Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 81/04-1405 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. P. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 26 d., bausmės pabaiga – 2024 m. sausio 26 d.

3. Komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 81/04-1405 nutarta taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.).

4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistojo K. P. elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir akivaizdžių jos pokyčių nenustatyta, išlieka dešimt nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių kriminogeninių veiksnių, iš kurių net devyni yra dinaminiai. Bausmę jis atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, anksčiau teistas šešis kartus. Atsižvelgta ir į tai, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, tačiau nuteistasis atvirojoje kolonijoje bausmę atliko trumpą laiką, nes dėl savo elgesio buvo grąžintas bausmę atlikti atgal į pataisos namus. Asmuo šiuo metu nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos, turi didelių įsiskolinimų.

5. Nuteistasis K. P. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis skunde pažymi, kad nuo pat bausmės atlikimo pradžios 2012 metais, o ne kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje 2014 m. balandžio 26 d., jis elgėsi itin pavyzdingai, nors taip elgtis neprivalėjo. Ši aplinkybė ir tai, kad jis 13 kartų skatintas įrodo, jog jis pakeitė savo elgesį, jo pavojingumas, kuris akcentuotas prokuroro atsiliepime ir teismo nutartyje, išnyko. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą grindžiamas neteisėtais motyvais- spėjimu kaip nuteistasis gali pasielgti ateityje ir tuo, kad nuteistasis praeityje pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus. Kadangi nuteistajam už jo įvykdytą nusikaltimą buvo paskirta pakankamai griežta bausmė, teisingumas jau yra įvykdytas, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą atsižvelgiant į tai, už kokio nusikaltimo padarymą asmuo atlieka bausmę, nuteistasis yra nuteisiamas pakartotinai.

5.2. Skunde nurodoma, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, turės pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Jo pastovų užimtumą, judėjimą ir laisvalaikį gyvenamojoje ir darbo vietoje kontroliuos bendruomeniniai savarankiškumo namai „(duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys paneigia teismo išvadas, kad ateityje nuteistasis K. P. gali nusikalsti ar galimai gyvens nedorą gyvenimą. Be to, nei vienas teisės aktas nereikalauja, kad nuteistojo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą šis būtų visiškai pasitaisęs.

5.3. Nuteistasis nurodo, kad suteikus jam teisę vykti be sargybos nebuvo leista dirbti pagal specialybę suvirintoju elektra ir gauti gerą darbo užmokestį, suteikusį jam galimybę sumokėti turimus įsiskolinimus ir pragyventi. Jis buvo verčiamas dirbti darbą, kurio nemoka, ne pagal specialybę, ir kurio užmokestis yra mažesnis nei minimali mėnesinė alga. Nesutikus, buvo grąžintas į pataisos namus. Tačiau šis atvejis nebuvo įvardintas kaip nusižengimas. Todėl nuteistajam nesuprantama, kodėl prokuroro atsiliepime tai vertinama kaip nuteistojo teisinę padėtį sunkinanti aplinkybė.

5.4. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei prokuroro atsiliepime, nei teismo nutartyje nenurodyta svarbi nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, kad jis, atlikdamas bausmę, didžiąją bausmės dalį pataisos įstaigoje (Kybartų pataisos namuose) dirbo maisto tiekimo įmonėje.

6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Giedrius Šalaševičius atsiliepime į nuteistojo K. P. skundą prašo skundą atmesti.

6.1. Atsiliepime pažymima, kad priešingai nei mano nuteistasis, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, skiriama už gerą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai.

6.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas Komisijos nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, įvertino prokuroro atsiliepimo argumentus, taip pat visumą nuteistąjį charakterizuojančių duomenų ir spręsti, kad teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus visumą K. P. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, kas leidžia konstatuoti, jog byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Nuteistojo K. P. skundas atmetamas.

7. Komisijos nutarimas buvo priimtas galiojant senajai BVK redakcijai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) Apylinkės teismo nutartis priimta įsigaliojus naujajai BVK redakcijai (2022 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. XIV-1196 redakcija, kuri įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d.) Pagrindai, kuriems egzistuojant asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, ir jie iš esmės atitinka anksčiau galiojusios redakcijos BVK 157 straipsnio nuostatas. Kadangi apygardos teismas tikrina skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartis priimta, vadovaujantis BVK 82 straipsnio (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) nuostatomis, šioje nutartyje taip pat bus vadovaujamasi BVK 82 straipsnio nuostatomis, kurios, kaip minėta, iš esmės atitinka BVK 157 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatas.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą K. P., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Visgi teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad teismas neteisingai nutartyje nurodė, kad nuteistojo K. P. bausmės pradžia – 2024 m. balandžio 26 d., kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, kad bausmės pradžia yra 2022 m. balandžio 26 d. Ši skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje padaryta akivaizdi rašymo klaida ištaisytina, kadangi nekeičia nutarties esmės. Nežiūrint to, minėta klaidingai nurodyta aplinkybė nepaneigia teismo išvados, kad šiuo metu nuteistojo K. P. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

10. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje perteklinį dėmesį teikė praeities įvykiams, atmesdamas nuteistojo pažangą koreguojant savo elgesį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje esančių duomenų visumą– nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Priešingai, nei teigiama skunde, teismas įvertino ne tik K. P. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų K. P., kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, šiuo metu vis dar neatitinka

