Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-447-729/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-02
Bylos Nr.
eII-447-729/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00112-2024-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
G. K.
Advokatai
Petras Matažinskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-447-729/2023Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00112-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.6; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui G. K.,jo atstovui advokatui Petrui Matažinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10823-2024 (ROIK: 24252921671).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10823-2024 (ROIK: 24252921671) G. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 22 d., 07.53 val., Klaipėdos r. sav., Šiūparių k., Agluonos s.b. rajoniniame kelyje vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,74 promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 14 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. K. atstovo skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti už padarytą nusižengimą paskirti tik įspėjimą. Skundą motyvuoja tuo, jog, pareiškėjo nuomone, Institucija priimdama skundžiamą nutarimą jo atžvilgiu paskyrė per griežtas administracines nuobaudas; administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti, netraukiant jo administracinėn atsakomybėn arba paskiriant švelnesnes administracines nuobaudas. Jis su padarytu nusižengimu sutinka, dėl to labai gailisi, anksčiau jokių administracinių nusižengimų nėra padaręs, šis nusižengimas yra pirmas; bendruomenės narių yra charakterizuojamas teigiamai, žalingų įpročių neturi.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo atstovo advokato skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog byloje yra neabejotinai nustatyta, kad G. K. padarė administracinį nusižengimą ir jis kvalifikuotas tinkamai. Pagal suformuotą teismų praktiką, administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas komplektas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Institucijos nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta; pareiškėjui skirta minimalaus dydžio nuobauda už padarytą nusižengimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. K. teismo posėdžio parodė, kad iš vakaro išgėrė 6 skardines alaus, atsikėlęs ryte nesijautė neblaivus, todėl išvažiavo į darbą. Jeigu būtų jautęs, kad organizme dar yra alkoholio, niekur nebūtų važiavęs; nustatyto neblaivumo neginčija. Teisė vairuoti transporto priemones jam labai reikalinga, kad galėtų iš gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) – nuvykti į objektus Gargžduose, kur dažniausiai ir dirba; jis vykdo individualią veiklą statybų sektoriuje, darbo vieta visada būna nutolusi nuo gyvenamosios. Dirba vienas, todėl iki šiol į darbo vietą važiuodavo vienas pats automobiliu. Šiuo metu gyvena su mama, sugyventine ir jos vaiku, veda bendrą ūkį, todėl teisė vairuoti reikalinga ir tam, kad galėtų nuvežti sugyventinės vaiką į gydymo įstaigą Vilniuje, kadangi vaikas sunkiai serga. Sugyventinė pati teisės vairuoti transporto priemones neturi, o autobusu nuvykti su vaiku į gydymo įstaigą negali, nes ten reikia būti ryte 08.30 val., o autobusai taip anksti nevažiuoja. Pas gydytojus vyksta kas tris mėnesius. Anksčiau už vairavimą neblaiviam baustas nėra.

Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovas advokatas teismo posėdžio parodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Jo nuomone, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindų G. K. paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą. G. K. anksčiau nebaustas administracine tvarka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko šeimą, rūpinasi sugyventinės vaiku, veža jį pas gydytojus. Kaip ir nurodė G. K., jis savo poelgio labai gailisi, supranta, kad blogai pasielgė, situaciją vertina kritiškai.

Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Institucijai pranešta. Institucija prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. G. K. prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra suformavęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Kita vertus, Lietuvos teismų vieningai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turi būti pagrįstas išties reikšmingomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, o apie savo šeimyninių, darbo, vaikų poreikių užtikrinimo, tėvų slaugymo įsipareigojimų vykdymą netekus teisės vairuoti pats vairuotojas turi pagalvoti, prieš darydamas tokį nusižengimą.

