- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1235-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37615-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
- Trečiasis asmuo
- D. K., VĮ „Registrų centras“, UAB ,,Ūkio banko lizingas“, R. J., O. K.
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- D. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovei D. A. dėl buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties dalies nutraukimo, teisinės registracijos panaikinimo bei turto arešto panaikinimo; tretieji asmenys: VĮ „Registrų centras“, UAB ,,Ūkio banko lizingas“, R. J., D. K. ir O. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. P. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2001-04-25 tarp sutuoktinio N. P. (kuris mirė (duomenys neskelbtini)) ir vaikaitės D. A. (buvusios K.) pasirašytą sutartį dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 27/100 dalies perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos ir perleistą turtą grąžinti ieškovei; 2) panaikinti pagal 2001-04-25 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį atsakovės nuosavybėn perleistų 27/100 dalių keturių kambarių buto su rūsiu teisinę registraciją; 3) panaikinti visus areštus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti atsakovės vardu atsakovės buto daliai; 4) priteisti patirtas išlaidas valstybei teikiant antrinę teisinę pagalbą. Ieškovė nurodė, kad ją ir jos sutuoktinį, kol jis buvo gyvas, nuo 2001 metų išlaikė, prižiūrėjo, slaugė bei rūpinosi ieškovės vaikaitis D. K., o nuo 2010 m. ieškovę nuolat prižiūri ir slaugo O. K., vaikaičio D. K. sutuoktinė, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 nutartimi yra paskirta ir ieškovės rūpintoja. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo Sutarties sąlygų, numatytų 3 punkte, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neteikia jokios pagalbos ieškovei. Nurodo, kad atsakovė jau kelis metus negyvena nurodytu adresu ir nemoka už komunalines paslaugas bei už jai perleistą buto dalies išlaikymą. Taigi atsakovė nesirūpina patikėtu turtu, netinkamai jį valdo bei disponuoja juo. Tokiu būdu atsakovė aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė esmines išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas (T. 1, b. l. 1-3; t. b. l. 123-124).
Atsakovė D. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys D. ir O. K. pateikė atsiliepimą, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė nevykdo Sutarties sąlygų, neprižiūri ir neišlaiko savo senelės. Senelę šiuo metu prižiūri bei ja rūpinasi O. K., kuri teismo nutartimi yra paskirta ieškovės rūpintoja. Pažymėjo, kad ieškovė yra nuolat paduodama į teismą dėl atsakovės skolų už komunalines paslaugas. Papildomai nurodė, jog nei ieškovė, nei trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas į teisminį procesą, kuriame atsakovė buvo D. A. R. J. ir UAB „Ūkio banko lizingas“ be jų žinios ir sutikimo paskolino pinigus, todėl nepagrįstai pretenduoja į turto dalį (T. 1, b. l. 42-43, 118-119).
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo R. J. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodo, jog su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo, veikdama bendrai su atsakove ir trečiaisiais asmenimis D. K. bei O. K., siekiant atsakovei padėti išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais, kurių viena yra ji – R. J. Atsakovė R. J. yra įsiskolinusi 8 109,36 € (28 000 Lt) dydžio sumą, kurios nėra grąžinusi. Atsakovės atžvilgiu yra pradėti vykdymo išieškojimo veiksmai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-10-21 taikos sutarties pagrindu, t. y. 2010-06-01 buvo areštuotos atsakovei priklausančios 27/100 ginčo buto dalys. Būtent po vykdymo veiksmų inicijavimo atsakovė su ieškove ir trečiaisiais asmenimis pradėjo rūpintis atsakovei priklausančios buto dalies išsaugojimu. Ieškovės elgesys neadekvatus esamoms aplinkybėms ir paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes: ieškovė tik po 13 metų jos žodžiais tariamo atsakovės pareigų nevykdymo pateikė ieškinį Tiek ieškovė, tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys D. K. ir O. K. yra suinteresuoti, kad atsakovei priklausanti buto dalis nebūtų parduota iš varžytinių. Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo D. K. yra buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, juos visus sieja artimos giminystės ryšys. Trečio asmens įsitikinimu, visi minėti proceso dalyviai yra suinteresuoti tuo, kad nebūtų dalies buto praradimo grėsmės. D. K. taip pat kaip ir atsakovė neapmoka komunalinių paslaugų, tačiau ieškovė nereikalauja nutraukti sutartį D. K. atžvilgiu. Vien tai, kad ieškovė kartu negyvena, nelaikoma sutarties pažeidimu ar prisiimtų pareigų nevykdymu. O be to ieškovė neturi reikalavimo teisės, kadangi rentos gavėju laikomas asmuo, kuris perleidžia nekilnojamąjį turtą. Ginčijamoje sutartyje rentos gavėju laikytinas ieškovės sutuoktinis. Pati ieškovė nelaikytina rentos davėju, ji laikytina asmeniu, kurį rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Po rentos gavėjo mirties baigiasi prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos, o reikalauti nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį taip pat gali tik rentos gavėjas (CK 6.464 straipsnis). Teisiniams santykiams pagal šią sutartį turi būti taikomos 1964 m. CK normos, pagal 1964 m. CK 289 str. sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukta tik turto perleidėjo arba perleisto turto įgijėjo reikalavimu. Ieškovė nėra turto perleidėja pagal ginčijamą sutartį, t. y. ieškovė nebuvo ginčijamos sutarties šalimi, šioje sutartyje ji buvo įrašyta kaip asmuo, gaunantis išlaikymą pagal šią sutartį (T. 1, b. l. 66-69; 158-160).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Ūkio banko lizingas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka bei prašo ieškinį atmesti. Atsakovė 2008 m. sudarė išperkamosios nuomos sutartis su UAB „Ūkio banko lizingu“, prieš kurias sudarydama pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, turtą. Šiuo metu atsakovei nevykdant prievolės kreditoriui ir esant skolingai dideles pinigų sumas, atsakovės turima turto dalis yra areštuota. Nutraukus Sutartį ir grąžinus ieškovei nekilnojamąjį turtą būtų stipriai pažeistos kreditoriaus UAB „Ūkio banko lizingo“ teisės. Ieškovė, prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos Sutartį privalo įrodyti, kad atsakovė Sutartį pažeidė iš esmės, t. y. įrodyti CK 6.217 straipsnyje numatytų aplinkybių egzistavimą (T. 1, b. l. 51-52).
Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog nėra šio ginčo materialinio teisinio santykio subjektas, turintis savarankišką teisinį suinteresuotumą dėl ginčo dalyko, o tik įstatymų nustatyta tvarka vykdo nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą Nekilnojamojo turto registre pateiktų dokumentų pagrindu, prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (T. 1, b. l. 55-56, 166-167).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas N. P., D. A. ir D. K. Ieškovė rentos gavėjo buvo nurodyta kaip asmuo, kuriam taip pat turėtų būti teikiamas išlaikymas, tačiau Sutarties šalimi ji nebuvo ir nekilnojamojo daikto rentos mokėtojams neperdavė.
Teismas sprendė, kad ieškovė nelaikytina rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme. Aplinkybė, jog ji buvo rentos gavėjo sutuoktinė, taip pat nesudaro pagrindo laikyti ieškovę rentos gavėja. Iš nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimus panaikinti Sutartį ir grąžinti nekilnojamąjį daiktą, o reikalavimo įvykdyti prievolę natūra nereiškė. Netenkindamas ieškovės reikalavimų nutraukti Sutartį bei grąžinti turtą, teismas netenkino ir kitų, išvestinių, ieškovės reikalavimų (dėl teisinės registracijos panaikinimo bei turto areštų panaikinimo).
