Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

S. J., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas 2008-05-30 Utenos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 5 p.;

R. J., a/k (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, ūkininkas, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 2 d. 5 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

2011 m. liepos 8 d. apie 23.25 val. Utenos rajone (duomenys neskelbtini), J. B. sodybos kieme, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, S. J. su R. J. nužudė R. B., o S. J. nužudė dar ir A. Š., t.y. S. J. nužudė du žmones, o būtent :

S. J. ir R. J. bendrai kumščiais, kojomis, o S. J. – dar ir mediniu pagaliu, sudavė R. B. ne mažiau kaip 11 smūgių į galvos sritį bei ne mažiau kaip 5 smūgius į kitas kūno vietas, taip jam padarant nubrozdinimus skruostuose, dešiniame žande, smakre, apatinėje lūpoje, pakaušyje, dešiniame dilbyje ir plaštakose, muštines žaizdas kairiojo antakio ir nosies srityse, kraujosruvas dešinėje kaktos – smilkinio srityse, dešiniame skruoste, dešinėje žando – lūpų – smakro srityse, kairės akies vokuose – paakyje, nosies srityje, kairiojo skruosto – ausies srityse, nosies kaulų skeveldrinį, kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimus, 12, 41, 31 ir 33 dantų pilnus išnirimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu bei uždusimu dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus, dėl ko nukentėjusysis R. B. mirė įvykio vietoje; o S. J. kumščiais, kojomis ir mediniu pagaliu sudavė ne mažiau 6 smūgius A. Š. į galvos sritį bei ne mažiau kaip 8 smūgius į kitas kūno vietas, taip jam padarant nubrozdinimus dešiniame paakyje ir kairėje plaštakoje, muštinę žaizdą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas kaktoje – dešinės akies vokuose – dešiniame skruoste, dešinėje momeninėje ir smilkininėje srityse, dešinės ausies kaušelyje – užausio – paausio – kaklo dešiniojo šono srityse, pakaušyje, nosies srityje, lūpose, kaktoje – kairės akies vokuose, dvi krūtinėje, kairiame žaste, dilbiuose ir dešinėje plaštakoje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų dešinės pusės lūžimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimą, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, nuo ko A. Š. 2011 m. liepos 10 d. 18.15 val. mirė VšĮ „Utenos ligoninė“.

Kaltinamasis S. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-07-08 vakare nuo 19 val. su R. J. išgėrė 2 butelius alaus, nutarė nuvažiuoti į Utenos rajono (duomenys neskelbtini) pas B. parsivežti žmonos K. J. ir jo sesers bei R. J. sugyventinės sūnaus J. D.. Nuvežė R. P.. Pakeliui degalinėje dar nusipirko 2 „pūsles“ alaus. Abu užėjo į namus, kur kambaryje prie stalo sėdėjo A. Š., V. S., S. V., J. D., ant savo lovos – R. B.. Jis papriekaištavo J. D., kad šis iš vaikų atima mamą, stvėrė jam už marškinėlių, bandė suduoti, bet nepataikė. Žmoną girtą rado lovoje kitame kambaryje, kuriame gulėjo ir J. B.. Paėmęs ją už pažastų bandė išsivesti iš kambario, koridoriuke A. Š. ir V. S. užstojo lauko duris neleisdami išeiti. Einant per duris A. Š. griebė jam už kaklo, lenkė galvą žemyn, pradėjo smaugti. Išsilaisvinęs jis į šalį nustūmė V. S., išbėgo į kiemą, bėgo link R. P. automobilio. Kieme jį pasivijo A. Š., pargriovė ant žemės, užsėdo ant pilvo ir pradėjo mušti. Daužė į veidą, nuskėlė dantį. Ėmė šauktis pagalbos. Galimai R. J. nuvertė A. Š. nuo jo. Jis atsistojo, kelis kartus gulinčiam ant žemės A. Š. spyrė į krūtinę, šis rankomis dengėsi nuo jo smūgių. Po to jis vėl bėgo link P. automobilio, A. Š. pasivijo, bandė sugauti už kojos. Su juo susigrūmė, A. Š. parvertė. Suradęs netoliese krūvelę malkų, jis pagriebė medinį pagalį, trenkė juo A. Š. į galvą, pakaušį, šis parkrito. Po to ėmė jį spardyti, daužyti pagaliu į galvą, pakaušį. A. Š. nebesigynė. Sudavė daug kartų. Kai daužė A. Š., priėjo R. B., kažką jam pasakė ar bandė jį atitraukti. R. B. jam negrasino, nebandė suduoti. Kadangi buvo šoke, mažai save kontroliavo, tuo pačiu pagaliu trenkė R. B. į galvą. R. B. vieną smūgį ranka atrėmė, po kitų smūgių į galvą parkrito ant žemės. Po to dar kelis kartus jau gulinčiam jam sudavė pagaliu į galvą, spardė į pilvą, krūtinę. Galėjo jam suduoti 16 smūgių, nes buvo strese, šoke. Po to nuėjo prie namo, durys buvo užrakintos. Jis pareikalavo įsileisti jį į namus, pagrasino užmušti, jei neįsileis. Prie namo nuo R. P. automobilio atėjo R. J., taip pat paprašė įsileisti į namą, bet durų niekas nebeatidarė. Eidamas nuo namo link P. automobilio dar po kelis kartus sudavė A. Š. ir R. B. pagaliu į galvą, nes manė, kad šie dar mažai gavo. Ikiteisminio tyrimo metu apkalbėjo R. J. dėl policijos pareigūnų patirto spaudimo. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Kaltinamasis R. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-07-08 vakare su S. J. gėrė alų, jis dar gėrė ir vyno. Išėjo kalba, kad reikia parsivežti K. J. ir J. D.. Jis paprašė R. P. nuvežti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Į B. sodybą nuvažiavo apie 22.30 val. Kambaryje sėdėjo 4 – 5 žmonės, iš kurių jis pažinojo tik J. D.. S. J. paklausė, kur K., kambaryje susistumdė su J. D., nuplėšė jam marškinėlius. Jis bandė juos skirti, sakė, kad viską baigtų. Po to A. Š. su S. J. išėjo į kiemą, jis liko kambaryje. Po to jis nuėjo į kitą kambarį pas J. B., kelias minutes su ja kalbėjo apie K., apie jų vaikus. Grįžo į kambarį, parūkė, išgėrė alaus. Po to nuėjo į kiemą pas automobilyje laukusį R. P. pasakyti, kad K. nevažiuoja. Eidamas link P. kieme S. J. ir A. Š. nematė. Po to grįžo į kambarį pakviesti S. J. ir J. D. važiuoti į namus. J. D. važiuoti atsisakė, S. J. nematė. Pamena, kad antrą ar trečią kartą išėjęs į kiemą pamatė du gulinčius sumuštus žmones, S. J. už pečių nuo vieno nutraukė. Nematė, kurį apžergęs tuo metu šis mušė, nes buvo tamsu. Kitas žmogus gulėjo netoliese. Pamatęs tai išsigando. Prieš išvažiuojant iš sodybos su S. J. nuėjo prie B. namo dar kartą pakviesti važiuoti į namus K. J., tačiau durų niekas nebeatidarė. Jis nei A. Š., nei R. B. jokių smūgių nesudavė. Tyrimo metu suklaidintas kitų sulaikytų asmenų prisipažino kelis kartus sudavęs R. B., parodymų neskaitė, tik pasirašė. R. B. ir A. Š. rūbų pluoštai ant jo rūbų galėjo atsirasti jam skiriant juos nuo S. J..

Nukentėjusioji A. Š. parodė, kad 2011-07-08 sūnus A. Š. iš namų susitikti su draugais išėjo apie 18 val. Apie 20.30 val. sūnus parašė žinutę, kad liks nakvoti pas draugą T. Apie 23.50 val. parašė sūnui žinutę, į kurią šis jau nebeatrašė. Kitą rytą, apie 5.30 val. sužinojo, kad sūnus ligoninės reanimacijoje. Tik po įvykio sužinojo, kad sūnus vakare susitiko su J. D., pirko alaus, nuėjo į sodybą pas B., kurioje iki tol nebuvo buvęs. Reanimacijoje sūnus mirė, jo sumušimo aplinkybių nežino. Drauge su vyru G. Š. prašo priteisti 7032, 13 litų laidojimo išlaidų, 7930 litų už paminklą ir 100000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis G. Š. davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir nukentėjusioji A. Š.. Jis patvirtino, kad sutinka su pareikšto ieškinio dydžiu ir prašo jį priteisti.

Nukentėjusioji J. B. (teismo posėdyje perskaityti jos parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui) parodė, kad 2011-07-08 vakare pas jos namuose kambaryje girtavo R. B., V. S., S. V., J. D., K. J.. J. Š. ji nematė, pas juos jis nėra buvęs, apie jį bei žuvusį sūnų sužinojo tik kitą dieną. Ji gulėjo kitame kambaryje, atėjo ir kitoje lovoje atsigulė K. J.. Po to matė, kaip S. J. prievarta išsitempė žmoną iš kambario, ši netrukus vėl atbėgo į kambarį ir iššoko pro langą. Prašė S. J. nemušti K. Matė R. J., stovėjusį kambaryje, kuriame buvo girtaujama, prie stalo. Su R. J. ji tą vakarą nekalbėjo. Kas ką vėliau mušė, nematė. Civilinio ieškinio nepareiškė.

Liudytojas S. V. parodė, kad 2011-07-08 nuo 14 val. pas R. B. sodyboje gėrė alų. Drauge buvo V. S., J. D., K. J., vėliau atėjo A. Š.. Matė, kaip atvažiavo kaltinamieji: R. J. atėjo į kambarį, kuriame jie girtavo, S. J. nuėjo į kitą kambarį, kur buvo K. J.. Netrukus jis išvažiavo ir konflikto nematė.

Liudytoja V. S. parodė, kad pas R. B. gėrė alų drauge su K. J., S. V., J. D., A. Š.. Vakare atvažiavo kaltinamieji: R. J. atėjo ir liko kambaryje prie jų, S. J. nuėjo į kitą kambarį, kuriame miegojo J. B. ir K. J.. S. J. pasakė, kad išsiveš K., o R. B. atsakė, kad šis šiuose namuose tvarkos nedarytų. Jiedu apsižodžiavo, bet jokių konfliktų kambaryje nebuvo. S. J. jėga tempė K. J., ji bandė sutrukdyti, S. J. jai sudavė į veidą. Po to S. J., R. J., A. Š. ir R. B. išėjo į kiemą. Ji su J. D. parūkė, ir po 15 – 20 minučių J. D. taip pat išėjo į kiemą. Lauke triukšmo ji negirdėjo. Išėjusi į kiemą ant keliuko į sodybą pamatė sumuštus R. B., kuris jau buvo negyvas, bei A. Š., kuris dar švokštė. Iškvietė greitąją. Kas ką mušė, ji nematė, R. J. iš kiemo į kambarį grįžęs nebuvo. Kaltinamųjų kieme jau nebuvo.

Liudytoja K. J. parodė, kad maždaug mėnesį iki įvykio ji su J. D. gyveno pas močiutę J. B. Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, nes vyras S. J. prieš ją smurtavo, ją mušė. 2011-07-08 ryte ji buvo su vyru susitikusi teismo posėdyje dėl ištuokos Utenos rajono apylinkės teisme, nekonfliktavo. Vakare drauge su R. B., S. V., V. S., J. D., A. Š. išgėrinėjo alų, apsvaigo, nuėjo atsigulti į kambarį prie J. B.. Maždaug apie 22.30 – 23 val. atsibudo, nes pajuto kaip S. J. ją už pažastų tempė iš lovos ir liepė važiuot namo. Ji atsisakė važiuoti, J. D. bandė sulaikyti S. J.. Girdėjo, kaip R. B. S. J. taip pat sakė, kad šis ne savuose namuose nesišakotų. S. J. susikibo su J. D., prie jų pripuolė A. Š.. Tuo momentu ji iššoko per kambario langą ir pabėgo iš sodybos. Viskas vyko kambaryje, kuriame jie gėrė. Jame niekas nesimušė. Matė ten ir R. J., kuris į konfliktą nesikišo. Pasislėpusi apie 300 metrų nuo sodybos išbuvo apie pusvalandį, grįžusį kieme jau rado policijos pareigūnus ir greitąją. Matė, kaip į greitąją kėlė A. Š., greta jau negyvas ant žemės gulėjo R. B.. Kas ką sumušė, nematė. Kaltinamųjų kieme jau nebuvo.

Liudytojas J. D. parodė, kad su K. J. jis jau maždaug dvi savaites iki įvykio gyveno pas J. B.. 2011-07-08 apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) miestelio parduotuvės susitiko A. Š., pakvietė jį pas B. išgerti alaus. Ten buvo V. S., S. V., R. B., K. J. jau miegojo tame pačiame kambaryje, kur miegodavo ir J. B.. Apie 22.30 val. atvažiavo kaltinamieji. R. J. pakvietė važiuoti į namus, jis atsisakė. Jis nebuvo piktas, su visais pasisveikino. S. J. paklausė kur Kristina. Sužinojęs kur, įbėgo į močiutės kambarį, pradėjo K. J. tempti iš lovos. Jis S. J. paprašė nesitampyti, pasiūlė ramiai pasikalbėti kambaryje. Kambaryje S. J. griebė jį už marškinėlių, juos suplėšė. Tuo metu K. J. iššoko per langą ir pabėgo. A. Š. puolė jį ginti, R. B. liepė S. J. nusiraminti. S. J. pasiūlė išeiti aiškintis į kiemą, kambaryje niekas nesimušė. Į kiemą išėjo A. Š., S. J., iš paskos – R. B.. Jis, R. J. ir V. S. pasiliko kambaryje. R. J. buvo nuėjęs į kambarį prie J. B., kabėjosi su ja apie 3 minutes. Po to, su R. J. jis išgėrė alaus, parūkė. Maždaug po 15 minučių R. J. išėjo, bet labai greitai grįžo, paprašė atiduoti alų, davė 2 cigaretes ir vėl išėjo. Jis nebuvo kruvinas, uždusęs, sužalotas. Po kiek laiko jis taip pat išėjo į kiemą, kur rado A. Š. ir R. B. gulinčius ant keliuko. Abu jie gulėjo ant nugaros, keliuko į kiemą abiejose pusėse, maždaug 2 m. atstumu vienas nuo kito. R. B. veido iš vis nesimatė, nes buvo labai sudaužytas, A. Š. taip pat buvo kruvinas, dar buvo gyvas, kriokė. Maždaug po 10 min. grįžo K. J.. Kaltinamųjų kieme jau nebebuvo. Kieme R. J. matė tik sėdantį į kažkokį automobilį, kad jis būtų mušęsis su A. Š. ar R. B. – nematė.

