- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-13
- Bylos Nr.
- 2A-370-302/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02667-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- D. G.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams D. G. ir D. G. dėl nuosavybės teisės gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iškeldinti atsakovą D. G. iš ieškovui A. G. ir atsakovei D. G. bendros jungtinės nuosavybės teisė priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , ir jei atsakovas D. G. nevykdys teismo sprendimo ir iš buto neišsikels, skirti ieškovo naudai mokėtiną į dieną baudą, skaičiuojamą iki atsakovas išsikels iš buto, uždrausti atsakovei D. G. be ieškovo A. G. sutikimo leisti kitiems asmenims gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad jam ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė – atsakovė D. G., be jo kaip bendraturčio sutikimo leido šiame bute gyventi jų sūnui atsakovui D. G., kuris prieš ieškovą naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, siekia priversti ieškovą išsikelti iš jam priklausančio buto.
Atsiliepimas
Atsakovas D. G. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jo tėvams A. G. ir D. G. priklauso bendrosios dalinės, o ne jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovei D. G. nebuvo būtina gauti ieškovo leidimo tam, kad jis šiame bute gyventų. Nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, dažnai tampa agresyvus, todėl jis (atsakovas), gyvendamas kartu su tėvais, gali apginti savo motiną D. G. nuo ieškovo smurto. Taip pat nurodė, kad ieškovas prie buto išlaikymo neprisideda, atsakovė yra pensininkė, todėl gyvenant trise yra lengviau išlaikyti butą. Nurodė ir tai, kad šiuo metu ieškovui yra uždrausta gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje.
Atsakovė D. G. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ji pati paprašė, jog atsakovas D. G. kartu gyventų, kadangi ieškovas yra agresyvus, o gyvendama viena su juo jaučiasi nesaugi, be to, jai vienai yra sunku išlaikyti butą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, priimdamas sprendimą nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis- po ½ dalį priklauso ieškovui A. G. ir atsakovei D. G., o kadangi abiejų bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje nustatytos, butas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismas nustatė, jog ieškovas ir atsakovas nesutaria, konfliktuoja, o atsakovei D. G. saugiau gyventi su ieškovu viename bute, kai kartu gyvena sūnus D. G.. Nurodė, kad atsakovas D. G. ginčo bute gyvena susitaręs su buto bendraturte D. G. panaudos pagrindais. Naudojimosi tvarka dėl naudojimosi butu tarp bendraturčių nėra nustatyta ir teismui pasiūlius šalys šia teise nepasinaudojo, todėl galimai netinkamas atsakovo elgesys gali būti pagrindu inicijuoti ikiteisminį tyrimą ar ginčą dėl prisidėjimo prie buto išlaikymo ir nuostolių atlyginimo, tačiau esant atsakovės ir atsakovo sutarimui, teismo manymu, nėra pagrindo atsakovo iškeldinimui iš buto. Iškeldinus atsakovą iš buto nepagrįstai būtų suteiktas pranašumas ieškovo kaip savininko nuosavybės teisei ginti ir apribota atsakovės kaip bendraturtės teisė apriboti savo nuosavybės teises, leidžiant kitam asmeniui, buvusiam šeimos nariui, apsigyventi bute ir juo naudotis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas A. G. pateikė apeliacinį skundą ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti. Nurodo, kad ieškovas būdamas bendraturčiu sutuoktiniu, laikosi tos nuomonės, kad jo šeimos namai yra tik jo šeimos namai, skirti gyventi tik jam ir jo sutuoktinei (atsakovei), taip pat, kad atsakovas D. G. yra subrendęs ir sugeba bei gali savarankiškai gyventi ir netrukdyti senyviems tėvams, kad tėvai savo pareigą vaikams užtikrinti būstą jau yra įvykdę ir tokios pareigos atsakovui D. G. nebeturi. Teismas nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovo egzistuoja konfliktas, kad atsakovas yra ieškovą bute sumušęs, tačiau pasirinko tokį ginčo sprendimo kelią, kuris neatitinka nei ieškovo, nei šeimos interesų. Jei atsakovė nereiškė priešieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, vadinasi šalys privalo bendrą turtą naudoti kaip nustatyta įstatyme-bendru sutarimu ir ne kitaip. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino Civilinio kodekso normas, netinkamai jas taikė, kas lėmė klaidingą sprendimo išvadą- kad atsakovė gali be ieškovo valios savo ½ idealiojoje buto dalyje apgyvendinti atsakovą ir taip pat, kad atsakovas turi teisę gyventi bute. Apeliantas taip pat pažymi, jog atsakovas D. G. iš buto buvo išsikraustęs prieš daug metų, grįžo 2011 m. liepos mėnesį. Jis buvo pradėjęs savarankiškai gyventi, sukūręs šeimą ir susilaukęs dukters, todėl teismo išvada dėl atsakovo teisės į jo tėvų bendrą turtą yra nepagrįstą ir neteisinga.
