Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2023-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. T-19-537/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-05Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-22Lietuvos apeliacinis teismas
  3. T-19-537/2023Nutartis · 2023-01-11Marijampolės apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-08Kauno apygardos teismas
  5. T-511-416/2023Nutartis · 2023-07-19Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-11
Bylos Nr.
T-19-537/2023
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00275-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Krušinys
Nuteistasis
K. P.
Kategorijos
  • 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas Nr. T-19-537/2023
Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00275-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1.; 2.5.14. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 11 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 81/04-1405 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis įvykdė Komisijos rekomenduotas socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones. Gautas dokumentas iš bendruomeninių savarankiškumo namų, kad sutinka priimti gyventi nuteistąjį, paleistą lygtinai iš pataisos įstaigos bei suteikti jam maitinimo ir reabilitacijos paslaugas, pateikė pažymą dėl įsidarbinimo. Nuteistasis stengiasi elgtis nepriekaištingai, nepažeidinėja režimo reikalavimų, turi aibę skatinimų už įvairią veiklą, supranta poreikį laikytis visuomenėje priimtų normų, taisyklių, vykdo statiniams ir kintamiems jo kriminogeniniams veiksniams mažinti numatytas priemones, motyvuotas pergalvoti savo nusikaltimus, apsvarstyti įvykdytų nusikaltimų priežastis, rodo motyvaciją daugiau nenusikalsti, mokėsi ir įgijo daug profesijų.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad Komisija nevertino K. P. teistumų, elgesio iki bausmės atlikimo. Asmuo anksčiau teistas 6 kartus už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams, taip pat ir smurtinius nusikaltimus (išžaginimą, fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymų). Nusikaltimai sunkėja. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinį nusikaltimą – nužudymą, kuris sukėlė ypatingą žalų visuomenei ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį. Savo kaltės nepripažino. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka ketvirtą kartą, taip pat yra atlikęs arešto bausmę. Nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus, už kuriuos vėliau buvo nuteistas. Šios aplinkybės ypač neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nuteistasis atvirojoje kolonijoje bausmę atliko trumpą laika, nes dėl savo elgesio (išryškėjo psichologinės, emocinės problemos) buvo grąžintas bausmę atlikti atgal į pataisos namus. Nuteistasis nurodė, kad jam atvirojoje kolonijoje buvo siūlytas nekvalifikuotas darbas, kuri jis atsisakė dirbti, nes pasak nuteistojo, netenkino atlygis. Nuteistasis teigė, kad dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose jam padėjo suprasti piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes, bet nurodė, kad jei bus paleistas iš pataisos įstaigos, vėl pradėtų vartoti alkoholį ir yra didelė tikimybė, kad vėl tektų grįžti į pataisos namus. Ignoruoja kai kurias turimas problemas, atsisakydamas jas spręsti, po savęs žalojimo atvejo atsisakė psichologo konsultacijos ir suicidinio vertinimo. Vėliau, kai buvo nuvestas pas psichiatrę, dėl to reiškė nepasitenkinimą. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, ignoruodamas jas platesne prasme, labiau linkęs įvertinti pasekmes sau, nei kitiems. Nuteistojo pakartotinė nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nustatyta didėjimo dinamika. Prokuroras teigia, kad nuteistais nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Gana didelis dinaminių kriminogeninių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nepaisant visų nuteistojo dedamų pastangų keičiant savo elgesį teigiama linkme, pataisos procesas vis dar nėra baigtas.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. P. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014-04-26, pabaiga – 2024-01-26. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 1 mėnuo 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, taip koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – nužudymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, vieną kartą yra atlikęs arešto bausmę. Nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus asmuo padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas. Nuteistajam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą pritaikyta amnestija. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, t. y., smurtiniai nusikaltimai, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius. Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuteistasis atvirojoje kolonijoje bausmę atliko trumpą laiką, nes dėl savo elgesio buvo grąžintas bausmę atlikti atgal į pataisos namus. Nuteistasis nurodė, kad jam atvirojoje kolonijoje buvo siūlytas nekvalifikuotas darbas, kurį jis atsisakė dirbti, nes pasak nuteistojo, netenkino atlygis. Asmuo šiuo metu nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Nuteistasis nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų antstoliams. Remiantis asmens byloje esančia pažyma, nuteistasis turi 5 771,98 Eur įsiskolinimų, likutis – 5 724,53 Eur, atlyginta 47,45 Eur suma.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis nepalaiko ryšių su artimaisiais. Artimi santykiai buvo tiesiogiai susiję su nusikalstamumu, paskutinis nusikaltimas prieš sugyventinę turėjo negrįžtamas pasekmes, nes dėl nuteistojo smurtinio elgesio sukeltų padarinių sugyventinė mirė. Pats nuteistasis apie įvykdytą nusikaltimą atsiliepia gana nejautriai. Asmens kriminalinės problemos susiję su alkoholiu vartojimu, nes nusikaltimus vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nurodė, kad alkoholį vartodavo su draugais, vienas nevartodavo. Nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, nes paskutiniai du nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai, įvykdyti nuteistajam esant apsvaigus nuo alkoholio. Asmuo teigė, kad dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose jam padėjo suprasti piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes, be to nurodė, kad jei bus paleistas iš pataisos įstaigos, vėl pradėtų vartoti alkoholį ir yra didelė tikimybė, kad vėl tektų grįžti į pataisos namus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis ignoruoja kai kurias turimas problemas, atsisakydamas jas spręsti. Po savęs žalojimo atvejo atsisakė psichologo konsultacijos ir suicidinio vertinimo. Vėliau, kai buvo nuvestas pas psichiatrę, dėl to reiškė nepasitenkinimą. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, ignoruodamas jas platesne prasme, labiau linkęs įvertinti pasekmes sau, nei kitiems. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, jog 2021-03-22 atliktas pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika. 2022-03-18 atliktas pakartotinis vertinimas, rizika išliko vidutinė, pokyčių nenustatyta. 2022-06-09 atliktas vertinimas parodė taip pat vidutinę riziką, nustatyta mažėjimo dinamika. 2022-12-05 atliktas vertinimas parodė vidutinę riziką, su jos didėjimo dinamika. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos ją mažinant.

Svarbu paminėti, kad išlieka net dešimt nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių et devyni yra dinaminiai. Kaip statinis kriminogeninis veiksnys nustatoma: kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja, kaip dinaminiai – gyvenimo sąlygos nuostata į darbą ir darbo patirtis laisvėje, lėšų tvarkymas ir pajamos, ryšiai, gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas alkoholiu, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2022 m. gruodžio 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-1405 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Raimundas Krušinys