Liudytojas R. P. parodė, kad 2011-07-08 apie 21 val. R. J. ir S. J. paprašė nuvežti juos į (duomenys neskelbtini) kaimą prasivežti iš ten žmonos K. J. ir J. D.. Jie buvo išgėrę, pakeliui Utenoje dar nusipirko du 2 litrų talpos butelius alaus. Sodyboje automobilį jis pastatė apie 20 m. nuo namo prieangio. Atvažiavo į kiemą sidabrinės spalvos „Audi“, iš namo išėjo ir įsėdo vienas žmogus, automobilis nuvažiavo. Po kokių 15 minučių jis pamatė, kad iš prieangio jaunas vyras baltais marškinėliais išstūmė S. J., jiedu ėmė stumdytis, buvo susikibę vienas kitam už kaklo. Jiems besistumdant iš namo buvo išėję J. D. ir R. J.. Daugiau žmonių iš namo nebuvo išėję. Išsigandęs, kad besistumdantys gali apgadinti automobilį, pavažiavo į pakalnę toliau nuo namo, ant žvyrkelio. Netrukus atėjo R. J., pasakė, kad S. J. nesusitvarko su žmona. Ją pažįsta, jos nematė. R. J. vėl nuėjo į namą pažiūrėti, kur S. J., ir po maždaug 7 minučių grįžo. Pasakė, kad S. J. nematė. Pasiūlė važiuoti į namus, bet persigalvojo, pasakė, kad dar eis atgal jo pasižiūrėti. Taip R. J. nuėjo link namo trečią kartą. Po 5 min. R. J. grįžo su S. J., pakeliui į (duomenys neskelbtini) jie kalbėjosi mažai, gėrė alų. Jis (R. P.) nematė, kad vyko kieme, kas sumušė A. Š. bei R. B.. Pakeliui nematė, kad S. J. būtų buvęs sumuštas, šis niekuo nesiskundė. Kai policijos pareigūnai kieme jau (duomenys neskelbtini) apklausinėjo S. J., šis minėjo, kad susimušė. R. J. sakė, kad S. J. mažai davė tam su kuo susimušė. Girdėjo, kaip R. J. pasakojo policininkams, kad jis taip pat sudavė kažkam apie 2 – 3 smūgius delnu į veidą.

Liudytojas L. B. parodė, kad kaip policijos pareigūnai, drauge su V. S., 2011-07-11 naktį (duomenys neskelbtini) miestelyje bendravo su R. P. bei abiem kaltinamaisiais. Daugiau apie įvykį pasakojo S. J., nurodė, kad vyko į (duomenys neskelbtini) pasiimti žmonos, ten susimušė, buvo sužalotas. Akivaizdžių jo sužalojimų nesimatė, nes buvo tamsu. R. J. užsiminė tik apie tai, kad ir jo kumštis dar kietas, kad kažkuriam iš muštynėse dalyvavusių asmenų jis sudavė kumščiu ir atjungė.

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas V. S..

Liudytoja A. P. parodė, kad ji 2011-07-09 pirmą kartą apklausė abu kaltinamuosius, atliko su jais kitus tyrimo veiksmus. Tiek S. J., tiek R. J. tyrimo metu nereiškė jokių pretenzijų dėl bet kokios prievartos prieš juos, noriai davė parodymus, pasakojo apie įvykį dalyvaujant advokatams. Nors ši byla tirti buvo paskirta jai, ji nematė ir su pirminiais dokumentais negavo S. J. 2011-07-09 rašyto nuoširdaus prisipažinimo.

Iš 2011-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kaime, B. sodyboje. Ant keliuko į sodybą rastas ant nugaros gulinčio R. B. lavonas su smurto žymėmis. Nuo lavono dešinės kojos, apie 2 metrus į dešinę, rastos dėmės, panašios į kraują. Namo koridoriuje ant grindų rasta kepuraitė su snapeliu (1 t., 11 – 21 b.l.).

Specialisto išvados Nr. M 85/11 (14) ir Nr. M 85/11 (14) - P įrodo, kad R. B. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio dauginiais nubrozdinimais (skruostuose, dešiniame žande, smakre, apatinėje lūpoje, pakaušyje), muštinėmis žaizdomis (kairio antakio ir nosies srityje) ir kraujosruvomis galvoje (dešinėje kaktos – smilkinio srityse, dešiniame skruoste, dešinėje žando – lūpų – smakro srityse, kairės akies vokuose – paakyje, nosies srityje, kairiojo skruosto – ausies srityse), nosies kaulų skeveldriniu, kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimais, 12, 41, 31 ir 33 dantų pilnu išnirimu, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir uždusimu dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus. Jo kraujyje rasta 2,78 promilių, šlapime – 3,63 promilių etilo alkoholio. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 16 trauminių poveikių. Jo mirtį lėmę sužalojimai padaryti ne mažiau 11 trauminių poveikių. R. B. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Visi galvos sužalojimai, sukėlę sąmonės netekimą, kraujo patekimą į kvėpavimo takus ir sunkų kvėpavimo sutrikimą gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė R. B. mirtį (1 t., 47 – 60 b.l.).

Specialisto išvados Nr. M 89/11 (14) ir M 89/11 (14) - P patvirtina, kad A. Š. 2011-07-10 18.15 VšĮ „Utenos ligoninė“ mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis kraujosruvomis galvoje, nubrozdinimu dešiniame paakyje, muštine žaizda dešinės ausies kaušelyje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu. Jo lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta. Sužalojimai jam nustatyti : nubrozdinimai dešiniame paakyje ir kairėje plaštakoje, muštinė žaizda dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos kaktoje – dešinės akies vokuose – dešiniame skruoste, dešinėje momeninėje ir smilkininėje srityse, dešinės ausies kaušelyje – užausio – paausio – kaklo dešiniojo šono srityse, pakaušyje, nosies srityje, lūpose, kaktoje – kairės akies vokuose, dvi krūtinėje, kairiame žaste, dilbiuose ir dešinėje plaštakoje, kaukolės skliauto ir pamato kaulų dešinės pusės lūžimai, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, galvos smegenų sumušimas. jie padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 14 trauminių poveikių. Jo mirtį lėmę galvos sužalojimai padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Mirė A. Š. nuo galvos sužalojimų visumos. Kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, gavos smegenų sumušimas, sukėlęs galvos smegenų pabrinkimą, gyviems asmenims būtų sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymą, o šiuo konkrečiu atveju sukėlė A. Š. mirtį (1 t., 70 – 83 b.l.).

Teisės medicinos specialistas R. Laurinavičius teisme paaiškino, kad R. B. galvos smegenų pabrinkimas gavosi dėl galvos smegenų traumos, dėl kraujo išsiliejimo po minkštaisiais smegenų dangalais. Galvos traumai ir komplikacijoms kilti turėjo įtakos visi jam padaryti galvos sužalojimai. Šiuo atveju R. B. mirtį lėmė gausus kraujavimas, kurio priežastis buvo nosies kaulo, kairiojo skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžimai, pažeidę veido vientisumą. Šie sužalojimai jam galėjo būti padaryti tiek suduodant stiprų smūgį kumščiu, tiek spiriant batu apauta koja, tiek suduodant pagaliu. Viršutinio žandikaulio lūžis yra labai sunkus lūžimas, kurio metu beveik atsiskiria veidinis skeletas nuo kaukolės skliauto, atsiranda ūmaus kraujavimo pavojus į kvėpavimo takus. Įvertinęs tai, kad viršutinis žandikaulis laisvai vaikščiojo į šonus, jam į veidą turėjo būti suduotas stiprus, akcentuotas smūgis ar smūgiai, labiausiai tikėtina, batu apauta koja arba pagaliu. Specialisto įsitikinimu, R. B. po smūgių jam į galvą gulėjo ant nugaros arba artimoje tam padėtyje ir turėjo būti be sąmonės, nes sąmoningas žmogus verstųsi, bandytų atsikosėti, lenktis, kad kraujas nepatektų į kvėpavimo takus.

Smūgiai, kuriais A. Š. buvo sulaužyti kaukolės skliauto ir pamato kaulai, turėjo būti suduoti į pakaušį ar į dešinę maumeninę sritį, nes dešinėje maumeninėje srityje kaukolės lūžimo linija tiesesnė. Labiausiai tikėtina, kad šie lūžiai galėjo būti padaryti pagaliu ar įspiriant batu apauta koja, kumščiu tokius lūžius padaryti mažai įmanoma. Dėl jam nustatyto galvos smegenų pabrinkimo atsiradimo negalima atmesti nė vieno galvos sužalojimo.

Iš 2011-09-02 specialisto išvados Nr. 11-1944 (11), 11-2171(11), 11-2223 (11) matyti, kad ant tirti pateiktų A. Š. marškinėlių ir sportinių kelnių rasti tamsiai pilkšvai mėlyni medvilnės pluoštai ir trijų tipų poliamidiniai pluoštai (rudos, raudonos ir purpurinės spalvų), kurie yra vienodi su S. J. marškinių audeklo ir ornamentų pluoštais. Ant tirtų R. B. marškinių ir sportinių kelnių rasti tamsiai pilkšvai mėlyni medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su S. J. marškinių audeklo pluoštais. Ant R. B. marškinių rasti dviejų tipų poliamidiniai pluoštai (rudos, raudonos spalvų), kurie yra vienodi su S. J. marškinių ornamento pluoštais. Ant tirti pateiktų A. Š. marškinėlių ir kelnių ir R. B. marškinių ir sportinių kelnių rasti mėlyni medvilnės pluoštai dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais. Mėlyni medvilnės pluoštai dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais yra S. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštinėje sudėtyje. Tokie pluoštai yra plačiai paplitę džinsinių gaminių sudėtyje. Ant tirti pateiktų A. Š. marškinėlių ir sportinių kelnių ir R. B. marškinių ir sportinių kelnių rasti raudoni medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su R. J. marškinėlių pluoštais. Ant tirti pateiktų A. Š. drabužių, sportinių batų ir ant R. B. drabužių nėra S. J. sportinių batų ir R. J. batų mikrodalelių. Ant tirti pateiktų S. J. ir R. J. drabužių ir batų nėra pluoštų iš A. Š. ir R. B. drabužių. Ant tirti pateiktų A. Š. drabužių, batų, R. B. drabužių ir S. J., ir R. J. drabužių ir batų nėra pašalinių vienodų pluoštų. Ant tirti pateiktų R. J. batų ir ant R. B. sportinių kelnių yra vienodų rudos spalvos dažų (emalio) mikrodalelių. Tikėtina, kad A. Š. marškinėliai, sportinės kelnės ir R. B. marškiniai, sportinės kelnės kontaktavo su S. J. marškiniais ir džinsinėmis kelnėmis. Yra tikimybė, kad R. B. marškiniai, sportinės kelnės kontaktavo su R. J. marškinėliais ir batais (1 t., 90 – 101 b.l.).

2011-09-30 specialisto išvada Nr. 11-2056 (11), 11-2376 (11) patvirtina, kad ant tirti pateiktų dviejų pagalių nėra pluoštų iš R. B. ir A. Š. drabužių. Ant A. Š. puskojinių yra pilkšvai gelsvos spalvos lapuočių medienos ir pilkšvai rudos spalvos žievės mikrodalelių. Nustatyti medžio taksoną ir tai, ar rastos mikrodalelės yra iš tirti pateiktų lapuočių medžių pagalių, negalima. Ant R. B. drabužių nėra tirti pateiktų pagalių dalelių. Ant tirti pateiktų S. J. nagų nuokarpų nėra pluoštų iš R. B. ir A. Š. drabužių. Ant tirti pateiktų R. J. nagų nuokarpų nėra pluoštų iš R. B. ir A. Š. drabužių. Ant tirti pateiktų A. Š. nagų nuokarpų rasta raudonų medvilnės pluoštų fragmentų, kurie yra vienodi su R. J. marškinėlių pluoštais. Ant tirti pateiktų A. Š. nagų nuokarpų rasta mėlynų medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais, fragmentų. Mėlyni medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigoidiniais dažikliais, yra S. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštinėje sudėtyje. Tokie pluoštai yra plačiai paplitę džinsinių gaminių sudėtyje. Nustatyti, ar rasti pluoštai yra iš S. J. džinsinių kelnių ar kito džinsinio gaminio, negalima (1 t., 104 – 108 b.l.).

2011-10-17 specialisto išvada Nr. S 348/11(01) įrodo, kad ant vieno iš tirti pateiktų pagalių, S. J. džinsinių kelnių, dešinio sportinio bato rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. B. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Ant R. J. marškinėlių, šortų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Ant S. J. marškinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Pavyzdyje nuo žolės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Ant S. J. kairio sportinio bato rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas dominuojantis vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe, o kiti DNR fragmentai sutampa su R. B. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, A. Š. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. Š. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, R. J. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Atlikus DNR tyrimą, S. J. rankų nagų nuokarpose su panagių turiniu gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. J. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe. Ant R. J. guminių šlepečių žmogaus kraujo nerasta (1 t., 112 – 115 b.l.).