12. Įvertinus K. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Mokėsi ir įgijo siuvinių gamintojo, elektros įrenginių remontininko, suvirintojo elektra, medienos apdirbėjo – padėjėjo specialybes. 2021 m. laikotarpiu nuteistasis užsiėmė darbine veikla, dirbo pataisos namų valgykloje pagalbiniu darbuotoju. Drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negalioja, skatintas trylika kartų, administracinių nusižengimų nepadarė. 2022 m. komisijos spendimu nuteistajam buvo suteiktas be sargybos statusas, tačiau vėliau nuteistasis perkeltas atgal į pataisos namus. Teisėjų kolegija sutinka, kad šie faktai rodo K. P. elgesio pokyčius teigiama linkme, šią aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

13. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimą išlaisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes padarymą. Nuteistasis teistas 7 kartus, dabartinis nusikaltimas padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Nuteistajam būdingi smurtiniai nusikaltimai, kuriuos vykdo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pats nuteistasis apie įvykdytą paskutinį nusikaltimą atsiliepia nejautriai. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. 2022 m. gruodžio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, nuteistajam K. P. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuteistajam K. P. buvo nustatyta ir ankstesnių vertinimų metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2021 m. kovo 22 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė rizika išliko ir 2022 m. kovo 18 d. atlikto vertinimo metu, pokyčių nenustatyta. 2022 m. birželio 9 d. nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, fiksuota mažėjimo dinamika, tačiau paskutinio vertinimo metu jau nustatyta didėjimo dinamika. Jau vien šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą. Šią išvadą sustiprina nuteistajam vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas kriminogeninių veiksnių skaičius.

15. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam K. P. išskiriama net dešimt kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja; gyvenimo sąlygos; nuostata į darbą ir darbo patirtis laisvėje; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos, iš kurių tik vienas - kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja yra statinis, o visi kiti kriminogeniniai veiksniai yra kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Socialinio tyrimo išvadoje detalizuojant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius nurodyta, kad remiantis „Sodra“ duomenimis nuteistasis turi labai mažai oficialios darbinės patirties atsižvelgus į jo amžių. Nors deklaruoja teigiamą motyvaciją užsiimti darbine veikla, tačiau bausmės atlikimo metu dirbo neilgai. Jis pateikė pažymą, patvirtinančią, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės darbą, tačiau minėta pažyma negarantuoja, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis realiai įsidarbins. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nuteistasis išsako teigiamą požiūrį į darbą, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba, nurodo, kad administracija jam nesuteikia darbo. Pastebėtina, kad jam buvo suteiktas be sargybos statusas, tačiau perkėlus į atvirąją koloniją jis, kaip pats nurodo skunde, nesutiko su siūlomu darbu, kas leidžia teigti, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą vis dėlto yra dviprasmiškas, jis, net ir neturėdamas pakankamos darbo patirties, yra išrankus darbo pobūdžiui ir neišnaudoja visų galimybių įsidarbinti. Be to, ir būdamas laisvėje jis stokojo nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, jog integruotis į darbo rinką K. P. gali būti sudėtinga, o atsižvelgus į tai, kad praeityje jis yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kad lėšų tvarkymas taip pat išskiriamas kaip K. P. kriminogeninis veiksnys, tai gali turėti neigiamos įtakos jo pasiryžimui daugiau nebenusikalsti. Be to, ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai praeityje įtakojo jo nusikalstamumą. Nuteistasis nesugebėdavo pasirinkti tinkamų elgesio modelių, nepasimokydavo iš praeities klaidų, jas nuolat kartojo, o taikytos poveikio priemonės jo nusikalstamumui įtakos nedarė. Nuteistojo elgesyje vyrauja gana asocialios gyvenimo nuostatos. Nuteistojo nusikaltimams būdingas impulsyvumas, savitvardos ir agresyvaus elgesio kontrolės stoka, ypač tai pasireiškia esant neblaiviam. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra esminis nuteistojo kriminalinį elgesį įtakojantis kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nusikaltimus vykdė būdamas neblaivus, jam būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Turi administracinių nusižengimų istoriją, susijusią su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo įvairiose priemonėse, skirtose piktnaudžiavimo alkoholiu problemai spręsti, mano, kad jam pavyko ją išspręsti, bet pripažįsta, kad atkryčio atveju yra nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybė.

16. Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą leidžia spręsti ir aplinkybė, kad perkėlus nuteistąjį į atvirąją koloniją, jam pasireiškė psichologinės, emocinės problemos, su kuriomis negebėjo savarankiškai tvarkytis. Nuteistasis save žalojo, tačiau atsisakė psichologo konsultacijos. Buvo stebimas išreikštas pyktis į aplinką bei autoagresyvaus elgesio rizikos padidėjimas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ir būdamas lygtinai paleistas, susidūręs su tam tikromis problemomis ar sunkumais, nuteistasis vietoj to, kad kreiptųsi pagalbos, gali ir vėl elgtis nusikalstamai.

17. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su K. P. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

18. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis K. P. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo K. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutartį.

Ištaisyti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. sausio 11 d. nutarties aprašomojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant bausmės pradžios datą vietoje „2014 m. balandžio 26 d.“ nurodant „2012 m. balandžio 26 d.“.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.