- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-19
- Bylos Nr.
- 2S-1163-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11875-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Ieškovas
- O. S.
- Atsakovas
- R. P.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Lipnickienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014 pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei R. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014 ieškovas O. S. kreipėsi į teismą ir ieškiniu atsakovei R. P. prašė iškeldinti atsakovę su jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant atsakovę šias patalpas perduoti ieškovui per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat prašė teismo priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2008-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas kartu su S. P. lygiomis dalimis bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo naujos statybos butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir jį įsirengė. Vėliau buto pirkėjai sudarė santuoką, kuri bendru sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta 2011-12-12. Sutartimi dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių butas nebuvo padalintas, t. y. iki šios dienos ieškovui ir jo buvusiai sutuoktinei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto. Likus daugmaž pusmečiui iki santuokos nutraukimo dienos ieškovas išsikėlė iš buto, o buvusi sutuoktinė S. P. dar kurį laiką jame gyveno, kol galiausiai išvyko gyventi į užsienį. Vėliau paaiškėjo, kad S. P. be ieškovo žinios leido apsigyventi bute savo mamai – atsakovei R. P.. Nesutikdamas su tokiais veiksmais, ieškovas paprašė atsakovės per protingą terminą išsikelti iš buto su visais jai priklausančiais daiktais. Atsakovė šį prašymą (reikalavimą) ignoravo ir buto neatlaisvino. Ieškovui pakartotinai kreipusis į atsakovę, šį atsisakė leistis į bet kokias derybas ir netgi nesutiko įsileisti ieškovo į jam priklausančias patalpas. 2014-03-04 ieškovui pavykus patekti į butą, paaiškėjo, kad butas nebuvo tinkamai prižiūrimas, buto apdaila ir jame buvę baldai buvo stipriai apgadinti. Ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei R. P. buvo įteikti asmeniškai. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. sprendimu už akių (b. l. 35-36) ieškovo ieškinys dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, pareikštas atsakovei R. P., patenkintas visiškai, teismas nusprendė iškeldinti atsakovę R. P. su visais jai priklausančiais daiktais iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigoti atsakovę šias patalpas perduoti ieškovui O. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas sprendime nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Tokiu atveju ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų turinį ir ribas lemia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Pagal byloje esančius duomenis, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas buto bendrasavininkių susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.). Sprendžiant iš ieškovo nurodytų aplinkybių, atsakovei butu naudotis leido jos dukra S. P., tačiau be ieškovo sutikimo jokios sutartys dėl buto naudojimo ir valdymo negalėjo būti sudarytos, kadangi CK 4.75 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Pagal CK 4.37 straipsnį, turto savininkas turi teisę laisvai valdyti turimą turtą, naudotis ir disponuoti juo bei reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių. CK 4.98 straipsnyje nustatyta teisė savininkui reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.612 str.). Teismas nurodė, jog atsakovė, naudodamasi ieškovui priklausančiu butu, pažeidžia jo, kaip buto savininko, teises ir trukdo ieškovui turimą turtą savo nuožiūra valdyti ir juo naudotis bei disponuoti. Tai patvirtina 2014-03-28 antstolio surašytas faktinių aplinkybių protokolas, kuriame užfiksuota, kaip atsakovė neįsileido ieškovo į jam priklausantį butą (b. l. 21). Ieškovo kaip buto bendrasavininkio teisių pažeidimas pasireiškia dar ir tuo, kad atsakovė tinkamai neprižiūri turto, o jai apsigyvenus bute, patalpų būklė labai pablogėjo – sugadinta apdaila ir jame buvę baldai. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti įrodymai: buto patalpų nuotraukos, darytos ieškovui įsirengiant šį butą (b. l. 10-13), bei buto patalpų nuotraukos, darytos 2014-03-04 dieną (b. l. 18-20). Nuosavybės teisė turi ypatingą, išimtinį pobūdį (CK 4.37 str.). Savininko teisės visada platesnės, nei bet kokio kito asmens teisės į tą turtą, jos nepriklauso nuo kitų asmenų.
