Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji J. R., teisiamojo posėdžio metu apklausta dėl pareikšto civilinio ieškinio parodė, kad neturtinė žala susidaro iš to, kad buvo persekiojama ne vieną mėnesį. Psichologinis spaudimas truko metus. Kaltinamasis yra jai skambinęs neblaivus. Abu su sugyventine girtaudavo. Jos vaikai po mokyklos negalėdavo eiti namo, jis su sugyventine rėkdavo ant vaikų. Jos (J. R.) sugyventiniui yra sakęs, kad jis nuolat nešiojasi peilį. Pamačius S. I. šeimos narius jai kyla baimės. Kai kaltinamasis atsikraustė pradėjo jai grasinti. Kai ji atidarė duris pamatė peilį ir išsigando. Uždarė duris, išsigando, galvojo, kad nespėjo užsirakinti dukrų. Jie rėkavo, baladojosi, išsigando vaikai. Žalą patyrė ji ir vaikai. Vaikai lankėsi pas psichologą. Neturtinę žalą vertina 3 000 Eur, iš kurių 2 000 Eur yra dėl šio įvykio, o 1 000 Eur iki įvykio. Ji gerai raminamuosius, nuo streso kyla spaudimas. Kai kyla spaudimas, pradeda vemti, todėl reikia pirkti vaistus nuo refliukso. Raminamuosius vaistus geria dukra U. ir sūnus D. D. pasireiškia didesnis mirksėjimas. D. po įvykio atsirado nervinis tikas ir mikčiojimas. Pas medikus dėl to apsilankė tik 2024 m. liepos 8 d. (2 t., b. l. 85–46, 97–98).

Teisiamojo posėdžio metu psichologė E. B.-J. parodė, kad 2023 m. rugsėjo pradžioje nukentėjusioji kreipėsi pašydama suteikti vaikams psichologinę pagalbą. D. buvo paruošiamojoje kalėse, tai buvo pirmos dienos mokykloje ir anksčiau jo nepažinojo. D. konsultacijose sutiko pirmą kartą. Apie D. mokytoja irgi negalėjo nieko pasakyti, nes jis buvo naujas mokinys. Apie U. psichologinę būklę mokytojai irgi nieko nesakė. Vaikai buvo susijaudinę, patyrė įvairių emocijų. Kiek vaikai pasakojo ir kiek leidžia psichologo konfidencialumas atskleisti, tai vaikai išsigando durų daužymo, jie jautėsi nesaugūs dėl trankymo į duris, bijojo, kad niekas nepatektų į namus. Vaikams suteiktos penkios konsultacijos, po to U. dalyvavo prevenciniuose užsiėmimuose. Stebėjo vaikus ir jų būklė buvo gera, liekamųjų reiškinių nėra. Mokykloje vaikai jautėsi gerai. D. kalbėjo tiek apie įvykį, tiek ir kitus dalykus, mokykloje jautėsi gerai. Vaiko kalba buvo apsunkinta, jį buvo sunku suprasti. D. kalbėjo savo kalba ir kartais užsikirsdavo kalbėdamas, bet ji nėra logopedė, negali spręsti dėl tiko. Vis tik dabar D. yra pirmokas ir šiais – 2024 m., jaučiasi, kad tiktas yra stipresnis nei parengiamojoje klasėje. 2023 m. rudenį tikas buvo, bet kiek buvo mokyklos aplinkoje, tikas buvo mažesnis, nei yra dabar. Tai, kad vaikai vartojo kokius nors raminamuosius, jai nėra žinoma (2 t., b. l. 138–139).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintos J. R. apklausos, užfiksuotos pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nustatyta, jog J. R. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namų durų priėję nepažįstami asmenys, grasino ją papjauti peiliu, taip pat aktyviais veiksmais, peiliu apgadino jos buto šarvuotas duris, ant kurių vizualiai matomas sugadinimas. Prašo dėl šio įvykio policijos įstaigoje pradėti tyrimą. Gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu su ja gyvena jos vaikai: M. R., A. R., D. P., U. P., D. P., S. P.. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.30 val., prie jos namų durų priėjo trys vyriškos lyties asmenys, kurių ji nepažįsta, tačiau vienas jai yra iš matymo žinomas, kadangi yra moters, vardu S, sugyventinis. Minėti asmenys pradėjo trankyti jos buto duris. Ji jas atidarė, tačiau pamačiusi, kad už jų stovi trys stipriai neblaivūs asmenys, jas nedelsiant uždarė. Tuo metu šūktelėjo savo sūnui M., kad kviestų policiją. Per durų akutę matė, kad asmenys rankose laikė peilius, vienas iš jų netgi susižalojo ranką. Vienas iš asmenų, laikydamas rankose peilį, smūgiavo juo į jos buto duris, taip jas apgadindamas. Girdėjo, kaip asmenys būdami už durų sakė, kad atidarytų duris, nes jie nori ją papjauti. Dėl šių asmenų veiksmų ji išsigando, jos vaikai taip pat, vienas iš jos vaikų pradėjo klykti, kitas palindo po stalu, kitas pabudo iš miegų. Minėti asmenys išėję į kiemą taip pat rėkavo jos atžvilgiu grasinančius žodžius, taip pat vienas iš asmenų rodė pirštu į jos stovintį automobilį, dėl ko baiminasi, kad šis taip pat gali būti apgadintas. Dėl durų apgadinimo jai padarytą turtinę žalą ji pateiks tyrimo eigoje, turtas nėra draustas. Kiek jai yra žinoma, moteris, vardu S., gyvena adresu (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, durys po kaire, koks buto numeris nepamena. Jos su minėta moterimi yra pažįstamos, kadangi ji jai anksčiau padėdavo nuvykti į prekybos vietą ir panašiai. Žino, kad moteris yra girtaujanti, agresyviai nusiteikusi tiek jos, tiek kitų asmenų atžvilgiu. Vieną iš asmenų galėtų atpažinti, nes jis yra žinomas kaip vardu S. Kitus mano irgi galėtų. Asmenys prie jos namų atvyko automobiliu, kurį spėjo užfiksuoti vaizdo įraše, kurį su kitais turimais vaizdo įrašais pateiks prie pateikiamo pareiškimo. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą ir įstatymo numatyta tvarka nubausti asmenis, grasinusius jai bei padariusius apgadinimus jos buto durims (1 t., b. l. 16–28).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto nukentėjusiosios J. R. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo savo namuose anketiniuose duomenyse nurodytu adresu, kuriuose gyvena kartu su savo šešiais vaikais. Jos sugyventinis D. P. gyvena nuolatos užsienyje, Švedijoje, namuose būna, tik per metines šventes, po porą savaičių. Šiuo metu jo namuose nėra, kaip ir tą dieną. Tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.00 val. tiksliai laiko nepamena, grįžo į namus iš sodybos, kuri randasi tame pačiame miestelyje. Namuose buvo S., D., U. ir M. Grįžusi namo, tvarkėsi namus, kai kažkas apie 15.30 val. tiksliai nepamena, pradėjo belsti į duris. Ji nuėjo atidaryti durų, per durų akutę ji nepasižiūrėjo, kas beldžia į duris, galvojo, jog pas vaikus galbūt kažkas atėjo, nes taip būna dažnai. Pravėrus duris, pastebėjo, jog už durų yra trys vyrai, kurie pradėjo kažką rėkti jos atžvilgiu, pamatė, jog vienas jų rankoje laikė peilį, tas vyras buvo S. I., gretimo namo gyventojos S. sugyventinis. Kadangi ji nebuvo dar paleidusi durų rankenos, greit uždarė duris ir užsirakino. Už durų girdėjo, jog tie trys vyrai šaukė „daryk duris, papjausiu“. Savo vyriausiam sūnui M. pasakė, jog kviestų policiją. Stovėdama prie buto durų, stebėjo per durų akutę, ką tie vyrai daro. Iš trijų vyrų esančių prie jos buto durų atpažino S. I., kitus du vyrus matė pirmą kartą savo gyvenime. Už durų girdėjo S. I. balsą, kurį atpažino, jis šaukė, jog su ja nori susidoroti. Trys vyrai prie jos durų buvo apie 10–15 min., jos vyriausiasis sūnus M., taip pat buvo priėjęs prie buto durų ir pažiūrėjęs per durų akutę, jai pasakė, jog peilį turi dar vienas vyras. Per tą laiką, kol trys vyrai buvo prie jos buto durų, jie nuolatos baladojo į duris, rėkaudami, jog „išeik, išeik“ ir panašiai. Po kurio laiko vyrai vis dėlto nuėjo nuo jos buto durų į daugiabučio namo kiemą. Kol jos sūnus juos telefonu filmavo daugiabučio namo kieme, jie pastoviai šaukė jos sūnui M., jog „išeik, gaidy“ ir panašiai. Jai akivaizdžiai matėsi, jog visi trys buvo neblaivūs. S. I. rodė grasinančius gestus, kad nušaus, laikydamas du pirštus į smilkinius ir tada į ją. Ji tada buvo prie lango. Tada matė, kaip privažiavo automobilis prie jų, už vairo sėdėjo moteris, jie visi trys susėdo į automobilį ir nuvažiavo. Po kurio laiko atvažiavo policija. Policijos pareigūnai apžiūrinėdami įvykio vietą, jai parodė, jog jos buto durys apgadintos, matėsi peilio dūriai į jos duris. Po to įvykio, tiek ji, tiek jos šeima patyrė milžinišką stresą, vaikai labai išsigandę, bijo išeiti į lauką, bijo būti namuose, jai taip pat pablogėjo sveikata, geria vaistus, sunku užmigti, yra visą laiką strese ir baimėje. Vaikus turėjo užrašyti pas psichologus po to įvykio, kadangi jų nervai stipriai pakriko po to įvykio, pastovioje baimėje gyvena. Nori pasakyti, jog su S. I. ir jo sugyventine jie nuolatos konfliktuoja. Jau ne vieną kartą S. B. yra jai grasinusi įvairiomis formomis, jog su ja susidoros. Grasino jai ir jos vaikams rašydama trumposiomis žinutėmis jai į asmeninį telefoną, taip pat rašydama „facebook“ paskyroje, bei skambindama jai į asmeninį telefoną. Tačiau ji yra užblokavus, jos numerį, tad į jos skambučius neatsiliepia, yra tik kartą atsiliepus, kai jai skambino S. I., kuris jai grasino išmušti dantis ir pan. Kiekvieną kartą joms susitinkant, kur nors miestelyje, jie visada užkabins ją ir jos šeimą, grasinančiai rėkauja susidoroti tiek jos, tiek jos vaikų atžvilgiu. Su S. konfliktai prasidėjo jau