Iš Greitosios medicinos pagalbos iškvietimų registracijos žurnalo kopijos matyti, kad iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą iš bendrojo pagalbos telefono gautas 2011-07-08 23.25 val. (1 t., 182 – 184 b.l.).

2011-07-09 asmens blaivumo testas rodo, kad 1.25 val. S. J. nustatytas 1,50 promilės girtumas (2 t., 1 b.l.).

Iš 2011-12-14 S. J. asmens kratos metu išimto mobilaus ryšio telefono „Nokia 2330c-2“ apžiūros protokolo matyti, kad 2011-07-08 S. J. ir J. D. dienos metu SMS žinutėmis bendravo tarpusavyje : J. D. paprašė S. J. 400 litų, kurių reikėjo K. (K. J.); šis pažadėjo pinigų duoti. Vėliau vakare, iš J. D. gavęs kelias SMS žinutes apie tai, kad R. (R. B.) negyvas, o su A. (A. Š.) dar neaišku, S. J. jam išsiuntė dvi SMS žinutes, kad jis prie R. (R. B.) nekišo nagų, su juo iš viso nesimušė (2 t., 6 – 9 b.l.).

2011-07-12 specialisto išvada Nr. G 185/11(14) įrodo, kad galima įvykio metu S. J. buvo padaryti įdrėskimai viršugalvyje, nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje, muštinė žaizda kairėje blauzdoje, kraujosruvos nosies nugarėlėje, kairiame paakyje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir dešinėje šlaunyje, galėjo būti nulaužtas 22 danties vainikas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys, kad dalis sužalojimų galėjo būti padaryti prieš įvykį (2 t., 44 – 45 b.l.).

Iš teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akto Nr. 75 U-I-61 matyti, kad 1993 m. S. J. buvo diagnozuota įgimta silpnaprotystė, lengvo laipsnio debilumas. Nusikalstamų veikų padarymo ir jo tyrimo metu S. J. nesirgo ir neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo ir gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Jam nustatytas adaptacijos sutrikimas – situacinė depresinė reakcija, kas šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. J. nenustatyta psichikos sutrikimų, kurie būtų tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su padaryta nusikalstama veika. Jam būdingi individualūs psichologiniai ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu. S. J. eksperimentinio psichologinio tyrimo metu polinkis fantazuoti neišryškėjo (2 t., 60 – 62 b.l.).

Ekspertė A. Glinskienė teisiamajame posėdyje patvirtino, kad S. J. įvykio metu nebuvo afekto būsenoje, suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.

2011-07-09 1.23 val. atliktas asmens blaivumo testas patvirtina, kad R. J. nustatytas 2,51 promilės girtumas (2 t., 123 b.l.).

2011-07-12 specialisto išvada Nr. G 186/11 (14) patvirtina, kad R. J. įvykio metu nebuvo sužalotas (2 t., 139 – 140 b.l.).

Dėl S. J. veikos

Teisės medicinos specialisto išvadomis, specialisto paaiškinimu teisiamajame posėdyje įrodyta, kad tiek A. Š., tiek R. B. mirė nuo jiems padarytų galvos sužalojimų visumos, t.y. nuo jų galvos sumušimo. Tiek A. Š., tiek R. B. mirčiai įtakos turėjo po galvos sumušimo jiems išsivysčiusios komplikacijos – galvos smegenų pabrinkimas, o R. B. – ir uždusimas dėl kraujo patekimo į kvėpavimo takus. Specialisto tvirtinimu, R. B. po jam suduotų smūgių į galvą neteko sąmonės. O kadangi jam taip pat buvo sulaužyti ir nosies kaulai, kairysis skruostikaulis ir viršutinis žandikaulis, būtent tai lėmė gausų kraujavimą, dėl kurio kraujui patekus į kvėpavimo takus, R. B. mirė. Šių duomenų proceso dalyviai iš esmės neginčijo.

S. J. prisipažino, kad įvykio metu A. Š. ir R. B. mušė kumščiais, spardė bei sudavė jiems mediniu pagaliu į galvą, padarydamas sužalojimus, dėl kurių jie mirė: R. B. – įvykio vietoje, A. Š. – 2011-07-10 Utenos ligoninėje. T.y., jis neneigia, kad nužudė tiek A. Š., tiek R. B.. Tokie jo parodymai iš esmės nuoseklūs, juos iš dalies patvirtino kaltinamasis R. J. parodęs, kad S. J. mušė vieną iš nukentėjusiųjų, o kitas tuo metu jau nejudėdamas gulėjo šalia; patvirtino teisės medicinos specialisto išvados apie nukentėjusiems padarytų sužalojimų pobūdį bei vietą. Ant S. J. batų bei džinsinių kelnių rasta A. Š. ir R. B. kraujo, kraujo rasta ir ant pagalio, kuris, parodžius S. J., buvo rastas ir paimtas atliekant jo parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Kaltinamojo parodymai pilnai sutampa ir su įvykio vietos apžiūros duomenimis. Tai esminiai faktiniai duomenys, kurių pilnai pakanka neabejotinai išvadai, kad S. J. yra kaltas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d. 5 p., t.y. nužudęs du žmones. Nė kiek neabejotina ir tai, kad S. J. juos nužudė dėl asmeninių paskatų – supykęs, kad A. Š. ir R. B. aktyviai trukdė jam išsivežti žmoną K. J. ir ėmė ją ginti, bei supykęs ant A. Š., kad šis jį sumušė.

Įvertinus tai, kad S. J. abiem nukentėjusiems sudavė daugybę smūgių, kurių daugumą – į galvos sritį, t.y. į vieną gyvybiškai svarbiausių žmogaus kūno vietų; mušė juos kaltinamasis ne tik kumščiais, bet ir spardė bei sudavė smūgius mediniu pagaliu; kad sumušęs ir palikęs jau nejudančius nukentėjusiuosius, po tam tikro laiko (laikas praėjo, kol jis nuėjo link namo, liepė atidaryti duris, grasino name likusiems žmonėms) jis dar kartą mediniu pagaliu sudavė po kelis smūgius A. Š. ir R. B. į galvą – kolegija daro išvadą, kad kaltinamasis šį nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis neabejotinai suprato savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti, suprato, kad savo veiksmais jis gali sukelti nukentėjusiųjų mirtį ir šių pasekmių siekė.

S. J. parodymus, kad jis buvo tiek supykęs ir įtūžęs, jog nesuprato ką daro, paneigė teismo psichiatrijos – psichologijos akto išvada, jog kaltinamasis puikiai suprato savo veiksmus, galėjo juos valdyti, afekto būsenoje jis įvykio metu nebuvo. Tokią išvadą teisiamajame posėdyje pilnai patvirtino ir ekspertė A. Glinskienė. S. J. veiksmai negali būti laikomi ir būtinosios ginties ribų peržengimu, nes: 1) R. B., pagal paties kaltinamojo parodymus, jam kieme iš vis negrasino, jokių smūgių nesudavė ir jokios realios grėsmės jam nekėlė; 2) A. Š., nors pagal kaltinamojo S. J. parodymus, kuriuos paneigti byloje duomenų nėra, jį vijosi, sodybos kieme mušė, bet kaltinamojo parblokštas ant žemės buvo jo spardomas į galvą ir krūtinę, daužomas pagaliu į galvą tuomet, kai kaltinamajam taip pat jokios realios grėsmės nebekėlė ir jam nesipriešino.

