Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9 m. laisvės atėmimu.

Anksčiau neteistas.

Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 9 d., pabaiga – 2020 m. liepos 9 d. Nuteistasis atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. J. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema (8 balai), tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir jo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad šiuo metu stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai (nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, rizika yra sumažėjusi iki 8 balų pagal „Oasys“ metodiką, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra septynis kartus paskatintas, pataisos įstaigoje dirba), tačiau kartu pažymi, kad R. J. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Jo pastangos įvertintos – nuo 2017 m. gruodžio 6 d. bausmę atlikti perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Tačiau, atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog R. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo R. J. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – jam buvo skirtos trys drausminės nuobaudos, kurių dvi už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, viena – už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą. Nors drausminės nuobaudos negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, R. J. taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2016 m. liepos 22 d., kai jam buvo skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus net penkeriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2013 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus.

Teismas taip pat įvertina tai, kad nagrinėjamu atveju vis tik išlieka R. J. nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: draugai ir alkoholio vartojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis nubaustas už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir, nors teigia, kad suvokia, jog alkoholis turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau pataisos įstaigoje, kaip minėta, du kartus baustas už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis geba atpažinti problemines sritis, tačiau jam trūksta gilesnės savianalizės ir suvokimo, kad elgesys priklauso ne tik nuo išorinių aplinkybių. Jis stengiasi apgalvoti savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. R. J. stengiasi daugiau mažiau apgalvoti savo elgesį, nesielgti impulsyviai, tačiau ne visada pavyksta (atsižvelgiama į pasikartojančias panašaus pobūdžio nuobaudas). Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (nužudymą), kurį padarė būdamas neblaivus, teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, o bausmės atlikimo metu minimalizuoja savo nusikaltimo rimtumą ir savo vaidmenį jame.

Atsižvelgdamas į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti į išskiriamus kriminogeninius veiksnius, bausmės atlikimo metu paskirtas nuobaudas, nuteistojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei vaidmenį joje.

Konstatuotina, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje R. J. iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 93-22.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 93-22 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.