Atsakovė R. P. pateikė prašymą, kuriuo prašo teismo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014 vadovaudamasi CPK 366 str. 1 d. 7 p. ir 1 d. 9 p. nurodytais pagrindais, taip pat prašo atnaujinus procesą ieškovo ieškinį atmesti (b. l. 42-45). Nurodė, kad nutraukus santuoką už visą butą mokėjo jos dukra S. P., kuri turėjo išvykti gyventi į užsienį. Nenorėdama buto palikti be priežiūros, leido jai priklausančioje buto dalyje gyventi jai su sūnumi. Pareiškėja su sūnumi trejus metus gyveno dukters būste, mokėjo mokesčius. 2011-08-25 dukra su ja, veikiančia už save ir sūnų, sudarė panaudos sutartį, nors O. S. sutiko, kad ji su sūnumi apsigyventų bute. Taip pat išdavė įgaliojimą savo nuožiūra valdyti, naudoti ir tvarkyti jai priklausančią ½ buto dalį. 2014-03-07 bankas „Swedbank“ raštu informavo dukrą, kad butą leidžia išnuomoti. O. S. buvo žinoma tiek apie panaudos sutartį, tiek apie banko sutikimą išnuomoti butą. Todėl laikytina, kad tiek pareiškėja, tiek jos sūnus A. B. turėjo ir turi teisinį pagrindą gyventi bute, o ieškovas pareiškė nepagrįstą ieškinį. Teismas buvo suklaidintas, kad butą apgadino ji, nes nuo 2008 m. iki 2011 m. bute gyveno ieškovas su pareiškėjos dukra. Teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Atsakovu turėjo būti patrauktas ir pareiškėjo sūnus A. B., o trečiaisiais asmenimis – kita buto savininkė S. P.. Taip pat trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti ir bankas „Swedbank“, nes turtas įkeistas šiam bankui. Teismo siųsto ieškinio ir dokumentų negavo.
Atsiliepimas
Ieškovas O. S. pateikė atsiliepimą ir nurodė, jog nesutinka su prašymu atnaujinti procesą ir prašo jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėja praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Aplinkybes, neva sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti 2014 m. balandžio mėn., tačiau prašymą padavė tik po daugiau nei 6 mėn. O. S. nebuvo išreiškęs pritarimo pareiškėjai naudotis ginčo butu, todėl be šio leidimo negalėjo būti sudarytos jokios sutartys dėl buto naudojimo ir valdymo. Pareiškėjos nurodomas banko sutikimas butą išnuomoti taip pat nepaneigia pareigos gauti buto bendrasavininko O. S. sutikimą. Pareiškėja nutyli, kad banko sutikimo išdavimas buvo inicijuotas būtent O. S., kuris kreipėsi į banką su paklausimu siekdamas butą išnuomoti tretiesiems asmenims. Banko sutikimas duotas nuomai, o ne panaudai. Pareiškėja naudojosi butu ne tik nieko nemokėdama, bet ir darydama jam žalą ir jo neprižiūrėdama. Be to, pareiškėja trukdė O. S. patekti į butą. Teismas spendime pagrįstai konstatavo, kad butui buvo padaryta žala, kas sudarė dar vieną pagrindą iškeldinti pareiškėją. Dėl pareiškėjos nurodomų argumentų atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu (teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų), pažymi, kad inicijuoti šiuo pagrindu proceso atnaujinimą gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, todėl ji neturi teisės remtis šiuo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-11-19 nutartimi pareiškėjos R. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškinys dėl atsakovės R. P. iškeldinimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pareikštas 2014-04-03 (b. l. 2-7). Laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiančios atsakovei naudotis butu pritaikytos 2014-04-07 nutartimi (b. l. 27-28). Procesiniai dokumentai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo 2014-04-07 nutartis atsakovei įteikti asmeniškai 2014-04-14 (b. l. 34). Atsakovei nepateiktus atsiliepimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-06 sprendimu už akių teismas ieškinį tenkino. Teismo sprendimas su 2014-05-07 lydraščiu išsiųstas atsakovei (b. l. 37). Byloje nėra duomenų, jog siunta grąžinta neįteikta. 2014-10-10 pareiškėja R. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014 CPK 366 str. 1 d. 7 ir 9 p. pagrindais. Pagal CPK 368 str. 1 d. nuostatą, prašymas atnaujinti procesą pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p., reglamentuojantį, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, CPK 368 str. nustatyto trijų mėnesių termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą. Teismas taip pat nustatė, kad teismo sprendimas dėl iškeldinimo priimtas 2014-05-06 ir 2014-05-07 išsiųstas atsakovei. Prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu galėjo būti teikiamas iki 2014-08-07, tačiau teismui prašymas pateiktas 2014-10-10, todėl teismas konstatavo, jog šis įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas (dviem mėnesiais). Pareiškėja atstovaujama advokatės prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė ir jo praleidimo priežasčių nenurodė. Pareiškėja nurodo, jog nėra gavusi teismo siųstų ieškovo procesinių dokumentų, tačiau teismas laikė, jog šie pareiškėjos teiginiai visiškai nepagrįsti, nes bylos duomenimis procesiniai dokumentai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo 2014-04-07 nutartis atsakovei įteikti asmeniškai 2014-04-14 (b. l. 34), ir atsakovė juos priimdama nurodė savo vardą ir pavardę ir pasirašė. Teismo siųstas siuntas įteikia Lietuvos pašto darbuotojas, kuris įteikimo metu nustato korespondenciją gaunančio asmens tapatybę. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų leidžiančių spręsti, jog 2014-04-08 pažymoje pasirašiusi ne ji (CPK 178 str.). Šios aplinkybės teismui leido spręsti, jog pareiškėjai neabejotinai buvo žinoma apie teismo procesą, todėl kaip proceso šalis ji turėjo pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad pareiškėja dviem mėnesiais praleido 3 mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą, termino praleidimo priežasčių nenurodė (CPK 368 str. 1 d.). Termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą kaip nepagrįstą.
