog šiuo metu jos vaikui reikia psichologo pagalbos, nes turėjo daug neigiamų išgyvenimų. Dėl žalos jai pačiai nurodo, kad dėl vaiko paėmimo ji taip pat patyrė didelius išgyvenimus, vaikas jai skambindavo, skųsdavosi, kad jam blogai, tačiau ji nieko negalėjo padėti. Ji patyrė tachikardijos priepuolius. Dėl turtinės žalos nurodo, kad nežinojo, jog ankstesnėje byloje reikėjo prašyti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė, rėmėsi jame nurodytais motyvais. Pažymėjo, kad ieškovei ir jos sūnui buvo padaryta didelė žala. Kol vaikas buvo gerovės centre, mama jam ruošdavo maistą ir nešdavo į centrą, nes vaikas nevalgydavo įstaigos maisto. Mama vaiką augino tvarkingai, jos namai švarūs, vaiko ugdymo įstaigos nurodydavo, kad vaikas ateina švarus, nusiskundimų mama neturi. Iki vaiko paėmimo vaikas nesirgo, o nuo vaiko paėmimo vaikas pradėjo sirgti rimtesnėmis ligomis. Teigia, kad VTAS nebuvo pagrindo kreiptis į teismą, o dėl nepagrįsto ieškinio ieškovei ir nepilnamečiam vaikui padaryta žala.

Teismo posėdžio metu atsakovės Savivaldybės atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Papildė, kad vaikui žala yra padaryta dėl ieškovės ir tėvo sukeltų neigiamų išgyvenimų, o ne dėl institucijos kaltės. Dėl 1 000 Eur turtinės žalos nurodo, kad tai negali būti nauju teisiniu dalyku, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turėjo būti sprendžiamas ankstesnėje byloje. Akcentavo, jog teismas sprendimu nepasakė, jog vaikas nuo motinos buvo paimtas neteisėtai. Dėl ieškinio senaties nurodo, kad šiuo atveju yra sunku apibrėžti momentą dėl žalos.

Teismo posėdžio metu atsakovės Tarnybos atstovas prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime nurodytais pagrindais. Atkreipė dėmesį, kad ginčo laikotarpiu Tarnyba neatliko jokių veiksmų, vaiko interesus gynė VTAS. Tarnyba iš VTAS perėmė tik funkcijas, o ne pareigas. Pažymėjo ir tai, kad VTAS darbuotojams nebuvo iškelta jokių drausminių bylų, jų kaltė neįrodyta. Vien ta aplinkybė, kad mama buvo tvarkinga ir gyveno gražiuose namuose, nėra pagrindas nepaimti vaiko, jeigu yra nustatomi vaiko teisių pažeidimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis prie šios bylos prijungtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, jog 2015 m. gruodžio 29 d. T. V. įrašyta į Klaipėdos miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, jai teiktos socialinės paslaugos. 2016 liepos 15 d. VTAS kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas: atskirti nuo motinos T. V. nepilnametį sūnų J. D.; nustatyti nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamąją vietą su tėvu A. D.; priteisti iš atsakovės T. V. nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą A. D.; priteisti teismo išlaidas iš atsakovės valstybei.

VTAS taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečio vaiko J. D. laikiną gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre bei priteisti iš atsakovės nepilnamečiam vaikui J. D. laikiną išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

2016 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko J. D. laikiną gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre; priteisė iš atsakovės T. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui J. D. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur nuo 2016 m. liepos 27 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centrą skyrė nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

2016 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi patikslino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-12223-676/2016 rezoliucinės dalies 2 dalies 1 punktą nurodydamas, jog nepilnametį vaiką J. D. paimti iš vaiko mamos T. V., ir teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezoliucinės dalies 2 dalies 1 punktą išdėstė taip: nustatė nepilnamečio vaiko J. D. laikinąją gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, vaiką paimant iš jo motinos atsakovės T. V..

2016 m. rugpjūčio 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) J. D. nustatyta vaiko laikinoji globa BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre.

2016 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė T. V. pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti / panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir leisti jos nepilnamečiam sūnui J. D. laikinai gyventi pas atsakovę T. V., nes laikinojoje nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje – BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre – yra blogos gyvenimo sąlygos vaikui, atsakovė jį rado lauke apšalusį, be to, artėja rugsėjo 1 d. ir reikia vaiką ruošti mokyklai.

2016 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovės sveikatos būklę bei jos galimą neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko saugumui bei normaliam vystymuisi, atsakovės T. V. pašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo / panaikinimo netenkino.

2017 m. sausio 4 d. VTAS pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė atskirti nuo motinos T. V. sūnų J. D.; terminuotai riboti tėvo A. D. valdžią į sūnų J. D.; vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“, gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos paslaugų centre „Danė“; priteisti iš T. V. išlaikymą sūnui J. D. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; priteisti iš A. D. išlaikymą sūnui J. D. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“; iš atsakovės priteisti teismo išlaidas valstybei.

2017 m. birželio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi paskyrė atsakovei T. V. teismo psichiatrinę ekspertizę.

2018 m. sausio 16–18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius atliko T. V. teismo psichiatrinę ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikta išvada, jog šiuo metu T. V. diagnozuojama anksčiau jai nustatyto psichikos sutrikimo manijos su psichozės simptomais (F30.2) medikamentinė remisija. Šiuo metu T. V. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. T. V. gali būti šaukiama į teismo posėdį, nagrinėjant klausimus dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo motinos, suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Nenustatyta tokių T. V. psichikos būsenos sutrikimų, kurie trukdytų jai šiuo metu aiškiai ir adekvačiai suvokti savo kaip motinos teises ir pareigas bei suvokti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus rūpinantis, auklėjant ir ugdant savo nepilnametį vaiką J. D..

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodyta, kad T. V. 2015 m. gruodžio 4 d. – 2015 m. gruodžio 21 d. gydėsi (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos filiale, jai nustatyta diagnozė: manija su psichozės simptmais (F30.2). Anamnezėje nurodoma: „<...> Iš socialinio darbuotojo sužinota, kad pacientė yra linkusi į konfliktus, tačiau savo vaiku rūpinasi gerai. <...> Dėl savo elgesio sukonfliktavo su savo tiesioginiu viršininku, buvo prigrasinta atleisti iš darbo. Per tas keletą dienų jautė didelę įtampą, nerimą, neužmigo naktimis. Nuvykusi į darbą buvo nerimastinga, psichomotoriškai sujaudinta, pradėjo neadekvačiai elgtis, išsakė nesisteminius santykio, poveikio kliedesius, kad jai norima pakenkti, kad kaimynai leidžia dujas, kad nunuodytų ją ir jos vaiką. Esant tokiai būklei, buvo iškviesta GMP ir policija, pacientė atgabenta į RKL PF, apžiūrėta budinčio psichiatro ir stacionarizuota į Ūmių būsenų skyrių.“ Stacionare 2015 m. gruodžio 10 d., 2015 m. gruodžio 17 d. atliktas psichologinis mąstymo, asmenybės emocijų tyrimas: „<...>Projekciniai tyrimai atlikti pirmos konsultacijos metu fiksuoja, jog pacientės savęs vertinimas neadekvatus, ribos pojūtis silpnas, jai būdingas agresyvumas. Po savaitės atlikti projekciniai tyrimai fiksuoja priklausomybę, įkyrias mintis, nerimastingumą, kontrolės poreikį, formalius artimus santykius. Emocinė būsena. Projekciniuose tyrimuose išryškėja aktyvumo, pakilumo požymiai. Depresiškumo požymių nėra.“. Stacionare taikytas gydymas: sol. Haloperidoli 10 mg/p i/m; sol. Diazepami 20 mg/p i/m; 1 Trihexyphenidyli 4 mg/p p/os; tab. Ac. Valproici 1500 mg/p p/os; tab. Quetiapini 600 mg/p p/os; tab. L Carbonas 1350 mg/p p/os. Gydymo eigoje: „būklė pagerėjo, išsilygino nuotaika, stabilizavosi emocijos, išnyko aktyvi psichopatologija.“. Iš pateiktos asmens sveikatos istorijos, pradėtos 2016 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini), žinoma, kad T. V. pirmą kartą į psichiatrą ambulatoriškai kreipėsi 2016 m. sausio 15 d., psichikos būsena: „sąmonė aiški, pilnai ir teisingai orientuota visais atžvilgiais. Psichiatrinių sutrikimų nėra. Nuotaika lygi. Bendrauja noriai, atvirai pasakoja apie save, įvykius savo gyvenime, susijusius su hospitalizacija.“ Diagnozė: manija su psichozės simptomais. Pratęstas medikamentinis gydymas ličio karbonatu 450 mg 3xd. Nuo tada tiriamoji reguliariai lankosi pas psichiatrą ambulatoriškai, jokių psichikos sutrikimų gydytojo įrašuose nefiksuota, tęsiamas gydymas ličio karbonatu. Nuo 2017 m. sausio 10 d. būsena vertinama kaip manijos su psichozės simptomais remisija, nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. pradėta mažinti ličio karbonato dozė, paliekant 450 mg 2xd. Paskutinis apsilankymas 2017 m. lapkričio 10 d., gydytojo įraše tiriamosios būsena aprašoma: „Savijauta gera. Nusiskundimų sveikata neturi. Darbe su darbu susitvarko. Miega, valgo gerai. Rūpinasi savo vaiku, kuris Vaikų teisių apsaugos tarnybos iš jos buvo paimtas. Obj.: nuotaika gera, lygi. Bendrauja noriai. Pokalbyje dalyvauja aktyviai. Noriai pasakoja apie save, savo savijautą ir jos pasikeitimus. Atvira, nuoširdi. Kritika ligai dalinė. Diagnozė: manija su psichozės simptomais, remisija (F30.2)“.

2018 m. vasario 14 d. VTAS pateikė atskirąjį skundą (patikslintas 2018 m. kovo 1 d.) dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutarties. 2018 m. gegužės 3 d. Klaipėdos apygardos teismas ieškovo VTAS atskirąjį skundą atmetė ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

2018 m. kovo 13 d. VTAS pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė terminuotai riboti motinos T. V. valdžią į sūnų J. D.; terminuotai riboti tėvo A. D. valdžią į sūnų J. D.; vaiko nuolatiniu globėju paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“, gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos paslaugų centre „Danė“; priteisti iš T. V. išlaikymą sūnui J. D. nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; pakeisti iš atsakovo A. D. 2012 m. teismo priteistą 500 Lt (145 Eur) išlaikymą sūnui ir priteisti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke; piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti Klaipėdos paslaugų centrą „Danė“; iš atsakovų priteisti teismo išlaidas valstybei.

2018 m. balandžio 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2011 m. liepos 25 d. sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priteisto nepilnamečiam J. D. išlaikymo iš A. D. ir priteisė nuo 2016 m. liepos 27 d. iš atsakovo A. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. D. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą banke. Kitos ieškinio dalies netenkino.

Remiantis šios bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė, grįsdama turtinės žalos atlyginimo priteisimą, byloje pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad ieškovė T. V. advokatui M. V. 2016 m. rugpjūčio 14 d. sumokėjo 250 Eur, 2016 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 100 Eur, 2017 m. birželio 14 d. sumokėjo 1 100 Eur, 2018 m. lapkričio 6 d. sumokėjo 250 Eur.

Bylos duomenimis, 2018 m. sausio 30–31 d. ieškovei T. V. diagnozuota supraventrikulinė paroksizminė tachikardija; 2018 m. balandžio 18 d. diagnozuota supraventrikulinė tachikardija; 2018 m. birželio 21 d. diagnozuota paroksizminė tachikardija; 2018 m. rugpjūčio 24 d. diagnozuota supraventrikulinė tachikardija; 2019 m. birelio 11 d. diagnozuota hepermetropia; 2021 m. rugpjūčio 12 d. diagnozuota supraventrikulinė tachikardija; 2022 m. gegužės 14 d. diagnozuota supraventrikulinė tachikardija; 2022 m. gegužės 24 d. diagnozuotas panikos sutrikimas, tachikardija.

2022 m. vasario 8 d. – kovo 8 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyrius atliko J. D. teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertizės akte pateikta išvada, kad šiuo (ekspertizės atlikimo) metu, apibendrinus psichikos būklės tyrimą, individualiam, prasmingam kontaktui J. D. prieinamas. Jo emocinei būsenai daugiausia būdingas nerimas, įtampa, emocijų slopinimas, išliekantys visos ekspertizės metu. Tiriamasis itin kategoriškai neigiamai, susierzinęs, piktai kalba apie gyvenimo globos namuose laikotarpį; o motinos sveikata ir gerovė jam kelia liūdesį, itin stiprų susirūpinimą.

Ekspertizės metu atlikus psichologinį įvertinimą, nustatyta, kad tiriamasis J. D. yra normalaus intelekto, jo pažintinės veiklos ypatumai (atmintis, dėmesys, mąstymas) – normos ribose. Nepaisant to, daroma išvada, kad tiriamasis iš dalies geba priimti sprendimus, išreikšti savarankišką nuomonę, t. y. jo priimami sprendimai bei nuomonės savarankiškumas priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių. Šiuo atveju tiriamasis negali išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktualiais klausimais, ir tai didele dalimi susiję su jo santykio su motina ypatumais. Tiriamajam motina – tai emociškai reikšmingas jam asmuo, prie mamos jis yra prisirišęs, baiminasi jos netekti (ypač po to, kai jis patyrė tėvo netektį), yra jai paklūstantis (baiminasi jai prieštarauti), emociškai nuo jos priklausantis (tai vienintelis artimas jam prieraišumo asmuo) ir kt. Atsižvelgiant į visa tai, tiriamasis apie motiną šiuo (ekspertizės atlikimo) metu kalba išskirtina pozityviai, palankiai. Tačiau šie tiriamojo žodžiai neatitinka objektyvių duomenų byloje: yra žinoma, kad iki 2016 m. rugpjūčio mėn. tiriamojo savijautos apibūdinamos ne tik teigiamai, bet ir neigiamai (pvz., gyvendamas su mama, jautė jos reiklumą, griežtumą, dėl ko jis galimai buvo besąlygiškai jai paklūstantis; mamos reikalavimai ir lūkesčiai aprašomi kaip neatitinkantys sūnaus amžiaus, dėl ko jis jautė emocinę įtampą; yra žinoma apie vaiko baimę, kad tėvas gali nužudyti motiną, dėl ko buvo išreikštas baimės jausmas). Kaip yra matoma, šios tiriamojo jaučiamos grėsmės, baimės, nerimas yra siejami su jo motinos elgsena (reiklumu, griežtumu, direktyvumu ir kt.). Taip pat, remiantis objektyviais duomenimis, tiriamasis atskyrimo nuo motinos metu jautė adekvatų situacijai nerimą, tačiau vėliau jo emocinės būsenos (gyvenimo globos namuose laikotarpiu) apibūdinamos palankiai. Situacijos, kai jam kildavo emocinė įtampa, taip pat siejamos su jo motinos elgsena (pvz., lankydama vaiką, sako jam, kad valdiškos įstaigos – jo ateitis; teigia jam, kad ji bus įkalinta dėl vaikų konflikto kieme; motina sunkiai tvardo savo neigiamas emocijas jo atžvilgiu ir kt.). Taigi, įvertinus objektyvius duomenis byloje, yra matoma, kad tiriamojo žodžiai ekspertizės metu yra tendencingai palankūs (išskirtinai teigiami) jo motinai, tačiau tai neatitinka / nevisai atitinka turimus objektyvius duomenis. Be to, tiriamasis vengia įvardinti ir atskleisti ir savo asmenines patirtis – remiantis objektyviais duomenimis, tiriamasis yra patyręs psichotraumuojančių patirčių (tėvo netektis, dėl motinos poelgių (kurie prieštarauja jo emociniams poreikiams), pats faktas, kad buvo apgyvendintas globos namuose, kad dėl to yra patyręs patyčias, jo susirūpinimas motinos liga ir jos hospitalizacija), tačiau ekspertizės metu jis vengia detaliau atskleisti šias savo patirtis, o tuo pačiu – ir išgyvenimus. Tuo pagrindu daroma išvada, kad J. D. negali išreikšti savarankiškos nuomonės byloje aktualiomis temomis.