2. Dėl R. J. veiksmų prieš A. Š.

R. J. nepripažino mušęs A. Š.. Teisiamojo posėdžio metu ir S. J. patvirtino tokią R. J. poziciją. Čia pažymėtina, kad S. J. ikiteisminio tyrimo metu dėl A. Š. davė kitokius parodymus – čia jis tvirtino, kad mušamas A. Š., kuris trankė jį sėdėdamas ant pilvo, paprašė R. J. padėti, ir šis sudavė A. Š. kumščiu į veidą vieną vienintelį smūgį. Po šio smūgio A. Š. nugriuvo, o tada S. J. taip pat atsisėdęs jam ant pilvo, ėmė jį mušti kumščiais bei kelis kart spyrė. Jokių kitokių duomenų, kad R. J. būtų sudavęs daugiau smūgių būtent A. Š., byloje nėra. Nustatyta, kad A. Š. mirė nuo galvos sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais, visumos. Tai reikštų, kad bet kuris iš A. Š. suduotų smūgių į galvą, galėjo sukelti jo mirtį. Teisme tai patvirtino ir teisės medicinos specialistas.

Tačiau, viena vertus, šie labai svarbūs S. J. parodymai apie R. J. smūgį A. Š. nėra visiškai nuoseklūs. O būtent, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2011-07-13 (2 t., 48 – 52 b.l.), S. J. parodė, kad A. Š. jis nuo savęs nusivertė pats, R. J. trenkė A. Š., bet šis nematė, kur galėjo pataikyti. Kitų apklausų metu ikiteisminiame tyrime kaltinamasis tvirtino, kad R. J. sudavė A. Š. į veidą. Kita vertus, pagal S. J. parodymus, A. Š. nugriuvus ant nugaros, jis (S. J.) jį mušė pirmiausiai kumščiais, po to spardė, tame tarpe ir į galvą. Po to, S. J. einant link P. automobilio, A. Š. jį pasivijo ir jiedu vėl susigrūmė. Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad antroji jų grumtynių vieta yra maždaug už 10 metrų nuo pirmosios. Tai reiškia, kad A. Š. po pirmųjų grumtynių buvo aktyvus, sąmoningas, galėjo judėti, vytis kaltinamąjį ir su juo toliau grumtis. Pagaliau, viskas vyko jau sutemus, mažai arba visiškai neapšviestoje vietoje, po suaugusiais medžiais, A. Š. mušamas S. J. neabejotinai dengėsi nuo jo smūgių, stengėsi išsivaduoti pats – tai aplinkybės, kurios rodo, jog S. J. iš tiesų realiai negalėjo matyti, kur tiksliai R. J. galėjo suduoti smūgį A. Š. (ar į galvą, ar į kokią kitą vietą). Įvertinusi aukščiau paminėtus duomenis kolegija daro išvadą, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog R. J. įvykio metu sudavė A. Š. smūgį į galvą, padarydamas jam jo mirtį lėmusius sužalojimus, todėl R. J. dėl A. Š. nužudymo negali būti pripažintas kaltu.

3. Dėl R. J. veiksmų prieš R. B.

R. J. tik ikiteisminio tyrimo pradžioje pripažino, jog sudavė kumščiu ar delnu stovinčiam K. dėdei (R. B.) galimai į veidą, dėl ko jis nugriuvo ant žemės. Jo nespardė (2 t., 133 – 134 b.l.). 2011-07-12 jį apžiūrėjusiam teisės medicinos specialistui R. Laurinavičiui apie įvykį jis pasakojo, kad gerai jo neprisimena, prisimena tik kad kumščiu smogė R. B. kartą į veidą ir kartą jam į veidą spyrė. Specialistas R. Laurinavičius teisme paaiškino, kad tai užrašyti paties kaltinamojo žodžiai. Paskutinės apklausos ikiteisminiame tyrime metu bei duodamas parodymus teisme, kaltinamasis neigė bet kokį smurtą prieš abu kaltinamuosius. Parodymų pakeitimą kaltinamasis motyvavo tuo, kad pirminiuose parodymuose save apkalbėjo suklaidintas kameroje buvusių kitų sulaikytų asmenų. Pažymėtina, kad ėmęs neigti smurtą prieš R. B., R. J. kartu ėmė tvirtinti, jog jis iš viso nematė, kas įvyko sodybos kieme po to, kai S. J. ir nukentėjusieji išėjo iš namo, t.y. kas ir kaip sumušė A. Š. bei R. B., o jau sumuštus juos ant keliuko jis pamatė tik trečią kartą eidamas nuo P. automobilio link namo parsivesti S. J., kuris tuo metu buvo apžergęs vieną iš nukentėjusiųjų. Kad R. J. buvo kambaryje, kalbėjosi su J. B., kartu su juo parūkė, išgėrė alaus, teisme (pakeitęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus) patvirtino ir R. J. sugyventinės sūnus J. D.. Tačiau, nukentėjusiosios J. B., nuosekliais liudytojos V. S., tyrime duotais kaltinamųjų S. J. bei iš dalies – ir pirminiais R. J. parodymais, įrodyta, kad prasidėjus susistumdymui name, R. J. išėjo į kiemą maždaug tuo pačiu metu su S. J., A. Š. bei R. B., ir atgal į kambarį grįžęs jau nebebuvo. Tai yra labai svarbi aplinkybė toliau vertinant bylos įrodymus ir sprendžiant apie R. J. tolimesnius veiksmus. Šią aplinkybę patvirtinančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir J. D..

Neabejotina, kad kieme iš pradžių S. J. pakankamai intensyviai stumdėsi ir mušėsi su A. Š. – tai matyti iš paties kaltinamojo parodymų. Jiedu praktiškai nebuvo išsiskyrę iki to momento, kol S. J. A. Š. pirmą kartą sudavė smūgius mediniu pagaliu. Galima tvirtinti, kad iki to momento kieme dar buvo ir R. J. su R. B.. Į klausimą, ką kieme tuo metu veikė R. J., ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas kelis kartus, tame tarpe ir dalyvaujant advokatams, atsakė S. J. – jis mušė R. B., t.y. sudavė jam kelis smūgius kumščiu į veidą, dėl ko šis pargriuvo, ir kelis (3 – 4) kartus jam įspyrė. Šiuos parodymus S. J. patvirtino ir įvykio vietoje, parodė vietą, kur R. J. mušė R. B.. Toje vietoje ir buvo rastas R. B. lavonas. Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūrint įvykio vietą, maždaug už 2 metrų į dešinę nuo R. B. lavono dešinės kojos, buvo rasta išminta žolė ir kraujas. Ekspertai nustatė, kad šioje vietoje rastas kraujas yra A. Š.. Tai reiškia, kad R. J. R. B. mušė ir spardė praktiškai šalia, ir S. J. tai gerai matė – jis, beje, tvirtino, kad į R. J. veiksmus prieš R. B. atkreipė dėmesį jau spardydamas A. Š.. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad paskutinį kartą apklausiamas 2012-01-23, S. J. akcentavo, jog jis pasakodamas apie R. J. veiksmus prieš R. B., jo neapkalba, nes jų santykiai geri. Kaip jau minėta, šie S. J. parodymai atitinka ir pirminius paties R. J. parodymus.