Teismas nurodė, jog nors atsakovė ieškovei išlaikymo ir neteikė, tačiau ieškovė pretenzijų dėl to nereiškė, ją tenkino tai, kad išlaikymą ir priežiūrą teikė tretieji asmenys O. ir D. K. Aplinkybė, jog trečiasis asmuo R. J. pradėjo priverstinio vykdymo procedūras dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, pagrindo panaikinti Sutartį savaime nesudaro. Juo labiau, Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal R. J. skundą dėl antstolio atsisakymo patenkinti prašymą nukreipti išieškojimą į skolininkei D. A. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 27/100 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2014-12-12 nutarė R. J. atskirojo skundo netenkinti. Teismas pažymėjo, kad trečiojo asmens D. K. ir atsakovės prisiimtų įsipareigojimų vykdymo apimties klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o ir objektyvių duomenų, jog dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo ir/ar jo patirtų išlaikymo išlaidų atlyginimo būtų reiškęs pretenzijas, trečiasis asmuo nepateikė. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės ir kreditorės R. J. sudaryta taikos sutartis taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Trečiasis asmuo D. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) padarydamas nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nebuvo Sutartimi perleisto buto bendrasavininkė, teismas ignoravo CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, pagal kurią turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Butas buvo įgytas ieškovei gyvenant santuokoje su N. P. Aplinkybę, kad ginčo butas buvo ieškovės ir N. P. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nors turtas buvo įregistruotas ieškovės sutuoktinio vardu, patvirtina ir tai, kad po N. P. mirties ieškovei buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas. Todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti perleistą buto dalį, kurios savininke ji buvo, nors nuosavybė buvo įregistruota tik sutuoktinio vardu;
2) ieškovė turėjo būti pripažinta Sutarties šalimi analogiškai kaip ir buto bendrasavininke. N. P. mirus, rentos gavėja liko ieškovė;
3) CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė sutartį nutraukti, jei rentos mokėtojas ją iš esmės pažeidžia. Teismas be jokio teisinio pagrindo atėmė iš ieškovės teisę Sutartį su atsakove, kuri nevykdo savo įsipareigojimų, nutraukti. Tai, kad ieškovės sutuoktinis, kuris pasirašė Sutartį, mirė, nesuteikia atsakovei teisės Sutarties sąlygų ieškovės atžvilgiu nevykdyti;
4) teismas iškreipė liudytojų duotų parodymų esmę, kadangi nei viena iš jų nenurodė, jog ieškovė atsakovei nereiškė jokių pretenzijų. Ieškovė neturėjo jokių galimybių atsakovei pareikšti pretenzijas, nes neturi jokių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą. Aplinkybė, kad ieškovė patenkinta D. K. ir O. K. teikiama priežiūra, atsakovės nuo savo įsipareigojimų vykdymo neatleidžia;
5) ieškovė be jokio pagrindo buvo įpareigota įtraukti į bylą trečiuosius asmenis. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymus prijungti prie šios civilinės bylos civilines bylas, kuriose yra įrodymai, kad atsakovė skolinga tretiesiems asmenims dideles pinigų sumas. Ieškovė apie tai informuota nebuvo ir sutikimo nedavė. Jai perleistą buto dalį atsakovė faktiškai pardavė, kadangi ji yra areštuota trečiųjų asmenų naudai, nors neturėjo teisės (CK 6.463 str.). Atsakovės skolos įrodo Sutarties sąlygų ieškovės atžvilgiu nevykdymą. Ieškovė už atsakovės skolas nėra atsakinga, todėl jos teisė Sutartį su jo nevykdančiu asmeniu nutraukti apribota be jokio pagrindo;
6) ieškovė yra 90 metų amžiaus, ne teisininkė. Sutartį tinkamai suformuluoti privalėjo notarė, o ieškinio reikalavimus – advokatas. Ieškovė nėra ir negali būti atsakinga už kitų asmenų (notarės ir advokato) klaidas bei nesugebėjimą tinkamai atlikti savo pareigas. Ieškovė teismui aiškiai nurodė, kad atsakovė jos niekada neprižiūrėjo, neteikė jokios pagalbos, todėl nori Sutartį nutraukti ir susigrąžinti perleistą buto dalį. Teismas be jokio pagrindo visą įrodinėjimo pareigą perkėlė ieškovei. Nors byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad atsakovė Sutartį vykdė bent iš dalies, tačiau teismas nusprendė, jog atsakovės veiksmai ieškovės teisių nepažeidžia, ir Sutartis vykdoma tinkamai. Dėl nesuprantamų motyvų atsižvelgta tik į trečiųjų asmenų, kurie su Sutartimi nesusiję, interesus.
