- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-08
- Bylos Nr.
- e2A-759-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00264-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- E. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui E. M., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus M. M., (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja; priteisti iš atsakovo sūnaus naudai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ją; priteisti iš atsakovo sūnui 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 22 d.; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1) atsakovas turi teisę kasdien su vaiku bendrauti telefonu, skaipu, kitais telekomunikacijų įrenginiais; 2) ieškovė įsipareigoja kartą per metus savo lėšomis parvežti sūnų į Lietuvą vaiko atostogų metu ir pusę laiko vaiką perduoti tėvui ir tėvas turi teisę bendrauti su vaiku; 3) atsakovas turi teisę su vaiku praleisti vieną vaiko vasaros atostogų mėnesį Airijoje, Lietuvoje ar kitoje užsienio šalyje, taip pat su vaiku turi teisę praleisti ir kitas vaiko atostogas. Bet kuriuo atveju apie tai atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderina vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar kelionės į kitas užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir ieškovės rašytinis sutikimas, o vaiko kelionės ir buvimo toje šalyje išlaidas visiškai padengia atsakovas. Nustatyti, jog šalys bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamos į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes; taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindas:
2. Nurodo, kad ieškovė su atsakovu nuo 2020 m. vasario nebegyvena kartu. Nuo to laiko sūnus gyvena su ja. Lietuvoje ji neturėjo pajamų, su vaiku laikinai gyveno pas gimines. Materialiai ji turėjo pasirūpinti savimi ir vaiku, nes išlaikymo atsakovas neteikė. Pagalbą teikė jos tėvo brolio šeima bei sesuo, ji ir pakvietė su vaiku pasisvečiuoti Airijoje. 2021 m. balandžio pradžioje ji laikinai išvyko į Airiją pas seserį, tačiau neketino likti gyventi. Būnant Airijoje atsirado galimybė dirbti, pamatė, kad ir vaikui labai patinka, todėl nutarė likti dirbti ir gyventi Airijoje ir taip išlaikyti vaiką bei save. Iš pradžių gyveno sesers name, o vėliau išsinuomojo butą. Šiuo metu dirba, gauna apie 2 000 Eur atlyginimą. Su vaiku yra stiprus emocinis ryšys, su sūnumi ji daug bendrauja, žaidžia, moko pradinių gyvenimo taisyklių. Airijoje vaikas lanko mokyklėlę. Sūnui patinka Airijoje, jam gera gyventi kartu su ja, nes jaučiasi mylimas, aprūpintas, ramus, stabilus, užtikrintas. Atsakovui netrukdo bendrauti su vaiku visomis ryšio, vaizdo priemonėmis. Šiuo metu sūnaus nuolatinis gyvenimas užsienyje geriausiai atitinka vaiko interesus ir tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo teisių, nes atsakovui siūlomos įvairios bendravimo su vaiku sąlygos. Nurodo, kad prašomas išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui sudaryti sąlygas saugiai gyventi, sūnui augant poreikiai didėja, reikalingos išlaidos higienos priemonėms, vitaminams, vaistams. Norint patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, per mėnesį būtina skirti apie 700 Eur. Įvertindama visas aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, prašo priteisti po 250 Eur per mėnesį, taip pat prašo priteisti 3 196,43 Eur įsiskolinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negyvena su vaiku, prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Pažymi, kad vaiko kelionės ir buvimo toje šalyje išlaidas visiškai turi padengti atsakovas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo ieškovės ieškinio dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo visiškai arba iš dalies atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė klaidingai nurodo, jog šalys kartu negyvena nuo 2020 m. vasario mėn., nuo tada jis neišlaiko šalių vaiko. Teigia, kad šalys bendravo iki 2020 m. rudens, tai patvirtina teikiamas šalių elektroninis susirašinėjimas, iš jo matyti, jog šalys tarėsi dėl vaiko priežiūros, maisto gaminimo. Nurodo, kad nesutinka su reikalavimu, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kadangi atsakovas turi nuolatines pajamas, saugią ir tinkamą vaikui gyvenamąją aplinką, gali išlaikyti vaiką ir vaiko interesus geriausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu atsakovu. Pažymi, kad nesutinka ir su ieškovės siūlomu bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo projektu, mano, kad šiuo atveju reikėtų taikyti 50:50 laiko modelį, tėvams su vaiku bendraujant lygiomis dalimis. Atsakovas atsiliepimu taip pat nesutinka su ieškovės prašomu nustatyti išlaikymo dydžiu, kadangi atsakovo turtinė padėtis nėra gera, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, gauna apie 550–650 Eur pajamas, turi tris automobilius, o ir be to, vaikui yra mokama 60,06 Eur išmoka. Mano, kad šiuo atveju teismas turėtų nustatyti ne didesnį kaip 100 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis. Pažymi, jog byloje teikiami įrodymai patvirtina, kad atsakovas ir po 2020 m. vasario mėn. bendravo su ieškove, teikė išlaikymą, siuntė pinigų, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestinas.
4. Išvadą teikiančios institucijos atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad tarnyba sutinka su visais ieškovės reikalavimais. Taip pat nurodė, kad susipažino su atsakovo gyvenimo sąlygomis ir gali patvirtinti, jog atsakovas taip pat gyvena geromis sąlygomis vietoje, kur tikrai galėtų gyventi vaikas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. balandžio d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė sūnaus M. M. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo sūnaus naudai išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. vasario 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę, priteisė iš atsakovo sūnaus naudai 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatė tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: 1. Atsakovas turi teisę kasdien su vaiku bendrauti telefonu, skaipu, kitais telekomunikacijų įrenginiais; 2. Ieškovė įsipareigoja kartą per metus savo lėšomis parvežti sūnų į Lietuvą vaiko atostogų metu ir pusę laiko vaiką perduoti tėvui ir tėvas turi teisę bendrauti su vaiku; 3. Atsakovas turi teisę su vaiku praleisti vieną vaiko vasaros atostogų mėnesį Lietuvoje, Airijoje ar kitoje užsienio šalyje, taip pat su vaiku turi teisę praleisti ir kitas vaiko atostogas. Bet kuriuo atveju apie tai atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 14 dienų, su ieškove suderina vaiko buvimo pas atsakovą Lietuvoje ar kelionės į kitas užsienio valstybes vietą, datą, trukmę bei kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju turi būti gautas ir ieškovės rašytinis sutikimas, o vaiko kelionės ir buvimo toje šalyje išlaidas visiškai padengia atsakovas; 4. Šalys bendru susitarimu gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamos į aplinkybes, vaiko norus ir poreikius, savo galimybes. Priėmė ieškovės atsisakymą nuo prašymo leisti jai kartu su nepilnamečiu sūnumi išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę – Airiją ir šią bylos dalį nutraukė, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovo valstybės naudai 260,89 Eur žyminio mokesčio bei 168,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagrindiniai sprendimo motyvai:
5.1. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas nurodė, kad šalių sūnus nuo 2021 m. balandžio mėn. gyvena su ieškove Airijoje, atsakovas nuo 2020 m. vasario gyvena atskirai. Atsakovas su vaiku nuolat bendrauja nuotoliniu ryšiu, ieškovė tam kliūčių nedaro. Atsakovas nors ir išreikšdamas norą, kad vaikas gyventų su juo, neginčija ieškovės reikalavimų, jokių prieštaravimų nepareiškė, savarankiškų prašymų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.
5.2. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodė, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikė nuo 2020 m. vasario mėn. Teismas įvertinęs vaiko amžių, jo poreikius, šalių turtinę padėtį konstatavo, kad ieškovės prašomas nustatyti 250 Eur kas mėnesį išlaikymas yra proporcingas, atitinka šalių turtinę padėtį ir užtikrina vaiko fizinius bei socialinius poreikius. Teismas pažymėjo, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikia nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra iki 2021 m. vasario 22 d. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už šį laikotarpį, skaičiuojant po 250 Eur kas mėnesį, jis sudaro 3 196,43 Eur.
5.3. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovės pateiktas bendravimo tvarkos projektas neprieštarauja teisės aktams, nepažeidžia nepilnamečio sūnaus ir atsakovo interesų. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas jokių pasiūlymų dėl bendravimo tvarkos nepateikė, išskyrus 2 punkto redakciją, kurią ieškovė patikslino, nutarė patvirtinti ieškovės pasiūlyto bendravimo su vaiku tvarkos projektą.
5.4. Dėl reikalavimo atsisakymo teismas nurodė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo leisti jai kartu su nepilnamečiu sūnumi išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę – Airiją. Atsakovas ieškovės reikalavimo atsisakymui neprieštarauja, konkrečios savo nuomonės neišreiškė, todėl teismas nutarė priimti ieškovės atsisakymą nuo šios ieškinio dalies ir šią bylos dalį nutraukti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo sūnaus naudai priteistas 3 196,43 Eur įsiskolinimas, panaikinti sprendimo dalį dėl nustatytos atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šias bylos dalis grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad teismas, priteisdamas įsiskolinimą, bylą išnagrinėjo nenustatęs teisiškai reikšmingų faktų, nesudarė galimybių atsakovui kviesti liudytojus, kurie patvirtintų bendro ūkio vedimo faktą. Nurodo, kad ieškovė neteisingai teigia, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2020 m. vasario mėn., kadangi šalys iki 2020 m. rudens mėn. bendravo, tai patvirtina ir byloje tiekiami rašytiniai įrodymai. Teigia, jog sūnus gyvendavo ir kartu su apeliantu, apeliantas jį išlaikydavo, pirkdavo bilietus, mokėjo už lopšelį-darželį. Pažymi, jog teismas, priteisdamas išlaikymą, neįvertino, jog vaikui mokama 70 Eur išmoka.
6.2. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pažeidė nepilnamečio vaiko ir apelianto interesus, nustatė minimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Pažymi, jog teismo posėdyje nurodė, kad su bendravimo tvarka nesutinka, tačiau teismas į apelianto argumentus neatsižvelgė, tinkamai neišaiškino procesinių teisių. Pažymi, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimo dėl leidimo leisti vaikui išvykti gyventi į užsienio valstybę, apelianto vertinimu, vaikas yra išvežtas neteisėtai. Mano, kad atsakingos institucijos po apelianto kreipimosi įpareigos ieškovę parvežti sūnų į Lietuvą, todėl bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į tai, jog sūnus gyvens Lietuvoje.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apelianto pateiktą apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodo, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, faktiškai išlaikymas nėra teikiamas nuo 2020 m. vasario mėn. Teigia, kad visas ieškovės ir vaiko išvykimo į Airiją išlaidas apmokėjo ieškovės sesuo. Nurodo, kad apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus dėl šalių vaiko išlaikymo. Pažymi, jog vien ta aplinkybė, jog apeliantas tam tikrais laikotarpiais vaiką pasiimdavo, savaime nereiškia, jog apeliantas jam suteikė reikalingą išlaikymą, nors vaiko būstu visą laiką rūpinosi tik ieškovė. Nurodo, kad bylos nagrinėjimas trunka labai ilgai, byloje buvo paskirti 8 teismo posėdžiai, iš jų 4 buvo atidėti apelianto prašymu, todėl, ieškovės vertinimu, apeliantas viso proceso metu galėjo teikti įrodymus, kviesti liudytojus, tačiau šia teise tinkamai nesinaudojo.
7.2. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje sutiko su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka, o ir be to, nustatyta bendravimo tvarka yra aiški, nepažeidžia nepilnamečio vaiko ir (ar) apelianto interesų. Teigia, kad apelianto procesinė padėtis dėl bendravimo tvarkos yra nenuosekli ir prieštaringa, mano, kad apeliantas apeliaciniu skundu neįrodė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
10. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu pirmiausia nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurią teismas priteisė 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodo, kad teismas tinkamai neišaiškino apeliantui procesinių teisių, nesudarė galimybių atsakovui kviesti liudytojus, kurie patvirtintų bendro ūkio vedimo faktą. Nurodo, kad ieškovė neteisingai teigia, jog šalys bendro ūkio neveda nuo 2020 m. vasario mėn., kadangi šalys iki 2020 m. rudens mėn. bendravo, tai patvirtina ir byloje tiekiami rašytiniai įrodymai. Teigia, jog sūnus gyvendavo ir kartu su apeliantu, apeliantas jį išlaikydavo, pirkdavo bilietus, mokėjo už lopšelį-darželį. Pažymi, jog teismas, priteisdamas išlaikymą, neįvertino, jog vaikui mokama 70 Eur išmoka.
11. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 10 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas ieškovės reikalavimo priteisti 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą pagrįstumo klausimą.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.200 straipsnyje įtvirtintas išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo momentas – išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, o už ankstesnį laikotarpį priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nurodė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. neteikė išlaikymo, todėl teismo prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 22 d., tai yra iki ieškinio teismui padavimo: 12 mėn. x 250 Eur = 3000 Eur + 22 k. d. x 250 Eur = 196,43 Eur, iš viso 3 196,43 Eur. Pažymėtina, jog apeliaciniu skundu ginčijama teismo sprendimo dalis, kuria priteistas 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimas, tačiau neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui periodinėmis išlaidomis po 250 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumo klausimą, remdamasis CK 3.200 straipsniu, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, nusprendė, kad apeliantas išlaikymo neteikė nuo 2020 m. vasario 1 d., todėl, atsižvelgęs į šį išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momentą, nutarė priteisti 3 196,43 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį iki ieškinio pateikimo momento.
14. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nurodo pagrindinius du motyvus: pirma, šalys faktiškai vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rudens, ieškovė nurodo klaidingas aplinkybes, jog apeliantas neteikė išlaikymo nuo 2020 m. vasario mėn., dėl to šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, antra, – procesiniais pažeidimas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės teikti įrodymus, kviesti liudytojus, kurie patvirtintų jo argumentus, jog šalys vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rudens. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
15. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. M.. Šalys neginčija faktinės aplinkybės, jog sūnus gyvena su ieškove. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytu išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momentu iš esmės nurodo, kad šalys vedė bendrą ūkį iki 2020 m. rudens ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – susirašinėjimo medžiaga, tačiau su šiais argumentais negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktą (Nr. DOK-5095) šalių susirašinėjimo medžiagą (45 fotofiksacijos), nustatė, jog šalys bendravo dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, darželio lankymo, kaip matyti, tarp šalių buvo ir epizodinis susirašinėjimas dėl tarpusavio bendravimo, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju pateikta susirašinėjimo medžiaga nepatvirtina bendro ūkio vedimo fakto apelianto nurodytu laikotarpiu (iki 2020 m. rudens), priešingai, kaip matyti, šalys didžiąja dalimi susirašinėjimo medžiagos bendravo dėl nepilnamečio vaiko priežiūros, bendravimo su vaiku tvarkos, tai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog abejonės turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko naudai, jog šalys kartu bendro ūkio apelianto nurodytu laikotarpiu nevedė, gyveno atskirai, o tarpusavio ryšį iš esmės palaikė dėl nepilnamečio vaiko poreikių (CPK 185 straipsnis). Įrodymų, pagrindžiančių bendro ūkio vedimo faktą apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti, apeliantas taip pat pateikė rašytinius įrodymus, jog pirko kelionės bilietus, sumokėjo už nepilnamečio vaiko darželį, tačiau apeliantas neteikė įrodymų, jog jis teikė pastovų ir sistemingą išlaikymą vaikui piniginėmis lėšomis ir (ar) pirkdamas daiktus, būtinus jo kasdieniams poreikiams tenkinti, nuo 2020 m. vasario mėn., tai yra maistą, rūbus, vaistus ir (ar) pan., todėl šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto teikiami rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys bendrą ūkį vedė jo nurodomu laikotarpiu - iki 2020 m. rudens.
16. Antra, nesutiktina ir su apelianto argumentu, jog teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog šiuo atveju nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti buvo mokama ir išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje išaiškino, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį – 250 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis, kurio pagrindu retrospektyviai nustatytas ir išlaikymo įsiskolinimo dydis, atsižvelgė į ieškovės nurodytus argumentus dėl nepilnamečio vaiko poreikių, kurie yra didesni nei pusė apeliantui tenkančios ir priteistos sumos (603 Eur), todėl nesutiktina su apeliantu, jog teismas tinkamai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimą, be kita ko, pažymint, jog apeliaciniu skundu neginčijama teismo sprendimo dalis, kuria priteistas periodinis išlaikymas išmokomis nepilnamečiam vaikui M. M..