Visa tai apibendrinus, šiuo metu J. D. konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8); tokio pobūdžio sutrikimas formuojasi palaipsniui ir jo išsivystymą lėmė keletas faktorių: nepalankios asmenybės raidai gyvenimo sąlygos motinos šeimoje, gyvenamųjų vietų kaita, vaiko susirūpinimas motinos liga (ir jos hospitalizacija), tėvo mirtis. Šio sutrikimo pirmieji simptomai aprašyti dar iki bylai aktualaus laikotarpio (VTAS duomenys apie neadekvatų motinos elgesį vaiko akivaizdoje, diagnozuotas tikas, kuris gali būti siejamas su stresinėmis situacijomis); bylai aktualiu laikotarpiu (t. y. 2016 m. rugpjūtis – 2018 gegužė) tiriamasis vieną kartą konsultuotas vaikų ir paauglių psichiatro, psichikos sutrikimas jam nenustatytas; po bylai aktualaus laikotarpio aprašyti emocijų sutrikimo simptomai, kilę po tėvo mirties.

Dėl reikalavimų atsakovei Tarnybai bei jos, kaip tinkamo atsakovo, byloje

Atsižvelgiant į civilinio proceso teisėje galiojančius šalių autonomijos, rungimosi principus, ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką.

Nagrinėjamu atveju byloje keliamas klausimas, ar atsakovė Tarnyba yra tinkama proceso šalis (atsakovas), nes bylos ginčo laikotarpiu (2016 m. rugpjūtis – 2018 gegužė), kuomet galimai buvo patirta žala dėl vaiko paėmimo, vaiko teises gynė VTAS pavaldus atsakovei Savivaldybei.

Byloje nėra ginčo, jog veiksmus, iš kurių ieškovė sau ir vaikui kildina žalą, atliko VTAS pavaldus Savivaldybei, o ne atsakovė Tarnyba. Pažymėtina, kad tuo metu (2016 m. rugpjūtis – 2018 gegužė) galiojusiose bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 (galiojusi redakcija iki 2018 m. birželio 30 d.) buvo nustatyta, kad be kitų funkcijų, savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo vaiko teisių apsaugą savivaldybės teritorijoje (7.1 p.); įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paima vaiką iš šeimos ar kitos jo buvimo vietos, kai tėvai pažeidžia vaiko teises ir teisėtus interesus, ir laikinai apgyvendinti jį šeimoje arba socialinės globos įstaigoje, iki išsprendžiami vaiko grąžinimo tėvams arba vaiko globos (rūpybos) nustatymo klausimai (8.3 p.). Taigi, VTAS ginčo laikotarpiu atliko jai pavestas ir deleguotas funkcijas, kurios galimai sukėlė ieškovei žalą.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, kurios pagrindu savivaldybėms deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija buvo perduota Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Tarnyba) (2017 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-643 2 straipsnis). Tarnyba nuo 2018 m. liepos 1 d. yra centrinė valstybės vaiko teisių apsaugos institucija. Iki vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos 2018 m. liepos 1 d. už teisinę, socialinę vaiko teisių apsaugą buvo atsakingi savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai.

2005 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tuo tarpu VTAS buvo vienas iš Savivaldybės skyrių, pavaldus Savivaldybei (Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 „Dėl bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų patvirtinimo“ 3 p.). Taigi, Tarnyba ir Savivaldybė yra skirtingos institucijos, pavaldžios skirtingiems organams, jų darbo veiklą reglamentuoja skirtingi įstatymai ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu įstatymu nebuvo nei pertvarkyti, nei likviduoti VTAS prie Savivaldybių, kurio pagrindu Tarnyba būtų perėmusi iš VTAS visas teises ir pareigas. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, Tarnybai nuo 2018 m. liepos 1 d. buvo deleguota valstybinė vaiko teisių apsaugos funkcija, todėl būtent nuo šio momento jai ir gali kilti atsakomybė už galimai neteisėtus jos pareigūnų veiksmus.

Apibendrinant pasakytina, jog ginčo laikotarpiu už vaikų teisių apsaugą buvo atsakingas VTAS pavaldus Savivaldybei, todėl šiuo atveju spręstina, kad atsakovė Tarnyba tuo metu nebuvo materialinio teisinio santykio, dėl kurio veiksmų ieškovė kildina žalos atsiradimą, subjektas. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad Tarnyba nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis). Paprastai aplinkybė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieškinį, sudaro pagrindą ieškinį, pareikštą tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas ne kartą siūlė ieškovei įvertinti, ar Tarnyba yra tinkamas atsakovas byloje bei siūlė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau per bylos procesą, o taip pat ir teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė tvirtai laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas tinkamiems atsakovams.

Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas išvadas, jog Tarnyba nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, ieškovei atsisakius tikslinti ieškinio reikalavimus, pasirenkant tinkamą atsakovą, yra pagrindas atmesti ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovės Tarnybos, kaip pareikštą netinkam materialinio teisinio santykio subjektui (CPK 45 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo

Ieškovė prašo priteisti 1 000 Eur turtinę žalą, kurią sudaro civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teigia, jog, atmetus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį, ji turi teisę reikalauti atlyginti jos patirtus nuostolius.

Nuostoliai – tai pinigų suma, išieškoma kaip kompensacija už bet kokio pobūdžio žalą, neatsižvelgiant į tai, ar ji padaryta deliktu ar sutarties pažeidimu. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nuostolius apibrėžia kaip piniginę žalos išraišką. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra procesinio teisinio, bet ne materialinio teisinio pobūdžio, todėl dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje negalima, šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017). Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors teismo išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas. Nustačius, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių byloje dalyvaujantis asmuo praleido terminą kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo, šis terminas teismo gali būti atnaujinamas.

Taigi, bylinėjimosi išlaidų priteisimo konkrečioje byloje klausimas yra atskirtas nuo savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius, patirtus dėl kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Įstatymų leidėjas nenumatė, jog bylos nagrinėjimo procese dalyvaujančio byloje asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos gali būti atlygintos reiškiant naują ieškinį bei vadovaujantis bendromis civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tai, kad išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku nurodoma ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017.

Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2013, 2013m.balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje NNr.3K-3241/2013 ).

Teismas atkreipia dėmesį, jog ir pati ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad jos prašomos priteisti 1 000 Eur išlaidos advokato pagalbai yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtos atsakovų veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Kaip minėta, ieškovė prašo priteisti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo atveju ieškovės reikalavimas yra ne materialinio, o procesinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis anksčiau paminėtu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, civilinės bylos dalis dėl nuostolių priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-505-553/2020).

Pastebėtina, jog ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji nežinojo, kad ankstesnėje byloje reikėjo prašyti 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, niekaip negali daryti įtakos paminėtam teisiniam reglamentavimui, bei atkreiptinas dėmesys, jog ieškovę tiek viso civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu, tiek šioje byloje atstovauja profesionalūs teisininkai, su kurių pagalba ieškovė turėjo teisę įstatymo nustatyta tvarka prašyti priimti papildomą sprendimą išnagrinėtoje byloje.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veikla, atsiradusi žala, priežastis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir atsiradusios žalos ir kaltė.

Taigi, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju – ieškovė).

Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Ieškovės teigimu, ginčo atveju ji ir jos nepilnametis sūnus neturtinę žalą patyrė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, jiems nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizuojant bei atliekant veiksmus, dėl nepagrįstai uždelsto bylos nagrinėjimo teisme, pažeidžiant jos ir jos sūnaus interesus, dėl nepagrįsto vaiko atskyrimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2016 liepos 15 d. VTAS kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas atskirti nuo motinos T. V. nepilnametį sūnų J. D., nustatyti nepilnamečio vaiko J. D. gyvenamąją vietą su tėvu A. D. bei priteisti iš atsakovės T. V. 190 Eur išlaikymą nepilnamečio vaiko J. D. išlaikymui. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodė tai, jog motina T. V. dėl objektyvių priežasčių – ligos – negali pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi J. D.. Kartu su ieškiniu VTAS pateikė 2016 m. liepos 25 d. BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro (toliau Centras) prašymą spręsti klausimą dėl vaiko saugumo šeimoje. Centro rašte nurodoma, jog nuo 2016 m. liepos 11 d. pastebėtas T. V. sveikatos pablogėjimas, pati T. V. nurodo, kad jai yra sutrikęs miegas, jaučia nuolatinį nerimą, pokalbių metu jaučiama nuotaikų kaita, dažnai vyrauja kalbos apie mirtį, nužudymą, susidorojimą. Taip pat VTAS pateikė 2014 m. lapkričio 24 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės raštą, kuriame nurodoma pasidomėti ir įvertinti J. D. gyvenimo sąlygas, priežiūrą šeimoje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymą dėl T. V. įrašymo į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, medicininius duomenis, jog T. V. diagnozuota manija su psichozės simptomais.