Atsiliepimas
Ieškovė J. P. atsiliepimu su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį patenkinti bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) kartu su savo sutuoktiniu N. P. ieškovė buvo sutartimi perleisto buto savininkė, todėl ji turi teisę reikšti reikalavimus panaikinti Sutartį ir grąžinti nekilnojamąjį daiktą (buto dalį);
2) Sutartis buvo pasirašyta N. P., tačiau jis atstovavo abiejų sutuoktinių interesus, todėl ieškovė taip pat yra rentos gavėja;
3) CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė sutartį nutraukti, jei rentos mokėtojas ją iš esmės pažeidžia;
4) teismas be pagrindo nustatė, kad ieškovė atsakovei pretenzijų dėl jos pareigų nevykdymo nereiškia; ieškovė nurodė, kad neturi jokių duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą, todėl pareikšti pretenzijas neturi jokios galimybės;
5) ieškovės nuomone, ji be pagrindo buvo įpareigota įtraukti į bylą atsakovės kreditorius trečiaisiais asmenimis, kadangi ji nėra atsakinga už atsakovės skolas; be to, atsakovės kreditoriai nėra Sutarties šalys;
6) suformuluoti ieškinio reikalavimus yra ieškovei paskirto advokato pareiga, ir ieškovė nėra atsakinga už kitų asmenų klaidas bei nesugebėjimą tinkamai atlikti savo pareigas.
Trečiasis asmuo R. J. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Sutartyje nenurodyta, kad ja perleidžiamos buto dalys priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuosavybės teisės liudijimas ieškovei išduotas ne į tas buto dalis, kurios buvo perleistos Sutartimi, todėl aplinkybės, kad Sutarties sudarymo metu perleistos buto dalys priklausė ir ieškovei, jis neįrodo. Perleistos buto dalys galėjo priklausyti N. P. asmeninės nuosavybės teise;
2) rentos gavėju laikytina sutarties šalis, perdavusi rentos mokėtojui jai priklausantį nekilnojamąjį daiktą (CK 6.460 str. 1 d.). Nekilnojamojo daikto rentos mokėtojams ieškovė neperdavė, todėl laikyti ją rentos gavėja nėra pagrindo;
3) sutarties šalimis laikytini sutartį sudarantys asmenys. Sudarant Sutartį, ieškovė nedalyvavo, Sutarties nepasirašė, teismui nenurodė jokių aplinkybių, kad ji tarėsi dėl Sutarties sudarymo ir atitinkamų teisinių santykių sukūrimo, pripažinti sandorio šalimi teismo neprašė. Todėl spręsti ieškovės pripažinimo Sutarties šalimi klausimą teismui nebuvo jokio pagrindo;
4) byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė buvo įgaliojusi savo sutuoktinį, sudarant Sutartį, jai atstovauti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis jai atstovavo, ir ieškovė yra Sutarties šalis, veikusi per atstovą;
5) galimai pažeistas savo teises ieškovė gali ginti teismo nurodytu būtu – reiškiant reikalavimą įvykdyti prievolę natūra;
6) liudytojos ir teismas nenurodė, kad ieškovė pretenzijų atsakovei nereiškė. Ieškovė teismui nenurodė, kad nori sutartį su atsakove nutraukti ir susigrąžinti perleistą buto dalį. Tuo labiausiai suinteresuotas apeliantas D. K., kuris kartu su atsakove yra perleisto buto bendrasavininkiai, todėl jo parodymai bei paaiškinimai vertintini kritiškai. Objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė sutartį su atsakove siekia nutraukti savo valia, ir kad atsakovė ieškovės neišlaiko, byloje nėra;
7) ieškinyje nurodytų aplinkybių įrodinėjimas yra procesinė ieškovo pareiga;
8) pagal Sutarties sąlygas ieškovė laikytina asmeniu, kurį rentos mokėtojai įsipareigojo išlaikyti. Toks asmuo negali reikalauti grąžinti daiktą, kadangi jis jo neperdavė. Prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką rentos gavėjo teisės nėra paveldimos;
9) apelianto procesinė padėtis – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje. Apeliacinio skundo ieškovė nepateikė, taigi su teismo sprendimu sutinka. Todėl apelianto apeliacinis skundas prieštarauja ieškovės interesams ir negali būti tenkinamas (CPK 47 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Žemesnės instancijos teismas
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-207/2006). Pagal šią sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje nurodyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (CK 6.461 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. R. v. E. P., bylos Nr. 3K-3-511/2013).
CK 6.464 str. 2 d. įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. Č. v. J. R., bylos Nr. 3K-3-425/2011; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007; kt.). Sprendžiant, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus (CK 6.464 str. 2 d.), atsižvelgtina ne tik į CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus bendruosius esminių sutarties pažeidimų nustatymo kriterijus, bet ir į pirmiau nurodytus tokio pobūdžio sutarties ypatumus. Vertindamas šalių sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą, teismas procesiniame sprendime privalo pasisakyti dėl kiekvienos rentos mokėtojo pareigos, sudarančios išlaikymo turinį, vykdymo ir visų reikšmingų aplinkybių bei įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių atitinkamos pareigos vykdymą, vertinimo, remdamasis ne vien formalaus sutarties teksto analize ir vadovaudamasis ne vienos ar kitos šalies subjektyviu supratimu, kokia apimtimi ir forma teiktinas išlaikymas, o sąžiningumo, protingumo ir teisingumo aspektu (CK 6.461 str. 3 d.) vertindamas šiuos kriterijus atitinkančius vienos sandorio šalies (rentos gavėjo) poreikius ir būtent tokių poreikių tenkinimą, taip pat kitos sandorio šalies (rentos mokėtojo) elgesį ir realias galimybes vykdyti sutartimi prisiimtas išlaikymo pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-461/2007).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. P. ir N. P. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7, 1 t.). Esant santuokoje sutuoktiniai J. P. ir N. P. 1992-02-25 privatizavo keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registre buvo registruotas vieno sutuoktinio – N. P. vardu (b.l. 11, 1 t.), pagrindas – 1992-02-25 Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 21-696 pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374.
2001-04-25 Vilniaus m. 19-jame notarų biure ieškovės sutuoktinis N. P. su vaikaičiais – atsakove D. A. (K.) ir trečiuoju asmeniu D. K. sudarė Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, pagal kurią N. P. perleido atsakovei D. A. 27/100 dalis ir trečiajam asmeniui 50/100 dalių keturių kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovė D. A. ir trečiasis asmuo D. K. įsipareigojo išlaikyti nedarbingus N. P. ir jo sutuoktinę J. P. iki jų gyvos galvos, slaugyti sergančius, aprūpinti medicinine pagalba, vaistais, maistu, drabužiais, suteikti kitas būtinas paslaugas. Sutartyje nurodyta, kad N. P. ir jo sutuoktinė J. P. nemokamai naudosis perleidžiamomis buto su rūsiu dalimis iki jų gyvos galvos (b.l. 9-10, 1 t.).
Ieškovės sutuoktinis N. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8, 1 t.).
Ieškovė J. P. ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog atsakovė D. A. sutarties visiškai nevykdė, jos neišlaikė, nelankė. Apklausta teisėjo ieškovė J. P. nurodė, kad iki vyro mirties ji išlaikė save pati, jai pagalbos nereikėjo. Vėliau ją slaugė ir prižiūrėjo anūkas D. K. su žmona O. K. Šiuo metu ji yra viskuo aprūpinta, o anūkė D. A. neateina, jos nelanko, kada buvo atėjusi nepamena. Paaiškino, kad butą ji nori atsiimti kad jai būtų, kad jos niekas neišvarytų.
Tiek iš ieškovės procesinių dokumentų, tiek iš jos tiesioginės apklausos jos gyvenamoje vietoje, tiek iš trečiojo asmens O. K. paaiškinimų bei iš pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymų (garso įrašas) susiformavo kolegijos nuomonė, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad atsakovė, kaip rentos mokėtoja, neužtikrino ieškovės, kaip rentos gavėjos, teisės į išlaikymą ir priežiūrą, į būstą ir tuo atsakovė iš esmės pažeidė sutartį. Šią išvadą patvirtina ir rašytiniai įrodymai, patvirtinantys susidariusias atsakovės skolas už jai nuosavybės teise perleistos buto dalies paslaugų neapmokėjimą (b.l. 17-21, 1 t.), o taip pat ieškovės teismo apklausos metu duoti paaiškinimai, kad vaikaitė jos nelaiko, ją prižiūri vaikaitis ir jo žmona. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymų visetą pagrįstai nustatė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų vykdžiusi įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nurodydamas, jog ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes nėra rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme, kadangi savo turto rentos mokėtojai neperdavė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.
