Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-46-332/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-05Šiaulių apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-22Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
1-46-332/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00275-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas
Kaltinamasis
K. P.
Nukentėjusysis
L. P., R. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-46-332/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00275-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.; 1.1.7.; 1.1.7.1.; 1.1.7.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.8.; 1.1.8.11.; 1.1.8.13.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.1.15.; 2.1.15.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.; 2.1.15.3.3.; 2.1.16.1.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai,gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,kaltinamajam K. P.,nukentėjusiosioms L. P., R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenęs (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. savivaldybė, nedirbantis, teistas: 1) 1997-11-14 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d.; 2) 1999-10-25 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 16 str. 2 d. ir 271 str. 3 d., 272 str. 2 d. 42 str. 1 d.; 3) 2002-05-06 pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 4) 2003-07-28 pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 90 parų areštu; 5) 2007-05-25 pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; 6) 2012-03-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, remiantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. 2012-04-22, dienos metu, tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia sudavė savo šeimos nariui – sugyventinei - I. S. apie penkis smūgius į pilvo sritį ir kitas kūno vietas, tuo padarydamas I. S. trauminį plonosios žarnos plyšimą, kraujosruvą žarnų pasaite, kraujosruvas pilvo kairiame šone, kraujosruvas kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimus apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimus ir kraujosruvą dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Nuo trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą, I. S. 2012-04-26, 12.40 val., mirė. Šiais veiksmais K. P. tyčia nužudė savo šeimos narį – sugyventinę – I. S..

Kaltinamasis K. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-04-22, ryte, išėjo nusipirkti cigarečių, sutiko R. U., kartu nuėjo pas Š., ten išgėrė alkoholio, po to grįžo namo. Būnant namuose paskambino R. U., paklausė, ar jis turi butelį, ar galima pas jį išgerti. Jis sutiko. Jis atėjo su draugu V. S., jie atsinešė butelį. Prieš tai dar atėjo S., prisijungė prie jų, namuose dar buvo I. S. dukra R. Išgėrus butelį, visi nutarė, kad mažai. Kadangi jis turėjo 50 Lt, nusprendė eiti į parduotuvę nupirkti alkoholio. Kartu su juo išėjo R. su S. Jis nupirko butelį, kurį padavė R., ir ji su S. kažkur nuėjo. Jis namo grįžo be butelio. Koridoriuje rado rūkantį V. S., jo paklausė, kodėl jis rūko ne kambaryje. Šis atsakė, kad norėjo pakalbėti telefonu, dar pasakė: „įeisi į vidų, pamatysi, kas bus“. Išeidamas į parduotuvę, duris jis paliko atrakintas, o tuo metu jos buvo užrakintos. Jam kilo įtarimas dėl I. S. ištikimybės, jis atsirakino duris, kambaryje R. U. pasakė: „tu ką, mano bobą dulkini“, šis atsakė, kad ne, tada jis paėmė I. S. už rankos ir ją ištraukė iš lovos, su ja apsižodžiavo. Po to I. S. įlipo atgal į lovą, tuo viskas ir baigėsi. Jis R. U. ir V. S. pasakė, kad jo nupirktas butelis degtinės yra pas R., jiems pasiūlė eiti į miestą išgerti, ką jie ir padarė. R. sutiko sandėliukuose, ten kiti išgėrė degtinę, jis nebegėrė. Iš ten jis grįžo namo, paskui grįžo R. Kitos dienos rytą jam paskambino kaimynas R. M., pasakė, kad turi išgerti, paklausė, ar gali užeiti. Jis atėjo, gėrė jis, I. S. ir R. M.. Paskui I. S. užsirūkė ir pasakė, kad jai labai blogai, ją pykino, ji pradėjo vemti. R. M. paskambino greitajai, atvažiavo greitoji ir I. S. išvežė į ligoninę.

Jis prieš I. S. smurto nenaudojo, jai į pilvą nesudavė. Būdavo, kad su I. S. apsižodžiuodavo, būdavo, kad susimušdavo.

2012-04-10 I. S. grįžo anksti iš darbo, pasakė, kad pakliuvo po mašina. Jis jai siūlė iškviesti greitąją, ji atsisakė, paaiškino, kad jai davė 100 Lt, dar turi pusę butelio degtinės, pusę turėto butelio ji jau buvo išgėrusi. Ji gėrė, kol nepragėrė to 100 Lt, pati nueidavo parsinešti naminės degtinės, į darbą nebėjo.

Pamena savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Dėl I. S. mirties buvo pasimetęs, nebenorėjo gyventi, todėl apklausiamas sakė „rašykite bet ką“, tai neteisingi parodymai.