Teismo vertinimu, G. K. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas paskirtos teisėtai. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir G. K. skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą ir visai netaikyti minėtos administracinio poveikio priemonės, nes būtent tokia nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už tokius nusižengimus numatyta kaip privaloma, nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų iš esmės pakeisti nuobaudą ir visai neskirti administracinio poveikio priemonės; tokiu atveju nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, jog G. K. buvo nustatytas 0,74 promilių neblaivumas, nusižengimas buvo padarytas ne tiesiogine tyčia, kai išgėrus sėdama prie vairo ir važiuojama, o dėl neatsargumo, neįvertinus tai, kad iš vakaro vartotas alkoholis išlaikys neblaivumo būseną. Pažymėtina, kad ir teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas dėl neatsargumo (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-470-383/2020). Įvertinęs visa tai, teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda – minimalaus dydžio bauda G. K. buvo paskirta pagrįstai ir pagrindo ją keisti nėra. Tačiau institucijos skundžiamu nutarimu G. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešiems mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, dvylika mėnesių, teismo vertinimu, yra per griežtos administracinio poveikio priemonės konkrečiai šiam asmeniui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas. Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors G. K. padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmenims transporto priemonių vairavimo metu nustatomas daug didesnis neblaivumo laipsnis, nei nustatytas šiuo atveju lengvas girtumo laipsnis – 0,74 promilės. Jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai; G. K. turi ilgametę vairavimo patirtį, anksčiau už tokio pobūdžio (šiurkščius) KET pažeidimus baustas nebuvo, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų. Tiek bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tiek teisme G. K. pripažino savo kaltę, pripažino vartojęs alkoholį administracinio nusižengimo padarymo išvakarėse, dėl tokio savo poelgio gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. G. K. gyvena kaimo vietovėje, atlikti savo tiesiogines darbo funkcijas turi vykti į įvairias kitas vietoves, nutolusias nuo jo gyvenamosios vietos, ir nusivežti reikalingus statybos darbams atlikti įrankius bei priemones, todėl naudotis viešuoju transportu neturi jokių galimybių. Taip pat, nagrinėjant skundą teisme, nustatyta, kad G. K. gyvena su našle motina ir padeda jai ūkininkauti, be to, turi faktinę šeimą – sugyventinę ir jos mažametį vaiką, kuris serga sunkia liga ir dėl to turi būti nustatytu periodiškumu vežamas į gydymo įstaigas ne tik Gargžduose, bet ir Vilniuje, o jo motina (G. K. sugyventinė) pati to padaryti negali, nes neturi teisės vairuoti. Kad vaikui tokia pagalba yra reikalinga, patvirtina bylos rašytinė medžiaga; taip pat G. K. gyvenamosios vietos bendruomenių charakteristikos patvirtina, kad jis iš esmės yra padorus Lietuvos Respublikos pilietis, kukliai pragyvenantis ir išlaikantis šeimą iš savo darbo, mokantis už tai valstybės nustatytus mokesčius, nuo 2014 m. labai gerai atliekantis kario savanorio tarnybą, padedantis Klaipėdos r. savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijai, (duomenys neskelbtini) bendruomenei ir (duomenys neskelbtini) etninės kultūros centrui organizuoti renginius, talkas, vaikų žaidimų ir sporto inventoriaus remonto darbus. Įvertinus visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, kad G. K. nėra piktybinis pažeidėjas, jo padarytą nusižengimą galima laikyti atsitiktiniu, G. K. jau pasimokė iš savo nusižengimo ir nėra linkęs jį pakartoti, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgam 6 mėnesių laikotarpiui ne tik stipriai riboja šio asmens galimybes vykdyti savo darbinius ir šeiminius įsipareigojimus, bet ir nėra objektyviai būtinas administracinės atsakomybės tikslams būtent šio asmens atžvilgiu pasiekti; G. K. pakaks skirti švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje šią administracinio poveikio priemonę.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad G. K. už šio nusižengimo padarymą taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10823-2024 keičiamas ir G. K. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. atstovo advokato Petro Matažinsko skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10823-2024 (ROIK: 24252921671) ir G. K., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams, skaičiuojant jį nuo asmeniui suteiktos teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos (2024 m. rugpjūčio 22 d.), ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė