Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundą ir trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Kelprojektas“ bei uždarosios akcinės bendrovės „Kelvista“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo ir 2020 m. lapkričio 11 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1331-779/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Šilutės automobilių keliai“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelvista“, akcinė bendrovė „Problematika“, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (tolia – ir UAB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti darbus šiuose kilometruose: 33,740–33,810 k. p., 33,740–33,810 d. p., 34,521–34,850 k. p, 34,521–34,850 d. p, 35,030–35,700 k. p, 35,030–35,700 d. p, 35,700–36,020 k. p, 35,700–36,040 d. p, 36,020–36,530 k. p, 36,040–36,530 d. p, 36,580–37,200 k. p., 36,580–37,200 d. p., 37,200–37,610 k. p., 37,200–37,610 d. p., 37,610–38,950 k. p., 37,610–38,950 d. p., 38,950–39,360 k. p., 38,950–39,360 d. p., 39,360–40,650 k. p, 39,360–40,650 d. p. nenumatytais papildomais darbais ir atsakovę valstybės įmonę (VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkciją (toliau – ir atsakovė) įpareigoti ieškovei už atliktus nenumatytus darbus sumokėti 397 072,87 Eur su PVM; 2) pratęsti sutartyje nustatytą darbų vykdymo terminą iki 2018 m. lapkričio 29 d.; 3) atsakovės išskaičiuotus 16 442,88 Eur delspinigius priteisti ieškovei.

2. Nurodė, kad atsakovė 2017 m. gegužės 22 d. paskelbė pirkimą „Valstybinės reikšmės krašto ir rajoninių kelių rekonstrukcija. III etapas. Sutartis Nr. 3“ (Pirkimo Nr. 185397). Pirkime laimėtoja paskelbta ūkio subjektų grupė, kurią sudaro ieškovė ir UAB „Šilutės automobilių keliai“, ir su jomis 2017 m. rugpjūčio 25 d. sudaryta pirkimo sutartis. Sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti valstybinės reikšmės krašto rajoninių kelių III etapo rekonstrukciją pagal pirkime pateiktą projektą už 4 144 696,41 Eur su PVM per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo.

3. Nurodė, kad sutarties vykdymo metu išardžius esamą dangos konstrukciją ir suplaniravus esamą kelio sankasą iki projektinių altitudžių, bandymų statine plokšte metu nustatyta, kad kairės kelio pusės ruožuose nuo PK 345+21 iki PK 348+74, nuo PK 351+00 iki PK 355+00, nuo PK 363+55 iki PK 368+03, nuo PK 371+00 iki PK 372+00 ir nuo PK 396+00 iki PK406+50 esama sankasa netenkina STR 188710638.06:2004 „Automobilių kelių žemės sankasos įrengimas“ reikalaujamo žemės sankasos viršaus deformacijos modelio 45 Mpa (45 MN/m2) reikalavimo, bandymai nutraukti nepavykus pasiekti reikiamos apkrovos.

4. Ieškovė 2018 m. balandžio 19 d. raštu informavo atsakovę apie faktinę situaciją, kuri nebuvo nurodyta pirkimo dokumentuose ir projekte bei poreikį įgyvendinti kitus sprendinius nei numatyti pirkimo dokumentuose. Ieškovė pateikė prašymą skubiai priimti sprendimą dėl žemės sankasos gruntų pagerinimo, nes nėra galimybių vykdyti tolesnių statybos darbų.

5. Tarp ieškovės ir atsakovės bei trečiųjų asmenų UAB „Kelprojektas“ (toliau – ir projektuotoja) bei UAB „Kelvista“ (toliau – ir inžinierė), kuri kartu su UAB „Problematika“ teikė atsakovei ginčo projekto statybos darbų techninę priežiūrą, vyko ilgas susirašinėjimas dėl projekto pakeitimo ir naujo sprendinio patvirtinimo. Atsakovė tik 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai priskiriami rangovės rizikai ir šiuos darbus rangovė turėjo įsivertinti teikdama pasiūlymą, todėl atsakovė papildomai neapmokės sankasos gruntų pagerinimo darbų.

6. Nurodė, kad ieškovė buvo priversta techniniame projekte nenumatytus papildomus žemės sankasos pagerinimo darbus pradėti vykdyti savo sąskaita, nes darbų sustabdymas ir ikiteisminio ginčo su atsakove pratęsimas nebuvo įmanomas dėl darbų vykdymo sezoniškumo ir trumpų sutarties vykdymo terminų bei neužtikrintų visuomenės intereso kuo skubiau turėti techniškai tvarkingus kelius, todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės visus nuostolius, kuriuos ieškovė patyrė, vykdydama papildomus, techniniame projekte nenumatytus, žemės sankasos pagerinimo darbus, bei žalą, susijusią su nepagrįstai taikomais delspinigiais.

7. Sutarties vykdymo metu atsiradęs poreikis atlikti žemės sankasos pagerinimo darbus negalėjo būti numatytas iš anksto, ieškovė negalėjo ir neturėjo įvertinti tokių darbų teikdama pasiūlymą, tačiau šie darbai buvo būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti). Ieškovė iš pirkimo sąlygų ir jose pateikto techninio projekto bei iš vizualios statybos objekto patikros, rengdama kainos pasiūlymą viešajam pirkimui, negalėjo įvertinti papildomų žemės sankasos pagerinimo darbų apimties ir tokių darbų kainos. Ieškovė techninio projekto rengime nedalyvavo, todėl negali prisiimti atsakomybės dėl šio techninio projekto trūkumų. Būtent ruože, kuriame buvo atliekami papildomi sankasos sustiprinimo darbai, nebuvo nurodytas durpynas pirkimo dokumentuose ir atitinkamai projekte buvo nurodyti sprendiniai kaip ne durpyne. Toks gruntas nėra paviršinis, todėl negalėjo būti įvertintas apžiūros metu. Ieškovė pateikė specialisto išvadą, kad vien iš vizualios statybos vietos patikros išvados, neatlikus geologinių tyrimų, nebuvo įmanoma nustatyti papildomų darbų kainos.

8. Papildomų darbų vertė nėra įskaičiuojama į sutarties vertę. Pirkimo sąlygų 78 punkte numatyta kainodara – fiksuotos kainos ir fiksuotų įkainių, todėl sutarties kaina, atsižvelgiant į darbų apimtis, taip pat gali keistis kintant darbų apimčiai. Atsakovė suderinimo dėl naujų sprendinių neginčija tik vengia apmokėti už atliktus papildomus darbus.

9. Papildomiems darbams, kurie iš esmės skiriasi techniniais sprendiniais nuo sutartyje kartu su pirkimo sąlygose paskelbtame techniniame projekte esančio sprendinio, atlikti buvo reikalingas papildomas terminas iki 2018 m. lapkričio 29 d., todėl ieškovė pagrįstai dėl atsakovės priimto sprendimo sutarties vykdymo metu atlikti papildomus sankasos stiprinimo (pagerinimo) darbų sprendinius negalėjo užtikrinti rangos darbų atlikimo sutartyje nurodytais terminais, t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. Darbų atlikimo terminas turi būti pratęsiamas iki 2018 m. lapkričio 29 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino: 1) pripažino darbus, atliktus vykdant 2017 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo sutartį, ieškovės nurodytuose kilometruose nenumatytais ir papildomais; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 397 072,87 Eur (su PVM) skolą; 3) pratęsė 2017 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo sutartyje nustatytą darbų vykdymo terminą iki 2018 m. lapkričio 29 d.; 4) pripažino negaliojančiu atsakovės 2018 m. rugsėjo 6 d. raštu atliktą 16 442,88 Eur įskaitymą ir šią priteisė ieškovei; 5) priteisė iš atsakovės ieškovei 13 112,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taikė ginčui spręsti teisės normas, t. y., kad papildomų darbų įsigijimo galimybė numatyta Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies 2 punktą, pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ, kai būtina iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

4. Taip pat, kad papildomų darbų sąvoka įtvirtinta Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros nustatymo metodikoje, patvirtintoje Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. Nr. 1S-95 įsakymu. Nurodytos metodikos 2.8 papunktyje įtvirtinta, kad papildomi darbai – darbai, kurie nebuvo numatyti pirkimo dokumentuose ir sutartyje, taip pat pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų prekių, darbų kiekius (apimtis) viršijantys kiekiai, dėl kurių svyravimo nebuvo perduota rizika tiekėjui, ar apimtys. Teismas nurodė, kad papildomais laikytini darbai, kurie nebuvo nurodyti pirkimo dokumentuose ir kurių atsiradimo rizika nebuvo priskirta tiekėjui.

13. Nors, atsakovės ir trečiųjų asmenų manymu, ieškovės atlikti darbai negali būti laikomi papildomais, kurių ieškovė negalėjo numatyti ir dėl to, kad jie nebuvo tinkamai įforminti, t. y. dėl papildomų darbų įsigijimo nebuvo šalių bendro sutarimo, ir iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė susirašinėjimo su ieškove metu nesutiko ieškovės atliekamų darbų pripažinti papildomais, dėl to nesutiko sudaryti susitarimo dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau teismas nusprendė, kad formalaus veiksmo, kurio atlikimas priklausė išimtinai nuo atsakovės valios (rašytinio susitarimo su ieškove sudarymo) neatlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu ieškovės atliktų darbų nepripažinti papildomais ir nenumatytais. Teismas pripažino aptartus ieškovės atliktus darbus papildomais, kurių ieškovė negalėjo numatyti, ir tenkino ieškovės pirmąjį reikalavimą.

14. Ieškovė antru ieškinio reikalavimu prašė įpareigoti atsakovę už atliktus nenumatytus papildomus darbus sumokėti ieškovei 397 072,87 Eur su PVM sumą. Ekspertizės akte teismo ekspertas pateikė išvadą, kad ieškovė atliko darbus, kuriuos teismo prašė pripažinti kaip nenumatytus (papildomus); visi darbai atlikti tinkamai. Šių aplinkybių byloje dalyvaujantys asmenys neginčijo, neįrodinėjo ir neįrodė, kad ieškovė aptartų darbų neatliko ar juos atliko netinkamai. Byloje taip pat nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad ieškovė tinkamai atliko visus darbus, kuriuos prašė pripažinti nenumatytais (papildomais).

15. Ieškovė įrodė, kad jai iš esmės padidėjo sutarties įvykdymo kaina (397 072,87 Eur su PVM suma) dėl nuo jos valios nepriklausančių po sutarties sudarymo paaiškėjusių aplinkybių (sutarties vykdymo metu paaiškėjusios grunto būklės), kurių ieškovė negalėjo protingai numatyti (grunto būklė paaiškėjo tik po specialių tyrimų, jos nebuvo galima nustatyti apžiūros metu ar pagrįstai tikėtis remiantis pirkimo dokumentais) ir kontroliuoti ir ieškovė nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos (poreikis pagerinti žemės sankasą galėjo būti įvertintas tik po papildomai atliktų bandymų ir tyrimų; tokių darbų atsiradimo rizika nebuvo priskirta ieškovei).

16. Bylos duomenys patvirtina, kad atsiradus papildomų darbų poreikiui ieškovė apie tai informavo atsakovę, teikė pretenzijas dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus, taigi, įgyvendino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.684 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Nustatyta, kad ieškovė, negavusi atsakovės pritarimo dėl tokių darbų pripažinimo papildomais, šiuos darbus pradėjo ir atliko. Teismas vertino, kad atsižvelgiant į tai, jog papildomais darbais buvo užtikrintos tinkamos statomo kelio elemento (žemės sankasos) savybės, papildomų darbai buvo būtini bei funkciškai ir neatskiriamai susiję su kitais darbais, reikalingais pirkimo sutarties tikslui pasiekti, jei ieškovė nebūtų jų atlikusi, viešojo pirkimo sutartis apskritai nebūtų įvykdyta arba jos įvykdymas būtų nusikėlęs neribotam laikotarpiui. Ekspertizės akte taip pat padaryta išvada, kad papildomų darbų buvo būtina imtis tam, kad būtų įrengta pakankamos laikomosios gebos žemės sankasa.

17. Aplinkybė, kad ieškovė pagal sutartį taip pat įsipareigojo parengti ir darbo projektą, nelaikytina ieškovės rizikos prisiėmimu dėl galbūt atsirasiančių nenumatytų papildomų darbų ir juos atliekant patirtų išlaidų, kadangi darbo projektu tik detalizuotas techniniame projekte nurodytų sprendinių įgyvendinimo būdas ir tvarka, o ne nustatomi nauji ar keičiami esami techninio projekto sprendiniai. Ieškovė, rengdama darbo projektą, pagrįstai vadovavosi techniniu projektu, kuriame nebuvo nurodytas poreikis aptartuose kelio ruožuose atlikti sankasos gerinimo darbų.

18. Teismas nusprendė, kad perkančioji organizacija, pirkimo dokumentuose nurodžiusi, jog darbo projektas ir atitinkamai statybos darbai turės būti vykdomi pagal duomenis, nurodytus techniniame projekte (kuriame nebuvo nurodyta aptartų kelių ruožų sankasos gerinimo darbų būtinybė ar tikimybė), prisiėmė tokių nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos (apmokėjimo už papildomus nenumatytus darbus) naštą. Ieškovei įrodžius aplinkybes, sudarančias pagrindą reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, ieškovės reikalavimas dėl 397 072,87 Eur su PVM sumos už papildomus darbus priteisimo patenkintas.

21. Iš ieškovės 2017 m. lapkričio 6 d. rašto matyti, kad ieškovė nurodė, jog dėl itin gausaus lietaus darbus pradėti taip, kaip planuota, nėra galimybės, todėl darbų pradžia planuojama 2018 m. kovo 15 d., kai baigsis darbų stabdymo laikotarpis. Teismas nustatė, kad atsakovė ir tretieji asmenys neįrodinėjo ir neįrodė, kad statybos darbus objektyviai buvo galima pradėti anksčiau, ar kad darbų nepradėjimą anksčiau lėmė nuo ieškovės valios priklausančios aplinkybės.

26. Teismas nusprendė, kad atsakovės įskaitymas negalėjo būtų atliktas, kadangi jis nebuvo galiojantis ir vykdytinas, taigi, neatitiko įskaitymo teisėtumo sąlygų. Dėl to teismas atsakovės įskaitymą 16 422,88 Eur sumai pripažino neteisėtu. Kadangi atsakovė nepagrįstai nesumokėjo ieškovei 16 422,88 Eur už atliktus darbus pagal išrašytą sąskaitą 7732/2018 / Nr. 68000275, teismas šią sumą priteisė iš atsakovės ieškovei.

27. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 413 515,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Apeliaciniame skunde atsakovė VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prašo: 1) skirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją atlikti teismo ekspertui V. V., pavedant atsakyti į pradinės teismo ekspertizės klausimus ir į papildomus klausimus; 2) jeigu pakartotinė ekspertizė nebūtų skiriama, skirti papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertui A. V. ir pavesti jam atsakyti į papildomus klausimus; 3) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą, 2020 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

36.1. Tiek CK, tiek ir VPĮ sieja darbų kvalifikavimą papildomais su jų būtinumu ir negalėjimu numatyti tokių darbų sudarant sutartį. Teismas nepagrįstai vadovavosi VPĮ 89 straipsnio nuostata, kadangi ji reglamentuoja galimybę pakeisti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį tais atvejais, kai nėra galima keisti tiekėjo, o papildomų darbų vertė neviršija nustatytos. Tokiu atveju šalims leidžiama pakeisti sutartį, laikantis visų kitų sutarties vykdymui taikytinų procedūrų. Tačiau ši nuostata nesuteikia teisės rangovei pačiai nuspręsti ir savavališkai, be sutarties pakeitimo (be kitos šalies valios), atlikti papildomus darbus ir atlikti už juos darbus. Teismas nekonstatavo pakeičiantis sutartį. Tokio reikalavimo ieškovė net nebuvo pareiškusi.

36.2. Esminis aspektas šioje byloje dėl to, ar ginčo darbai yra kvalifikuotini papildomais, yra tai, ar tokie darbai buvo būtini, ar ieškovė negalėjo jų numatyti ir ar laikėsi tokių darbų atlikimui teisės aktais ir sutartimi nustatytos tvarkos. Ieškovės atlikti ginčo darbai neatitinka papildomiems darbams taikomų kriterijų, todėl nepagrįstai buvo kvalifikuoti papildomais.

36.3. Iš pirkimo dokumentų ir atsakovės teiktų paaiškinimų, projektuotojos ir techninę priežiūrą vykdžiusiu subjekto, ieškovė turėjo suprasti, kad vykdydama sutartį turės atlikti ir ginčo darbus – sankasos stiprinimo darbus. Ieškovė, prieš teikdama pasiūlymą, turi pareigą apžiūrėti ir įvertinti objektą, kad tinkamai galėtų parengti pasiūlymą, įvertinti reikiamus darbus, jų kiekį, sąnaudas bei apskaičiuoti siūlomą kainą. Ieškovė rengė darbo projektą, todėl turėjo pareigą susipažinti ne tik su konkrečiu objektu, bet ir su techniniu projektu bei įvertinti, ar siekiant įgyvendinti techninį projektą rengiamu darbo projektu, nekils papildomų kaštų poreikis ir ar darbo projektu apskritai yra įmanoma pasiekti techninį projektą ir statybos normatyvinius dokumentus atitinkantį rezultatą. Tokio pobūdžio statybos darbai, dėl kurių sudaryta sutartis, gali būti vykdomi tik po to, kai parengtas ir patvirtintas darbo projektas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

45. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 50 punktas; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021).

47. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma kasacinio teismo praktika ir atsakovės pateikti papildomi paaiškinimai nesudaro pagrindo paaiškinimus priimti ir vertinti juose pateikiamus argumentus šioje byloje. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus kaip nesusijusius su byla, jų pateikimo būtinybės byloje nėra, įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą (CPK 180, 314 straipsniai).

Dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo

60. Papildoma ekspertizė skiriama, kai eksperto išvada yra nepakankamai aiški ar išsami (CPK 219 straipsnio 1 dalis), tačiau teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių dėl teismo eksperto A. V. ekspertizės akto išvadų pagrįstumo, pakankamumo ar jų aiškumo, o atsakovės nurodyti klausimai papildomai ekspertizei iš esmės atsakyti pirminėje ekspertizėje, bei ekspertą apklausiant teismo posėdžio metu. Atsakovė, formuluodama klausimus pirminei ekspertizei, neteikė klausimų dėl papildomų darbų kainos, papildomiems darbams atlikti reikalingo termino, o pateikdama nurodytus klausimus apeliacinės instancijos teisme atsakovė iš esmės siekia praplėsti ekspertizės ribas, rinkti naujus įrodymus.

61. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinės instancijos teisme skirti nei pakartotinę nei papildomą ekspertizę, todėl atsakovės prašymo skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę netenkina. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantis ekspertizės aktas yra pakankamai motyvuotas, pirmosios instancijos teisme atsakovės ir trečiųjų asmenų išsakyta kritika nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akto išvadomis, kritika nebuvo paremta rašytiniais įrodymais, techninių žinių turinčių specialistų vertinimu, o vien deklaratyvūs teiginiai apie ekspertizės akto išvadų galimą nepagrįstumą, nesant tai galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų, negali paneigti ekspertizės akte pateiktų eksperto kategoriškų išvadų, kurios pagal kasacinio teismo praktika laikomis tiesioginiais įrodymais.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

74. Inžinierė UAB „Kelvista“ 2018 m. rugsėjo 24 d. raštu informavo, kad papildomų sankasos gruntų pagerinimo darbų aktas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčo esmės

78. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos medžiagą, joje esančius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinį, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl ieškinio pagrįstumo, sutinka su teismo padarytų išvadų motyvais ir jų nekartoja, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai šios išvados teisingumo nepaneigia. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, toliau pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

79. Šioje byloje esminis ginčas kilo dėl ieškovės nurodomų darbų pripažinimo papildomais ir užmokesčio už juos priteisimo. Ieškovei reikalaujant priteisti užmokestį už darbus, kuriuos ieškovė laiko papildomais, būtina nustatyti, ar ieškovės nurodomi darbai apskritai gali būti laikomi papildomais (vertintina sutarties kainodara, galimybė darbus numatyti ir kt.), ir tik tuomet spręstina, ar ieškovė įgijo teisę į šių darbų kainos sumokėjimą. Šiais aspektais teisėjų kolegija pasisako toliau.

Dėl sutartyje įtvirtinto kainos apskaičiavimo būdo

80. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. CK 6.720 straipsnyje apibrėžta paslaugų kaina ir apmokėjimas, nurodant, kad paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu ir po sutarties sudarymo gali būti keičiama tik sutartyje nustatyta tvarka ir atvejais.

Dėl darbų laikymo papildomais pagal sutarties sąlygas

Dėl ginčui aktualių VPĮ ir CK nuostatų

95. Ginčui aktualios redakcijos VPĮ 89 straipsnis 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros pagal VPĮ: kai prireikia iš to paties tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės; kai pakeitimo būtinybė atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 proc., o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė – 100 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės (VPĮ 89 straipsnis 1 dalies 3 punktas). VPĮ 89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis jos galiojimo laikotarpiu taip pat gali būti keičiama pagal VPĮ neatliekant naujos pirkimo procedūros, nors ir nėra šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų aplinkybių, tačiau yra visos šios sąlygos kartu: 1) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija atitinkamų tarptautinio pirkimo vertės ribų, nurodytų VPĮ 4 straipsnio 1 dalyje (5 186 000 Eur be PVM); 2) bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė neviršija 10 proc. pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės prekių ar paslaugų pirkimo atveju ir 15 proc. – darbų pirkimo atveju; 3) pakeitimu iš esmės nepakeičiamas pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdis.

96. VPĮ pripažįstamas lex specialis (specialusis įstatymas) tiek CK, tiek kitų teisės aktų atžvilgiu; VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, aiškinimą ir taikymą lemia šio įstatymo tikslai ir juo reguliuojamų santykių pobūdis; teismai, nagrinėdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, ex officio (pagal pareigas) sprendžia dėl VPĮ taikymo; kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; VPĮ nuostatų negalima aiškinti ir taikyti taip, kad būtų nukrypta nuo kitų teisės aktų nuostatų, o šių taikymas negali būti laikomas prieštaraujančiu VPĮ nuostatų taikymui, nebent VPĮ expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) būtų įtvirtintas priešingas reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

97. CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą. Jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi turi teisę kreiptis į teismą. Teismas gali: 1) nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas; 2) pakeisti sutarties sąlygas, kad būtų atkurta šalių sutartinių prievolių pusiausvyra.

98. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

99. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad rangovas, neįvykdęs šio straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas.

100. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

101. Apibendrinant, teigtina, kad nurodytos VPĮ ir CK nuostatos numato galimybę šalims susitarti dėl papildomų darbų ir apmokėjimo už juos. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek šalių sutarties dokumentai, tiek įstatymas leidžia šalims, esant tam tikroms sąlygoms, susitarti dėl papildomų darbų, toliau, minėtų šalių sutarties ir įstatymo normų kontekste, vertintina, ar pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės atlikti darbai gali būti laikomi papildomais.

Dėl inžinerinių geologinių tyrimų ir techninio projekto trūkumų

102. Atsakovės teigimu, iš pirkimo dokumentų, atsakovės paaiškinimų, projektuotojos ir techninę priežiūrą vykdžiusiu subjekto, ieškovė turėjo suprasti, kad ji, vykdydama sutartį, turės atlikti ir ginčo darbus – sankasos stiprinimo darbus. Atsakovės manymu, ieškovė prieš teikdama pasiūlymą turi pareigą apžiūrėti ir įvertinti objektą, kad tinkamai galėtų parengti pasiūlymą, įvertinti reikiamus darbus, jų kiekį, sąnaudas bei apskaičiuoti siūlomą kainą. Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog neįrodyta, kad vien vizualiai apžiūrint statybos objektą, ieškovė galėjo numanyti, kad bus sankasų stiprinimo poreikis.

103. Pirkimo dokumentų paaiškinime (užsakovės 2017 m. gegužės 23 d. raštas Nr. (6.124)2-2249) nurodyta, kad gruntų sustiprinimas ne durpynų vietose nenumatytas; tiekėjas turi įsivertinti pagal geologijos ataskaitą.

104. Byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, siekiant išsiaiškinti, be kita ko, ir aplinkybes, ar ieškovė turėjo objektyvią galimybę, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų visumą, numatyti žemės sankasos pagerinimo darbų poreikį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016 19 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

105. Ekspertizės akte atsakydamas į 10 klausimą ekspertas nurodė, kad dokumentuose pateiktoje techninio projekto 1 laidoje esanti inžinerinės geologijos tyrinėjimų dalis yra nepakankamos apimties. Nurodė, kad techninio projekto 1 laida parengta 2011 m., remiantis inžineriniais geologiniais tyrinėjimais, kurie buvo atlikti 2004 m. lapkritį–gruodį; viešojo pirkimo procedūrų metu, net ir apsilankius objekte, nebuvo įmanoma vizualiai nustatyti pasikeitusių geologinių sąlygų bei įsivertinti gruntų pagerinimo, sustiprinimo ar armavimo ne durpynų vietose poreikį.

106. Teismo ekspertizės akto 2.4.1.1 ir 2.4.1.3 papunkčiuose ekspertas nurodė, kad inžinierinių geologinių tyrimų apimtis nėra pakankama kelio rekonstravimo projekto rengimui. 2.4.1.6 papunktyje ekspertas nurodė, kad minimalus gruntų mėginių kiekis laboratorinėms analizėms ir tyrimams turi tenkinti matematinės statistikos reikalavimus – kiekvienai gruntų rūšiai ne mažiau kaip 6 mėginiai (kartu su ankstesnių tyrinėjimų metu atliktomis analizėmis) kiekvienai tyrimų rūšiai. Ekspertas nurodė, kad nagrinėjamu atveju inžinerinių geologinių tyrinėjimų dalyje pateikti tik vieno ėminio tankio nustatymo bandymo rezultatai, todėl teigtina, kad tyrimų apimtis buvo nepakankama projekto parengimui.

107. Atsakyme į 4 klausimą ekspertas nurodė, kad inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje, kuri buvo techninio projekto (1 laida) apimtyje, pateiktoje su viešojo pirkimo konkurso dokumentais, inžinerinių geologinių tyrinėjimų duomenimis identifikuoti kelio ruožai su silpnais gruntais, aukštu gruntinio vandens lygiu: kelio ruožai, kuriuose aptikti silpni gruntai ir aukštas gruntinio vandens lygis, tik iš dalies įvertinti techninio projekto 1 laidoje. Ekspertas nurodė, kad inžinierinių geologinių tyrinėjimų apimtis buvo nepakankama tinkamai parengti kelio techninio projekto sprendinius, susijusius su žemės sankasos normatyvinės laikomosios gebos pasiekimu bei užtikrinimu. Taip pat ekspertas nurodė, kad rangovė, neatlikusi papildomų inžinerinių geologinių tyrinėjimų, negalėjo numatyti, kad kai kuriuose kelio ruožuose geologinės sąlygos bus nepalankios, todėl tai priskirtina nenumatomoms fizinėms sąlygoms, kurių patyrusi rangovė iki pasiūlymo pateikimo datos pagrįstai negalėjo numatyti.

108. Šiuo atveju svarbu tai, kad konkrečiųjų sąlygų 4.10 papunktyje nurodyta, jog užsakovė nesuteikia rangovei išankstinės išskirtinės teisės įeiti į statybvietę iki sutarties pasirašymo, tačiau rangovė gali apsilankyti statybvietėje, nepertraukdama transporto priemonių eismo ir užtikrindama saugaus eismo sąlygas kelyje.

109. Ekspertas A. V. ekspertizės akte nurodė, kad apsilankymo statybvietėje metu daugeliu atveju nėra įmanoma vizualiai įvertinti, kokia yra geologinė situacija ir žemės sankasos būklė. Tam turi būti atlikti išsamūs inžineriniai geologiniai ir geotechniniai žemės gelmių tyrimai; nėra įmanoma vizualiai įvertinti žemės sankasos laikomosios gebos bei gruntų drėgnio. Eksperto teigimu, apsilankant objekte vizualiai nustatyti geologinę situaciją, žemės sankasos laikomąją gebą bei gruntų drėgnį yra neįmanoma, todėl rangovė, apsilankydama objekte, negalėjo gauti papildomos informacijos apie projektinių sprendinių atitiktį faktinei situacijai, kuri buvo nustatyta statybos darbų metu atliekant vidinės kontrolės ir kontrolinius bandymus. Eksperto vertinimu, projektuotoja, rengdama techninio projekto konstrukcinės dalies sprendinius, kurie privalo būti grindžiami projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų duomenimis, iš dalies neįvertino duomenų, pateiktų inžinerinių geologinių tyrinėjimų ataskaitoje.

110. Ekspertas tiek ekspertizes akte, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės atlikti žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbai atlikti už techninio projekto I laidoje nurodytų kelio ruožų, kuriuose buvo parinkti silpnų žemės sankasos gruntų armavimo sprendiniai, ribų. Taip pat nurodė, kad ieškovė atliko papildomus žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbus, kurių sudėtis ir apimtis nebuvo įtraukti į darbo projekto 0 ir A laidas, bei techninio projekto I ir A laidas, o šių darbų atlikimą ekspertas vertino kaip būtiną normatyviniuose statybos dokumentuose keliamiems žemės sankasos laikomosios gebos reikalavimams užtikrinti. Tai iš esmės reiškia, kad nors ir atsakovės pateiktuose pirkimo dokumentuose, tam tikruose kelio ruožuose buvo numatytas sankasos stiprinimas, tačiau pagal faktiškai darbų vykdymo metu paaiškėjusią / buvusią situaciją, žemės sankasos stiprinimo darbų buvo būtina atlikti daugiau, taip pat ir kituose nei užsakovės nurodytuose kelio ruožuose, be to, buvo būtina imtis ir apskritai nenumatytų grunto pagerinimo darbų.

111. Byloje taip pat pateikta ieškovės pasitelkto eksperto Z. P. išvada, kurioje nurodyta, kad žemės sankasa ir jos viršus yra uždengta konstrukcijos dalis; jos būklės vizualiai neįmanoma įvertinti; tam reikia uždrausti eismą kelyje, išardyti esamą dangos konstrukciją, imti ėminius, atlikti tyrimus; turi būti nustatomas žemės sankasos viršaus perdrėkimo koeficientas ir pasikeitusios hidrologinės sąlygos; deformacijos modulio nustatyti nepradėjus statybos darbų yra iš esmės neįmanoma; įvertinti statinio ir jo uždengtų dalių būklę viešojo konkurso metu neįmanoma.

112. Byloje taip pat pateikta ieškovės iniciatyva gauta teismo ekspertų sąraše esančių prof. dr. S. M. ir dr. A. P. išvada, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad tiekėjas, rengdamas pasiūlymą pagal pirkimo dokumentus, negalėjo nustatyti ir įvertinti, kad reikės atlikti papildomus žemės sankasos stiprinimo darbus ir apskaičiuoti papildomų darbų kainą, rangovas fiziškai galėjo nustatyti papildomų darbų apimtį ir kainą tik sutarties vykdymo metu.

113. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės vykdytame viešajame pirkime pateikta geologinė ataskaita buvo nepakankamos apimties, kurios pagrindu nebuvo įmanomas tinkamo techninio projekto parengimas, o šios aplinkybės iš esmės reiškia perkančiosios organizacijos (atsakovės) pirkimo dokumentų ydingumą. Taip pat galima pagrįstai teigti, kad ieškovė, dalyvaudama atsakovės organizuotame viešajame pirkime ir rengdama savo pasiūlymą, neturėjo objektyvios galimybės įvertinti galimų pirkimo dokumentų neatitikties faktinei situacijai pobūdžio ir apimčių, nors ir galėjo numanyti, kad papildomų darbų poreikis galėtų kilti, tačiau nei tokių papildomų darbų apimties nei pobūdžio nustatyti nepradėjusi faktiškai vykdyti darbų negalėjo, o šios aplinkybės priskiriamos nenumatomoms fizinėms sąlygoms.

114. Pagal VPĮ 35 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras. Minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia.

115. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, dalį šalių susitarimo turinio sudaro FIDIC „Raudonoji knyga“ standartinės sąlygos, kadangi statybos rangos darbai buvo vykdomi pagal užsakovės pateiktą techninį projektą, kurio pagrindu rangovė turėjo parengti techninį projektą detalizuojantį darbo projektą ir atlikti statybos darbus. FIDIC standartinių sutarties sąlygų esmė ir reguliavimo pagrindas yra tai, kad rangovė teikia pasiūlymą pagal užsakovės parengtą techninį projektą, o neatitiktys, esančios užsakovės pateiktuose pirkimo dokumentuose, neturi pažeisti rangovės teisių bei teisėtų interesų.

116. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimas rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).

117. Šiame kontekste taip pat pažymėtini nuoseklūs kasacinio teismo išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-916/2017 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika); perkančiosios organizacijos teisėti tikslai ir poreikiai, kurių ji nori pasiekti ir patenkinti skelbdama viešąjį pirkimą, aktualūs tiek, kiek yra tinkamai iš anksto išviešinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018 36 punktas).

118. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos bei CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

119. Anksčiau minėtos ekspertų išvados, teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo išaiškinimai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju, atsakovės pirkimo dokumentai turėjo esminių klaidų – inžinerinė geologinė ataskaita nepakankamos apimties, dėl to parengtame techniniame projekte nurodyti netinkami sprendiniai žemės sankasos stiprinimui, grunto pagerinimui. Šių aplinkybių ieškovė neturėjo objektyvios galimybės numatyti pateikdama pasiūlymą, nebuvo įmanoma nepradėjus darbų nustatyti reikalingų papildomų darbų apimties ir pobūdžio.

120. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal ydingus perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentus tiekėjai neturėjo galimybės nustatyti tikrųjų pirkimo apimčių. Jeigu pirkimo metu atsakovės pirkimo dokumentai būtų pakankami užsakovės užduočiai suprasti ir jos apimtims įvertinti, t. y. jeigu būtų atlikti pakankamos apimties geologiniai inžineriniai tyrinėjimai, kurie būtų tinkamai atspindėti techniniame projekte, būtų buvę numatyta atlikti daugiau sankasos stiprinimo darbų, taip pat numatyti ir grunto stiprinimo darbai, tai atitinkamai nulemtų konkurse dalyvaujančių tiekėjų siūlomos kainos didėjimą, lyginant su nagrinėjamu atveju vykusiu konkursu, kuriame pateikta nepakankamos apimties inžinierinių geologinių tyrinėjimų ataskaita ir ne visus būtinus sprendinius numatantis techninis projektas.

121. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus ankstesnėse šios nutarties dalyse nurodytas šalių sutarties, VPĮ ir CK nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, bei šioje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad: viešojo pirkimo konkurso dokumentuose nurodyta, jog darbai, kuriems skelbiamas konkursas, turi būti vykdomi vadovaujantis FIDIC nuostatas, kurios numato, kad jeigu rangovė susiduria su nepalankiomis geologines sąlygomis, kurių ji negalėjo numatyti, apie jas pranešusi, privalo tęsti darbų vykdymą imdamasi tokių deramų ir pagristų priemonių, kurių tos fizinės sąlygos reikalauja; viešojo pirkimo konkurso dokumentuose pateiktam techniniam projektui parengti žemės sankasos sprendiniai ir inžinerinių geologinių tyrimų ataskaita buvo nepakankamos apimties ir detalumo; ieškovės nurodomi žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbai atlikti už techninio projekto I laidoje nurodytų kelio ruožų, kuriuose buvo parinkti silpnų žemės sankasos gruntų armavimo sprendiniai, ribų; ieškovė atliko papildomus žemės sankasos pagerinimo ir armavimo darbus, kurių sudėtis ir apimtis nebuvo įtraukti į darbo projekto 0 ir A laidas, bei techninio projekto I ir A laidas; yra pagrindas ieškovės nurodomus žemės sankasos stiprinimo ir grunto pagerinimo darbus laikyti papildomais (nenumatytais) darbais pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygas (bendrųjų sąlygų 13.1 papunktis; konkrečiųjų sąlygų 13.1 papunktis).

Dėl rangovės teisės į papildomų darbų apmokėjimą

122. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, rangos darbai, už kuriuos rangovas reikalauja atlyginimo, turi būti užsakovui žinomi, atliekami su jo sutikimi ir jam perduodami pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus. Gavęs pranešimą, užsakovas turi teisę nuspręsti dėl papildomų darbų atlikimo ir kainos padidinimo. Jeigu užsakovas nesutinka, kad tam tikri papildomi darbai būtų atlikti, ir / ar nesutinka padidinti kainą, rangovas kai kuriais atvejais turi tik vienintelę gynybos priemonę – teisę atsisakyti sutarties.

123. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, nustačiusi nepalankias geologines sąlygas, pirkimo dokumentų trūkumus, sankasos bei grunto pagerinimo poreikį, vykdydama savo prievoles, pranešė apie nepalankias fizines sąlygas techninei prižiūrėtojai, užsakovei bei projektuotojai (raštai Nr. SDKL-33, Nr. SDKL-84, Nr. SDKL-98, Nr. SDKL-112, Nr. SDKL-117 ir Nr. SDKL- 124), kreipėsi į statinio projektuotoją (techninio prižiūrėtojo raštas Nr. IS-361 ir Nr. IS-379) su prašymu pataisyti projektą. Kaip matyti iš bylos šalių susirašinėjimo 2018 m. balandį–gegužę, ieškovė informavo tiek projektuotoją, tiek techninę prižiūrėtoją apie atsiradusį poreikį pagerinti gruntą, sustiprinti sankasą, prašė priimti atitinkamus sprendimus dėl pakeitimų. Techninei prižiūrėtojai 2018 m. gegužę–birželį atlikus kontrolinius bandymus, iš tiesų nustatytas sankasos gruntų pagerinimo poreikis.

124. 2018 m. gegužės 23 d. projektuotoja raštu Nr. SR18–130KL techninei prižiūrėtojai ir rangovei nurodė, kad įvertinusi bandymo protokolo, pridėto prie techninės prižiūrėtojos 2018 m. gegužės 22 d. rašto Nr. IS-361, rezultatus ir rangovės el. paštu gautus duomenis apie pasirinktus sankasos gruntų pagerinimo būdus teikia atliekamų darbų kiekių žiniaraščius. Grunto pagerinimo darbų kiekių žiniaraštyje numatomas žemės sankasos grunto pagerinimas naudojant kalkes atitinkamuose kelio ruožuose, taip pat numatomas grunto pagerinimas naudojant jonų mainus pagerinantį preparatą ir hidraulinį rišiklį atitinkamuose kelio ruožuose.

125. 2018 m. gegužės 28 d. projektuotoja raštu Nr. SR18–133KL techninei prižiūrėtojai ir rangovei nurodė, kad įvertinusi bandymo protokolo Nr. P13481, rezultatus teikia patikslintą grunto pagerinimo darbų kiekių žiniaraštį. Grunto pagerinimo darbų kiekių žiniaraštyje numatomas žemės sankasos grunto pagerinimas atitinkamuose kelio ruožuose.

126. Taigi, kaip matyti iš minėto, taip pat ir kito susirašinėjimo, projektuotoja, atsižvelgusi į naujai paaiškėjusias aplinkybes, poreikį atlikti papildomus sankasos ir grunto pagerinimo darbus, teikė patikslintus darbų kiekių žiniaraščius bei sprendinius, susijusius su nepakankamos laikomosios gebos žemės sankasos pagerinimu (raštai Nr. SR18–120KL, SR18–130KL, SR18–133KL, SR18–223KL). Ieškovės atlikti nenumatyti (papildomi) darbai, apimantys gruntų pagerinimą rišikliais ir armavimą geosintetinėmis medžiagomis, buvo suderinti su projektuotoja ir technine prižiūrėtoja, tačiau nebuvo patvirtintas projekto sprendinių pakeitimas ir gautas statytojos pritarimas.

127. Iš statybos proceso dalyvių susirašinėjimo, galima spręsti, kad informacija apie nenumatytų darbų poreikį buvo žinoma visiems statybos proceso dalyviams (techninės prižiūrėtojos raštai Nr. IS-260, IS-325, IS-361, IS-369, IS-374, IS-379, IS-381, IS-440, projektuotojos raštai Nr. SR18– 120KL, SR18–130KL, SR18–133KL, SR18–223KL), buvo atliekami papildomi bandymai faktinės situacijos įvertinimui (techninės prižiūrėtojos raštai Nr. IS-361, IS-369, IS-374, IS-379), buvo teikiami siūlymai, kaip spręsti problemas, susijusias su nepakankama žemės sankasos laikomąja geba (projektuotojos raštai Nr. SR18–120KL, SR18–130KL, SR18–133KL, SR18–223KL), susidūrusi su nepalankiomis fizinėmis sąlygomis rangovė raštu kreipėsi į techninę prižiūrėtoją (2018 m. balandžio 19 d. rangovės raštas Nr. SDKL-33).

128. Ekspertizės akto 2.9.6.3 papunktyje ekspertas nurodė, kad darbų kiekių žiniaraščio 2 skiltyje „Žemės sankasa“ žemės sankasos stiprinimui numatytas geotekstilės (3 996 kv. m) ir geotinklo (3 996 kv. m) įrengimas, tačiau kitų žemės sankasos pagerinimo ar sustiprinimo sprendinių nebuvo numatyta.