R. S. jį apkalba, jis su ja buvo susipykęs, nes ji pragėrė jo paliktus pinigus už elektrą.

Nukentėjusioji L. P. parodė, kad I. S. buvo jos mama. Ji 2012 m. balandžio 23 d. mamą aplankė ligoninėje, mama buvo sąmoninga, jai buvo sumušta lūpa, kažkas buvo blogai kojai. Ji jos klausė, kas atsitiko, bet mama nesakė, jai buvo aišku, kad mamą sumušė jos sugyventinis K. P.. Ji su mama anksčiau susiskambindavo, todėl žinojo, kad K. P. ją muša, be to ir aplinkiniai matė, kad ji vaikšto sumušta. Jos santykiai su mama buvo pakankamai artimi, ją drausmindavo dėl girtavimo. Mama gėrė, pykdavo ant jos, bet ne visą gyvenimą ji gerdavo. Ji paskutiniu metu buvo pradėjusi gerti. Tėvai išsiskyrė prieš 10 metų, nuo tada mama pradėjo gerti.

Palaiko savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Dėl mamos mirties labai išgyvena, sapnuoja košmarus, vartojo raminamuosius vaistus.

Nukentėjusioji R. S. parodė, kad iki mamos I. S. mirties gyveno kartu su mama adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2012-04-22, po pietų, girtavo ji, K. P. ir mama I. S., išgėrė 0,7 l naminės degtinės. Vakare ji norėjo išeiti pas draugą, bet K. P. jos neišleido. Kai K. P. jos neišleido, ji jį pagąsdino, kad iškvies policiją. Į tai K. P. jai sudavė, jos akis buvo mėlyna. Ji apie 22 val. pabėgo iš buto, pas draugą prabuvo dvi naktis. Mieste iš pažįstamų sužinojo apie mamos mirtį.

K. P. nuolat mušdavo I. S.. K. P. mušė I. S., duodavo per galvą, kitas vietas, mama vaikščiodavo su mėlynėmis, buvo išdeginęs skruostus cigaretėmis, vadindavo mamą „gaidžiu“, tai jis darydavo būdamas girtas. 2012-04-22, vakare, prieš jai išeinant iš buto, matė, kai K. P. spyrė gulinčiai I. S. į šoną, tuo metu mama miegojo. Nuo spyrio I. S. pabudo, apsivertė ant kito šono.

2012-04-22, dieną apie 11 val., K. P. prašymu ėjo į miestą parnešti naminės degtinės, be to, buvo nuėjusi nusnausti, buvo išgėrusi, bet ne girta. Tą dieną svetimų žmonių bute neatsimena.

Liudytojas R. M. parodė, kad kaltinamasis K. P. yra draugas, kaimynas, I. S. buvo K. P. draugė. Jis apie 9-10 val. paskambino K. P., norėjo išgerti, po to pas jį nuėjo, nusinešė butelį. I. S. gulėjo lovoje, buvo pabalusi, vėmė kraujais, jis jos veide sužalojimų nematė. Jam būnant I. S. rūkė, lyg mėgino išgerti, niekuo nesiskundė, tik sakė „bloga man“, į tai jis galvojo, kad jai bloga nuo gėrimo. Po to jis iškvietė greitąją pagalbą, kuri I. S. išvežė į ligoninę.

Nėra matęs, kad K. P. prieš I. S. naudotų smurtą. Jis užeidavo pas K. P., kai nedirbdavo, išgerti ir šiaip, jis I. S. nėra matęs blaivios, K. P. matydavo blaivų, žino K. P. kaip ramų žmogų.

Liudytojas V. P. parodė, kad I. S. buvo jo sesuo. Apie jos mirties aplinkybes nieko nežino. Ji gyveno su kaltinamuoju K. P. apie 1,5-2 metus. Žino tai, kad sesuo buvo skriaudžiama, vaikščiodavo su mėlynėmis. I. S. mušdavo K. P..

Liudytoja R. J. parodė, kad mirusi I. S. buvo jos kaimynė, K. P. gyveno su I. S.. Su I. S. ji bendraudavo, ji pasiskolindavo iš jos pinigų maistui ir kelionei į darbą, kai dirbo. Kaimynai išgerdavo, paskutiniu metu išgertuvės buvo labai stiprios, ne kartą kvietė policiją dėl muštynių, kai atėję draugai susimušdavo, pas juos lankydavosi labai daug žmonių. Prieš I. S. išvežimą į ligoninę triukšmo, muštynių nebuvo.