Atsiliepimas
Atsakovai D. G. ir D. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė D. G. turėdama ½ dalį nuosavybės teise buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir leisdama jame gyventi atsakovės ir ieškovo sūnui, jokių apelianto A. G. interesų nepažeidžia. Pažymi, jog butas buvo padalintas į dvi dalis, jį įsigyjant, apie tai padarant įrašą Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad atsakovas D. G. bute apsigyveno tiek atsakovės D. G., tiek ieškovo A. G. sutikimu ir šią aplinkybę pats ieškovas patvirtino teismo posėdžio metu. Tik tuo metu, kuomet ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto atsakovo D. G. atžvilgiu, ieškovui kilo noras atsakovą D. G. iškeldinti iš buto. Pažymi, jog ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, yra labai agresyvus tiek atsakovės (sutuoktinės), tiek atsakovo (sūnaus) atžvilgiu. Be to, atsakovė D. G. yra pensininkė, gauna mažą pensiją, todėl atsakovas D. G. gali prisidėti prie buto išlaikymo, kadangi apeliantas išlaidų nedengia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenis nustatyta, jog ieškovui A. G. ir atsakovei D. G. nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute nuo 2011 m. apsigyveno ieškovo ir atsakovės pilnametis sūnus D. G.. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo D. G. teisių gyventi šiame bute.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovo A. G. ieškinį nurodė, jog abiejų bendraturčių dalys bendrojoje nuosavybės teisėje yra nustatytos, todėl butas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas atsižvelgdamas į CK 4.37 str. 1 d. nustatytą "nuosavybės teisės" sampratą, konstatavo, jog atsakovė D. G. leisdama atsakovui D. G. (jos sūnui) apsigyventi bute, pasinaudojo savo kaip buto dalies savininkės teise. Teismas taip pat rėmėsi Butų privatizavimo įstatymu, pagal kurį ginčo butas buvo įsigytas bei konstatavo, jog atsakovas D. G. ginčo bute gyvena susitaręs su buto bendraturte D. G. panaudos pagrindais. Teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.
Civilinio kodekso 4.73 str. 1 d. numatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.
Pirmosios instancijos teismas iš VĮ "Registrų centras" duomenų nustatęs, jog ginčo butas nuosavybės teise ieškovui ir atsakovei priklauso po 1/2 dalį, teisingai nurodė, jog šiuo atveju butas ieškovui ir atsakovei priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina tai, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (LR CK 4.75 str. 1 d.). Kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės; jeigu nesutariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str.). Namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju, bendraturčiai nėra pasinaudoję aukščiau nurodyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi galimybės nustatyti kurią ginčo buto 1/2 dalį, tiek ieškovas, tiek atsakovė priskiria prie savo nuosavybės ir kurią būtent dalį realiai valdo kiekviena iš šalių. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ginčo butas yra padalintas po 1/2 dalį tiek ieškovui, tiek atsakovei, visiškai neatsižvelgė į tai, jog nebuvo nustatytos minėto buto naudojimosi tvarka ir nepagrįstai pasivadovavo tuo, kad atsakovė būdama bendraturtė pasinaudojo savo kaip buto dalies savininkės teise, leidusi gyventi atsakovui D. G.. Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo butą sudaro 3 kambariai, todėl akivaizdu, jog nesant nustatytai minėtai tvarkai, kyla reali grėsmė, jog jame gyvenantys asmenys gali piktnaudžiauti ir remdamiesi tuo, savo 1/2 daliai priskirti bet kurį plotą ir juo laisvai disponuoti. Tačiau kaip jau buvo minėta aukščiau, naudotis, valdyti ir disponuoti atitinkamu daiktu, esant bendrai dalinei nuosavybei, galima tik bendru bendraturčių sutarimu. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nenustatęs jokių atsakovo D. G. nuosavybės teisių į ginčo butą, o taip pat ir nesant byloje įrodymų, jog ieškovas A. G. buvo davęs sutikimą atsakovui D. G. gyventi ginčo bute, turėjo vadovautis teisingumo, protingumo principais, taip pat atsižvelgti ir į tai, jog ieškovą A. G. ir atsakovą D. G. sieja konfliktiški santykiai, kurių pasėkoje buvo net pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovui D. G. apsigyvenus ginčo bute, ieškovas A. G. nebeteko galimybės gyventi savo nuosavybėje, kadangi kilant vis naujiems konfliktams, ieškovui tokia teisė buvo apribota Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju yra akivaizdu, jog neiškeldinus atsakovo D. G. iš ginčo buto, kuris jam nepriklauso jokia dalimi, yra pažeidžiamos ne tik asmens, kurio tai yra pastovi gyvenamoji vieta, t.y. ieškovo, materialinės subjektinės teisės, teisėti interesai, kadangi jis negali naudotis savo nuosavybe, tačiau ir protingumo principas, žmogiškumo, padorumo ir geros moralės kriterijai.
