Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K. 2021 m. gruodžio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2021 m. gruodžio 17 d. 21.17 val. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai buvo nustatytas lengvas – 0,67 promilių girtumo laipsnis, ir tokiu būdu ji pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą reikalavimą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje (administracinio nusižengimo bylos 5 lapas).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2022 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą L. K. paskyrė 800 Eur baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių (administracinio nusižengimo bylos 1–4 lapai).

L. K. su priimtu nutarimu nesutinka ir teismui pateiktu skundu prašo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių panaikinti. Teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodyto prašymo, pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių ir skirti kuo trumpesnį šių administracinio poveikio priemonių terminą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir skundą padavusio asmens kaltės ir paskirtos piniginės baudos dydžio nėra. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikytos, kadangi, iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad L. K. padarė pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą: ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi (nustatytas pirmu pūtimu, pritaikius paklaidą, 0,79 promilių, antru pūtimu, pritaikius paklaidą, 0,65 promilių girtumas), t. y. tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo ji išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių (tokių kaip artimojo nelaimė, grėsmė sveikatai ar gyvybei), dėl kurių L. K. netikėtoje situacijoje būtų priėmusi sprendimą neblaivi sėsti prie vairo. Pareiškėja prašyme skirti švelnesnes nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemones motyvuoja savo patiriamais išgyvenimais, suvaržymais, charakteristikomis, senyvais artimaisiais, kurie gyvena toli nuo apeliantės. Apeliantė, žinodama, kad vairuotojo pažymėjimas jos gyvenime turi didelę svarbą, turėjo būti ypač suinteresuota neblaivi automobilio nevairuoti ir nedaryti nusižengimo, tuo labiau žinodama, kad prieš tam tikro laiko tarpą vartojo alkoholinius gėrimus. Savo skunde L. K. nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jai galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes pareiškėjos svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę, nei sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Už šį nusižengimą apeliantei administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Įstatymo leidėjas numato administracinių nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Skiriamos baudos bei poveikio priemonės dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju apeliantei, atsižvelgus į visas aplinkybes, pritaikyta minimali sankcijoje numatyta nuobauda ir minimalios poveikio priemonės. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Vairavimas transporto priemonių neblaiviam kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta L. K. patvirtino skunde išdėstytas aplinkybes bei prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

KET 14 punkte reglamentuota, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimu L. K. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, kad L. K. Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), 2021 m. gruodžio 17 d. 21.17 val. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais L. K. pažeidė KET 14 punkte numatytus reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. K. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjos kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. L. K. už jos padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytų administracinių poveikio priemonių taikymo terminas.

Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – L. K. prašo jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti arba sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, terminą. Vertinant pareiškėjos argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – termino sutrumpinimą, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad L. K. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino nuo pat tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išaiškinti. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skunde ir teismo posėdyje pareiškėja nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio, teigė, kad ji sąžiningai klysdama sėdo už vairo neblaivi.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad L. K. iki aptariamo administracinio nusižengimo anksčiau nėra padariusi analogiško (ANK 422 straipsnio 5 dalyje) ar panašaus administracinio nusižengimo ar kitokio teisės pažeidimo. 2021 m. gruodžio 17 d. L. K. neturėjo jokių galiojančių administracinių nuobaudų, paskutinį kartą administracinėn atsakomybėn buvo traukta tik 2019 m. Todėl L. K. nelaikytina piktybine pažeidėja, pastoviai nesilaikančia teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčia neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančia eismo saugumo reikalavimus.

Vertinant L. K. padaryto nusižengimo pavojingumą, nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jai nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,40 promilių) girtumo ribą (pažeidėjai antru kartu nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,67 promilių neįvertinus paklaidos). Be to, per pakankamai mažą laiko tarpą jos girtumas staigiai mažėjo: pirmojo tikrinimo metu buvo nustatytas 0,81 promilių girtumas, o antrojo – jau 0,67 promilių girtumas. Todėl tikėtina, kad L. K. galėjo sąžiningai klysti, įvertindama savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi vartojo tik nedidelį kiekį nestipraus alkoholio, jos nuomone, prieš gana ilgą laiko tarpą iki padaryto nusižengimo, jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jos organizme likęs alkoholis viršys leistiną ribą. Tai reiškia, kad L. K. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Įvertinama ir tai, jog L. K. yra dora ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė – 1993 metais (duomenys neskelbtini) yra įgijusi ekonomisto kvalifikaciją, nuo 2013 metų yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra užauginusi vieną vaiką, kuris šiai dienai jau yra pilnametis, darbdavys yra pateikęs teigiamai charakterizuojančią pareiškėją charakteristiką. Taigi, L. K. yra socialiai integruotas, atsakingas ir aktyvus visuomenės narys, jos gyvenimo būdas nėra lengvabūdiškas ar pavojingas visuomenei. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakomybėn traukiamas asmuo piktnaudžiautų alkoholiu ar būtų įrašytas į priklausomybių ligų įskaitą. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai ją sustabdė dėl to, kad ji pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę. L. K. baudą sumokėjo (b. l. 25). Visos šios aplinkybės (atsakomybėn traukiamo asmens padarytų KET pažeidimų skaičius, paskutinio nusižengimo padarymo aplinkybės, nustatytas girtumo laipsnis ir kt.) leidžia pagrįstai teigti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo L. K. iš esmės yra drausminga vairuotoja, o jos padarytas paskutinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Šie duomenys bei L. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Be to teisminė praktika analogiškose bylose, esant panašioms faktinėms aplinkybėms, panašiai sprendžia iškilusias problemas (2021 m. spalio 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartis Nr. II-657-549/2021, 2018 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-75-290/2018).

Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria L. K. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, keistina, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, specialiosios teisės atėmimo termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 17 d.

Teismas taip pat mano, kad nėra pagrindo nei naikinti skundžiamo nutarimo dalies, kuria L. K. paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, nei šio draudimo termino trumpinti. Ši administracinio poveikio priemonė leidžia pareiškėjai vairuoti transporto priemones, taigi ir įgyvendinti visus savo tikslus bei poreikius, kas jai būtų apsunkinta neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Todėl pareiškėjos motyvas, kad trumpesnis šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas jai būtų finansiškai naudingesnis, atsižvelgiant į baudžiamą ir auklėjamą šios poveikio priemonės paskirtį, nėra pakankamas pagrindas šią poveikio priemonę naikinti ar trumpinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

L. K. skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. sausio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje L. K. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, L. K. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 (trims) mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo sprendimo sustabdyti teisę vairuoti transporto priemones, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 17 d.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) medžiagą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.