17. Trečia, nesutiktina su apelianto argumentais, jog šiuo atveju jam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti advokato pagalba, teikti įrodymus, kviesti liudytojus. Pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio metu (pirmosios instancijos teismo 2021 m. balandžio 12 d. teismo posėdžio garso įrašo 3.40–4.10 min.) apeliantui išaiškintos procesinės teisės. Apeliantas procesinėmis teisėmis aktyviai naudojosi, teikė rašytinius įrodymus (Nr. DOK-5095), teikė paaiškinimus ir teismo posėdžiuose, be to, kaip matyti, byloje vyko 7 teismo posėdžiai žodinio proceso tvarka, tačiau apeliantas neteikė prašymo apklausti liudytojus. Nors apeliantas nurodo, kad apeliantui nebuvo išaiškinta galimybė naudotis advokato pagalba byloje, tačiau toks argumentas vertintinas kritiškai, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas atsiliepime į ieškovės ieškinį aiškiai nurodė, kad bylą ves ne per advokatą, tačiau, atsiradus reikalingumui, pasilieka teisę naudotis advokato pagalba, todėl laikytina, kad šioje situacijoje apeliantui procesinės teisės buvo suprantamos ir išaiškintos, apeliantas galėjo teikti rašytinius įrodymus, kviesti liudytojus, pasinaudoti advokato pagalba byloje.
18. Kita vertus, kritiškai vertintini ir argumentai, jog šiuo atveju byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl būtinybės apklausti liudytojus ir (ar) teikti papildomus įrodymus, jo vertinimu, paneigiančius pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo momento. Pažymėtina, jog apeliantas nurodo, kad šiuo atveju bendro ūkio vedimo faktą patvirtintų liudytojai, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo, kokie konkretūs asmenys patvirtintų ar paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, o ir be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, apeliantas, atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti liudytojų, kurie galbūt patvirtintų apelianto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl šie nurodyti argumentai laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
19. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nurodo, kad teismas nustatydamas bendravimo su vaiku tvarką pažeidė nepilnamečio vaiko ir apelianto interesus, nustatė minimalų vaiko ir tėvo bendravimą. Pažymi, jog teismo posėdyje nurodė, kad su bendravimo tvarka nesutinka, tačiau teismas į apelianto argumentus neatsižvelgė.
20. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002).
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą ir tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, ją nustatė iš esmės remdamasis ieškovės ieškinyje pateiktu bendravimo tvarkos projektu, tačiau šiuo atveju visiškai nebuvo vertinami apelianto atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, jog pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarkos projektą užtikrinamas tik minimalus vaiko ir tėvo bendravimas, neįvertintas apelianto siūlymas nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką, jog tėvams tektų galimybė lygiomis dalimis ir maksimaliai rūpintis šalių nepilnamečiu vaiku. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs ir tai, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai nesudaro jokio pagrindo išvadai, jog šiuo atveju yra poreikis nustatyti tik minimalią šalių nepilnamečio vaiko ir apelianto bendravimo tvarką, daro išvadą, kad šiuo atveju teismo sprendimu nustatyta tokia bendravimo tvarka, pagal kurią užtikrinamas vaiko ir tėvo ryšio palaikymas komunikacijų priemonėmis, taip pat pagal kurią vaiko ir tėvo susitikimai iš esmės galimi tik keletą kartų per metus, nėra teisinga, taip pat pažeidžia ne tik apelianto, tačiau ir nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), be to, tai, kad bet kokias kelionės išlaidas į Airijos Respubliką vykdamas susitikti su vaiku apeliantas apmoka savomis išlaidomis, taip pat nustatyta, neatsižvelgiant į aktualią kasacinio teismo praktiką, jog tais atvejais, kai vaikas gyvena užsienyje dėl vienos iš šalies veiksmų (poreikių), tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos lygiomis dalimis ar kitokia proporcija, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Šiuo atveju nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, jog šiuo atveju nebuvo vertinami apelianto argumentai dėl ieškovės siūlomo bendravimo su vaiku tvarkos projekto trūkumų, nutartina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, bylos aplinkybes įvertino formaliai, neatskleidė bylos esmės, dėl to priimto teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta apelianto ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka, pažeidžia tėvo (apelianto) ir šalių nepilnamečio vaiko interesus, todėl nutariama šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Esant šioms aplinkybėms (nutarties 10–22 punktai), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas spręsdamas bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, ir ši bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi bylos dalis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta apelianto E. M. bendravimo su sūnumi M. M. tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.