Šiuo atveju atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovas labai piktnaudžiauja alkoholiu, smurtauja atsakovės atžvilgiu, taip pat, jog ieškovas neprisideda prie buto išlaikymo, tuo tarpu atsakovas D. G. padeda savo motinai D. G. išlaikyti ginčo butą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog atsakovai nurodydami minėtas aplinkybes nepateikia jokių įrodymų, kurie jas pagrįstų. Sutiktina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už butui suteiktas komunalines paslaugas, skaitmeninę televiziją mokėdavo atsakovė D. G., tačiau į bylą nepateikta jokių įrodymų, apie kito atsakovo D. G. prisidėjimą prie ginčo buto išlaikymo, jo gaunamas pajamas. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia bendraturčių teisių dėl naudojimosi bendra nuosavybe susitarti tik bendru susitarimu. Kaip jau minėta aukščiau, byloje jau nustatyta, kad tarp šalių yra gana konfliktiški santykiai, be to, yra nustatyta tiek ieškovo, tiek atsakovo D. G. kaltė tarpusavio santykiuose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, vardinti tik ieškovą, visų konfliktų iniciatoriumi, pagrindo nėra.
Be to, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą taip pat rėmėsi ir Butų privatizavimo įstatymu, nurodydamas, kad ginčo butas buvo įsigytas būtent pagal šį įstatymą, o jo 12 straipsnis numato, kad nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuotąjį butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai, o buvę savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai šiuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas teismo padarė išvadą, jog atsakovas D. G. gyvena ginčo bute panaudos pagrindu. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, jog Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams, iki 1992 m. gruodžio 1 d. pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas. Panaudos santykiai susiklostė tik su buto privatizavimo metu tame bute gyvenusiais asmenimis, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip nurodė pats atsakovas D. G. nutraukęs santuoką su žmona jis atėjo gyventi į tėvams priklausantį butą, t.y. praėjus nemažam laiko tarpui po privatizavimo. Tokiu būdu jis nėra tas subjektas, kuriam taikomos teismo nurodytos nuostatos ir teismo nurodytu pagrindu panaudos santykiai tarp atsakovo D. G. ir buto savininkų nesusiklostė.
Perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas (LR CK 6.632 str.). Be to, pažymėtina ir tai, kad perduodant neatlygintinai naudotis daiktu turi būti pasirašoma sutartis, kuriai yra taikomos LR CK 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 6.501 straipsnio nuostatos. Kaip jau buvo minėta aukščiau, šiuo atveju nėra nustatyta naudojimosi ginčo butu tvarka, todėl atsakovė nurodydama, jog atsakovus sieja panaudos santykiai, turėjo gauti kito buto bendraturčio (ieškovo) sutikimą, prieš atsakovui D. G. perduodant atitinkamą buto dalį naudojimuisi. Bylos šalys į bylą nepateikė tokių įrodymų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad šalis sieja panaudos santykiai su ieškovu. Tačiau nežiūrint į tai susiklostė ar nesusiklostė tarp ieškovo ir atsakovo panaudos santykiai jis kaip buto savininkas turi teisę tuos santykius nutraukti paprašęs atsakovą išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto. Tokią jo teisę užtikrina CK 4.98 straipsnio nuostatos, numatančios, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjus šią civilinę bylą, išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, netinkamai aiškino materialines teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nuosavybės teisių gynimo, ko pasėkoje bylą iš esmės išsprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinant (CK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nėra pagrindo į sprendimo rezoliucinę dalį įrašyti draudimą atsakovei D. G. be ieškovo A. G. sutikimo leisti kitiems asmenims gyventi bute - (duomenys neskelbtini), ar kitaip juo naudotis, nes toks draudimas yra nurodytas pačiose įstatymo nuostatuose, kurias aukščiau nurodė kolegija. Be to pasikeitus aplinkybėms, pvz.: butą atidalinus ar nustačius juo naudojimosi tvarką toks draudimas būtų neteisėtas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė kitus asmenis, be atsakovo D. G., leido apsigyventi bute ar juo kitaip naudotis, ar bent ketina tai daryti. Be to kolegija šios reikalavimo nelaiko savarankišku ieškovo reikalavimu, o tik iš pirmo reikalavimo išplaukiančiu ieškovo apsidraudimu ateičiai, todėl ieškinį tenkina visiškai.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, o taip pat išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 5 d.).
Patenkinus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ( LR CPK 93 str. 1 d.). Paduodamas ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovas iš viso sumokėjo 288 Lt žyminio mokesčio bei patyrė 1 200 Lt atstovavimo išlaidų ( b. l. 2,63, 66), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinos 1 488 Lt bylinėjimosi išlaidos, kiekvienam tenkant po 744 Lt ( LR CPK 80 str. 1 d. 5 p.). Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina 29,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.
Iškeldinti atsakovą D. G. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovui A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) bendros dalinės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. G. 744 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. G..
Priteisti iš atsakovės D. G. 744 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. G..
Priteisti iš atsakovų D. G. ir D. G. po 14,60 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybei.