Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bendraatsakio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“ ieškinį bendraatsakiams D. A. ir D. K. (D. K.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl bendraatsakio D. K. paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

12. Remiantis bylos medžiaga, ieškovė tiekia geriamąją vandenį bei tvarko nuotekas bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – butas). Neatsiskaičius už laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. suteiktas paslaugas, susidariusi 439,71 Eur skola. Iš VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog skolos susidarymo laikotarpiu butą bendrąja daline nuosavybės teise valdė bendraatsakė D. A., kuriai pagal 2001 m. balandžio 25 d. is?laikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė 27/200 dalys buto, N. P., kuriam 2016 m. rugsėjo 14 d. pavelde?jimo teise?s pagal i?statyma? liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė 69/800 dalys buto, ir J. P., kuriai pagal 2012 m. lapkričio 22 d. nuosavybe?s teise?s liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 2A-1235-614/2016 ir 2016 m. rugsėjo 14 d. pavelde?jimo teise?s pagal i?statyma? liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė 623/800 dalys buto (2019 m. sausio 17 d. pavelde?jimo teise?s pagal testamenta? liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teisė į 623/800 dalis buto perėjusi bendraatsakiui D. K.).

13. Pirmosios instancijos teismas, proporcingai nuosavybės teisės dalims, priteisdamas ieškovei iš bendraatsakės D. A. – 59,36 Eur skolą, o iš bendraatsakio D. K. – 342,53 Eur skolą nurodęs, kad atsakovui tinkamai neidentifikavus, už kurioms nuosavybės dalims teikiamas paslaugas yra mokama, ieškovė pagrįstai įmokų, atliktų laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., atitinkamas dalis skyrė skolai už ankstesnį(-ius) laikotarpį(-ius) dengti, įskaitant už J. P. priklausiusią turto dalį, kurios palikimą yra priėmęs bendraatsakis D. K. (CK 5.52 straipsnis).

14. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigęs, kad iš jo sumokėtų mokesčių be jokio teisinio pagrindo buvo dengiamos bendraatsakės D. A. skolos, ieškovei turėjus galimybę nustatyti mokesčius sumokėjusį asmenį; 2016 metų gruodžio mėnesio skolos likutis sudarė 572,33 Eur už nesumokėtą bendraatsakės D. A. buto dalį iki 2016 metų gruodžio mėnesio.

15. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas kartu su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikęs 2016 m. gruodžio 1 d. mokėjimo patvirtinimą Nr. 476516, iš kurio matyti, jog iš O. K. sąskaitos atliktas 244,53 Eur mokėjimas ieškovei, prie grafos „Mokėtojas“ nurodant „K., P., D., E.“; 2017 m. rugsėjo 11 d. mokėjimo dokumentą Nr. 797634, patvirtinantį atliktą 218,88 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtis –„D:170911:N1:1682:I1:1810:S1:128:A1:218.88:A2:0.00“; 2017 m. lapkričio 2 d. mokėjimo dokumentą Nr. 849920, mokėjimo suma – 27,36 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:171102:N1:1810:I1:1826:S1:16:A1:27:36:A2:0.00“; 2017 m. gruodžio 20 d. mokėjimo dokumentą Nr. 898928, mokėjimo suma – 22,23 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:171220:N1:1826:I1:1839:S1:13:A1:22.23:A2:0.00“; 2018 m. sausio 26 d. mokėjimo dokumentą Nr. 930543, mokėjimo suma – 22,23 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180126:N1:1839:I1:1852:S1:13:A1:22:23:A2:0.00“; 2018 m. vasario 28 d. mokėjimo dokumentą Nr. 959025, mokėjimo suma – 17,10 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180228:N1:1852:I1:1862:S1:10:A1:17:10:A2:0.00“; 2018 m. balandžio 9 d. mokėjimo dokumentą Nr. 992798, mokėjimo suma – 21,36 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180409:N1:1862:I1:1874:S1:12:A1:21:36:A2:0.00“; 2018 m. gegužės 11 d. mokėjimo dokumentą Nr. 22341, mokėjimo suma – 19,58 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180511:N1:1874:I1:1885:S1:11:A1:19:58:A2:0.00“; 2018 m. liepos 5 d. mokėjimo dokumentą Nr. 70797, mokėjimo suma – 24,92 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180705:N1:0:I1:14:S1:14:A1:24:92:A2:0.00“; 2018 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo dokumentą Nr. 95103, mokėjimo suma – 21,36 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180806:N1:14:I1:26:S1:12:A1:21:36:A2:0.00“; 2018 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo dokumentą Nr. 132324, mokėjimo suma – 24,92 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:180924:N1:26:I1:40:S1:14:A1:24:92:A2:0.00“; 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo dokumentą Nr. 162868, mokėjimo suma – 17,80 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:181031:N1:40:I1:50:S1:10:A1:17:80:A2:0.00“; 2018 m. lapkričio 22 d. mokėjimo dokumentą Nr. 178737, mokėjimo suma – 10,68 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:181122:N1:50:I1:56:S1:6:A1:10:68:A2:0.00“; 2018 m. gruodžio 21 d. mokėjimo dokumentą Nr. 200705, mokėjimo suma – 12,46 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:181221:N1:56:I1:63:S1:7:N2:I2:S2“; 2019 m. sausio 30 d. mokėjimo dokumentą Nr. 226200, mokėjimo suma – 19,58 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:190130:N1:63:I1:74:S1:11:N2:I2:S2“; 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 250089, mokėjimo suma – 17,80 Eur, mokėjimo paskirtis – „D:190305:N1:74:I1:84:S1:10:N2:I2:S2“.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, jog šiuo atveju bendraatsakio D. K. pateiktuose mokėjimo dokumentuose prie mokėjimo paskirties nėra tinkamai identifikuoti visi bendraturčiai, už kuriuos jis teigė mokėjęs, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo ieškovei iš bendraatsakio D. K. atliekamų mokėjimų dengti seniausios skolos. Analogiška išvada daryta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-14644-734/2018, kuris Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1422-431/2019 paliktas nepakeistas.

18. Iš 2019 m. gegužės 27 d. vandens suvartojimo ir įmokų suvestinės matyti, jog 2016 metų gruodžio mėnesį skolos likutis sudarė 572,33 Eur. Akivaizdu, jog 572,33 Eur įsiskolinimas susidaręs dar iki 2016 metų gruodžio mėnesio, tačiau nei ieškovės pradiniame, nei patikslintame ieškinyje proporcingai pagal tuo metu turėtas nuosavybės dalis, skolos suma neišskaidyta. Be kita ko, 2016 m. gruodžio 1 d. mokėjimo patvirtinime Nr. 476516 aiškiai nurodyta, jog 244,53 Eur mokėjimas ieškovei atliekamas už šiuos mokėtojus „K., P., D., E.“, tačiau nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų kiekvienam jų tenkančia mokėjimo dalimi sumažinusi skolą.

19. CK 4.76 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prie išlaidų turto išlaikymui ir išsaugojimui yra priskiriamos išlaidos namo šildymui (už gamtines dujas), tačiau prie šių išlaidų negalima priskirti įmokų už sunaudotą vandenį, elektrą, taip pat telekomunikacijų paslaugas. Pastarosios įmokos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, poreikių tenkinimu. Tai yra paslaugų vartojimo santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2006).

20. Taigi, nors, kaip ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, pagal CK 4.76 straipsnį vienas iš bendraturčių, įvykdantis pareigas, susijusias su bendru turtu, turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą, visų pirma, tam, kad galėtų susiklostyti bendraturčių vidiniai santykiai, ieškovė pagal tą patį straipsnį turinti vykdyti pareigą apibrėžti kiekvienam iš bendraturčių proporcingai savo daliai tenkantį prievolės dydį.

21. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1235-614/2016 nustatyta, jog bendraatsakė D. A. nevykdžiusi 2001 m. balandžio 25 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties ir neužtikrinusi ieškovės J. P., kaip rentos gavėjos, teisės į išlaikymą ir priežiūrą, į būstą, ką patvirtina rašytiniai įrodymai už susidariusias skolas, bendraatsakei D. A. neapmokant nuosavybės teise perleistos buto dalies paslaugų, dėl to 2001 m. balandžio 25 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 27/200 dalių buto su rūsiu perleidimo bendraatsakės D. A. atžvilgiu nutraukta, taikant vienašalę restituciją ir grąžinant 27/200 dalis buto su rūsiu iš bendraatsakės D. A. ieškovei J. P.. Taigi, nepaisant VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kurių teisingumas preziumuojamas, faktiškai nuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1235-614/2016 priėmimo dienos bendraatsakė D. A. neteko nuosavybės teisės į butą, nutraukus jos atžvilgiu 2001 m. balandžio 25 d. buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Kaip minėta, taikius vienašalę restituciją, 27/200 dalys buto su rūsiu iš bendraatsakės D. A. grąžintos ieškovei J. P.. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija, kurio 4.11 punkte yra žyma apie Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1235-614/2016 pagrindu išregistruotą bendraatsakės D. A. nuosavybės teisę, nenustatydamas termino ieškinio trūkumams pašalinti, ir priėmė sprendimą neturėdamas esminių duomenų nei apie tinkamus bendraatsakius, nei juo labiau apie jiems tenkančias skolos dalis, apskaičiuotas už konkretų laikotarpį proporcingai turėtai nuosavybės teisei.

22. Kadangi dar iki 2016 metų gruodžio mėnesio, nuo kurio skaičiuota ginčo skola, bendraatsakės D. A. 27/200 dalys buto su rūsiu grąžintos J. P., Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 27 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1235-614/2016 konstatavo, jog bendraatsakė D. A. neapmokėdavo jai nuosavybės teise perleisto buto daliai tenkančių paslaugų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo būti nustatyta, kaip konkrečiai susidaręs 572,33 Eur įsiskolinimas ir kas jį atitinkamu laikotarpiu, proporcingai turimai nuosavybės teise buto daliai, turėjęs apmokėti. Neturint šių duomenų, negalima įvertinti bendraatsakio D. K. apeliacinio skundo argumentų dėl skolų paveldėjimo pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, jog nustatant ginčo skolos dydį ir jos dalį, tenkančią konkrečiam asmeniui, įtakos neturi bendraatsakio D. K. pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. rugpjūčio 4 d. pažyma Nr. A737-1096/18-(2.11.4.1-SR7), 12,62 Eur kompensaciją už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. apskaičiavus tik būsto šildymo išlaidoms.

23. Pasisakant dėl bendraatsakio D. K. argumento, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011, komunalinių paslaugų teikėjų reikalavimams taikomas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, pažymėtina, jog precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Kadangi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011 išnagrinėtas ginčas, kilęs tarp šalių dėl to, ar valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti laikomas periodine išmoka, kuriai išieškoti taikytinas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), ar kitokia išmoka (įmoka), kuriai išieškoti taikytinas bendrasis (dešimties metų) ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog minėta nutartis negali būti taikoma ginčo atveju kaip teismo precedentas, jos faktinėms aplinkybėms nesant tapačioms ar labai panašioms į nagrinėjamos bylos. Kilusiam šalių ginčui išspręsti aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009, sprendžiant skolos priteisimo už patiektą šilumos energiją klausimą, išaiškinta, kad periodinė išmoka CK 1.125 straipsnio 9 dalies prasme aiškintina kaip tam tikra konkreti piniginė suma, mokama konkrečiais terminais; tuo tarpu mokesčiai už šilumos energiją nėra pastovūs, priklauso nuo metų laiko sezono, suvartotos energijos kiekio ir šilumos energijos tiekimo metu galiojančių mokesčių tarifų. Atsižvelgiant į tai, jog mokesčiai už suteiktas vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir valymo paslaugas neatitinka periodinei išmokai konstatuoti būtinų kriterijų visumos, pirmosios instancijos teismas nei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011, nei pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, kuria rėmėsi bendraatsakis D. K. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neturėjęs pagrindo taikyti sutrumpinto penkerių metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

24. Bendraatsakis D. K. apeliaciniame skunde taip pat nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo prašymą išreikalauti duomenis apie bendraatsakės D. A. gyvenamąją vietą tam, kad iš jos būtų galima išieškoti skolą pagal Europos vykdomąjį raštą. Iš elektroninės civilinės bylos Nr. e2-1273-905/2020 kortelės matyti, jog procesiniai dokumentai bendraatsakei D. A. įteikti viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 130 straipsnio 1 dal įtvirtintas procesinių dokumentų paskelbimo būdas gali būti taikomas, kai nustatomos dvi sąlygos: 1) adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir 2) CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Nagrinėjamu atveju, bendraatsakiui D. K. neginčijant aplinkybės, jog bendraatsakė D. A. faktiškai gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje (tikslus gyvenamosios vietos adresas – nežinomas), nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs reikšmingas byloje susidariusios situacijos aplinkybes, įteikdamas procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

Dėl bylos procesinės baigties

25. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

26. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. CPK 327 straipsnis reglamentuoja bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atvejus. Be kitų šiame proceso įstatymo straipsnyje įtvirtintų atvejų, pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo egzistuoja, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastaroji proceso įstatymo nuostata patvirtina, kad byla gali būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tik tada, jeigu pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).

28. Apeliacinės instancijos teismas padarytos situacijos analizės kontekste sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jam padarius išvadas, nepagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, įrodinėtų proceso metu, išnagrinėjimu ir įrodymų, reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti, pakankamumu (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismui išaiškintina, jog byloje turi būti nustatytos tinkamos šalys, joms tenkančios skolos dalys, apskaičiuotos už konkretų laikotarpį proporcingai turėtai nuosavybės teisei, taip pat gauti duomenys apie 572,33 Eur įsiskolinimo susidarymą ir subjektus, atitinkamu laikotarpiu, proporcingai turimai nuosavybės teise buto daliai, turėjusius jį apmokėti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims klausimas paliekamas spręsti bylą nagrinėsiančiam pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1273-905/2020 panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.