Be to, ir iš karto po įvykio liudytojams L. B. bei V. S. R. J. pasakojo, kad suduodamas kumščiu jis „atjungė“ vieną iš dalyvavusių muštynėse. Kaltinamuosius į įvykio vietą vežęs R. P. taip pat girdėjo, kad R. J. policininkams pasakojo apie tai, kad jis sudavė vienam žmogui ir šis atsigulė. Pasak S. J., jis R. B. sudavė pagaliu tik jau sumušęs pagaliu A. Š. po to, kai R. B. jau gulėjo ant žemės po R. J. smūgių. Tai atitinka jo parodymus, nes ant pagalio, kurį parodymų patikrinimo vietoje parodė S. J., buvo rastas R. B. kraujas. Logiška, kad R. B. buvo mušamas paskutinis. Šie duomenys rodo, kad būtent R. J. pirmasis sudavė R. B. kumščiu smūgius į galvą, dėl ko šis neteko sąmonės. S. J. R. B. mušė tik po to, jau gulintį ant žemės ir jam nebesipriešinantį.

R. J. teisme pasakojo, kad iš namo iki jų laukusio R. P. automobilio jis ėjo tris kartus. R. P. tai patvirtino. Tačiau, kaltinamasis nurodė, kad jis visą laiką eidavo tuo pačiu taku (pro įvykio vietą) ir iš pradžių nematė nei S. J., nei nukentėjusiųjų – juos pastebėjo tik eidamas parsivesti S. J. jau trečią kartą. Tačiau, kaltinamasis niekaip negalėjo paaiškinti įrodymų, kad abu lavonai buvo praktiškai ant paties tako, o S. J. taip pat niekur nebuvo nuo įvykio vietos nutolęs. Atkreiptinas dėmesys ir į S. J. J. D. iš karto po įvykio parašytas SMS žinutes, kad jis su R. B. nesimušė – pagal bylos įrodymus, S. J. jį tiesiog sumušė, nes R. B. jam jokių smūgių nesudavė. Taigi, pirminiai kaltinamųjų parodymai apie smurtą prieš R. B. ne tik kad iš esmės sutampa tarpusavyje, bet ir yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, susidėlioja į logišką įvykio seką ir tampa dalimi įrodymų visumos, patvirtinančios tai, kad R. J. pirmasis sudavė smūgius kumščiu R. B. į galvą, dėl ko šis pagriuvo ir neteko sąmonės. Specialistas R. Laurinavičius patvirtino, kad smūgiais kumščiu R. B. nustatytus galvos sužalojimus padaryti buvo galima. Po to R. B. dar mušė S. J., t.y. jį spardė ir daužė pagaliu.

S. J. bandymas akivaizdžiai R. J. naudai teisme pakeistus parodymus pateisinti prieš jį policijos pareigūnų naudotu psichologiniu smurtu, paties sudėtinga emocine būsena po įvykio, yra neįtikinamas – jis nesugebėjo tiksliau įvardinti ir apibrėžti, koks tiksliai tas smurtas buvo vartojamas, jo apklausose nuo pat pradžių dalyvavo advokatai, kuriems jis apie jokį smurtą niekada nepasakojo, jis savo parodymus patvirtino įvykio vietoje, ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kita vertus, jo parodymų keitimas nesunkiai suprantamas įvertinus tai, kad R. J. yra jo sesers sugyventinis, o sesers šeima buvo viena jo atramų auginant ir prižiūrint penkis mažamečius vaikus po to, kai K. J. išvažiavo gyventi pas savo močiutę J. B..

Tokiu būdu laikytina įrodyta, kad R. J. sudavė R. B. smūgius į galvą, dėl kurių šis pirmiausiai neteko sąmonės. O kadangi jį po to dar mušė ir S. J. (pagal jo parodymus – jau nejudantį ir nebesipriešinantį), neabejotina, kad abu kaltinamieji tiesiogiai dalyvavo nužudant R. B., t.y. padarant jam sužalojimus, sukėlusius sąmonės netekimą bei kraujavimą, dėl kurio jis užduso kraujui patekus į kvėpavimo takus.

Esant tokiems duomenims, R. J. veika perkvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. Šį nusikaltimą R. J. padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. suduodamas smūgius kumščiais bei spardydamas į galvą, jis neabejotinai suvokė, kad elgiasi pavojingai, numatė, kad tokiais savo veiksmais jis gali sukelti žmogaus mirtį, ir nors R. B. mirties nenorėjo, bet sąmoningai leido kilti būtent tokioms pasekmėms.

R. J. ir S. J. atvažiavę į B. sodybą dar kurį laiką buvo tose pačiose patalpose, bendravo tiek su A. Š., tiek su R. B., R. J. bandė skirti kambaryje pradėjusius stumdytis S. J. bei A. Š. ir R. B. – tai paaiškina įvairių tapačių mikropluoštų ir mikrodalelių galimą atsiradimą ant jų rūbų bei batų.

Pagal bylos duomenis, R. J. R. B. smūgius sudavė pirmasis, jam padaryti sužalojimai kraujuoti ėmė vėliau, galimai R. B. jau parkritus ant žemės. Teisės medicinos specialistas paaiškino, kad jo mirtį lėmė vidinis kraujavimas į plaučius R. B. jau nesąmoningam gulint ant nugaros – tai paaiškina, kodėl ant R. J. rūbų ir guminių šlepečių nebuvo rasta R. B. kraujo.

Kolegija taip pat nelaiko įrodymu prokuroro pateikto 2011-07-09 S. J. parašyto nuoširdaus prisipažinimo (3 t., 49 b.l.), nes šis įrodymas neatitinka įrodymams keliamo leistinumo principo – negalima teigti, kad jis gautas teisėtu būdu. Nors pats kaltinamasis neneigė rašęs šį prisipažinimą dalyvaujant Utenos AVPK policijos pareigūnui (galimai, jo pavardė Č.), tačiau šioje byloje ikiteisminį tyrimą baigusi tyrėja A. P. šio rašytinio dokumento nebuvo mačiusi, jis jos nebuvo įsiūtas į bylą baigiant ikiteisminį tyrimą ir proceso dalyviams susipažįstant su bylos medžiaga (nors šis dokumentas privalėjo jai būti pateiktas kartu su visa pirmine bylos medžiaga). Kaltinimą palaikęs prokuroras taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl šis prisipažinimas nebuvo byloje ją su kaltinamuoju aktu persiunčiant nagrinėti teismui.

Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai Ž. B., A. V., J. L., J. T. reikšmingesnių bylai duomenų nepateikė.

Nukentėjusieji A. ir G. Š. prašo priteisti 7032, 13 litų laidojimo išlaidų, 7930 litų už paminklą ir 100000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Jų civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Pagal nukentėjusiųjų teismui pateiktus dokumentus, sūnaus laidotuvėms, kapo tvarkymui bei paminklui jie išleido 14962,13 lito. Tačiau nukentėjusiajai pagal 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnį ir 2007-12-06 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. X-1353 8 straipsnį buvo išmokėta 8 minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1040 litų, dydžio laidojimo pašalpa. Nukentėjusioji A. Š. patvirtino gavusi šią pašalpą. Be to, kolegijos nuomone, į laidojimo išlaidas neturėtų būti įskaitytos kai kurios išlaidos: išlaidos už 3 moteriškas palaidinukes už 139,97 Lt; 1 vyriškus marškinius už 39,99 Lt; kūno priežiūros priemones už 16,78 Lt; alkoholinius gėrimus už 266,77 Lt – viso už 463,51 Lt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiesiems šiuo metu liko neatlyginta 13458,62 Lt suma. Ši suma reali, priteistina iš S. J..

Nukentėjusiųjų pareikštas 100000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas taip pat iš dalies. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. buvo jauniausiais iš trijų nukentėjusiųjų vaikų, gyveno su tėvais, kurie juo rūpinosi, palaikė su jais pakankamai artimus santykius. Dėl netikėtos ir staigios sūnaus netekties nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą ir skausmą, sutriko normalus jų šeimos gyvenimo ritmas. Visa tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo S. J. padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau, įvertinus S. J. pakankamai sunkią turtinę padėtį (pagal bylos duomenis, jis pragyvena iš esmės iš pašalpų, gaunamų už mažamečius vaikus, bei dirbdamas atsitiktinius, menkai apmokamus darbus; kitokio savarankiško turto realiai neturi; augina 5 mažamečius vaikus; turės atlyginti nemažą turtinę žalą), o taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nukentėjusiųjų civilinis ieškinys mažinamas iki 80000 Lt. Tokia suma atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose.

Teritorinės valstybinės ligonių kasos pareikštas 3275,93 Lt civilinis ieškinys už A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas įrodytas byloje esančiais dokumentais, tenkinamas pilnai, priteisiant jį iš žalą padariusio S. J..

Skirdama bausmes kaltinamiesiems, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, jų pasekmes, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus ir taisykles, numatytas BK 41, 54, 61 str.

S. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis kolegija pripažįsta tai, kad : 1) jis pilnai pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); 2) įtakos šio nusikaltimo padarymui neabejotinai turėjo provokuojantis nukentėjusiojo A. Š. elgesys – jis S. J. bandė sulaikyti, mušė, vijosi (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Lengvinančių R. J. atsakomybę aplinkybių byloje nėra.

S. J. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams – girtumas jam nustatytas iš karto po įvykio, šios aplinkybės kaltinamasis ir neneigė, parodė, kad išgėręs jis tampa agresyvus ir piktas.

Kolegija šalina iš kaltinimo R. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors jam po įvykio ir buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas, tačiau kaltinamasis parodė alų gėręs ir važiuojant į namus po įvykio ir jau būdamas namuose iki atvyko policijos pareigūnai. Kita vertus, nėra jokių daugiau mažiau objektyvių duomenų tvirtinti, kad girtumas įtakojo jo veiksmus įvykio vietoje, nes pats kaltinamasis to niekada nepripažino. Kolegija nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir to, kad jie R. B. nužudė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), nes nėra jokių įrodymų patvirtinti jų susitarimą (tame tarpe – ir susitarimą konkliudentiniais veiksmais) daryti, tęsti ar užbaigti šį nusikaltimą. Akivaizdu, kad tiek R. J., tiek S. J. mušė R. B. labiau spontaniškai, nei apgalvotai, planuojant ir derinant savo veiksmus. Be to, jų smurtinius veiksmus skiria laiko tarpas, skiriasi jų tyčios rūšis.

Abu kaltinamieji padarė po tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, sukeliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šiuo nusikaltimu sukeltos pasekmės itin sunkios ir jau nebepataisomos – jų veiksmais nužudyti žmonės. S. J. veika yra neabejotinai daug pavojingesnė, nes jis tuo pat metu nužudė du žmones, panaudojo pagalį, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamieji teisiami pirmą kartą, pilnamečiai, pakaltinami. R. J. gyvenamojoje vietoje apibūdinamas pakankamai gerai, turėjo administracinę nuobaudą, jo pavojingų veiksmų apimtis yra mažesnė. S. J. šeima apibūdinama kaip probleminė dėl dažnai kylančių šeimyninių konfliktų, iki įvykio jis vienas rūpinosi net penkiais mažamečiais vaikais, administracine tvarka nebaustas. Įvertinusi visas šias aplinkybes bei tai, kad už S. J. padarytą nusikaltimą įstatymas numato ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos, kolegija daro išvadą, kad abiem kaltinamiesiems skirtinos griežtos laisvės atėmimo bausmės : S. J. – griežtesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, R. J. – mažesnė už vidurkį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : S. J. rūbai, batai, kepuraitė, mobilaus ryšio telefonai su SIM kortelėmis – grąžinami jo artimiesiems; R. B. sveikatos istorija Nr. 1648 – grąžinama Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui (Utena, Aukštakalnio g. 5, LT-28151); R. B., R. J., A. Š. rūbai ir batai, lyginamieji pavyzdžiai, mediniai pagaliai – sunaikinami.

Į teisiamąjį posėdį atvykusiam teisės medicinos specialistui R. Laurinavičiui išmokėta 76, 97 Lt kelionės išlaidų, kurios, kaip proceso išlaidos, turi būti taip pat išieškotos iš kaltinamųjų (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

S. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 5 p. ir nubausti jį laisvės atėmimu 16 (šešiolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 9 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

R. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 9 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeistą.

Priteisti iš S. J. nukentėjusiems Anai ir G. Š. 13458,62 (trylika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis, 62) Lt turtinei ir 80000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. J. Teritorinei valstybinei ligonių kasai 3275,93 (tris tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis, 93) Lt už A. Š. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus reikšmingus bylai daiktus : S. J. rūbus, batus, kepuraitę, 2 mobilaus ryšio telefonus su SIM kortelėmis – grąžinti jo artimiesiems; R. B. sveikatos istoriją Nr. 1648 – grąžinti Utenos pirminės sveikatos priežiūros centrui (Utena, Aukštakalnio g. 5, LT-28151); R. B., R. J., A. Š. rūbus ir batus, lyginamuosius pavyzdžius, medinius pagalius – sunaikinti.

Išieškoti iš S. J. ir R. J. po 38, 49 Lt proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.