Įvertinęs VTAS ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis, teismas 2016 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendęs, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam doroviniam ir socialiniam vystymuisi, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio J. D. laikiną gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, kurią 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patikslino, nurodydamas, kad nustatė nepilnamečio J. D. laikiną gyvenamąją vietą BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centre, paimant vaiką iš jo motinos T. V.. Tokią pačią išvadą teismas padarė ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, spręsdamas T. V. prašymą pakeisti / panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas minimoje nutartyje konstatavo, jog, įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovės sveikatos būklę bei jos galimą neigiamą įtaką vaiko saugumui bei normaliam vystymuisi, nėra pagrindo panaikinti / pakeisti 2016 m. liepos 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Minėtos nutarties atsakovė T. V. neskundė.

Taigi, teismas, gavęs ieškinį ir įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad tuo metu, kai VTAS kreipėsi į teismą, buvo pagrindas paimti nepilnametį vaiką iš motinos T. V.. Byloje nėra konstatuota, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos neteisėtai. Be to, kaip minėta, pati T. V. neskundė nei nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei nutarties, kuria buvo netenkintas jos prašymas panaikinti / pakeisti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pastebėtina ir tai, kad teismas turi teisę ir savo iniciatyva panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, tačiau civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kad teismas iki 2018 m. sausio 16–18 d., kai buvo atlikta T. V. teismo psichiatrinė ekspertizė, būtų matęs pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Apibendrinant tai, kas paminėta, ieškovės teiginiai, kad dėl atsakovės kaltės laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. iki 2018 m. gegužės mėn. vaikas buvo nuo jos atskirtas, yra niekuo nepagrįsti, kadangi ne VTAS, veikiantis prie savivaldybės, priėmė sprendimą paimti vaiką iš motinos, o teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, taikė laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu atsakovės pateikti duomenys nebūtų sudarę pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien kreipimasis į teismą bylos nagrinėjimo metu nebūtų sąlygojęs vaiko laikino paėmimo iš motinos. Pažymėtina, kad į tokią aplinkybę, jog vaikas buvo atskirtas ne VTAS, o teismo atkreipė dėmesį ir atsakovė, tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės, laikėsi pozicijos, jog būtent Klaipėdos miesto savivaldybė ir Tarnyba atsakingos dėl vaiko atskyrimo.

Minėta, jog, ieškovės teigimu, atsakovė nepakankamai atidžiai ir rūpestingai organizavo savo veiksmus, vilkino bylos nagrinėjimą.

Šiuo atveju teismas, visų pirma, pažymi, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatyti jokie procesiniai pažeidimai, bylos vilkinimas ar piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nei vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl atsakovės kaltės, o tai, kad bylos procese ieškovė (šioje byloje atsakovė) tikslino ieškinius, nelaikytina bylos vilkiniu ar piktnaudžiavimu procesu. Civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis taip pat nustatyta, jog T. V. prašymu 2017 m. birželio 30 d. nutartimi buvo paskirta T. V. teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios išvada buvo pateikta tik 2018 m. sausio 18 d. Taigi bylos nagrinėjimas užtruko ir dėl ekspertizės atlikimo.

Antra, tai, kad, ar pagrįstas ieškinys, ar ne, teismas įvertina tik nustatęs ir įvertinęs visus bylos nagrinėjimo metu pateiktus duomenis. Nagrinėjamu atveju tik atlikus T. V. teismo psichiatrinę ekspertizę konstatuota, kad T. V. diagnozuojama anksčiau jai nustatyto psichikos sutrikimo manijos su psichozės simptomais (F30.2) medikamentinė remisija, šiuo metu T. V. gali suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, nenustatyta tokių jos psichikos būsenos sutrikimų, kurie trukdytų jai šiuo metu aiškiai ir adekvačiai suvokti savo kaip motinos teises ir pareigas bei suvokti ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimus rūpinantis, auklėjant ir ugdant savo nepilnametį vaiką J. D..

