Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus Utenos rajono savivaldybės veiklos teritorijoje (toliau – Probacijos skyrius) atstovei Skaistei Kolesnikovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Panevėžio apygardos probacijos tarnybos probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir subendrinus su Utenos rajono apylinkės teismo 2017-06-19 nuosprendžiu paskirta bausme laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: 1) nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlikti 60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose; 2) elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant po nuosprendžio įsiteisėjimo 12 mėnesių: būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichotropinių ar narkotinių medžiagų.

Probacijos skyrius prašo panaikinti D. B. bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdė auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – įpareigojimo būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 6.00 val. bei įpareigojimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu du kartus baustas administracine tvarka.

Prokuroras siūlė teikimą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė teikimą atmesti.

Teikimas atmestinas.

Probacijos skyrius nuteistojo D. B. elgesį kontroliuoja nuo 2018 m. sausio 31 d. D. B. 2018 m. kovo 1 d. pasirašytinai supažindinti su probacijos atlikimo sąlygomis, tvarka bei galimomis pasekmėmis už jų nevykdymą, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas.

Nuteistasis D. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu netinkamai vykdė jam paskirtą auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimo – nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, t. y. jis 8 kartus nerastas gyvenamojoje vietoje (b. l. 19, 29).

Nuteistasis D. B. dėl įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. netinkamo vykdymo paaiškino, kad jis gyvena su (duomenys neskelbtini). Jis visais atvejais buvo namuose, tačiau, kai nustatytu laiku nebuvo rastas namuose, nei jis, nei seneliai negirdėjo pareigūnų beldimo į duris.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas), 2011-12-22 Nr. 1860, 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas (2016-11-03 redakcija) numato vengimo vykdyti probaciją teisines pasekmes, t. y. jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę <...>.

D. B. netinkamai vykdo auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Pagal Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalį probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei <...>, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Probuojamajam, kuris be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų, Probacijos įstatyme numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

D. B. nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis. Iš nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų akivaizdu, kad paauglystėje jam truko tėvų paramos ir rūpesčio. Šiuo metu jis taip pat gyvena ne su tėvais, o su seneliais. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad jis neturi artimiausių žmonių, kurių pareiga nukreipti jo elgesį tinkama linkme, paramos ir savo poelgių teisines pasekmes tenka įsisavinti visiškai savarankiškai.

D. B. administracinius nusižengimus padarė prieš tai, kai buvo supažindintas su bausmės atlikimo sąlygomis ir tvarka. Todėl šie pažeidimai neturi reikšmės sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą.

Jis nuo 2018-04-30 dirba, taigi įvykdė įpareigojimą įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Svarbiausias probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų teisės pažeidimų prevencija. D. B. gyvenime paskutiniu metu įvykę teigiami pokyčiai leidžia tikėtis, kad probacijai keliami tikslai bus pasiekti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas šiuo atveju būtų neproporcinga priemonė D. B. padarytiems pažeidimams ir nesudaro pakankamo pagrindo pagal Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.