Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis skatintas 14 kartų, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Marijampolės kalėjime gautas dokumentas iš bendruomeninių savarankiškumo namų „(duomenys neskelbtini)“, kad sutinka priimti gyventi nuteistąjį paleistą lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bei suteikti jam maitinimo ir reabilitacijos paslaugas 1-3 metų laikotarpiui. Nuteistasis nurodė, kad mokykloje baigė 8 klases, po to pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini), kurioje įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu profesiją, taip pat ir vidurinį išsilavinimą. Nurodė, kad iš mokyklos dėl netinkamo elgesio, pamokų nelankymo ar nepažangumo nebuvo išmestas ar pašalintas. Problemų susijusių su skaitymu, rašymu, skaičiavimu neturi. Nuteistasis nurodė, kad bausmės atlikimo metu kalėjime įgijo siuvinių gamintojo, elektros įrenginių remontininko, suvirintojo elektra, medienos apdirbėjo-padėjėjo profesines kvalifikacijas. Nuteistasis bausmės atlikimo metu, 2021 m. laikotarpyje, užsiėmė darbine veikla, dirbo nuteistųjų valgykloje pagalbiniu darbuotoju, bet buvo perkeltas bausmę atlikti į Marijampolės kalėjimą, kuriame darbine veikla neužsiima, nors kaip nurodė nuteistasis jis ne kartą kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo jam. Nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas dėl nuteistojo įdarbinimo įmonėje (suvirintojų elektra). Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminė nuobauda negaliojanti, daug kartų skatintas, įgijo profesines kvalifikacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones (dalyvavo ne vienoje programoje), skirtos baudos yra įvykdytos, nėra duomenų, kad būtų pažeidęs lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleisti iš pataisos namų. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimus, kuriais prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Nurodo, kad pagal OASys metodiką nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei. Nuteistajam pirminis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2021-03-22. 2023-05-30 atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė rizika. Per daugiau nei dvejus metus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nei kiek nepakito, t. y. išliko vidutinė, todėl nuteistojo pažanga ją mažinant yra minimali ir neapčiuopiama, kas leistų konstatuoti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą riziką mažinant. Asmuo anksčiau teistas 7 kartus. Nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę – už nužudymą, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Dauguma ankstesnių nusikalstamų veikų taip pat buvo padarytos alkoholio poveikyje. Nors nuteistasis teigia, jog bausmės atliko metu suprato, kad turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, dalyvavo įvairiose priemonėse problemai spręsti, mano, kad ją išsprendė, tačiau pripažįsta, jog laisvėje pavartojus alkoholio „tektų grįžti į kalėjimą“. Ankstesni alkoholio vartojimo atvejai, jų pasekmės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nepadaryta tokia pažanga, kuri leistų neabejoti, jog nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Nuteistasis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pateikti duomenys, jog lygtinio paleidimo atveju, turės galimybę gyventi bendruomeniniuose savarankiškumo namuose „(duomenys neskelbtini)“ laikinai. Nuteistasis nurodė, jog su laisvėje esančiais asmenimis jokių kontaktų nepalaiko. Bausmės atlikimo metu bandė žudytis Atsisakė psichologo pagalbos. Psichologo konsultacijas lanko tik nuo 2023-03-06. Nuteistąjį perkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam pasireiškė psichologinės, emocinės problemos, nesugebėjo savarankiškai susitvarkyti. Nuteistasis ne visada gali paaiškinti savo veiksmų ir elgesio, įsivelia į problemas, kurios jam sukelia labiau neigiamas nei teigiamas pasekmes. Nuteistasis šiuo metu nedirba, yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Jam priteista daugiau kaip 31 000 Eur suma neturtinei žalai ir gydymo išlaidoms padengti. Dėl skolų perduotų antstoliams išieškojimo, ieškinių suma siekia beveik 6 000 Eur, padengta tik 47 Eur. Savarankiškai skolų nemokėjo. Ši aplinkybė taip pat yra svarbi svarstant nuteistojo lygtinį paleidimą, kadangi jis pats rodo per mažai pastangų, siekiant atlyginti jo veiksmais padarytą žalą. Nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus jis bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus. Šio aplinkybės ypač neigiama charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia spręsti apie didesnį nuteistoj pavojingumą visuomenei.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad K. P. 2013-03-05 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteistas laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 11 metų 9 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2014-04-26, pabaiga – 2024-01-26. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 7 mėnesiai 11 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, taip koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas atsižvelgti į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą – nužudymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas šešis kartus. Laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą, vieną kartą yra atlikęs arešto bausmę. Nuteistajam du kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, abu kartus asmuo padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas. Nuteistajam vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas, vieną kartą pritaikyta amnestija. Nuteistajam yra būdingas nusikaltimų modelis, t. y., smurtiniai nusikaltimai, kuriuos padarė būdamas neblaivus. Paskutinis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius. Galima teigti, kad nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkusi nusikalsti asmenybė.

Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog nuteistasis yra 4 kartus teistas už nusikaltimus turtinėms teisėms, nuosavybei (vagystės, plėšimas), o tai rodo, kad nuteistasis galimai pajamas gaudavo ir nusikalstamu būdu. Pats nuteistasis teigė vagystes, plėšimą įvykdęs, nes kai trūkdavo pinigų alkoholiui, eidavo vogti, plėšti su kitais asmenimis, be to pridūrė, kad norėjosi nuotykių. Galima teigti, kad nuteistojo teiginiai apie praeities kriminalinius įvykius atitinka jo kriminalinę istoriją. Nuteistasis nurodė, kad šiuo metu nedirba, neturi pastovaus pajamų šaltinio, yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Nuteistajam civiliniu ieškiniu (nukentėjusiajai ir Ligonių kasai) yra priteista bendra daugiau kai 31 000 Eur suma neturtinės žalos ir gydymo išlaidoms atlyginti. Remiantis nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraščiu, nuteistasis savanoriškai skolų antstoliams nemokėjo, skolos buvo išieškomos priverstine išieškojimo tvarka, bet ne nuteistojo valia. Antstoliams skolos buvo išieškomas dar iki nuteistojo užsiėmimo darbine veikla, o kai užsiėmė darbine veikla, skolos antstoliams nebuvo išieškomos priverstine išieškojimo tvarka ir pats savanoriškai jų nemokėjo. Po nuteistojo perkėlimo bausmę atlikti Marijampolės kalėjimą, nuteistasis skolų antstoliams nemokėjęs. Remiantis Lietuvos kalėjimų tarnybos finansų skyriaus pažymos duomenimis, laisvės atėmimo vietos įstaigoje gautas vykdomasis patvarkymas iš antstolių dėl skolos išieškojimo. Ieškinio suma – 5 771,98 Eur, padengta suma – 47,45 Eur. Nuteistasis nurodė, kad nepalaiko jokių ryšių su asmenimis iš laisvės. Bausmės atlikimo metu trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose pasimatymuose nesilankė, laiškais su niekuo nesusirašinėjo. Nuteistasis nurodė, kad iš esmės jo kriminalinės problemos susiję su alkoholiu vartojimu, nes nusikaltimus dažniausiai vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Paskutinis nusikaltimas taip pat įvykdytas apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis teigė, kad dalyvavimas įvairiuose kalėjime vykstančiuose dvasinio ugdymo užsiėmimuose jam padėjo suprasti piktnaudžiavimo alkoholiu pasekmes, be to nurodė, kad jei paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vėl pradėtų vartoti alkoholį, tai didelė tikimybė, kad vėl tektų „grįžti“ į kalėjimą. Nuteistasis nurodė, kad bausmės atlikimo metu bandė nusižudyti (teigė, kad peiliu dūrė sau į krūtinės sritį). Nuteistąjį perkėlus į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam pasireiškė psichologinės, emocinės problemos, su kuriomis nuteistasis negebėjo savarankiškai susitvarkyti. Nuteistajam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnės patirties. Nuteistojo paskutiniams dviem nusikaltimams už kuriuos buvo nuteistas teisme būdingas agresyvus, savitvarda nepasižymėjęs elgesys. Nuteistasis supranta, kad turi tam tikrų problemų (pavyzdžiui piktnaudžiavimas alkoholiu), kurias ėmėsi spręsti bausmės atlikimo metu, tačiau ignoruoja kitas turimas problemas, atsisakydamas jas spręsti. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, ignoruodamas jas platesne prasme, labiau linkęs įvertinti pasekmes sau nei kitiems. Nuteistasis anksčiau buvo prižiūrimas, bet nesilaikė jam keliamų reikalavimų, pavyzdžiui paskutinį nusikaltimą už kurį buvo nuteistasis 2013-03-05, įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nes 2012-03-13 nuteistasis buvo nuteistas teisme už nusikalstamos veikos padarymą, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. 2012-04-16 buvo įrašytas į Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitą, 2012-04-22 įvykdė nusikaltimą (sumušė sugyventinę, kuri 2012-04-26 mirė), 2012-04-26 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2012-04- 27 nuteistasis buvo pripažintas įtariamuoju. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pažymima, jog 2021-03-22 atliktas pirminis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta vidutinė rizika. 2022-03-18 atliktas pakartotinis vertinimas, rizika išliko vidutinė, pokyčių nenustatyta. 2022-06-09 ir 2022-12-05 atliktas vertinimas parodė taip pat vidutinę riziką, nustatyta mažėjimo dinamika. 2023-05-30 atliktas vertinimas parodė vidutinę riziką, rizikos pokyčių nenustatyta. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika padidėjo, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti akivaizdžios pažangos ją mažinant.

Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriama net 10 kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja; gyvenimo sąlygos; nuostata į darbą ir darbo patirtis laisvėje; lėšų tvarkymas ir pajamos; ryšiai; gyvenimo stilius ir draugai; piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos, iš kurių tik vienas – kriminalinė istorija, būdingas nusikalstamo elgesio modelis, nusikaltimai sunkėja yra statinis, o visi kiti kriminogeniniai veiksniai yra kintami, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y., gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Socialinio tyrimo išvadoje detalizuojant nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius nurodyta, kad remiantis „Sodra“ duomenimis nuteistasis turi labai mažai oficialios darbinės patirties atsižvelgus į jo amžių. Nors deklaruoja teigiamą motyvaciją užsiimti darbine veikla, tačiau bausmės atlikimo metu dirbo neilgai. Jis pateikė pažymą, patvirtinančią, kad paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės darbą, tačiau minėta pažyma negarantuoja, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis realiai įsidarbins. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors nuteistasis išsako teigiamą požiūrį į darbą, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo vietų įstaigoje nedirba, nurodo, kad administracija jam nesuteikia darbo. Pastebėtina, kad jam buvo suteiktas be sargybos statusas, tačiau perkėlus į atvirąją koloniją jis, kaip pats nurodo skunde, nesutiko su siūlomu darbu, kas leidžia teigti, kad nuteistojo požiūris į darbinę veiklą vis dėlto yra dviprasmiškas, jis, net ir neturėdamas pakankamos darbo patirties, yra išrankus darbo pobūdžiui ir neišnaudoja visų galimybių įsidarbinti. Be to, ir būdamas laisvėje jis stokojo nuoseklios ir stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius. Šios aplinkybės sudaro pagrįstą manymą, jog integruotis į darbo rinką nuteistajam gali būti sudėtinga, o atsižvelgus į tai, kad praeityje jis yra teistas ir už turtinio pobūdžio nusikaltimus, kad lėšų tvarkymas taip pat išskiriamas kaip K. P. kriminogeninis veiksnys, tai gali turėti neigiamos įtakos jo pasiryžimui daugiau nebenusikalsti. Be to, ir nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai praeityje įtakojo jo nusikalstamumą. Nuteistasis nesugebėdavo pasirinkti tinkamų elgesio modelių, nepasimokydavo iš praeities klaidų, jas nuolat kartojo, o taikytos poveikio priemonės jo nusikalstamumui įtakos nedarė. Nuteistojo elgesyje vyrauja gana asocialios gyvenimo nuostatos. Nuteistojo nusikaltimams būdingas impulsyvumas, savitvardos ir agresyvaus elgesio kontrolės stoka, ypač tai pasireiškia esant neblaiviam. Piktnaudžiavimas alkoholiu yra esminis nuteistojo kriminaliniam elgesiui darantis įtaką kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nusikaltimus vykdė būdamas neblaivus, jam būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Turi administracinių nusižengimų istoriją, susijusią su alkoholio vartojimu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo įvairiose priemonėse, skirtose piktnaudžiavimo alkoholiu problemai spręsti, mano, kad jam pavyko ją išspręsti, bet pripažįsta, kad atkryčio atveju yra nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybė.

Apie akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nebuvimą leidžia spręsti ir aplinkybė, kad perkėlus nuteistąjį į atvirąją koloniją, jam pasireiškė psichologinės, emocinės problemos, su kuriomis negebėjo savarankiškai tvarkytis. Nuteistasis save žalojo, tačiau atsisakė psichologo konsultacijos. Buvo stebimas išreikštas pyktis į aplinką bei autoagresyvaus elgesio rizikos padidėjimas. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad ir būdamas lygtinai paleistas, susidūręs su tam tikromis problemomis ar sunkumais, nuteistasis vietoj to, kad kreiptųsi pagalbos, gali ir vėl elgtis nusikalstamai.

Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teismas daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų kriminogeninių veiksnių skaičių, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakoma patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. birželio 15 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-4877 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam K. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.