Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė) ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. 93-536 taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 9 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 9 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 29 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 10 d.).Komisijos 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 93-536 nutarta nuteistajam R. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 mėnesių 10 mėnesių 29 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, vertinimo rezultatas yra 12 balų, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Nuteistasis pataisos įstaigoje bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką padarė tris nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, už tai buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, šešis kartus skatintas. Pataisos namuose nuteistasis sutiko dirbti ir buvo įdarbintas pataisos namų valgyklos darbininku. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais. Po galimo lygtinio paleidimo turės gyvenamąją vietą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad teismas teisingai vertino nusikalstamo elgesio rizikos balus, tačiau taip pat vertino ir kitas aplinkybes, dėl kurių darė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Remdamasis kitomis aplinkybėmis teismas prieštarauja teismų praktikai bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, teiginys, kad jis gali nusikalsti būdamas laisvėje, yra nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Teismas vertino jo padarytą nusikaltimą, tačiau tai jau buvo įvertinta kito teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju vertinimas turi būti atliekamas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ankstesni teistumai ir padarytas nusikaltimas negali būti pripažinti pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo, todėl prašo šį teismo argumentą laikyti niekiniu.Skunde teigiama, kad kriminogeniniai veiksniai yra praeities dalykai, o pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą turi būti vertinama dabartis, taigi šis teismo teiginys taip pat laikytinas niekiniu, neturinčiu lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Kadangi nuo paskutinės nuobaudos atlikimo negavo naujos nuobaudos, todėl yra laikomas neturinčiu nuobaudų, taigi jų traktavimas kaip vieno iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų yra neleistinas. Nuobaudos šiuo metu negalioja, po jų gavimo jis buvo skatintas, lankė įžanginės grupės užsiėmimus, dirba ir rimtai žiūri į bausmės atlikimą, kadangi padarė tinkamas išvadas ir alkoholio daugiau nevartos.Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija konstatavo, kad yra jo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, tačiau teismas to neįvertino. Teismas šią aplinkybę nutylėjo, todėl mano, kad teismo nutartis yra subjektyvi, turinti nuostatą niekada netaikyto jo atžvilgiu lygtinio paleidimo – tai prieštarauja Europos Tarybos rekomendacijoms, taip pat paverčia kompetentingos institucijos darbą niekiniu. Suvokia, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jis ją privalo atlikti iki galo, todėl pažada, kad laikysis visų probacijos reikalavimų, gerbs pareigūnų priežiūrą, laikysis įstatymų ir nenusikals, nevartos alkoholio, dirbs, integruosis į visuomenę ir vėl taps visaverčiu visuomenės nariu, turinčiu ne tik teises, bet ir pareigas.Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad R. J. priklauso žemos rizikos grupei – 12 balų. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. J. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes (nužudymą), dėl padaryto nusikaltimo teisme kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs ir drausmine tvarka baustas tris kartus, visus už labai grubius pažeidimus: vieną kartą už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą, du iš jų už alkoholio vartojimą; kuomet jis ir nusikaltimą, už kurį yra nuteistas, taip pat padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko jam buvo skiriamos vienos griežčiausių nuobaudų – uždarymas į baudos izoliatorių. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2016 m. liepos 22 d., kuomet jam buvo skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį ir gerą darbą, o drausmės pažeidimų jis nebedarė, t. y. praėjus net penkeriems metams nuo bausmės pradžios. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo elgesio pokyčiai nuo 2013 m. nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – draugai, alkoholio vartojimas. Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija konstatavo, kad yra jo nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai, tačiau teismas to neįvertino. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių (nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, šį rizika yra sumažėjusi, nuteistasis pastaruoju metu nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių ir yra skatinamas), tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, praėjus tik kiek daugiau nei pusei metų nuo paskutinės nuobaudos galiojimo pabaigos, dar nėra pagrindo teigti, jog R. J. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik abstrakčiomis „kitomis aplinkybėmis“ spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, tačiau nutartyje nurodė ir detalizavo visas aplinkybes, kuriomis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą nebuvo pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis R. J. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo R. J. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.