Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-jame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-768 taikyti nuteistajam S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. J. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir jam paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. liepos 9 d., pabaiga – 2027 m. liepos 9 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog nors nuteistasis S. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis S. J. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2024 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. RV-22-768.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. J. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant, nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. S. J. laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2011 m. liepos 9 d. Du trečdalius jam paskirtos 16 metų laisvės atėmimo bausmės jis atliko 2022 m. metais. Taigi, formalus pagrindas taikyti S. J. lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai, jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Abejonių tam tikrais teigiamais S. J. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis bausmę atlieka pusiaukelės namuose, drausmine tvarka nebaustas, dvidešimt du kartus skatintas, įgijo suvirintojo profesiją, dirbo, tačiau dėl sveikatos problemų šiuo metu yra įdarbintas ūkio aptarnavimo brigadoje pagal jo turimas sveikatos galimybes, paleistas lygtinai turės gyvenamą vietą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Taip pat remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad S. J. yra aktyvus pozityvių veiklų ir užimtumo dalyvis, jo rizika pakartotinai nusikalsti sumažėjo nuo vidutinės iki žemos. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant šį klausimą, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Šiuo atveju, nors ir stebimi teigiami S. J. pokyčiai, tačiau jie jokiu būdu neatsveria žemesnės instancijos teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas šiam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą.

11. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad apylinkės teismo sprendimą netaikyti S. J. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė ne viena aplinkybė. Visų pirma, tokį sprendimą lėmė duomenys, kurie gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką. Apylinkės teismas nurodė, jog nors šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau dar iki 2023 m. gruodžio 28 d. visus ankstesnius kartus (2016 m. rugsėjo 13 d., 2021 m. liepos 29 d., 2022 m. vasario 24 d., 2023 m. sausio 30 d.) buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taigi, nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis stebimas dar labai trumpą laiko tarpą. Be to, nuteistajam nustatyta daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; emocijų valdymo problemos; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; intymių santykių nestabilumas; savivokos stoka). Šiame kontekste taip pat buvo atkreiptas dėmesys, jog nuteistasis privalo išmokėti 9 242,64 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 5 419,95 Eur pagal vykdomuosius dokumentus, bei nurodyta, kad jis iš siųs ūmų savanoriškai padengė tik 170 Eur. Ir nors S. J. dengia įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo (privalomai išieškant), tačiau teismas negali būti tikras, kad, paleidus jį lygtinai, jis turės galimybę įsidarbinti ir tinkamai dengti savo turimus finansinius įsipareigojimus, kas gali apsunkinti jo integraciją visuomenėje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nuo paskutinio Komisijos svarstymo prieš pusę metų privaloma išmokėti suma nė kiek nesumažėjo. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas sprendžia, kad nuteistasis negeba prisiimti savo nusikalstamo elgesio pasekmių ir jų taisyti, nes jis nėra linkęs atlyginti nusikalstamais veiksmais sukeltos žalos. Atsisakymą patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, žemesnės instancijos teismas taip pat motyvavo likusios neatliktos bausmės dalimi – teismas sprendė, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė ir ji neleidžia spręsti, kad bausmės tikslai jau įgyvendinti, tuo labiau, kad nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga neleidžia konstatuoti, jog bausmės atlikimas jau taip yra paveikęs jį, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog S. J. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Aptartas skundžiamos nutarties turinys ne tik patvirtina sprendimo atsisakyti taikyti S. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra pagrįstumą, bet ir leidžia atmesti nuteistojo skundo argumentus, jog nutartis yra pagrįsta išimtinai subjektyvia teismo nuomone, o ne faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi reikšmės vertinant galimybę taikyti lygtinio paleidimo institutą. Pritardamas jiems, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus ir pateikia papildomas įžvalgas.

13. Be apylinkės teismo nutartyje akcentuotų aplinkybių, apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, priešingai nei nurodoma skunde, bausmės atlikimo metu išimtinai teigiamu elgesiu S. J. nepasižymėjo. Teismui pateiktoje teikimo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys, o būtent pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, patvirtina, kad S. J. buvo ne tik skatinamas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, bet ir 4 kartus svarstytas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą ir 1 kartą svarstytas dėl smurto naudojimo prieš kitus nuteistuosius, paskutinį kartą 202 m. spalio 14 d. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju itin svarbu atkreipti dėmesį į paskutinio pažeidimo padarymo laiką, o būtent tai, kad paskutinis pažeidimas buvo padarytas praėjus net 10 metų po bausmės atlikimo pradžios, kai nuteistajam bausmės vietos atlikimo taisyklės jau buvo gerai žinomos. Aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus, kadangi gautus paskatinimus už gerą elgesį ir sąžiningą darbą keitė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Įvertinusiam pažeidimų padarymo laiką, tai, kad po paskutiniojo praėjo tik kiek daugiau nei vieneri metai, apygardos teismas mano, jog S. J., kuris yra nuteistas už labai sunkų ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą (dviejų žmonių nužudymą) ir siekia išeiti į laisvę likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, bei kuriam nustatoma dar daug kriminogeninių veiksnių, iš kurių vos keli yra statiniai (nekintantys), dar turi įrodyti, kad jo elgesys ir toliau sugebės išlikti tik pozityvus.

14. Jau šiuo metu prognozuoti sėkmingos S. J. integracijos į visuomenę ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neleidžia ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių bei tokią riziką mažinančių veiksnių santykis. Kaip jau buvo minėta, S. J. priskiriama net 14 kriminogeninių veiksnių, kai tuo trapu jo riziką pakartotinai nusikalsti mažina vos 4 veiksniai – teigiama darbinė motyvacija; įgytos profesinės kvalifikacijos; neigiamas ankstesnio gyvenimo būdo bei alkoholio vartojimo sukeltų pasekmių vertinimas; šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje. Paminėtina ir tai, kad, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos bei darbo nuteistasis neturėjo ir iki nusikaltimo įvykdymo. Iki nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, S. J. taip pat palaikė ryšius su savo artimais giminaičiais. Vis tik šios aplinkybės nebuvo pakankamos sulaikyti jo nuo neteisėto elgesio. Taigi teigti, jog tai, kad S. J. laisvėje turi gyvenamąją vietą, galimybę ir lygtinio paleidimo atveju tęs darbą bei palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, bus pakankamais veiksniais, garantuojančiais, jog jis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, apygardos teismas neturi pagrindo.

15. Apygardos teismas dar kartą pakartoja apylinkės teismo argumentus, jog šiuo atveju nuteistasis elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, nes priešingu atveju visos nuteistojo skunde vardinamos lengvatos gali būti panaikintos ir jis būtų pasiųstas laisvės atėmimo bausmę atlikti griežtesnėmis sąlygomis. Todėl, Skunde nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo bausmės atlikimo pusiaukelės namuose, teigiamo elgesio ar galėjimo naudotis kitomis lengvatomis nelaikytinos rodančiomis nuteistojo galimybę būti pasiruošusiam sėkmingai reintegracijai į visuomenę, paremtai įstatymų laikymusi. Skunde nurodomos aplinkybės dėl tinkamo nuteistojo elgesio savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

16. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad 2023 m. liepos mėnesį jis patyrė insultą su išliekamaisiais ryškiais reiškiniais. Atsakydamas į šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal BVK 90 straipsnį, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo gydymas gali būti užtikrinamas ir bausmės atlikimo metu ir vien tai nesudaro pagrindo jį paleisti lygtinai.

17. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam S. J. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus S. J. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

18. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.