Liudytojas R. U. parodė, kad įvykio dieną girtavo su V. S., po to jis paskambino K. P., šis pasakė, kad turi išgerti, tada jis su V. S. apie 16 val. nuėjo pas K. P.. Jų namuose dar buvo I. S., kuri gulėjo lovoje, jos dukra R., vėliau dar atėjo S. Nepastebėjo, kad I. S. būtų sumušta, jie normaliai kalbėjo, gėrė kartu degtinę. K. P. turėjo litrinį butelį degtinės „Auksinė“, jį baigiant gerti, K. P., S. ir R. išėjo į miestą dar parnešti degtinės. V. S. koridoriuje kalbėjo telefonu, o jis kambaryje kalbėjosi su I. S.. Kalbantis su I. S. išgirdo V. S. žodžius „netrukdyk“, netrukus į kambarį įėjo K. P. ir puolė ant I. S., vadino ją „kurva“, paėmęs už rankų ištraukė ją iš lovos, I. S. nukrito ant grindų, ar K. P. sudavė smūgius I. S., nematė. I. S. verkė, gal jai skaudėjo, gal išsigando, po to ji pati įlipo į lovą. Paskui visi baigė gerti butelį degtinės ir jis su K. P. išėjo į miestą.

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad. I. S. mirtis įvyko nuo trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą. I. S. buvo padaryti šie sužalojimai: trauminis plonosios žarnos plyšimas, kraujosruva žarnų pasaite, kraujosruvos pilvo kairiame šone, kraujosruvos kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūgių bukais kietais daiktais (1 t. 15-18 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas J. Sakalas paaiškino, kad tvirtina pateiktą specialisto išvadą, jog I. S. mirtis įvyko nuo trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą. I. S. padaryti sužalojimai: trauminis plonosios žarnos plyšimas, kraujosruva žarnų pasaite, kraujosruvos pilvo kairiame šone, kraujosruvos kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Rasti sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki nukentėjusiąją paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, todėl skaitoma, kad padaryti suduodant tiesioginius smūgius.

Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajai smūgius į pilvą. Žarnos plyšimui pakako bent vieno stipraus smūgio buku kietu daiktu, turinčiu ribotą smogiantį paviršių, į pilvą. Tikėtina, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas kumščiu.

Iš 2012-04-26 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelių, schemos matyti, kad įvykio vieta, kur buvo nužudyta I. S., yra jos butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) r. (1 t. 8-13 b. l.).

Iš 2012-07-23 įtariamojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė butą adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) r., buto kairėje pusėje esantį kambarį, kuriame, jo paaiškinimu, jis sumušė savo sugyventinę I. S. (1 t. 66-68 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo K. P. kaltė tyčia nužudžius sugyventinę I. S. įrodyta. Specialisto išvada, specialisto paaiškinimu teisiamajame posėdyje nustatyta, kad I. S. mirtis įvyko nuo trauminio plonosios žarnos plyšimo, sukėlusio difuzinį peritonitą, jai buvo padaryti šie sužalojimai: trauminis plonosios žarnos plyšimas, kraujosruva žarnų pasaite, kraujosruvos pilvo kairiame šone, kraujosruvos kairio žasto ir kairės alkūnės vidinėje pusėje, kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva dešinio žasto išoriniame paviršiuje, kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. Rastiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių smūgių bukais kietais daiktais. Rasti sužalojimai padaryti apytikriai paros bėgyje iki nukentėjusiąją paguldant į Respublikinę Šiaulių ligoninę, ji į ligoninę paguldyta 2012-04-23, 12.50 val. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, todėl skaitoma, kad padaryti suduodant tiesioginius smūgius. Mirtį sukėlę sužalojimai padaryti suduodant nukentėjusiajai smūgius į pilvą. Žarnos plyšimui pakako bent vieno stipraus smūgio buku kietu daiktu, turinčiu ribotą smogiantį paviršių, į pilvą. Iš liudytojo R. U. parodymų matyti, kad 2012-04-22, jam būnant K. P. namuose, tarp K. P. ir I. S. kilo konfliktas, jis matė, kaip K. P. iš pavydo išmetė I. S. iš lovos ant grindų, ją tampė už rankos, I. S. verkė, suduodant nukentėjusiajai tiesioginius smūgius liudytojas nematė. Remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d., byloje surinktiems įrodymams patikrinti, teismas perskaitė kaltinamojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. 2012-04-26 apklausiamas įtariamuoju K. P. parodė, kad kilusio konflikto su sugyventine I. S. metu dėl jos galimų artimų santykių su R. U. jis jai sudavė dešinės rankos kumščiu į pilvą. I. S. kitą dieną pradėjo spjaudytis krauju, jai buvo iškviesta greitoji pagalba ir ji buvo paguldyta į ligoninę (1 t. 57-58 b. l.). Šiuos parodymus K. P. patvirtino 2012-07-23 jo įtariamojo apklausoje, 2012-07-23 vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu jis patvirtino, kad 2012-04-22 sumušė savo sugyventinę I. S.. Šie ikiteisminio tyrimo metu duoti K. P. parodymai atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl I. S. sužalojimo mechanizmo, padarytų sužalojimų lokalizacijos, laiko, iš dalies atitinka liudytojo R. U. parodymus dėl kaltinamojo K. P. pradėto konflikto su I. S., pradėto prieš ją naudoti fizinio smurto. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs kaltinamojo K. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus visų ištirtų įrodymų visete, laiko, kad minėti parodymai yra teisingi ir jais pagrindžia apkaltinamąjį nuosprendį. Teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo K. P. parodymus, kad I. S. galimai mirė nuo sužalojimų, patirtų 2012-04-10 autoįvykio metu, kad jis prieš ją 2012-04-22 fizinio smurto nenaudojo, teismas atmeta kaip neteisingus, nenuoseklius, laiko kaltinamojo gynybos versija, nes specialisto paaiškinimu, I. S. tokių sužalojimų, kurie būtų padaryti prieš 1-2 savaites, nenustatyta, jeigu jai 2012-04-10 būtų įvykęs žarnos plyšimas, tai ji būtų jutusi pilvo skausmus ir nebūtų 2 savaičių išgyvenusi.

Be to, nukentėjusioji R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2012-04-22, vakare, prieš jai išeinant iš buto, matė, kai K. P. spyrė gulinčiai I. S. į šoną, tuo metu I. S. miegojo. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais, todėl jais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl kaltinamojo K. P. 2012-04-22 prieš I. S. pavartoto fizinio smurto ir jos sužalojimo, kas sukėlė jos mirtį.

Įvertinęs surinktų ir ištirtų įrodymų visetą teismas laiko, kad kaltinamasis K. P., suduodamas smūgius gulinčiai lovoje, nesiginančiai I. S., suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, kad dėl šių veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai – nuo jo smūgių gautų sužalojimų I. S. gali mirtį, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. jis I. S. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo K. P. veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., pagal ką ir kvalifikuotina.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. K. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skirdamas kaltinamajam K. P. bausmę už padarytą nusikaltimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisyklėmis (Lietuvos Respublikos BK 61 str.). K. P. padarė labai sunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 6 d.), nusikalto veikdamas netiesiogine tyčia, nedirba, yra teistas, turi neišnykusį teistumą, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam K. P. skirtina mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d., teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, išsprendžia pareikštus civilinius ieškinius.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. P. bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Ji ieškiniu prašė dėl mamos I. S. nužudymo iš kalto asmens priteisti 200 000 Lt šiai žalai atlyginti (1 t. 166 b. l.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.282 str. 3 d. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Nukentėjusioji L. P. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl mamos netekties ji patyrė nenusakomą dvasinį skausmą, emocinį šoką ir kitus skaudžius išgyvenimus, naktimis negalėjo užmigti, vartojo raminamuosius vaistus, dvasiniai išgyvenimai iki šiol ją kankina. Įvertinus šias aplinkybes, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusioji dėl motinos netekties patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinius išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus ir dar ilgai juos patirs ateityje. Taigi, daroma išvada, kad dėl K. P. tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji L. P. patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus, į kaltininko turtinę padėtį ir į formuojamą teismų praktiką (kasacinės bylos Nr. 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/11 ir kt.), daroma išvada, kad nukentėjusiosios L. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos neturtinės žalos mažintinas, priteisiant L. P. iš kaltinamojo K. P. 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7427,60 Lt civilinis ieškinys už I. S. gydymą. Minėtas civilinis ieškinys pagrįsta skaičiuote už suteiktas gydymo paslaugas, todėl yra pagrįstas ir tenkintinas (1 t. 43-44, 45 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam K. P. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, daroma išvada, kad yra pagrindo manyti, jog, vengdamas bausmės, jis gali pasislėpti nuo teismo. Todėl, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, kaltinamajam K. P. paliktina jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 308 str., 310 str.,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 dalimis šią bausmę bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-03-13 nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į atliktos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-26 iki 2013-03-05.

Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo K. P. palikti paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą.

Priteisti iš K. P. nukentėjusiajai L. P. 100 000 Lt (šimtą tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš K. P. priteisti 7427,60 Lt gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.

Kolegijos pirmininkas Raimundas JurgaitisTeisėjai Zigmas KavaliauskasVidmantas Mylė