Teismas sprendime nustatė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas buto bendrasavininkių susitarimas dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.); taip pat nurodė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o be ieškovo (buto bendraturčio sutikimo) jokios sutartys dėl buto naudojimo ir valdymo negalėjo būti sudarytos (CK 4.75 str. 1 d.). Pirmos instancijos teismas nustatė, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo byloje (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pareiškėja kelia bendraturčių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais normų netinkamo taikymo klausimą, tačiau pareiškėja nenurodė, kokias būtent bendraturčių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais teisės normas teismas netinkamai taikė ar aiškino, kokia aiškinimo ir taikymo klaidas padarė, kokių normų, kurias šiuo atveju reikėjo taikyti, teismas netaikė, ar kokių jų taikymui svarbių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas priimdamas sprendimą nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso ieškovui ir S. P.. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 d.). Teismas taip pat nustatė, jog Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas buto bendrasavininkų susitarimas dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo (CK 4.81 str.). Tokių aplinkybių prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė ir pareiškėja. Taip pat teismas nustatė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovą O. S. ir atsakovę R. P. (pareiškėją) sietų prievoliniai teisiniai buto naudojimo ir valdymo santykiai. Pareiškėja nurodo, jog bute gyveno teisėtai, panaudos sutarties sudarytos su buto ½ savininke S. P. pagrindu. Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas (CK 6.632 str.). Butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir S. P. su kuria sudarytą panaudos sutartį pateikė pareiškėja. Perduodant neatlygintinai naudotis daiktą turi būti pasirašoma sutartis, kuriai pagal CK 6.629 str. yra atitinkamai taikomos CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas O. S. nėra šios sutarties šalimi. Šiuo atveju nėra nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka, todėl pareiškėja nurodydama, jog ją ir buto savininkus sieja panaudos santykiai, turėjo gauti kito buto bendraturčio (ieškovo) sutikimą. Atsižvelgiant į tai, kad naudotis, valdyti ir disponuoti atitinkamu daiktu, esant bendrai dalinei nuosavybei, galima tik bendru bendraturčių sutarimu ir byloje nesant įrodymų, jog ieškovas O. S. buvo davęs sutikimą atsakovei R. P. gyventi ginčo bute, teismo manymu, sprendime buvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės CK 4.98 str. normos, numatančios, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, taikymui. Pažymėjo, kad toks materialinės teisės normų dėl nuosavybės teisių gynimo aiškinimas pateikiamas ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-260/2008, Vilniaus apygardos teismo 2014-05-13 sprendime priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-370-302/2014).
Pareiškėja nepateikus konkrečių argumentų pagrindžiančių, kuo pasireiškė netinkamas jos nurodomų aplinkybių vertinimas, kokių teisės normų netinkamą taikymą ir kaip jis galėjo įtakoti, kokias teisės normas teismas netinkamai taikė ar aiškino, pirmos instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti esant padarytą teisės normos taikymo klaidą.
Prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje pareiškėja taip pat grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu ir nurodo, kad byloje turėjo dalyvauti pareiškėjos sūnus A. B., kita buto savininkė S. P., bei bankas (AB „Swedbank“), kuriam įkeistas butas. Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Teismas konstatavo, jog pareiškėja (atsakovė) bylos nagrinėjime dalyvavo, todėl ji neturi teisės remtis CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindu prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje ji dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, pirmos instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 str. l d. 7 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėja (apeliantė) R. P. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-19 nutartį civilinėje byloje Nr. A2-42341-821/2014 ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, prašo priimti teismui teikiamus įrodymus, kadangi juos pateikti būtinybė iškilo apeliacinėje instancijoje.
Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis pažeidžia ne tik pareiškėjos, tačiau ir sūnaus A. B. teises ir teisėtus interesus, ne teismas išsprendė iškeldinimo klausimą, į bylą neįtraukęs trečiųjų asmenų, kurių teises ir pareigas ginčijamas teismo sprendimas akivaizdžiai pažeidžia, be to, buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kadangi neturėjo piniginių lėšų samdyti kvalifikuotą atstovą, todėl kreipėsi į Vilniaus Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą. Pareiškėjai 2014-09-29 sprendimu paskyrus atstovą, buvo kreiptasi 2014-10-10 į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014. Ši aplinkybė yra svarbi, patvirtinanti faktą, dėl kurio buvo praleistas terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Be to, bylą nagrinėjantis teismas, nepasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymus, pagrindžiančius svarbias priežastis dėl termino praleidimo.
Nesutinka su teismo motyvais, jog R. P. gyveno bute neturėdama O. S. sutikimo. Nurodo, kad pareiškėja yra kito buto bendratučio S. S. motina, todėl S. S. išvykus į užsienį nuo 2011-09-01 apsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, nes dukra padarė įgaliojimą, kuris buvo išduotas notarų biure (notarė paaiškino, kad gyventi bendraturčio, kuriam priklauso ½ buto, dalyje kito bendraturčio sutikimas nėra reikalaingas). O. S. dėl to neprieštaravo. Pastarajam buvo puikiai žinoma, kad už buto komunalinius mokesčius ir teikiamas paslaugas yra susidaręs įsiskolinimas. Buvo sutarta, kad pareiškėja mažins susidariusią skolą, kurios nesugebėjo laiku sumokėti buvo savininkai – O. S. ir S. S.. O. S. kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo, kai buvo sumokėti visi įsiskolinimai dėl buto. O. S., pareiškėjai padengus skolas, 2014-03-04 sudarydamas nepakenčiamas gyvenimo sąlygas, apgyvendino bute trijų žmonių šeimą. Nesuprantama, kodėl R. P. su sūnumi A. B. buvo iškeldinta, kadangi trejus metus iš eilės įmokas bankui pagal kredito sutartį mokėjo tik S. S. (apie 7000 Eur) už save ir bendraskolį O. S.. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą, šių aplinkybių nevertino ir jų neanalizavo.
Nepagrįsti pareiškėjai kaltinimai, jog butas yra apleistas ir neprižiūrėtas. Nori pažymėti, kad namas, kuriame yra butas, nėra pilnai užbaigtas, todėl ir pačiame bute apdaila nebuvo pilnai atlikta, o pats butas taip pat nebuvo tinkamai prižiūrėtas iki pareiškėjos apsigyvenimo jame. Pareiškėja įsikėlė į tokios pačios būklės butą, koks jis yra šiai dienai. Nors O. S. ši aplinkybė buvo puikiai žinoma, tačiau siekdamas palankaus teismo procesinio sprendimo, suklaidino teismą.
Nors į procesą nebuvo įtrauktos kitos šalys, tokie kaip A. B., S. S. brolis, kuris gyveno ginčo bute, bendraturtė S. S., tačiau vien dėl to, kad šie asmenys neteikė prašymo dėl proceso atnaujinimo, negalima daryti išvados, kad tokiu priimtu teismo sprendimu nebuvo pažeistos jų teisės. Pažymi, kad ieškovo pareiga buvo įtraukti visus tinkamus atsakovus šioje byloje, t. y. pareiškėjos vaikus – dukrą S. S. ir sūnų A. B., kuris tuo metu mokėsi Daukšos vidurinės mokyklos 12 klasėje ir laikė baigiamuosius egzaminus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Atsiliepimas
Ieškovas O. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skunde pareiškėja iš esmės nepateikia nei vieno argumento, kuris paneigtų skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadą, jog pareiškėja praleido prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą. Be to, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad 2014-05-06 sprendime už akių buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Pareiškėja savo skunde teikia iš esmės tapačius argumentus, kaip ir 2014-10-10 prašyme dėl proceso atnaujinimo. Taip pat nurodo, kad pareiškėja buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą, todėl ji apskritai neturi teisės remtis CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje ir skųsdama ginčijamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (apeliantės) R. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-19112-779/2014 pagal ieškovo O. S. ieškinį atsakovei R. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014).
Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką reglamentuoja CPK 370 str. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo priėmimo klausimas (CPK 370 str. 1 d.); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370str. 2–3 d.); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK370 str. 4 d.). Pažymėtina, kad sprendžiant prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą teismas CPK 370 str. 1 d. nustatyta tvarka atitinkamai tikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 str. nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus turinio ir formos aspektu, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu. Tuo atveju, jei pateiktas prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba už jį nesumokėtas žyminis mokestis, taikomas trūkumų šalinimo institutas; jeigu yra CPK137 str. 1 d. 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai, teismas prašymą atnaujinti procesą atsisako priimti (CPK 370 str. 1 d.). Iki prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo, šio prašymo pagrįstumas nevertinamas. Tik tada, kai prašymas atnaujinti procesą yra priimtas, teismas sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. CPK 366 str. 1 d. išvardintų pagrindų buvimo, taip pat vertina, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino (CPK 370 str. 2–3 d.). Pažymėtina, kad CPK 368 str. 2 d. nustatytu naikinamuoju prašymo atnaujinti procesą padavimo terminu yra ribojama proceso atnaujinimo galimybė. Šis terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama ir tai, kad tam tikrais atvejais, kai susidaro išskirtinė teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 str. nustatyta tvarka spręsti praleisto CPK 368str. 2 d. nustatyto naikinamojo procesinio termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007; 2013-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2013; 2014-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014; ir kt.). Bylos medžiaga patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-06 už akių dėl iškeldinimo yra priimtas 2014-05-06 (b. l. 35 - 36) ir 2014-05-07 išsiųstas atsakovei (b. l. 37, 39), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu galėjo būti teikiamas teismui iki 2014-08-07 datai. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, jog prašymas pateiktas 2014-10-10 (b. l. 42), kas sudaro pagrindą teigti, jog įstatyme numatytas trijų mėnesių terminas yra praleistas. Pareiškėja (apeliantė) atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pareiškėjai pateikti įrodymų, pagrindžiančių svarbias priežastis dėl termino praleidimo. Pažymėtina, kad pareiškėja (apeliantė) ir atskirajame skunde nenurodo svarbių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą išvadai, jog CPK 368 str. nustatytas trijų mėnesių terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Vien aplinkybė, kad pareiškėja (apeliantė) kreipėsi į Vilniaus Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą dėl atstovo paskyrimo (b. l. 60), nesudaro pagrindo laikyti svarbia priežastimi atnaujinti praleistą terminą, nes pareiškėja dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi praėjus keliems mėnesiams nuo procesinių dokumentų įteikimo (b. l. 34). Atsižvelgiant į tai, laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareiškėjos (apeliantės) 3 mėnesių termino praleidimo prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą kaip nepagrįstą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, prašyme dėl proceso atnaujinimo byloje (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pareiškėja kelia bendraturčių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybė teisės objektais normų netinkamo taikymo klausimą, tačiau pareiškėja būtent ir nenurodo, kokias bendratučių naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais teisės normas teismas netinkamai taikė ar aiškino, kokias aiškinimo ir taikymo klaidas padarė, kokių normų, kurias šiuo atveju reikėjo taikyti, teismas netaikė, ar kokių jų taikymui svarbių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus konkrečių argumentų pagrindžiančių, kuo pasireiškė netinkamas jos nurodomų aplinkybių vertinimas, kokių teisės normų netinkamą taikymą ir kaip jis galėjo įtakoti, kokias teisės normas teismas netinkamai taikė ar aiškino, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra teisinio pagrindo konstatuoti esant padarytą teisės normos taikymo klaidą.
Pažymėtina, kad pareiškėjos (apeliantės) prie atskirojo skundo pateikti nauji įrodymai (b. l. 104 - 106) neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujino nagrinėjamoje byloje, nes kredito įmokų tinkamas mokėjimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydama, kad civilinė byla buvo išnagrinėta neįtraukus į bylą dalyvaujančiais asmenimis pareiškėjos sūnų A. B., buto savininkę S. S. bei AB ,,Swedbank“, kuriam įkeistas butas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šiuo pagrindu negalėjo prašyti atnaujinti proceso. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šios aplinkybės dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų buvo tiriamos atsakovui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.
Papildomai pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais bei Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.