Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 10-ANR_N-26472-2024 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24255686503).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-26472-2024 (toliau ir – Nutarimas) M. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už tai jam paskirta 850 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 22 d., 09.33 val., Vilniuje, Krivūlės g., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. spalio 29 d. gautas atsakomybėn patraukto M. S. (toliau ir – Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti minėtą Institucijos 2024 m. spalio 9 d. priimtą nutarimą dalyje dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės sumažinant specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminus. Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas, pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, tačiau mano, jog skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 6 mėn. laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai užraktai, 12 mėn., yra per griežta. Pareiškėjas gailisi dėl padaryto pažeidimo, padarė išvadas ir pasižada ateityje nebenusižengti. Pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, o ne tyčia. Teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjui yra reikalinga dėl darbo pobūdžio bei būtinybės pasirūpinti savo šeima ir senyvo amžiaus uošviu. Pareiškėjas aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, užsiima labdara, nevengia savo kaip piliečio pareigų ir atsakomybės už visuomenės gerovę. Pareiškėjo darbdavys yra informuotas apie įvykį ir yra įsitikinęs, kad šis pažeidimas yra atsitiktinis, kuris niekada nepasikartos.

Atsiliepimas į pareiškėjo skundą gautas nebuvo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. S. nurodė, jog pažeidimą pripažįsta. Teigia iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus. Per vakarą keturiese išgėrė 1 butelį brendžio ir pora skardinių alaus. Jautėsi apsvaigęs, tačiau nebuvo labai girtas. Ryte atsikėlė su temperatūra ir nusprendė nuvykti iki vaistinės Covid testo, nes prastai jautėsi. Neblaivus nesijautė, net nepagalvojo, kad organizmas nepašalino išgerto alkoholio per naktį. Grįžtant iš vaistinės namo, jį sustabdė policijos pareigūnai. Matė, jog vyksta reidas ir jeigu būtų suvokęs, jog yra galimai neblaivus, turėjo galimybę nusukti. Bet kadangi nesijautė neblaivus, drąsiai sutiko tikrintis neblaivumą. Kai policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir liepė pavažiuoti į šalį, kad galėtų alkotesteriu patikrinti neblaivumą, suprato, kad galimai yra neblaivus. Nuvažiavęs buvo apie 5-6 km tą dieną. Pirmu putimu nurodė įpūtęs 0,9 promilės, antruoju bandymu – 0,81 promilės. Šis įvykis jam yra gera pamoka, suprato, jog jo organizmas nebeišskaido alkoholio taip, kaip anksčiau. Teisė vairuoti jam yra labai reikalingas darbe. Jis yra papasakojęs apie šį nusižengimą darbdaviui, ir jeigu jam nebus grąžinta teisė vairuoti, darbdavys spręs dėl galimybės jam toliau dirbti. Todėl prašo sumažinti teisės vairuoti atėmimą iki 4 mėnesių, o draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, panaikinti, kadangi norint į tris automobilius (nuosavą ir du įmonės automobilius, kuriais naudojasi darbo metu) įrengti šiuos užraktus, jam būtų labai brangu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalyje

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. S. padarė nutarime nurodytą administracinį nusižengimą, todėl pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimo padarymo fakto ar jo teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo šešiems mėnesiams bei draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. M. S. prašo sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui bei panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šioje dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai M. S. skyrė administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).