129. Projektuotoja savo veiksmais (tikslindama žiniaraščius, sprendinius) iš esmės pripažino techninio projekto trūkumus, teikė patikslintus darbų kiekių žiniaraščius, iš esmės pritarė rangovės nurodytiems netikslumams ir būtiniems pakeitimam bei kartu su technine prižiūrėtoja laikėsi pozicijos, kad būtina atlikti sankasos stiprinimo, grunto pagerinimo darbus, kurie nebuvo numatyti techniniame projekte.

130. Techninė prižiūrėtoja raštu Nr. IS-381 kreipėsi į užsakovę prašydama suderinti rangovės siūlomus žemės sankasos grunto pagerinimo metodus. Užsakovė nurodė, kad gruntų pagerinimo metodai yra numatyti normatyviniuose dokumentuose, kuriais rangovė turi vadovautis, bei, kad užsakovė papildomai neturi derinti žemės sankasos pagerinimo metodų (užsakovės raštai Nr. (7.2E) 2E-1797, Nr. (7.2E) 2E-2861, Nr. (7.2E) 2E-2911). Tokiu atveju techninė prižiūrėtoja negalėjo patvirtinti ir priimti sprendinio, kurio nėra darbo projekte, ir kuris nėra įteisintas pagal FIDIC nuostatas ir įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jeigu darbų pakeitimui nėra užsakovės (atsakovės) pritarimo.

131. Nagrinėjamu atveju, rangos sutartis sudaryta remiantis FIDIC „Raudonoji knyga“ nuostatomis, tai reiškia, jog šalys susitarė dėl specialiųjų sąlygų taikymo, kurioms šiuo atveju taikytinas prioritetas. Pagal FIDIC nuostatas, vienintelė rangovės teisė, remiantis bendrosios dalies 20.1 papunkčiu, buvo reikšti pretenzijas dėl papildomai atliktų darbų apmokėjimo. Rangos sutarties pakeitimus, susijusius su apmokėjimu už papildomus darbus, galėjo atlikti tik atsakovė, tačiau šie pakeitimai padaryti nebuvo, o ieškovė neturėjo jokių svertų daryti įtaką atsakovei.

132. Tačiau, šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai, atsižvelgiant į atsakovės atliktų veiksmų visumą, daryti išvadą, jog atsakovės veiksmai buvo klaidinantys ieškovės atžvilgiu. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

133. CK 6.691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

134. Rangovė 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. SDKL-33 techninei prižiūrėtojai, užsakovei ir projektuotojai nurodė, kad vykdant statybos darbus bei išardžius esamą dangos konstrukciją ir suplaniravus esamą kelio sankasą iki projektinių altitudžių, bandymų statine plokšte metu nustatyta, kad tam tikruose kelios ruožuose esama sankasa netenkina reikalaujamo žemės sankasos viršaus deformacijos modulio reikalavimo, bandymai nutraukti nepavykus pasiekti reikiamos apkrovos. Rangovė, atsižvelgdama į esamą situaciją, tam tikruose ruožuose paėmė grunto mėginius ir pateikė kitiems statybos dalyviams gautus rezultatus. Rangovė prašė priimti sprendimą dėl žemės sankasos gruntų pagerinimo, nes nėra galimybių vykdyti tolesnių statybos darbų.

135. Nors minėtą rangovės raštą gavo ir užsakovė, tačiau dėl šio rašto iš dalies pasisakė tik 2018 m. birželio 5 d. raštu Nr. (7.2E) 2E-1797 rangovei, techninei prižiūrėtojai ir projektuotojai, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad rangovė pagal sutarties sąlygas turi parengti darbo projektą, atsižvelgiant į tai kad gruntų pagerinimo metodai yra numatyti normatyviniuose dokumentuose, kuriais rangovė ir turi vadovautis, užsakovė papildomai neturi derinti žemės sankasos pagerinimo metodų. Rašte taip pat pažymėjo, kad faktiškai žemės sankasos grunto pagerinimas objekte iš dalies jau yra atliktas.

136. Tik 2018 m. liepos 4 d. užsakovė raštu Nr. 2E-2164 rangovei, techninei prižiūrėtojai ir projektuotojai nurodė, kad negali papildomai apmokėti žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų. 2018 m. rugpjūčio 13 d. užsakovė raštu Nr. (7.2E) 2E-2861 rangovei, techninei prižiūrėtojai ir projektuotojai nurodė, kad žemės sankasos gruntų pagerinimo darbai priskiriami rangovės rizikai ir šiuos darbus rangovė turėjo įsivertinti teikdama pasiūlymą, todėl užsakovė negali papildomai apmokėti žemės sankasos gruntų pagerinimo darbų.

137. Kaip matyti iš nurodytų užsakovės raštų, jos pozicija dėl sankasos, gruntų pagerinimo aiškiai išreikšta tik 2018 m. liepos 4 d., nors rangovė minėtu klausimu kreipėsi dar 2018 m. balandžio 19 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 5 d. raštu užsakovė tik informavo rangovę, kad rangovė turi vadovautis normatyviniais dokumentais ir papildomai neturi derinti žemės sankasos pagerinimo metodų, t. y., nebuvo aiškiai išreikšta užsakovės pozicija dėl darbų apmokėjimo ar (ne)pritarimo darbams. Užsakovės delsimas atsakyti dėl (ne)pritarimo darbams ir dėl jų apmokėjimo šiuo atveju svarbus dėl to, kad sutartyje nustatytas terminas ieškovei atlikti visus darbus tik 8 mėnesiai, o sutarties vertė – 4 144 969,41 Eur, todėl užsakovės delsimas apsispręsti dėl tam tikrų darbų (ne)atlikimo ieškovei turėjo esminę reikšmę, nes esant trumpam sutarties terminui ir didelei sutarties sumai, ieškovei stabdant darbus, jų pratęsimas tik po kelių mėnesių gavus užsakovės nuomonę būtų žymiai apsunkinęs sutartinių įsipareigojimų vykdymą laiku, sudarytų pagrindą taikyti netesybas pagal sutartį, darbai galėjo net gi nusikelti į šaltąjį sezoną.

138. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat svarbu tai, kad pasitarimo protokoluose yra užfiksuota informacija, jog 2018 m. birželio 11 d. rangovės prašymu įvyko susitikimas su užsakove, kurio metu užsakovės atstovas informavo, kad darbų technologiją pasirenka rangovė, o užsakovė jokioms galimoms rangovės pasiūlytoms žemės sankasos gruntų pagerinimo priemonėms neprieštarauja. Taip pat nurodė, kad techninio projekto keisti nereikės, nes tai neesminiai sprendiniai. Pasitarimo metu rangovės atstovas taip pat iškėlė klausimą dėl statybos darbų žurnalo pildymo, atliekant žemės sankasos pagerinimo darbus. Užsakovės atstovas atsakė, kad statybos darbų žurnale turi būti rašomi žemės sankasos įrengimo sutartiniai darbai, neatskiriant pagerinimo darbų, nes tai yra žemės sankasos įrengimo technologinio proceso dalis, kuri nėra kaip atskiras darbas ir žurnale atskirai rašomas būti negali. Taip pat nurodė, kad rangovė privalo įrengti žemės sankasą išlaikydama visus parametrus ir reikalavimus bei pati pasirinkdama reikiamą technologiją.

139. Teisėjų kolegijos manymu, tokia užsakovės išreikšta pozicija iš esmės reiškia, kad užsakovė pritarė, jog ieškovė gali ir turi atlikti sankasos stiprinimo darbus, jų atskirai nefiksuodama ir turi siekti kokybiško darbų rezultato. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad rangovė, stiprindama sankasą, pagerindama gruntą, neveikė savavališkai, sankasos ir grunto pagerinimui iš esmės pritarė ir dėl tokio poreikio būvimo sutiko visi statybos dalyviai, nebuvo duomenų, kad tokių darbų atlikti nereikia. Taip pat užsakovė neginčijo ir neginčija darbų būtinumo, neteigia, kad darbų nebuvo privaloma atlikti. Esminiai užsakovės argumentai, kad ieškovė turėjo įsivertinti sankasos ir grunto pagerinimo poreikį, nepagrįsti, kaip jau minėta, jų įsivertinti ieškovė neturėjo galimybės. Taip pat dėl nurodytų aplinkybių nepagrįstais laikytini ir atsakovės teiginiai, kad ginčo darbai statybos darbų žurnale nėra iš viso įtraukti – pati atsakovė ieškovei nurodė papildomų sankasos ir grunto stiprinimo darbų žurnale atskirai nefiksuoti.

140. Pagal ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 11 dalį, esminiai statinio projekto sprendiniai – statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Teismo ekspertas A. V. ekspertizės akte, atsakyme į 12 klausimą nurodė, kad žemės sankasa yra laikančioji konstrukcija, todėl keičiant jos sprendinius turėjo būti koreguojamas techninis projektas, parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą ir atliekant kitas reikiamas procedūras pagal STR 1.04.04:2017 ir STR 1.05.01:2017 reikalavimus.

141. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi sankasos grunto pagerinimo, sustiprinimo ar armavimo darbai nebuvo numatyti techniniuose sprendiniuose, tačiau pagal susiklosčiusią faktinę situaciją turėjo būti įtraukti į statinio projekto sprendinius, kadangi buvo keičiami statinio laikančiosios konstrukcijos (žemės sankasos) sprendiniai, bei atitinkamai nustatyta tvarka atlikus projektinių sprendinių pakeitimą, jie turėjo tapti sutartiniais darbais.

142. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, užsakovė nepagrįstai pareikalavo statybos darbų žurnale rašyti tik sutartinius žemės sankasos įrengimo darbus neatskiriant pagerinimo darbų. Rangovė privalėjo visus objekte atliekamus darbus surašyti į statybos darbų žurnalą (STR 1.06.01:2016 4 priedo 18.6 punktas); techninė prižiūrėtoja privalėjo kontroliuoti statybos darbų žurnalo pildymą, juose pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims (STR 1.06.01:2016 4 priedo 15 punktas, 18.6 punktas); statinio techninės priežiūros vadovas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas nustatę, kad vykdomi darbai neįtraukti į statinio projektą ir neįteisinti tinkama tvarka, privalėjo rašyti savo pastabas atitinkamose statybos darbų žurnalo formose (STR 1.06.01:2016 4 priedo 14 punktas), ir stabdyti statybos darbus bei reikalauti, kad statybos darbai būtų atlikti pagal statinio projekto sprendinius, arba sukontroliuoti, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka. Dėl nurodytų nuostatų, teisėjų kolegijos vertinimu, rangovė privalėjo statybos darbų žurnale registruoti visus statybos darbus tokia apimtimi ir sudėtimi, kokia jie buvo vykdomi, įskaitant ir pakeistus žemės sankasos pagerinimo bei armavimo sprendinius.

143. Primintina, kad šiuo atveju statytoja, užsakovė buvo atsakovė; statinio projektuotoja – UAB „Kelprojektas“; statinio statybos rangovė – ieškovė ir UAB „Šilutės automobilių keliai“; statinio statybos techninė prižiūrėtoja, inžinierė – UAB „Kelvista“.

144. Pagal konkrečių sąlygų 1.1.2.11 papunktį, užsakovė organizuoja statinio statybos techninę priežiūrą (nuo statinio statybos pradžios iki statybos užbaigimo), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, ar statybos metu laikomasi sutarties sąlygų, Lietuvos Respublikos teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, darbų vykdymo technologinių reikalavimų. Nagrinėjamu atveju statinio statybos techninę priežiūrą vykdė inžinierė UAB „Kelvista“.

145. Pagal ginčui aktualios redakcijos SĮ 19 straipsnio 2 dalį, techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų.

146. Pagal ginčui aktualios redakcijos STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“ 36.7 papunktį, statinio statybos vadovas (ieškovė) privalo išnagrinėti statinio projektą; pastebėjus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, taip pat nustačius kitus projekto trūkumus, per statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) (ar su jo žinia – tiesiogiai) kreiptis į statinio projektuotoją ir reikalauti pataisyti projektą.

147. Pagal minėto STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“ 91 punkto reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas (UAB „Kelprojektas“) privalo tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių, ir apie tai įrašyti į statybos darbų žurnalą; privalo organizuoti pastebėtų statinio projekto sprendinių klaidų taisymą; į statybos darbų žurnalą surašyti atliktus statybos darbus, neatitinkančius statinio projekto sprendinių, taip pat nurodymus ir reikalavimus tiems neatitikimams ištaisyti; privalo reikalauti iš rangovo sustabdyti statinio statybą, įrašant šį reikalavimą į statybos darbų žurnalą, ir raštu kreiptis į viešojo administravimo subjektą, atliekantį statybos valstybinę priežiūrą, kai nustatyta, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius esminius statinio reikalavimus arba esminius statinio architektūros reikalavimus, pakeitė statinio projekte nurodytus statinio matmenis, nustatyti normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų pažeidimai ir kt. Pagal konkrečių sąlygų 3.2 papunktį, techninės priežiūros grupės vadovas raštu informuoja užsakovą, jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių.

148. Pagal STR 1.06.01 „Statybos darbai. Statybos priežiūra“ 108 punkto reikalavimus, techninis prižiūrėtojas (UAB „Kelvista“) per visą statinio statybos laiką turi tikrinti, kad statinys būtų statomas pagal statinio projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų ir kt. reikalavimų; sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo; kontroliuoja, kad visi statinio projekto pakeitimai būtų atlikti nustatyta tvarka, o, jei keičiami projektiniai sprendiniai, kuriems buvo atlikta ekspertizė, informuoja statytoją (užsakovą), kad būtina atlikti statinio projekto papildomą ekspertizę; sustabdo statybos darbus, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka.

149. Byloje nėra ginčo, kad statinio projekto vykdymo priežiūros vadovė ir (arba) techninė prižiūrėtoja nepareikalavo iš rangovės sustabdyti statinio statybą, įrašydamos šį reikalavimą į statybos darbų žurnalą, nors minėtos techninių reglamentų nuostatos patvirtina, kad esant neatitikimų tarp statybos normatyvinių dokumentų ir faktiškai vykdomų statybos darbų, jei pakeisti projektiniai sprendiniai neįteisinti nustatyta tvarka (negautas užsakovės pritarimas), darbai turėjo būti stabdomi. Tačiau šiuo atveju darbai sustabdyti nebuvo, iš esmės iš rangovės reikalauta atlikti darbus kokybiškai, imtis reikalingų priemonių pasiekti kokybiško rezultato, atskirai statybos žurnale nedetalizuoti atliekamų nenumatytų sankasos ir grunto pagerinimo darbų, tačiau nebuvo pritarta papildomus darbus apmokėti ir atlikti sutarties pakeitimą, remiantis tik tuo, kad rangovė prisiėmė nenumatytų darbų riziką.

150. Papildomų ieškovės atliktų darbų būtinumą patvirtino ir teismo ekspertas. Atsakyme į 12 klausimą ekspertas nurodė, kad jo vertinimu, grunto projektinės sutankinimo laipsnio ir laikomosios gebos vertės negalėjo būti pasiektos dėl gruntų perdrėkimo, todėl buvo būtina imtis priemonių tam, kad būtų įrengta pakankamos laikomosios gebos žemės sankasa, atitinkanti normatyvinių techninių reglamentų reikalavimus. Ekspertas atsakymuose į 12 ir 13 klausimus nurodė, kad kontrolinių bandymų metu rezultatai parodė, kad esant sudėtingai hidrologinei situacijai kelio ruože, buvo neįmanoma pasiekti grunto projektinių sutankinimo laipsnio ir laikomosios gebos verčių, todėl buvo būtina imtis priemonių tam, kad būtų įrengta pakankamos laikomosios gebos žemės sankasa, atitinkanti normatyvinių techninių reglamentų reikalavimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė, nesiėmusi veiksmų inicijuoti žemės sankasos sprendinių pakeitimą ar neatlikusi sankasos pagerinimo darbų, būtų darbus atlikusi nekokybiškai, turėtų ateityje šalinti atsiradusius žymius trūkumus.

151. Ieškovė įrodė, kad jai padidėjo sutarties įvykdymo kaina (397 072,87 Eur su PVM suma; 9,58 proc. visus sutarties sumos) dėl nuo jos valios nepriklausančių po sutarties sudarymo paaiškėjusių aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo protingai numatyti ir kontroliuoti ir ieškovė nebuvo prisiėmusi šių aplinkybių atsiradimo rizikos. Minėtos už papildomai atliktus darbus išlaidos yra išdėstytos ieškovės procesiniuose dokumentuose ir kartu su jais pateiktuose atliktų darbų aktuose. Nors atsakovė įrodinėja, kad ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, dalis darbų buvo dubliuojami, tačiau atsakovė rėmėsi tik savo vertinimu, nepateikė specialistų išvadų, kurios galėtų paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar byloje paskirto teismo eksperto išvadas. Be to, kaip jau minėta, šiuo atveju ieškovės remontuota kelio ruožą priėmė statybos dalyvių atstovų komisija, nukrypimų nuo statybos normatyvinių dokumentų ar darbų trūkumų nustatyta nebuvo. Atsiradus papildomų darbų poreikiui ieškovė apie tai informavo atsakovę, teikė pretenzijas dėl apmokėjimo už atliktus papildomus darbus, įgyvendino CK 6.684 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

152. Apibendrindama nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek pagal sutarties, tiek pagal įstatymo nuostatas ieškovė turėjo teisę ir pareigą tęsti statybos darbus, imdamasi statybos darbų rezultato kokybiškumą užtikrinančių priemonių. Ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad papildomi sankasos ir grunto pagerinimo darbai turėjo būti atliekami, kadangi tiek techninė prižiūrėtoja, tiek projektuotoja nustatė ir laikėsi pozicijos, kad būtina stiprinti sankasą, gruntą, teikė naujus sprendinius, tikslino žiniaraščius, informavo apie tai užsakovę ir prašė jos pritarimo. Užsakovės delsimas pateikti savo poziciją dėl sutarties pakeitimo ir apmokėjimo už darbus, bei nurodymas, kad darbai turi būti atliekami toliau, stiprinant sankasą, sankasos ir grunto pagerinimo darbams neprieštaraujant, nurodant papildomų darbų atskirai nefiksuoti, nekeisti techninio projekto (2018 m. birželio 11 d. sutikimo metu) sukūrė ieškovei lūkestį, kad ieškovė gali ir turi atlikti sankasos stiprinimo ir grunto pagerinimo darbus, o vėliau (2018 m. liepos 4 d.) užsakovei nurodžius, kad ieškovei papildomai apmokama už sankasos stiprinimo ir grunto pagerinimo darbus, užsakovė pažeidė rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 6.691 straipsnio 1 dalis).

153. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad papildomais darbais užtikrintos tinkamos statomo kelio elemento (žemės sankasos) savybės, papildomų darbai buvo būtini bei funkciškai ir neatskiriamai susiję su kitais darbais, reikalingais pirkimo sutarties tikslui pasiekti, jei ieškovė nebūtų jų atlikusi, viešojo pirkimo sutartis apskritai nebūtų įvykdyta arba jos įvykdymas būtų nusikėlęs neribotam laikotarpiui. Ieškovei įrodžius aplinkybes, sudarančias pagrindą reikalauti apmokėjimo už papildomus darbus, ieškovės reikalavimas dėl 397 072,87 Eur su PVM sumos už papildomus darbus priteisimo pirmosios instancijos teismo patenkintinas turint tam tiek faktinį, tiek teisinį (CK 6.684 straipsnio 4–5 dalys) pagrindą.

Dėl sutarties termino pratęsimo

154. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovei pratęstas sutarties vykdymo terminas.

155. 2017 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo sutartimi ieškovė statybos darbus įsipareigojo užbaigti per 8 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo; terminas darbams atlikti baigėsi 2018 m. rugpjūčio 7 d.; ieškovę darbus atliko praleidusi šį terminą – atliktų statybos darbų perdavimo statytojai (užsakovei) aktas pasirašytas 2018 m. lapkričio 29 d.; 2018 m. liepos 7 d. tarpinėje pretenzijoje Nr. SDV-358 bei 2018 m. rugsėjo 6 d. tarpinėje pretenzijoje Nr. SDKL-117 ieškovė nurodė, kad statybos darbų terminą dėl atsiradusių papildomų darbų reikalinga pratęsti 4 mėnesiams (t. y. iki 2018 m. gruodžio 8 d.). Nurodyto 4 mėnesių papildomo termino ribose (2018 m. lapkričio 29 d.) ieškovė baigė visus, įskaitant papildomus, darbus.

156. Konkrečių sąlygų 20.1 papunktyje numatyta, kad, jei rangovė mano, kad pagal kurį nors šių sąlygų straipsnį jai turi būti suteikta teisė pratęsti darbų baigimo atlikti terminą arba gauti papildomą apmokėjimą, rangovė privalo apie tai pranešti FIDIC inžinierei, aprašydama įvykį arba aplinkybes, dėl kurių kyla pretenzijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė tiek FIDIC inžinierei, tiek atsakovei nuolat teikė pretenzijas, o tai reiškia, kad ieškovė laikėsi konkrečių sąlygų 20.1 papunktyje nustatytos tvarkos. FIDIC bendrųjų sąlygų 8.4 punkto (a) dalyje rangovei numatyta teisė į baigimo laiko pratęsimą dėl pakeitimų arba kitokių esminių sutartyje numatyto darbo apimčių pokyčio.

157. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl papildomų nenumatytų darbų poreikio ieškovė įgijo teisę į statybos darbų pabaigos termino pratęsimą, dėl to ieškovės reikalavimas pirkimo sutartyje nustatytą darbų vykdymo terminas pratęsti iki 2018 m. lapkričio 29 d. patenkintas pagrįstai.

Dėl delspinigių priteisimo

158. Ieškovės ir trečiųjų asmenų vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius negalėjo būti patenkintas, kadangi ieškovė nepareiškė prašymo dėl delspinigių įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

159. Ieškovė ieškiniu prašė atsakovo atsakovės išskaičiuotus 16 442,88 Eur dydžio delspinigius priteisti ieškovei. Nurodė, kad delspinigiai, kurie buvo išskaičiuoti iš ieškovės pateiktos sąskaitos 7732/2018 / Nr. 68000275, pritaikyti neteisėtai, kadangi už statybos darbų atlikimo terminas buvo praleistas ne dėl ieškovės kaltės, tačiau dėl to, jog vykdant sutartį reikėjo atlikti iš anksto nenumatytus papildomus darbus.

160. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės ir trečiųjų asmenų pozicija, kad atsakovės išskaityti delspinigiai negali būti priteisti ieškovei, kadangi ji ieškinyje nepareiškė reikalavimo dėl delspinigių įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad, jos manymu, 16 442,88 Eur delspinigiai buvo pritaikyti neteisėtai, taigi ieškovė ginčijo atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien tai, jog ieškinio rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, nesudaro pagrindo ieškovės veiksmų procese vertinti kaip sutikimo su įskaitymu.

161. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai ieškovas, nesutikdamas su įskaitymu, kreipiasi į teismą, prašydamas įskaitymo sumą priteisti iš atsakovo, akivaizdu, kad ieškovas ginčija šį įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2012).

162. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios situacijos nėra pagrindo laikyti ieškinio ribų peržengimų, kadangi ieškovė aiškiai išreiškė nesutikimą su įskaitymu, o reikalavimas priteisti išskaičiuotus delspinigius savo esme yra ir įskaitymo ginčijamas ir prašymas įskaitytą delspinigių sumą priteisti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šiuos ieškovės reikalavimus.

Dėl papildomo teismo sprendimo

163. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. papildomu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 413 515,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

164. Nors atsakovė apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą, tačiau nesant pagrindų pakeisti ar panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą, ir atsakovei nenurodžius alternatyvių papildomo sprendimo neteisėtumo argumentų, teisėjų kolegija plačiau šiuo aspektu nepasisako ir laiko papildomą sprendimą teisėtu ir pagrįstu.

Dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentų

165. Trečiųjų asmenų UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Kelvista“ pareiškime dėl prisidėjimo prie atsakovės apeliacinio skundo nurodyti argumentai iš esmės aptarti pasisakant dėl atsakovė apeliacinio skundo ir ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

166. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90, Van de Hurk v. Netherlands), svarbu, kad iš sprendimo turinio būtų aiškiai matyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008).

167. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, savo išvadas pakankamai motyvavo, todėl patenkindamas ieškinį priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ir papildomą sprendimą. Teismo sprendimo ir papildomo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovės apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl atsakovės skundžiamas sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeisti, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

168. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovė įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

169. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis) neviršija Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovės. Ieškovei nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos po bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą ir 2020 m. lapkričio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Eurovia Lietuva“, juridinio asmens kodas 121949798, iš atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.