Tiek ginčo buto įgijimo metu, tiek ginčo sutarties sudarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso (LR SŠK) 21 str. nustatė, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ši įstatymo nustatyta prezumpcija byloje nebuvo nuginčyta, todėl kolegija sprendžia, jog ginčo butas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių N. P. ir J. P. nuosavybė.
Pagal minimą LR SŠ Kodekso straipsnį, sandoriams sudaryti dėl turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimo arba įkeitimo, kito sutuoktinio sutikimas sandoriui sudaryti turi būti išreikštas raštu. Nors toks rašytinis ieškovės sutikimas perleisti buto dalį vaikaičiams už išlaikymą iki gyvos galvos nebuvo pateiktas (notarės patvirtintoje ginčo sutartyje nėra įvardintas), yra pakankamas pagrindas manyti, jog ieškovė pritarė tokiam sandoriui vėliau, sandorio neginčijo. Buto perleidimo sutarties sudarymo metu galiojusio LR SŠ Kodekso 23 str. nustatė, jog padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Kadangi turtas, įgytas sutuoktiniams gyvenant santuokoje, priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, t. y. nei vienas nežino, kuri dalis kiekvienam iš jų priklauso (Butų privatizavimo įstatymo 5 str., SŠK 21 str.), ta dalis gali būti nustatyta vienam arba abiem sutuoktiniams reikalaujant. Tačiau byloje nebuvo pateikta faktų, jog iki ginčo sutarties sudarymo būtų buvusi nustatyta ieškovės ar mirusio jos sutuoktinio turto ar konkrečiai šio buto dalys.
Taigi, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog 2001-04-25 ginčo sutartimi, esant abipusei sutuoktinių valiai, vieno iš sutuoktinių vardu įregistruoto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančio, buto 77/100 dalys buvo perduotos vaikaičiams (atsakovei ir apeliantui) už rentos mokėjimą – abiejų sutuoktinių išlaikymą iki gyvos galvos.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje buvo nustatyta, jog iki ieškovės sutuoktinio 2006 m. mirties ieškovei nereikėjo parmos ar išlaikymo, ji pati savimi galėjo pasirūpinti. Vėliau ieškovės J. P. sveikatos būklė labai pablogėjo, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ieškovė yra gulinti ligonė, negalinti savimi pasirūpinti, jai reikalinga nuolatinė globa (b.l. 13, 1 t.).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-09 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-28329-863/2014 ieškovės rūpintoja paskirta antrojo rentos mokėtojo D. K. sutuoktinė O. K. (b.l. 13-14, 1 t.). Iš šios bylos duomenų matyti, kad ieškovė serga mišria kraujagysline demencia, nevaikšto. Nutartyje nurodyta, kad rūpybos nustatymo metu ieškovė viską supranta, kalba, tačiau iš pirmosios instancijos teismo teisėjo ieškovės apklausos matyti, kad ieškovės atmintis silpsta, ji nurodo daug ko neprisimenanti, šiuo metu jos amžius devyniasdešimt vieneri metai, būklė po išeminio insulto, šlapimo nelaikymas, įtariamos kitos sunkios ligos (b.l. 195, 1 t.).
Taigi, rentos poreikis ieškovei kilo po 2001-07-01 įsigaliojus naujajam CK, todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčui spręsti taikytinos galiojančio CK normos.
CK 6.464 str. reglamentuoja išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo atvejus. Pagal šio Kodekso straipsnio 1 d., prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties. Pagal šio Kodekso straipsnio 2 d. jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, tai rentos gavėjas turi teisę reikalauti iš rentos mokėtojo, kad šis grąžintų perduotą nekilnojamąjį daiktą (arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą šio kodekso 6.454 str. nustatytomis sąlygomis). Šiuo atveju rentos mokėtojas neturi teisės reikalauti atlyginti jam išlaidas, susijusias su rentos gavėjo išlaikymu.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė šiuo metu yra tinkamai išlaikoma, tačiau kolegijos vertinimu, vien tai, kad ieškovė yra išlaikoma trečiojo asmens D. K. ir jo sutuoktines (ir rūpintojos) O. K., nesudaro prielaidų ignoruoti aplinkybę, jog atsakovė ieškovės išlaikymo pareigos visiškai nevykdė. Kai rentos mokėtojų yra daugiau negu vienas, pirmosios instancijos teismas turėjo pasisakyti dėl kiekvieno iš sutartinių prievolių vykdymo ir atitinkamai vertinti atsakovės veiksmus pagal sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Priešingu atveju prieš ieškovės valią būtų įteisinta neatitinkanti teisės ir geros moralės padėtis, kai atsakovės turtinė padėtis pagerėtų ieškovės ir trečiųjų asmenų sąskaita, nors ji iš esmės pažeidė sutartį.
Esant pripažintam esminiam atsakovės kaip rentos mokėtojos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimui, ieškovė kaip rentos gavėja turi teisę reikalauti grąžinti jai daiktą. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, jog ieškovė nėra rentos gavėja CK 6.460 str. 1 d. prasme, kadangi formaliai įvertinęs bylos įrodymus, tik nurodė, jog ieškovė sudarant ginčo sutartį nedalyvavo, turto neperdavė. Tačiau, kaip jau minėta, rentos mokėtojams buvo perduotas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis daiktas (ginčo buto dalys), todėl pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės principui, kuris, kaip jau minėta, byloje nuginčytas nebuvo.
Kaip jau minėta, atsakovei iš esmės pažeidus sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti perduotą nekilnojamąjį daiktą jai grąžinti (CK 6. 464 str. 2 d.), tačiau ieškinys gali būti tenkinamas tik iš dalies.
CK 6.464 str. įtvirtinti du skirtingi išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pabaigos pagrindai: 1 d. nustatytu atveju sutartis baigiasi dėl rentos gavėjo mirties pasibaigus išlaikymo prievolei, t. y. įvykdymu; 2 d. nustatytu atveju sutartis baigiasi rentos gavėjo reikalavimu, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia prievolę teikti išlaikymą.
Tais atvejais, kai rentos gavėjas miršta, rentos mokėtojo prievolė jį išlaikyti iki gyvos galvos pasibaigia įvykdymu, pergyvenęs rentos gavėjas neperima mirusiojo teisių pagal sutartį ir neturi teisės reikšti reikalavimo nutraukti sutartį mirusiojo vardu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog CK 6.464 str. 1 d. įtvirtinta imperatyvioji nuostata, jog prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties, o CK 6.462 str. nustatyta, kad kai sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos šalys išlaikymą iki gyvos galvos natūra savo susitarimu pakeičia periodinėmis piniginėmis įmokomis, šios įmokos mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos (LAT 2013 m. spalio 25 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-511/2013 E. R. V E. P. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo).
Taigi, net jei byloje būtų įrodyta, kad atsakovė pažeidė sutartį taip pat ir mirusio ieškovės sutuoktinio atžvilgiu, ieškovė neperėmė mirusiojo sutuoktinio reikalavimo teisės ir turi teisę reikalauti tik jai priklausančios perduotos daikto dalies.
Kadangi nėra duomenų, jog iki 2001-04-25 Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties sudarymo būtų buvusios nustatytos sutuoktinių turto realiosios dalys, o pačioje sutartyje taip pat nenurodoma ar atsakovei perduodama ieškovės daikto dalis ar mirusio jos sutuoktinio N. P. dalis, ir kokiomis dalimis vaikaičiai – atsakovė ir trečiasis asmuo išlaikymą sutuoktiniams teiks, darytina išvada, jog sutuoktinių nuosavybė vaikaičiams buvo perduota proporcingai, lygiomis dalimis. Tokią kolegijos išvadą patvirtina bendrosios jungtinės sutuoktinių turto prezumpcijos buvimas ir tai, kad ieškovė po sutuoktinio mirties paveldėjo jiems likusios ginčo buto 23/100 dalių pusę, tai yra 23/200 dalis (b.l. 4-6, 1 t.).
Kadangi N. P. išklaikymo iki gyvos galvos sutartis baigėsi jam mirus, o ieškovė jo reikalavimo teisės nepaveldėjo, ieškovės ieškinys tenkintinas dalyje dėl jos nuosavybės, tai yra 27/200 dalių buto grąžinimo (CPK 178 str.).
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės kreditorių reikalavimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, o taip pat atmeta trečiojo asmens R. J. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytą argumentą, jog trečiasis asmuo D. K. apeliacinis skundas negali būti patenkintas dėl to, kad ieškovė skundo nepateikė, o trečiasis asmuo neturi teisės veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4 d.). Tiek iš procesinio elgesio pirmosios instancijos teisme, tiek iš atsiliepimo į apeliacinį skundą (b.l. 100-102, 2 t.) matyti, jog ieškovės ir trečiojo asmens interesas sutampa. Atsižvelgiant į ieškovės garbų amžių ir jos ribotą gebėjimą savimi pasirūpinti, kolegijos nuomone procesinės teisės normos šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomos vien formaliai.
Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti ieškinį iš dalies – nutraukti 2001-04-25 patvirtintą Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį Nr.1746 dėl 27/200 dalių (patalpos, plane pažymėtos: kambario 24-4, turinčio 13,23 kv.m ir 1/3 dalies bendro naudojimo patalpų, viso 20,65 kv.m) buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo D. K. / A. ir taikyti vienašalę restituciją bei grąžinti 27/200 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. A. ieškovei J. P. (CK 6.222 str.).
Ieškovės reikalavimas dėl atsakovės nuosavybės teisinės registracijos panaikinimo nėra savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi viešame registre įrašai bus atlikti ieškovės prašymu pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl areštų panaikinimo nagrinėtinas ir tenkintinas dalyje, kadangi ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 str. 1 d.), o pagal CPK 603 str. kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu.
Byloje nustatyta, jog atsakovės D. A. skolų išieškojimo vykdomuosiuose procesuose jos turto daliai buvo taikyti areštai: kreditorių – byloje dalyvaujančių asmenų Ūkio banko lizingas, UAB „SB lizingas“ ir R. J. naudai: atsakovei priklausiusios 27/100 buto dalys tris kartus areštuotos atsakovės D. A. prievolėms įvykdyti - areštai registruoti antstolės Aurelijos Puodžiukaitienės Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2010-06-01 Nr.0110-003196, Pranešimo Nr.608702; antstolės Neringos Lipeikienės Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2010-08-13 Nr.0410-004425, Pranešimo Nr.632486; Ingos Karalienės, Turto arešto aktų registro pranešimas apie turto arešto įregistravimą, 2015-02-17, Nr.2015-008174; Pranešimo Nr.4647751 (b.l. 24-26,168-170, 1 t.). Teisėjų kolegijai ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies ir perdavus minimo ginčo buto areštuotų dalių 27/200 dalis ieškovės nuosavybėn, areštui taikyti šioje dalyje neliko teisinio pagrindo, kadangi niekas negali paimti iš savininko nuosavybės prievarta nesant įstatyminio pagrindo, todėl areštai naikintini (CK 4.93, CPK 306 str. 1 d.).
Byloje mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą 350,00 Eur. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista. Už apeliacinio skundo pareiškimą mokėtina 350,00 Eur žyminio mokesčio suma atidėta apeliantui mokėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo (b.l. 94-95, 2 t.). Kadangi ieškinys patenkintas 50 proc., viso valstybės naudai iš atsakovės išieškotina 350,00 Eur žyminio mokesčio ir 165,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 129, 1 t.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notarės Teresos Nonievič 2001-04-25 patvirtintą Buto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį Nr.1746 dalyje dėl 27/200 dalių (patalpos, plane pažymėtos: kambario 24-4, turinčio 13,23 kv.m ir 1/3 dalies bendro naudojimo patalpų, viso 20,65 kv.m, dalies) buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo D. K. / A. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Taikyti vienašalę restituciją ir grąžinti 27/200 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)).
Panaikinti J. P. perduotų buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27/200 dalių areštus taikytus D. A. prievolių vykdymui pagal antstolės Aurelijos Puodžiukaitienės Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą, 2010-06-01 Nr.0110-003196, Pranešimo Nr.608702; antstolės Neringos Lipeikienės Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą, 2010-08-13 Nr.0410-004425, Pranešimo Nr.632486; Ingos Karalienės, Turto arešto aktų registro pranešimą apie turto arešto įregistravimą, 2015-02-17, Nr.2015-008174; Pranešimo Nr.4647751.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Išieškoti iš atsakovės D. A. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Išieškoti iš atsakovės D. 165,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 00 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į VMI prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.