Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. sausio 16 d. nutarties M. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu M. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 427 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2024 m. spalio 17 d. 6.56 val. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,58 prom. girtumas ir pažeidimas padarytas pakartotinai. Už šio nusižengimo padarymą M. P. paskirta 1 000 Eur bauda, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesių terminui, draudimas 18 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – transporto priemonės „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 020 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

M. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Aukštesnės instancijos teismui pateiktame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija savo kaltės dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 1 000 Eur dydžio baudos bei administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės, kurią jis vairavo neblaivus, konfiskavimo (tiksliau jos vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo). Apeliaciniame skunde keliamas tik ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma taikyti M. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį, negu įstatyme numatytą, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

6. Tokio skundo reikalavimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad ANK 22 straipsnio 2 dalis apibrėžia administracinių nuobaudų paskirtį: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės, tarp jų ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas.

7. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Institucija ar teismas, spręsdami klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo, turi atsižvelgti į administracinių nuobaudų paskirtį (ANK 22 straipsnis), vadovautis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis), taip pat ANK 34 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8. Pagal ANK 427 straipsnio 2 dalį už M. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas, tačiau sankcijoje įtvirtintos dvi alternatyvios nuobaudos: „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo ketverių iki septynerių metų“ arba „teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki šešerių metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų“. Tai yra, pirmu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antru – šis terminas yra trumpesnis, tačiau, jam pasibaigus, asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju M. P. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. treji metai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui.

9. Pažeidėjo prašomoje taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Nors apeliaciniame skunde iš esmės pagrįstai nurodoma, kad norint taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas neprivaloma nustatyti kažkokių ypatingų aplinkybių, tačiau taip pat akivaizdu, kad šios aplinkybės negali būti įprastos ir būdingos daugeliui bylų, kadangi tokiu atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, kas iš esmės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir tikslų, kurių buvo siekiama įtvirtinant teisinį reglamentavimą, numatantį, jog už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Tokių aplinkybių visuma nagrinėjamos bylos atveju nėra nustatyta.

11. Šioje byloje yra pripažinta tik viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju negalima konstatuoti ir įvykdyto administracinio nusižengimo mažareikšmiškumo ar nedidelio pavojingumo. M. P. pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir tokiais savo veiksmais padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Pažymėtina, jog ir įstatymo leidėjas tokį nusižengimą laiko itin šiurkščiu ir pavojingu, kadangi už vairavimą esant neblaiviam (tiek pakartotinį, tiek ne) numatė itin griežtas nuobaudas, tuo tik pabrėždamas pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Nors bylos duomenimis iš tiesų nenustatyta, kad M. P., vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė realią žalą ar pavojingą situaciją eismo saugumui, padarė kokius tai kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat byloje esantys duomenys nepaneigia M. P. akcentuojamos aplinkybės, kad jo nuvažiuotas atstumas nebuvo ilgas, tačiau tai savaime nereiškia, kad toks jo elgesys nekėlė didelio pavojaus nei jo, nei kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ar net gyvybei. Be to, ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir kilusių padarinių nereikalauja, dėl ko vien tai, kad asmuo nepadarė kitų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, savo veiksmais nesukėlė padarinių, nesudaro pagrindo skirti jam švelnesnę nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio, pagal kurį asmuo atsako, sankciją, juo labiau, jos iš viso neskirti.

12. Aplinkybės, jog M. P. teisę vairuoti transporto priemones turi daugiau nei 17 metų bei automobilį neblaivus vairavo gyvenvietėje, dėl ko važiavimo greitis nebuvo didelis, taipogi neleidžia vertinti jo padaryto nusižengimo mažiau pavojingu, kadangi tokioje zonoje pasitaiko didesnis pėsčiųjų kiekis, kuriuos kliudžius, net ir važiuojant labai nedideliu greičiu, jų sveikatai gali būti sukeltos net ir itin sunkios pasekmės, o praktinių vairavimo įgūdžių turėjimas nemažina alkoholio neigiamos įtakos vairavimo gebėjimams – dėl to, kad alkoholis slopina centrinę nervų sistemą vairuotojui sutrinka reakcija į situaciją, ji išsitempia laike - pailgėja, blogėja koordinacija, sutrinka regėjimas, gali prastėti suvokimas ir teisingų sprendimų priėmimo gebėjimai. Apeliantui nustatytas 0,58 promilių neblaivumo laipsnis taip pat nelaikytinas mažesnį padaryto nusižengimo pavojingumą leidžiančia konstatuoti aplinkybe, kadangi jis 0,18 promilėmis viršijo ribą, nuo kurios asmeniui apskritai yra draudžiama vairuoti transporto priemones.

13. Aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo sutikti ir su apelianto vertinimu, jog šiuo atveju jam inkriminuotas administracinis nusižengimas turėtų būti laikomas mažiau pavojingu ir dėl to, kad anksčiau jis nebuvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už kurią atsakomybė kyla kai transporto priemonę vairuoja asmuo, kuriam nustatomas ne mažesnis, nei 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, neblaivumo laipsnis. Iš bylos duomenų matyti, kad iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, o būtent 2024 m. sausio 29 d., M. P. buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį už tai, kad būdamas neblaivus (0,26 promilės neblaivumas) vairavo krovininę transporto priemonę, kurios masė viršijo 3,5 t. Būtent dėl to nagrinėjamoje byloje jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal griežtesnę atsakomybę numatančią ANK 427 straipsnio 1 dalį, o ne ANK 422 straipsnio 5 dalį. Nors šiuo ankstesniu atveju nubaustajam nustatytas girtumo laipsnis neviršijo 0,4 promilių, tačiau konstatuoti praeityje padaryto pažeidimo didelį pavojingumą leidžia tai, kad tuomet apeliantas, būdamas neblaivus, valdė galingesnį ir didesnį padidinto pavojaus šaltinį, nei lengvasis automobilis.

14. Apylinkės teismui pateiktame skunde, prašydamas sušvelninti jam paskirtą aptariamą administracinio poveikio priemonę, apeliantas taip pat akcentavo ir tai, kad prieš nuspręsdamas vairuoti automobilį, jis nesijautė neblaivus, alkoholį vartojo išvakarėse, be to, prieš sėsdamas už vairo, tikrinosi savo neblaivumą turimu alkotesteriu, kuris rodė, kad jis yra visiškai blaivus. Remdamasis šiomis aplinkybėmis M. P. tvirtina, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą jis įvykdė veikdamas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Aukštesnės instancijos teismas, kaip ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, su tokiu kaltės formos traktavimu sutikti negali. Apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad jau vien M. P. nustatytas neblaivumo laipsnis – 0,58 promilės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas turėjo suprasti, jog transporto priemonės, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, jis vairuoti negali, o kadangi nusprendė pasielgti priešingai, laikytina, jog jis veikė tyčia. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pastebi, jog pažeidėjo teiginys, kad prieš vairuodamas automobilį administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku jis pasitikrino savo neblaivumą turimu kalibruotu alkotesteriu, nėra įrodytas. Nors apylinkės teismui buvo pateiktos alkotesterio nuotraukos bei jo patikrinimo aktas, tačiau tik šie duomenys neleidžia spręsti, jog šis prietaisas neblaivumui matuoti priklauso ne kokiam kitam asmeniui, o apeliantui. Juo labiau, šie duomenys neįrodo, jog nuotraukose matomu alkotesteriu 2024 m. spalio 17 d. ankstyvų rytą (administracinio nusižengimo padarymo laikas) M. P. iš tiesų tikrinosi savo girtumą ir šis rodė, jog pažeidėjas yra visiškai blaivus.

15. Kartu su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo apeliantas pateikė kopijas dokumentų, kurios patvirtina, jog jis dirba, yra įgijęs ne tik vidurinį išsilavinimą, bet ir socialinio darbuotojo kvalifikaciją. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kurie paneigtų M. P. nurodomas aplinkybes, jog jis nors ir negyvena kartu su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau su jais bendrauja, prisideda prie jų išlaikymo, rūpinasi vaikais ir kitu būdu. Nors šios aplinkybės apibūdina pažeidėją teigiamai, tačiau, vertinant jo asmenybę, negali būti ignoruojami ir duomenys apie jo baustumą ANK nustatyta tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. P. nuo 2022 m. sausio 8 d. iki šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykdymo ANK nustatyta tvarka buvo baustas dar keturis kartus, iš kurių tris kartus būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo neigiamą jo požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, būtent su eismo dalyvių elgesiu susijusias privalomas elgesio taisykles, ir ypatingai šios bylos kontekste neleidžia vertinti jo išimtinai teigiamai. Juo labiau, įvertinus tai, kad jo daromi nusižengimai sunkėja. Tuo tarpu tai, kad pažeidėjas šiai dienai yra sumokėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 8 d. nutarimu jam skirtą baudą bei įvykdęs administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, jo asmenybės vertinimui jokios esminės reikšmės neturi.

16. Tiek skunde dėl institucijos nutarimo, tiek skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas akcentavo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti bei siekiant nuvykti pas vaikus, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina, bei pasirūpinti tėvais, kas dažnu atveju susiję su transporto priemonės panaudojimu. Apygardos teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones pažeidėjas nebegalės dirbti vairuotoju - ekspeditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad dėl šios specialiosios teisės atėmimo M. P. neturės galimybės asmeniškai nuvežti savo šeimos narių bei pats nuvykti į reikiamas vietas, kas taip pat sukels papildomų nepatogumų. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad nubaustasis dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant darbines funkcijas, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai pažeidėjo, jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

17. Taip pat pažymėtina, jog ginčijamos administracinio poveikio priemonės taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, t. y. darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje, ir tokiu būdu gauti pajamų, reikalingų tiek savo, tiek sūnų būtiniausiems poreikiams patenkinti, turimiems finansiniams įsipareigojimams dengti. Skundo teiginys, kad kitokio pobūdžio darbą M. P. bus itin sunku susirasti, laikytinas iš esmės deklaratyviu. Ribotas įsidarbinimo galimybes apeliantas grindžia tik tuo, kad jis gyvena užmiestyje, tačiau niekas neriboja jo galimybių ieškoti darbo ir artimiausiuose miestuose, kuriuos pasiekti būtų patogu viešuoju transportu, ar tokio darbo, kurį jis galėtų dirbti nuotoliniu būdu. Galų gale paminėtina ir tai, jog M. P. nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad abu jo tėvai, kurie, įvertinus paties pažeidėjo amžių, gali būti net nesulaukę pensinio amžiaus, neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir dėl prastos savo sveikatos būklės negali savarankiškai nuvykti į gydymo įstaigas ar kitas reikiamas vietas, pasirūpinti buitimi ir pan., dėl ko jiems reikalinga sūnaus pagalba. Pažeidėjas taip pat nėra pateikęs jokių duomenų, kurie leistų įvertinti kiek jo vaikų gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo jo gyvenamosios vietos ir, atitinkamai, spręsti, ar M. P. bendravimo su vaikais, jų rūpinimosi galimybės iš tiesų yra apsunkintos dėl prarastos specialiosios teisės. Esant tokioms išvadoms, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra neadekvačios M. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir suvaržančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas (o taip pat ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija), netaikęs M. P. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Priimtas sprendimas šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai taip pat neprieštarauja. Kaip jau minėta, tiek administracinės nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės tikslas yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti juos, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau administracinių nusižengimų nedarytų, nubausi administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl per švelnus asmens nubaudimas jam gali suformuoti nebaudžiamumo įspūdį ir paskatinti vėl daryti teisei priešingus veiksmus. Ir nors apeliantas apylinkės teismui pateiktame skunde teigė, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę administracinio poveikio priemonę, kadangi jis patyrė neigiamas pasekmes dėl jam skirtos baudos bei ANK 29 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės (turto konfiskavimo), be to, prie nuobaudos tikslų įgyvendinimo, anot jo, prisidės ir papildomų vairuotojų mokymų baigimas, tačiau apygardos teismas pagrindo sutikti su tokiu vertinimu neįžvelgia.

19. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti be pakeitimų, o M. P. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

M. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.