Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A., jo atstovui advokatui Daliui Jurjonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2025 m. gegužės 15 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5533-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-5533-2025 (toliau ir – Nutarimas) D. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025 m. gegužės 1 d. 08.36 val. Klaipėdoje, Minijos g. 3, vairavo transporto priemonę (automobilį Mercedes – Benz, valst Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai buvo nustatytas 0,73 +- 0,02 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimas. Nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, taip pat nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, D. A. už padarytą nusižengimą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

D. A. padarytas administracinis nusižengimas, įtvirtintas formaliąja sudėtimi, kas lemia, kad jokių padarinių atsiradimo nereikalaujama, kad būtų pagrindas laikyti padarius pažeidimą, tačiau teismų praktika numato, kad veikos padariniai yra kriterijus, į kurį būtina atsižvelgti. D. A. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių, o taip pat ir prielaidų, kad jų buvo išvengta tik dėl Institucijos vykdytos prevencinės priemonės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustojo D. A., jo atstovo paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, nėra. D. A. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, baudą jau yra sumokėjęs. Prašydamas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, D. A. prašo atsižvelgti į nusižengimo padarymo aplinkybes (vietą, laiką, kokiu būdu nustatytas pažeidimas, jo savijautą prieš vairavimą), kurios, anot jo, rodo mažesnį jo padaryto nusižengimo pavojingumą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ((ne)baustumą, vairavimo patirtį), darbinę veiklą, padarinių, netekus teisės vairuoti, reikšmę darbui, verslui ir asmeniniam gyvenimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

D. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Jis teigia, kad pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nes prieš sėsdamas vairuoti jautėsi blaivus, t. y. tinkamai neįvertino savo galimybių vairuoti transporto priemonę, kitų KET nepadarė, važiavo leistinu greičiu keliu, kurį gerai žinojo, esant neintensyviam eismui ir sustabdytas buvo tik policijos vykdytos priemonės metu. Šie pažeidėjo skundo argumentai, teismo nuomone, niekaip nemažina jo padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar kaltės, o D. A. veiksmai, iš vakaro vartojus alkoholinius gėrimus ir sėdant vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo ir jokiomis priemonėmis neįsitikinus savo būkle, tik subjektyviu manymu, rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms, nepagrįstai pervertinant savo galimybes vairuoti. Apeliuodamas į išgertą nedidelį kiekį alkoholio iš vakaro, pakankamą laiką, skirtą poilsiui, papusryčiavimą, D. A. teigia, kad jam nuostabą sukėlė policijos pareigūnų nustatytas jo apsvaigimo laipsnis. Esant abejonėms, D. A. neblaivumą galėjo pasitikrinti medicinos įstaigoje, duodamas kraują, tačiau to nedarė, dėl ko teismo neįtikina jo nurodytos aplinkybės, kad po nedidelio kiekio alkoholio pavartojimo, sėdus vairuoti beveik po 10 val., girtumas dar būtų 0,71 prom. Teismas sprendžia, kad šios D. A. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir kaip teigia Institucija, galimai suvartoto alkoholio kiekis buvo žymiai didesnis nei teigia D. A.. Bet kuriuo atveju, D. A. nustatytas girtumas, kurio jis neneigė ir neginčijo, rodo, kad jo girtumas nebuvo jau toks nežymus. Kaip nurodyta ir skunde, atsakomybė už girtumą numatyta nuo 0,41 prom., o D. A. nustatytas girtumas ją viršijo 0,30 prom., t.y. buvo arti dvigubai viršijančios ribos. Vairuotojas, prieš sėsdamas vairuoti transporto priemonę, privalo atsakingai įvertinti savo būklę, leidžiančią jam vairuoti ir nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Vartojus alkoholį iš vakaro, D. A. privalėjo objektyviai įsitikinti, kad gali vairuoti, o nesielgti rizikingai ir pavojingai, dėl ko privalo už tai atsakyti.

ANK 7 straipsnyje įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje irgi nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, D. A. nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimą, jis turėjo ir galėjo numanyti, kad alkoholio kiekis jo organizme gali viršyti leistiną ribą, tačiau šiam faktui buvo abejingas ir jokių papildomų veiksmų, kad įsitikintų savo galėjimu vairuoti, nesiėmė, kas patvirtina, jog jis veikė tyčia.

D. A. automobilį neblaivus vairavo dienos metu, kai yra didesnė tikimybė kelyje sutikti kitus eismo dalyvius, ir planavo važiuoti į Marijampolę, t.y. vairuoti itin didelį atstumą, kas tik dar labiau nepateisina jo pasirinkto elgesio modelio ir padarytą veiką pavojingumo prasme nemažina, o priešingai didina. Be to, priešingai nei nurodo D. A. (jo atstovas), Institucija teigia, kad tuo laiku ir vietoje eismas buvo pakankamai intensyvus, nes žinia, kad Klaipėdos m. eismas iš esmės visada būna intensyvus, ypač dienos metu, nepriklausomai nuo to darbo ar poilsio diena yra. Kelio žinojimas niekaip neįtakojo asmens reakcijos, kuri lėtėja dėl girtumo, ką pripažįsta ir D. A. (jo atstovas), į kelyje galinčias atsirasti kliūtis, kurių D. A., net ir žinodamas kelią neturi galimybių numatyti, nes kelyje eismo dalyvis jis yra ne vienas, o pastarosios gali atsirasti ir ne dėl jo veiksmų. Įstatymų leidėjas ne veltui tokią veiką pripažįsta pavojinga, nes vairavimas yra padidinto pavojaus šaltinio valdymas, todėl tai leidžiama daryti tik sąmoningiems ir atidiems vairuotojams, prie kurių, apsvaigę nuo alkoholio asmenys negali būti priskiriami. Kaip teisingai pastebi pareiškėjas, vairavimo patirtis leidžia jam vairuoti, būnant ir lengvai apsvaigus iki 0,4 prom., tačiau didesnis apsvaigimo laipsnis jau yra pavojingas ir draudžiamas, nepriklausomai nuo vairavimo stažo ir jo dydis nesudaro pagrindo šios veikos pavojingam pobūdžiui paneigti ir/ar sumenkinti. Tai, kad vairuodamas D. A. nepadarė kitų KET pažeidimų ir nesukėlė kitų sunkių padarinių, irgi neturi įtakos nei veikos kvalifikavimui, nei jos pavojingumui, nes tuomet pažeidėjo veika būtų kvalifikuota ir/ar pagal kitus ANK straipsnius, numatančius atsakomybę už tokius pažeidimus. ANK 422 straipsnio 5 dalis nereikalauja nei padarinių, nei KET pažeidimų daugeto, kad būtų galima inkriminuoti šį nusižengimą.

Nutarimu D. A. pritaikyta alternatyvi, pati švelniausia administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėn., draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn., todėl laikyti ją per griežta, kaip mano D. A. (jo atstovas), nėra jokio objektyvaus pagrindo. D. A. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, dėl ko jam ir pritaikyta minėta administracinio poveikio priemonė, kuri paprastai nėra taikoma visais atvejais, kai padaromas toks nusižengimas, jos taikymui taip pat turi egzistuoti tam tikrų sąlygų visuma, kurias nurodo D. A., ir kurias Institucija įvertino bei teisingai pritaikė, skirdama būtent tokią ir tokio dydžio administracinio poveikio priemonę. Nors D. A. už vairavimą neblaiviam nebaustas, tačiau 2024 metais baustas už greičio viršijimą, kas visgi neapibūdina jo kaip preciziškai besilaikančio įstatymo reikalavimų.

Skunde plačiai dėstomos aplinkybės dėl D. A. kilsiančių neigiamų pasekmių, atėmus teisę vairuoti, t. y. tai, kad jam bus sudėtinga atlikti darbines funkcijas, vystyti ir vykdyti verslą, padėti senyvai ir sergančiai mamai. Teismas pažymi, jog D. A. jo gyvenimiški poreikiai buvo žinomi iki nusižengimo padarymo. Natūralu, jog dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės bus sunkiau ir nepatogiau vykdyti turimus darbinius bei šeiminius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. D. A., žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga dėl darbinių funkcijų atlikimo, savo paties bei senyvos ir ligotos mamos poreikių tenkinimo, šia teise naudojosi neatsakingai, nes būdamas sukaupęs gyvenimišką patirtį, turėjo ir galėjo numatyti, kad alkoholio vartojimas jo nurodytomis aplinkybėmis sukels būseną, dėl kurios jis negalės vairuoti transporto priemonės. Todėl šis atvejis negali būti laikomas atsitiktiniu, o pareiškėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmenį suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti D. A. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. D. A. nusižengimą padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra itin minimalus, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto nusižengimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, skunde dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui. Skiriant nuobaudą įstatymas prioritetu laiko visuomenės interesą, siekiant užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, kuriam taikoma sankcija, interesus.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią minėta buvo atsižvelgta skundžiamu Nutarimu skiriant administracinio poveikio priemonę. Teismo nuomone, D. A. (jo atstovas) nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai D. A. charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir trumpinti skirtos administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo terminą, kuri ir taip paskirta pati švelniausia kartu, ir su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kas sudaro galimybes po neilgo laiko tarpo (6 mėn.) vėl vairuoti transporto priemones. Asmens įprasto gyvenimo aplinkybės ir noras toliau patogiai gyventi net ir po padaryto nusižengimo yra suprantamas, bet nesudaro pagrindo teisingumo principo netaikymui. Teismo nuomone, D. A. prašymas netaikyti ar taikyti itin minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (2 mėn.), jau vien atsižvelgiant į nustatytą D. A. girtumo laipsnį, prasilenktų su minėto principo įgyvendinimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. A. (jo atstovo) skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad priimdami sprendimus teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų, priimtų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose. Skunde išvardinti pirmos instancijos teismo sprendimai, nors ir priimti analogiško pobūdžio bylose, nėra precedentai ir teismas neturi teisinio pagrindo jais remtis ir/ar juos taikyti. Teismas kiekvienos bylos duomenis vertina individualiai, visus byloje surinktus duomenis įvertinant kompleksiškai ir nė vienam nesuteikiant išskirtinės reikšmės. Kiekvienu atveju nuobaudos individualizavimo procese yra reikšmingos būtent tam tikroje byloje nustatytos konkrečios aplinkybės, todėl teismų praktika ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo klausimu skiriasi. Egzistuoja aibė priešingos teismų praktikos nei nurodo D. A. atstovas, kur net ir nustačius mažesnį girtumo laipsnį, kaip pvz. 0,49 prom., taikyta griežtesnė administracinio poveikio priemonė nei skirta D. A. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-5533-2025 (ROIK: 25271640820) nepakeistą ir D. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.