Teismas atkreipia dėmesį, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio, prašymo pareiškimas ar kitokio pobūdžio procesinio dokumento pateikimas konstatuojamas tada, kai procesinis dokumentas teikiamas nesiekiant pažeistų teisių gynybos, bet turint kitokių, nedeklaruojamų tikslų ar ketinimų (sukelti nepatogumų, trukdžių, rūpesčių). Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad, ieškovės manymu, ji kreipimosi į teismą metu tinkamai atliko savo pareigas, nepaneigia atsakovės teisės ir pareigos ginti nepilnamečio vaiko interesus, jeigu institucija, ginanti vaiko interesus, turi duomenų, sudarančių pagrindą abejoti saugiomis vaiko gyvenimo sąlygomis. Taigi tiek ieškinio pareiškimas, tiek jo tikslinimas pagal pasikeitusius duomenis, savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad institucija, atstovaujanti vaiko interesus, turi imtis visų priemonių, kad vaikui būtų teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad institucija būtų veikusi priešingai vaiko interesams ar, kad kaip nurodo ieškovė, dėl nesuprantamų motyvų ir / ar tikslų elgėsi kenkėjiškai vaiko ir motinos atžvilgiu. Priešingai, institucija, gavusi pranešimą dėl galimai netinkamo motinos elgesio bei jau turėdama duomenis apie šeimą bei jai teikiamą pagalbą, ėmėsi priemonių užkirsti galimai žalai atsirasti, t. y. siekė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad, nors ieškovė teigia, jog žalą sukėlė vaiko teisių apsaugos specialistai, tačiau byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad atsakovės darbuotojai netinkamai atliko savo tarnybines pareigas, kad atliko tyčinius veiksmus, kurie galimai sąlygojo ieškovei ir jos nepilnamečiam vaikui žalą (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis).

Taip pat pastebėtina ir tai, kad, nors ieškovė byloje pateikė duomenis apie jai diagnozuotas ligas 2018–2022 m. (tachikardija, hepermetropia ir kt.), tačiau šie duomenys niekaip nei patvirtina, nei paneigia, kad šios ligos buvo diagnozuotas būtent dėl vaiko paėmimo ar vykusio bylos proceso. Vertinant byloje pateiktą nepilnamečio J. D. psichiatrinės, psichologinės ekspertizės aktą matyti, kad nepilnamečiam konstatuojami kiti emocijų sutrikimai vaikystėje (F93.8); tokio pobūdžio sutrikimas formuojasi palaipsniui ir jo išsivystymą lėmė keletas faktorių: nepalankios asmenybės raidai gyvenimo sąlygos motinos šeimoje, gyvenamųjų vietų kaita, vaiko susirūpinimas motinos liga (ir jos hospitalizacija), tėvo mirtis; šio sutrikimo pirmieji simptomai aprašyti dar iki bylai aktualaus laikotarpio. Taigi nėra kategoriškų duomenų, jog J. D. sveikatos būklei šie sutrikimai išsivystė dėl jo paėmimo iš motinos. Sutiktina, kad gyvenimas globos namuose nepilnamečiam kelia neigiamų išgyvenimų, bet, teismo vertinimu, įtakos tam davė ir pačios motinos elgesys (lankydama vaiką, sako jam, kad valdiškos įstaigos – jo ateitis; teigia jam, kad ji bus įkalinta dėl vaikų konflikto kieme; motina sunkiai tvardo savo neigiamas emocijas jo atžvilgiu ir kt.).

Apibendrinant tai, kas paminėta, teismas sutinka, jog bylos procesas tiek vaikui, tiek motinai sukėlė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, tačiau šiuo atveju teismas, visapusiškai įvertinęs civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, šios bylos duomenis (ekspertizės aktą, charakteristikas ir kt.), daro išvadą, jog ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, sudarančio pagrindą priteisti neturtinę žalą, t. y. byloje nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veiklos ir žalos, kaltė, todėl nesant prielaidų ir sąlygų neturtinės žalos priteisimui ieškovės reikalavimas dėl jos priteisimo jai ir jos nepilnamečiam vaikui atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.250 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kitų ieškovės ir atsakovės argumentų bei bylos procesinės baigties

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

Dėl atsakovės Savivaldybės prašymo taikyti ieškinio senatį pažymėtina, jog teismo posėdžio metu atsakovės atstovas tokio prašymo nebepalaikė, todėl teismas dėl jo nepasisako.

Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kiti ieškinio ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atmetus ieškovės ieškinį, atsakovei Savivaldybei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 726 Eur už advokato teisines paslaugas. (CPK 93 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinės bylos dalį pagal ieškovės T. V. ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 1 000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo nutraukti.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.