Įvertinęs M. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padarytas administracinis nusižengimas – automobilio vairavimas esant neblaiviam – yra pagrįstai laikomas vienu šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantis pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Nors M. S. skunde teigia, kad šiuo atveju jo veiksmais žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, visgi teismas pažymi, kad M. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu vyksta pakankamai intensyvus transporto priemonių judėjimas. Vien tai, kad šiuo atveju neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sužalota asmenų sveikata ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nepaneigia grėsmės kilimo fakto ir nesumenkina pažeidimo pavojingumo. Skunde M. S. nurodė, jog alkoholį vartojo iš vakaro ir pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui ryte sėdo už vairo. Nors pareiškėjas nurodė, jog nebuvo jokių neblaivumo požymių, tačiau pripažino, jog jautėsi negerai dėl pakilusios temperatūros. Taigi iš vakaro pavartojus alkoholio, ypatingai, jeigu ryte jautėsi prastai (nors ir dėl pakilusios temperatūros), pareiškėjas privalėjo įsitikinti, ar iš organizmo jau spėjo pasišalinti reikiamas alkoholio kiekis, todėl turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-648/2024), vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju M. S. nustatytas 0,79 promilės neblaivumas (po paklaidos), t. y. beveik dvigubai didesnis nei minimalus, taigi neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta pakankamai žymiai, o toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Teismo posėdyje M. S. nurodė vartojęs alkoholio iš vakaro, ryte atsikėlė su temperatūra ir jautėsi prastai, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas nebuvo neatsargus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl tyčios vairuoti esant neblaiviam nebuvimas nešalina nustatyto ir neginčyto fakto, jog jis vairavo neblaivus ir nesumažina padaryto pažeidimo šiurkštumo. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo iš vakaro vartojęs alkoholinius gėrimus ir juo labiau, atsikėlęs su temperatūra ir jausdamasis negerai, M. S. turėjo pagrindą įsitikinti, kad yra blaivus. Juo labiau, kad 0,79 promilės (po paklaidos) neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi pakankamai žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Taigi priešingai M. S. argumentams, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad M. S. padarytas administracinis nusižengimas buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmis, padarytas netyčia. Taigi įvertinus pareiškėjo veiksmus šiuo aspektu, nėra pagrindo M. S. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Būtinybę vairuoti M. S. argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbo reikalais (darbas yra susijęs su (duomenys neskelbtini), vykimu į kitus objektus), turimų sveikatos sutrikimų. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos iš esmės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones M. S. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeima ir darbinės aplinkybės egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, M. S. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia M. S. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdienis gyvenimas, yra tikimybė netekti darbo, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie M. S. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad asmuo yra vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimo padarymą – nustatyto leistino greičio viršijimą. Šios aplinkybės itin teigiamai charakterizuoja vairuotoją, turintį (duomenys neskelbtini) metų vairavimo stažą ir darbo reikalais per mėnesį nuvažiuojantį daugiau nei 2000 km. Šios pareiškėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės galėtų būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Teisės vairuoti būtinumą pareiškėjas grindė ir tuo, kad jo uošvis yra senyvo amžiaus, turi sveikatos sutrikimų, todėl būtina juo pasirūpinti. Jo sutuoktinė teisės vairuoti neturi. M. S. teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius jo uošvio sveikatos būklę ir apsunkintą pasirūpinimą savimi dėl amputuotos kojos. Pateiktas M. S. prašymas byloje patvirtina, kad jam reikalinga nuolatinė pareiškėjo pagalba, kad tokios pagalbos negali suteikti kiti asmenys. Taigi, ir šiuo atveju būtinumas galėti vairuoti transporto priemonę norint pasirūpinti nevaikštančiu artimuoju bei itin teigiama pareiškėjo, kaip vairuotojo, asmenybė, sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimo. Visgi pažymėtina, kad pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, kuris kėlė realią grėsmę eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, todėl už tokio pobūdžio padarytą nusižengimą skiriant nuobaudą ir visiškai netaikant numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.

Esant visumai paminėtų duomenų, tai yra atsižvelgiant į administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, išskirtinai teigiamą pareiškėjo charakteristiką, būtinumą pasirūpinti artimaisiais, nesant galimybės to padaryti kitiems asmenims, konstatuotina, kad ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai šiuo atveju bus pasiekti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skundžiamas nutarimas keistinas dalyje sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą. Visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės ar sumažinti specialiosios teisės atėmimo terminą ir kartu panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, teismas pagrindų nenustatė. Visgi pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra laikomas vienu šiukščiausių KET pažeidimų ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių, todėl pareiškėjas turi prisiimti visas iš padaryto administracinio pažeidimo kylančias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, Institucijos nutarimas keistinas dalyje, sumažinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki 3 mėnesių, paliekant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Kitoje dalyje paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

tenkinti pareiškėjo M. S. skundą dalyje.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 10_ARN_N-26472-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24255686503 ir M. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams sutrumpinti iki specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.