kažkur prieš porą metų. S. pradėjo šmeižti jos sūnų ir tada viskas prasidėjo. Ji pradėjo ant viso miestelio kalbėti šmeižikiškus dalykus apie ją ir apie jos šeimą. Per visus tuos dvejus metus, jie fiziškai nebuvo prie jos ar jos šeimos smurtavę, ar fiziškai bandę įgyvendinti savo grasinimus iki to įvykio prie jos buto durų, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. Po to įvykio, prie jos buto durų, tiek S., tiek jos vyras S. I. toliau kabinėjasi prie jos ir jos šeimos, „facebook“ paskyroje, praeinant pro jos namus, pro langą agresyviai šūkauja jos atžvilgiu, taip pat buvo, jog ją su vaikais miestelio parke „užkabino“, agresyviai nusiteikusi šūkavo jos ir jos vaikų atžvilgiu (1 t., b. l. 74–77).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo M. R. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, jog yra J. R. sūnus, gyvena anketiniuose duomenyse nurodytu adresu. Anketiniuose duomenyse nurodytu adresu jis dažnai nebūna, kadangi tarnauja kariuomenėje, šiuo metu yra ten šauktinis. Savaitgaliais iš kariuomenės grįžta namo. Tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo anketiniuose duomenyse nurodytu adresu, kartu su savo mama J. R., sesėmis ir broliais. Apie 15.30 val. jiems būnant namuose, išgirdo kaip kažkas beldžia į duris, nors durų skambutis veikia. Tada jo mama priėjo prie durų, jis taip pat buvo koridoriuje ir matė, kaip mama pradarė duris pasižiūrėti kas čia daužo į duris ir labai staigiai uždarė, ir užrakino. Uždarius mamai duris pasigirdo vyrų balsai už durų, kurie pradėjo rėkauti ir įžeidinėti visus jo šeimos narius, jis tiksliai nepamena ką rėkavo, tik prisimena, tokias frazes, kaip „šitos durys jūsų neapsaugos“, „ateisim kada norėsim“. Tuo metu jo brolis A. paėmęs telefoną surinko Nr. 112 ir padavė mamai kalbėti. Tuo metu buvo priėjęs prie durų akutės ir pamatė tris žmones, atpažino vieną iš jų, tai buvo S. I.. Tiek S., tiek kitas vyras mažesnis už S. turėjo peilius, peiliai buvo virtuviniai. Atsimena, jog pas S. buvo apie 15 cm peilis su geležte. Kokio dydžio peilis buvo pas kitą vyrą jis nebeprisimena. Taip pat jis matė, kaip S. turėdamas peilį kairėj rankoje persipjovė dešinės rankos delną. Kokiu tikslu jis tai padarė jis nesuprato. Paskui jis atsitraukė nuo durų. Visi trys asmenys dar pabuvo kurį laiką prie durų, parėkavo ir padaužė duris, paskui garsai aprimo ir jie pasišalino. Kai buto duris badė su peiliu jis girdėjo, kadangi garsas buvo visai kitoks negu, kai trankė kumščiais. Tada jie išėjo į daugiabučio namo kiemą ir ten rėkavo, rodė įvairius įžeidžiančius gestus jų atžvilgiu, jiems į langus. Nori pasakyti, jog visi trys asmenys grasindami susidorojimu, grasino būtent jo mamai ir visai jo šeimai. Jis tiksliai nepamena, ką jie rėkavo prie durų, tačiau puikiai visi suprato, jog jeigu duris išlauš tai savo grasinimus tikrai vykdys. Kadangi tarp jo mamos ir S. I. sugyventinės yra seni, ilgalaikiai nesutarimai, kai ne vieną kartą mama yra pasakojus, jog jai grasino susidorojimu, būtent S. sugyventinė vardu S. Būnant tuo metu bute ir, kai S. su savo draugais daužė į duris ir grasino susidorojimu, jautė realų pavojų. Po įvykio buvo išėjęs iš buto į koridorių ir matė peilio smūgių žymes ant durų, kraują ant laiptų. Kai policija atvažiavo, visi trys asmenys jau buvo pasišalinę (1 t., b. l. 80–83).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo M. R. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. papildomai parodė, jog ankstesniuose parodymuose, jis suklydo įvardindamas asmenis, kurie įvykio metu, 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo namuose. Jis įvardijo visus asmenis, kurie gyveną tame bute, t. y. anketiniuose duomenyse nurodytu adresu, tačiau ne visi asmenys gyvenantys tame bute, įvykio metu 2023 m. rugpjūčio 15 d. buvo namuose. Tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. namuose, anketiniuose duomenyse nurodytu adresu, kartu su juo buvo jo mama J. R., sesės S., U. ir brolis D. Brolio A. namuose nebuvo, jis buvo išvykęs į kitą miestą ir sesers D., kuri buvo išėjusi pas draugę (1 t., b. l. 86–89).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo M. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. dirbo kartu su vyr. specialistu M. S.. Patruliavo nustatytame maršrute (duomenys neskelbtini) mieste, apie 14.50 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), trys nepažįstami vyrai daužo buto duris, bando patekti į vidų, vienas iš jų yra iš gretimo namo, kuris grasina pranešėjai susidorojimu. Nuvyko nurodytu adresu, buto duris atidarė pranešėja J. R., kuri pradėjo pasakoti, jog jai būnant savo namuose kartu su savo vaikais, prie jos buto durų atvyko trys vyriškiai, kurie iš pažiūros atrodė neblaivūs. Vyriškiai smarkiai daužė buto duris, keikė moterį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir liepė jai išeiti į laiptinę, bei grasino jai, kad su ja susidoros. Prisimena, jog J. R. pasakojo, kad jos buto durys yra subadytos su kažkokiu tai daiktu, panašiu į peilį. Atsimena, jog J. R. atrodė išsigandusi, taip pat pasakojo, jog jos vaikai, kurie tuo metu buvo namuose tai pat labai išsigando. Prisimena, jog J. R. atpažino vieną iš asmenų, kurie buvo prie jos durų, tai buvo S. I., kuris taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), visiškai šalia jos namų. J. R. taip pat informavo, jog mobiliuoju telefonu nufilmavo, kaip asmenys buvę prie jos durų pasišalina automobiliu. Tada jie su kolega pradėjo vykdyti automobilio ir asmenų paiešką, tačiau asmenys nebuvo surasti (1 t., b. l. 92–95).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. P. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, jog gyvena anketiniuose duomenyse nurodytu adresu. 2023 m. rugpjūčio 15 d. anksti ryte kartu su savo draugu E. L. ir jo drauge L., išvyko pas pažįstamą S. I. į (duomenys neskelbtini) miestelį. Važiavo su E. automobiliu, nors tiksliai negali pasakyti, kieno tas automobilis, vairavo L. Kelintą valandą jie atvažiavo į (duomenys neskelbtini) jis tiksliai negali pasakyti, buvo jau girti, jie atvažiavo pas S. jau stipriai išgėrę alkoholinių gėrimų, bet mano, jog galėjo būti jau kokia 11 valanda. Kiek prisimena, S. buvo vienas namuose. S. pažįsta jau kokius 10 metų. Nuvažiavę pas S. jie jo namuose toliau vartojo alkoholinius gėrimus, tik L. negėrė. Prisimena, kaip visi trys buvo išėję į parduotuvę, kuri yra netoli S. namų, ten prisipirko alkoholinių gėrimų ir grįžo atgal į jo namus. Toliau visi trys vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko alkoholinių gėrimų jiems vėl pritrūko ir jie nusprendė nueiti vėl iki parduotuvės nusipirkti, kelinta valanda buvo jis tikrai nepasakys, neprisimena, buvo jau labai stipriai išgėręs, apskritai mažai ką prisimena. Iš S. namų išėjo trise, L. pasiliko namuose. Neprisimena ar jie buvo nuėję antrą kartą į parduotuvėje, tačiau labiau tikėtina, jog buvo. Prisimena, jog jie stabtelėjo prie daugiabučio namo, prisimena, jog buvo trijų aukštų. Jie ten kažką šūkavo, rėkavo, jis tikrai visko neprisimena, dėl ko ir kodėl. Jis tikrai neprisimena, jog S. būtų kažką sakęs, jog nori su kažkuo pasikalbėti ar išsiaiškinti kokias nors problemas, apskritai S. neminėjo nieko panašaus, jog jisai turėtų kokių bėdų, problemų ar panašiai. Tikrai neprisimena, jog jis būtų ėjęs į daugiabučio namo laiptinę, neprisimena, jog būtų ėjęs ir S., tačiau nori pasakyti, jog jis buvo labai girtas, apskritai mažai ką prisimena iš tos dienos. Tik žino, jog S. tikrai jam nieko nėra kalbėjęs, jog nori su kažkuo išsiaiškinti santykius ar būtų turėjęs kokių problemų. Prisimena, jog jie tikrai kažką šūkavo ir rėkavo po to daugiabučio namo langais, tik tiek gali pasakyti. Taip pat nori pasakyti, jog neprisimena, kad S. su savimi būtų turėjęs peilį, bent jau jis to peilio nematė. Jis taip pat jokio peilio nesinešioja ir tada jokio peilio prie savęs neturėjo. Jam sunku pasakyti, ar S. galėjo nueiti į daugiabučio namo laiptinę ar ne, kadangi buvo labai girtas, viskas vyko labai chaotiškai. Jog S. būtų tą dieną susižeidęs ranką ar dar kokią kūno dalį, kuri būtų kraujavusi jis neprisimena, negali pasakyti. Prisimena, tik kai L. atvažiavo jų pasiimti, kadangi jis vos pastovėjo ant kojų. Prisimena, jog dar buvo pas S. namuose, lyg tai dar ten gėrė toliau alkoholį, nors tiksliai pasakyti negali. Taip pat nori pasakyti, jog tą dieną S. neminėjo jokių kitų žmonių su kuriais jisai nesutaria, jis būdamas prie daugiabučio namo, kuriame jie šūkavo, rėkavo, tikrai negalvojo ir nežinojo, jog S. ten turi savų interesų su kažkokiu tai žmogumi, kuris ten gyvena. Tos pačios dienos vakare jie išvažiavo į Šiaulius, kada jie išvažiavo neprisimena, jis užmigo greičiausiai automobilyje ir paskui prabudo, jau Šiauliuose (1 t., b. l. 104–107).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo E. L. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. L. parodė, jog gyvena anketiniuose duomenyse nurodytu adresu kartu su savo drauge L. L.. Tą dieną, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. anksti ryte išvažiavo su L. ir jų draugu A. P. į (duomenys neskelbtini) pas seną pažįstamą S. I.. Važiavo su L. automobiliu, dabar tikrai nepasakys koks tuo metu buvo automobilis, jie dažnai perka parduoda automobilius. Vairavo L. Jie su A. jau buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, bei dar važiuodami gėrė, tad kai jau nuvyko pas S. į (duomenys neskelbtini) buvo stipriai išgėrę. (duomenys neskelbtini) jis buvo pirmą kartą, nieko ten nepažįsta, išskyrus S. S. namuose buvo vienas kiek prisimena. Nuvažiavę pas S. trise nuėjo iki šalimais jo namų esančios parduotuvėlės, kurioje nusipirko alkoholio, L. pasiliko namuose pas S. Tada grįžo namo ir gėrė alkoholį toliau. Vėliau, po kurio laiko, jiems vėl pritrūko alkoholio ir nusprendė vėl nueiti iki parduotuvės nusipirkti alkoholio, kelinta valanda buvo, jis nepasakys, neprisimena. Kiek prisimena išėjo trise, L. liko pas S. bute. Iki parduotuvės, mano, kad jie nuėjo, tačiau vėlgi, jis neprisimena visko. Prisimena, jog būdami lauke, prie kažkokio tai daugiabučio namo, jie pradėjo šūkauti, rėkauti. Kokiu tikslu jis nepasakys, neprisimena, buvo labai stipriai išgėręs, o išgėręs jis ir šiaip garsiai šūkauja ir pan. Tai, jog S. ar A. būtų buvęs daugiabučio namo laiptinėje jis tikrai neprisimena. Kiek pamena, tai jog į jokią laiptinę jie nėjo. Taip pat neprisimena, jog būtų buvęs prie kokių nors svetimų daugiabučio namo durų. S. taip pat jam nėra sakęs, jog turi kokių nors konfliktų su kokiais nors žmonėmis ir nėra sakęs, jog nori eiti aiškintis reikalų su kažkuo, nieko panašaus nebuvo. Taip pat nori pasakyti, jog jokių peilių taip pat nematė nei pas S., nei pas A., jis taip pat neturėjo jokio peilio. Taip pat nori pasakyti, jog buvo stipriai išgėręs ir viskas buvo jau labai seniai, tad visko neprisimena, tačiau prisimena, jog būdamas prie daugiabučio namo, prie kurio jie rėkavo ir šūkavo, jis neturėjo jokių tikslų su kažkuo aiškintis reikalus ar jo rėkavimas ir šūkavimas būtų nukreiptas į kokį tai žmogų. Ką veikė tuo metu S. jis negali tiksliai pasakyti, kadangi visko neprisimena, nei ką jisai rėkavo, nei kokiu tikslu. Jam tuo metu atrodė, jog jie tiesiog šiaip „durnavojo“. Paskui prisimena, jog atvažiavo juos paimti L. su automobiliu ir juos išsivežė. Neprisimena ar paskui pas S. dar ėjo į butą ar ne, tačiau jam atrodo, jog jie prie mašinos dar atsigėrė alaus ir išvažiavo į Šiaulius, o S. nuėjo namo tikriausiai, jis nežino. Taip pat nori pasakyti, jog S. nei tą dieną nei anksčiau nėra minėjęs, jog su kažkuo (duomenys neskelbtini) konfliktuoja. Tikrai nežinojo, jog tuo metu, kai jie rėkavo prie daugiabučio namo, jog S. būtų iš to namo su kažkuo konfliktavęs ar turėjęs kokių reikalų (1 t., b. l. 98–101).

Iš pranešimo prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą nurodyta, jog 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), prie namų durų priėję nepažįstami asmenys, grasino J. R. papjauti peiliu, taip pat aktyviais veiksmais, peiliu apgadino J. R. buto šarvuotas duris, ant kurių vizualiai matomas sugadinimas. Tokiais savo veiksmais nepažįstami asmenys išgąsdino pranešėją bei namuose buvusius jos nepilnamečius vaikus. Dėl apgadintų buto durų J. R. padaryta turtinė žala, kurią patikslins tyrimo eigoje. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Įtariamieji nustatinėjami (1 t., b. l. 1–5).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), matyti trijų aukštų gyvenamasis daugiabutis pastatas. Priėjus prie antrų laiptinės durų matomos atidarytos rudos spalvos lauko laiptinės durys. Įėjus pro minėtas laiptinės duris patenkama į pirmo aukšto laiptinės prieigas. Laiptinėje matomi laiptai, kurie veda į kitus aukštus. Užlipus laiptais į trečią aukštą, dešinėje pusėje matomos šviesiai rudos spalvos, šarvo tipo durys. Ant durų matomas skaičius „12”. Šalia minėtų durų akutės, apačioje, maždaug 10 cm žemiau matomas nedidelis apgadinimas. Įvykio vietoje objektų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 47–49).

Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad faktinis apžiūros atlikimo laikas ir vieta yra 2023 m. spalio 24 d. 09.30 – 10.20 val., (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu stovi trijų aukštų gyvenamasis daugiabutis namas. Antroje laiptinėje (nuo kairės namo pusės) ant pirmo laipto esančio tarp aikštelės ir antro aukšto rasta rudos spalvos dėmė, šalia, tai pat rudos spalvos dėmė rasta ir ant metalinio turėklo rėmo apatinės dalies. Ant dviejų vatos tamponų padaromos dėmių nuoplovos. Ant trečio laipto esančio tarp aikštelės ir trečio aukšto rasta rudos spalvos dėmė, kurios nuoplova paimama ant vatos tampono. Trečio aukšto aikštelėje dešinėje pusėje randasi buto Nr.12 durys. Ant sienų šalia durų, dešinėje ir kairėje pusėje yra smulkios rudos spalvos dėmės. Ant dviejų vatos tamponų padaromos dėmių nuoplovos, viena nuo dešinės pusės sienos, kita nuo kairės pusės sienos. Vatos tamponai (5 vnt.) su dėmių nuoplovomis supakuojami į atskirus vokus ir sudėti į popierinį paketą (1 t., b. l. 54–56).

Iš 2023 m. rugpjūčio 15 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. dirbant su vyr. specialistu M. S. patruliuojant nustatytame maršrute, (duomenys neskelbtini) mieste apie 14.53 iš budėtojo buvo gautas pranešimas. kad adresu (duomenys neskelbtini), trys nepažįstami vyrai daužo buto duris, bando patekti į vidų. Vienas iš jų yra iš gretimo namo, kuris grasina pranešėjai susidorojimu. Pranešėja yra su vaikais namuose. Prašo skubios pagalbos. GMP atsisakė. dk – nėra, 3 aukštas. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė pranešėja J. R., kuri paaiškino, kad apie 14.50 jai būnant savo namuose kartu su savo vaikais, prie jos buto durų atvyko trys vyriškiai kurie iš pažiūros atrodė neblaivūs. Vyriškiai smarkiai daužė buto duris, keikė moterį įvairiais necenzūriniais žodžiais ir liepė jai išeiti į laiptinę, bei grasino jai, kad su ja susidoros. Moteris pasakojo, kad jos buto durys yra sugadintos su kažkokiu tai daiktu panašiu į peilį. Moteris įvertino padarytą turtinę žalą 500 Eur. Bendraujant su moterimi. matėsi, kad ji yra sutrikusi ir išsigandusi, pasakojo, kad jos vaikai, kurie buvo namuose labai išsigando. Bendraujant su pranešėja ji pasakojo, kad vieną iš trijų asmenų pažįsta. Pažįstamas vyriškis – S. I., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kitų asmenų moteris nepažinojo. Moteris vėliau matė ir nufilmavo su savo mobiliuoju telefonu, kaip visi trys asmenys pasišalino su „Opel“ markės automobiliu, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nepažįstama moteris. Vykdant automobilio bei asmenų paiešką, buvo patikrintas visas (duomenys neskelbtini) miestelis, tačiau asmenys nerasti. Radijo ryšio pagalba buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas į įvykio vietą atvyko Reagavimo valdybos pareigūnės. Pranešėja aiškino turinti pretenzijų ir norinti rašyti pareiškimą. Filmuota automobiline vaizdo kamera: „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei „Body“ (1 t., b. l. 119–120).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad J. R. nurodė, jog moters, kuri buvo įvykio vietoje 2023 m. rugpjūčio 15 d. iš šių nuotraukų neatpažįsta. Atpažįsta tik moterį Nr. 5, kuri vardu S., ji yra S. sugyventinė, kuris 2023 m. rugpjūčio 15 d. jai ir grasino (1 t., b. l. 115–118).

Iš 2023 m. rugpjūčio 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad J. R. nurodė, jog atpažįsta vyrą Nr. 3, nes čia yra S., jeigu neklysta I., kuris 2023 m. rugpjūčio 15 d. jai grasino, kad ją nužudys. Jį pažįsta, nes jau apie pusę metų gyvena jos kaimynystėje ir kartais jį mato balkone, todėl S. atpažįsta iš bendrų veido bruožų, plaukų kirpimo (1 t., b. l. 108–111).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad vaizdo įrašas „received_1048096416602873“, panaudojus vaizdo įrašo peržiūros programą „VLC“ atidaromas 2 min. 58 min. vaizdo įrašas, kuriame matyti, daugiabučio namo butas. Girdimas moters balsas „veržiasi į namus trys vyrai, vienas grasino sumušti, greičiau, lupa duris“. Matoma moteris su mėlyna suknele, stovinti prie buto durų ir kalbanti telefonu. Prie jos stovi vyras su raudonais, trumpomis rankovėmis marškinėliais, bei žaliomis trumpomis vasarinėmis kelnėmis, taip pat matomas šuo. Iš už kameros girdimos mergaitės balsas, kuris sako „skambinu tėčiui, skambinu tėčiui“. Toliau girdimas moters balsas, kuris sako „trys vyrai lupa duris, vienas grasino sumušti, nepažįstami“, „(duomenys neskelbtini)“, „Greičiau, pas mane ir mažas, maži vaikai namuose“, „Taip, vaikas verkia“, „nu dar pakolkas nereikalinga, aš nežinau, tas vyras grasino, kad su peiliais vaikšto ir su pistoletais, kalėjime sėdėjęs“. Tuo metu matyti, kaip vyras su žaliomis trumpomis vasarinėmis kelnėmis, paima iš filmuotojo kamerą ir nuneša kamerą prie durų akutės. Per buto durų akutę matyti daugiabučio namo laiptinė, taip pat laiptinėje stovintis asmuo, tačiau identifikuoti asmenį yra sunku, matoma, jog vilki marškinėlius trumpomis rankovėmis. Matoma, kaip tas asmuo nueina ir daugiau jo nematoma per buto durų akutę. Taip pat vaizdo įraše girdimas moters balsas, kuris sako „jau buvo pareiškimas rašytas policijai grasino ir mane“, „iš kito namo, aš jo nepažįstu“, „J. R.“. Matoma, kaip filmuotojas nueina nuo buto durų ir prieina prie lango, jį atidaro ir filmuoja kiemą. Kieme matoma einantis baltais marškinėliais vilkintis vyras su juodais šortais. Vaizdo įrašo fone girdimas moters balsas, kuris sako „nufilmuok, kaip išeina“. Kieme matoma paskui baltais marškinėliais vilkintį vyra eina du asmenys, vienas juodais marškinėliais, kitas orandžiniais marškinėliais. Vyras juodais marškinėliais atsisukęs į langą iš kurio filmuojama, rodo kažkokius gestus rankomis (neina įžiūrėti). Vaizdo įrašo fone girdimas mergaitės balsas, kuris sako „mama, ten S. ir dar kažkokie du vyrai“. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas „received_205874285800265“, panaudojus vaizdo įrašo peržiūros programą „VLC“ atidaromas 1 min. vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog filmuojama per langą kiemas, kuriame stovi automobiliai. Prie vieno iš automobilių matomi trys asmenys, vienas asmuo vilki baltus trumpomis rankovėmis marškinėlius, kitas asmuo nusiėmęs marškinėlius, kuriuos laiko rankoje, o trečias asmuo su juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis. Visi trys vyrai stovi prie šviesiai pilkos spalvos automobilio. Asmuo apsirengęs juodos spalvos marškinėliais, nueina į kiemo vidurį ir iškėlęs dešinę ranką, rodydamas rankų pirštais kažkokį tai gestą, rodo jį filmuojančiam asmeniui. Asmuo parodęs rankos gestą, nusisuka ir nueina prie automobilio, prie kurio stovi kiti du asmenys. Visi trys asmenys susėda į šviesiai pilkos spalvos automobilį, tačiau asmuo su baltos spalvos marškinėliais, dešinės rankos pirštu parodo sau į galvą ir tada parodo į filmuojantį asmenį. Asmenys susėdę į automobilį nuvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas „received_205874285800265“, panaudojus vaizdo įrašo peržiūros programą „VLC“ atidaromas 13 sek. vaizdo įrašas, kuriame matyti, trys vyrai stovintys prie šviesiai pilkos spalvos automobilio, vienas iš vyrų vilkintis juodos spalvos marškinėliais, atsitupia ant žemės ir pradeda daryti atsispaudimus. Vaizdo įrašo pabaiga.

Vaizdo įrašas „received_832377574902567“, panaudojus vaizdo įrašo peržiūros programą „VLC“ atidaromas 11 sek. vaizdo įrašas, kuriame matyti, gatve einantys keturi asmenys: trys vyrai ir viena moteris. Reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra (1 t., b. l. 63–66).

Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad BPC skambučio įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2023-08-15 14 49 29)“. BPC: vienas vienas du; Moteris: veržiasi į namus trys vyrai, vienas grasino sumušti; BPC: kalbėkite po vieną. Klausau jūsų. Moteris: Greičiau lupa duris; BPC: nesupratau išvis nieko pone. Ar galite aiškiau pasakyti kas atsitiko? Moteris: trys vyrai lupa duris, vienas grasino sumušti; BPC: pažįstami, nepažįstami?; Moteris: Nepažįstami; BPC: Trys nepažįstami vyrai. Kokiu adresu esate?; Moteris: (duomenys neskelbtini). Greičiau, pas mane ir vaikas, maži vaikai namuose; BPC: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), taip?; Moteris: Taip, vaikas verkia; BPC: Ar girdite mane? Klausiu ar durų kodas yra pone?; Moteris: Ne, nėra; BPC: Kelintas aukštas?; Moteris: Trečias; BPC: Greitoji reikalinga kam nors ten?; Moteris: Kaip?; BPC: Greitoji reikalinga kam nors ten?; Moteris: Nu dar pakolkas nereikalinga, tas vyras grasino kad ir su peiliais vaikšto ir su pistoletais, kalėjime sedėjęs; BPC: Telefonu ar už durų grasino tas vyras? Klausiu, grasino jums per? Ar jūs girdite pone, ko aš išvis jūsų klausiu?; Moteris: Sakykit; BPC: Ar tas žmogus per duris grasina ar žinute jums parašė ar kaip? Koks tai buvo grasinimas?; Moteris: Jau buvo pareiškimas rašytas policijai grasino; BPC: Pone jūs sakėt nepažįstamas žmogus, aš ir klausiu, kaip taip išeina? Moteris: Iš kito namo. Aš jo nepažįstu; BPC: Jūsų vardas pavardė?; Moteris: J. R.; BPC: Informuojame, tai būtų (duomenys neskelbtini). Viso gero (1 t., b. l. 68–70).

Iš 2024 m. sausio 22 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvados nustatyta, kad ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2023 m. spalio 24 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su S. I. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų S. I. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 1×10-25. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 1, Nr. 3, su nuoplovomis, padarytomis 2023 m. spalio 24 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), rasta žmogaus kraujo, netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr. 4, Nr. 5, su nuoplovomis, padarytomis 2023 m. spalio 24 d. apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo buvimo faktas nenustatytas, žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nerasta (1 t., b. l. 137–141).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis S. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo atėjęs prie nukentėjusiosios buto. Nors įvykio aplinkybių neprisiminė, tačiau sutiko, kad galėjo rėkauti, spardyti duris, sakyti, kad papjaus ir durti peiliu į duris. Jis su turėtu peiliu susižalojo ranką, todėl galimai supykęs su peiliu dūrė ir į buto duris. Be paties kaltinamojo S. I. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat liudytojų M. R. ir M. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies ir liudytojų A. P. bei E. L. parodymai ir byloje esantys objektyvūs duomenys – vaizdo įrašas, apžiūrėtas kitų objektų apžiūros protokolu, skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašas, specialisto išvada ir kita rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Nukentėjusioji J. R. parodė, kad išgirdusi beldimą į duris nuėjo prie durų ir jas atidarė. Atidariusi duris laiptinėje pamatė tris neblaivius vyrus, o vienas iš jų – S. I. rankoje laikė peilį. Ji laikė už durų rankenos, staigiai uždarė duris ir užsirakino. Už durų girdėjo S. I. balsą, jis šaukė, kad nori su ja susidoroti. Ji vyrus stebėjo per durų akutę. Kol buvo prie durų, vyrai baladojo į duris, šaukė „išeiti“. Kai sūnus M. pažiūrėjo per dukrų akutę, matė, kad peilį turėjo dar vienas vyras. S. I. su sugyventine ne kartą jai grasino susidorojimu. Liudytojas M. R. parodė, kad S. turėjo peilį, geležtė buvo apie 15 cm, kokį peilį turėjo kitas vyras – nepamena. Matė kaip S. I. įsipjovė į ranką, taip pat badė duris peiliu. Kai dūrė peiliu į duris, garsas buvo kitoks. S. I. grasino būtent mamai ir šeimai. Suprato, kad jei jie duris išlauš, grasinimus įvykdys. Tuo metu jautė realų pavojų, nes S. I. sugyventinė mamai yra ne kartą grasinusi susidorojimu. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad moteris, kuris tyrimo metu nustatyta kaip J. R., kalba telefonu ir praneša, kad į namus veržiasi trys vyrai, vienas grasino sumušti. <...> tas vyras grasino, kad su peiliais vaikšto ir su pistoletais, kalėjime sėdėjęs. Vėliau matyti, kad filmuojama pro durų akutę, laiptinėje matosi vienas asmuo, jį įžiūrėti sunku. Taigi nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai bei kiti objektyvūs byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad S. I. atėjęs prie nukentėjusiosios buto durų daužė jas, grasino susidorojimu, su peiliu subadė buto duris. Kaip jau minėta, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad grasinimus sužaloti nukentėjusiąją kaltinamasis S. I. išsakė būdamas neblaivus, agresyviai nusiteikęs, su savimi turėjo peilį ir juo dūrė į buto duris, anksčiau tarp kaltinamojo sugyventinės ir nukentėjusiosios buvo kilusių konfliktinių situacijų, nukentėjusiosios teigimų ji anksčiau yra girdėjusi grasinimų savo atžvilgiu tiek iš kaltinamojo, tiek ir iš jo sugyventinės, todėl žodžiu išsakyti grasinimai papjauti, esant agresyviai nusiteikus, fiziškai smurtaujant, nukentėjusiajai neabejotinai galėjo pasirodyti realūs. Tuo tarpu specialisto išvada patvirtina, kad laiptinėje rasti kraujo pėdsakai sutampa su S. I. genotipu. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais. Šiuo atveju i nukentėjusiosios ir liudytojo M. R. parodymų matyti, kad su kaltinamuoju buvo dar du vyrai, tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo, skambučio Bendrajam pagalbos centrui nustatyta, kad grasinimus išsakė S. I., iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad būdamas agresyviai nusiteikęs, daužydamas duris, peiliu badydamas buto duris ir sakydamas grasinančius žodžius gali įbauginti, išgąsdinti nukentėjusiąją ir to siekė, nes frazė, kuria tiesiogiai grasinama susidoroti su asmeniu, išsakyta elgiantis agresyviai, daužant buto duris, demonstruojant peilį ir taip sudarant grasinimo realumo įspūdį. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. R. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto ar laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 362,75 Eur turtinės, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų skaičiuojamų nuo teismo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 92–94). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl įvykio patyrė didelį išgąstį, susijaudinimą, nesaugumo jausmą, baimę dėl savęs ir vaikų. Dėl įvykio sutriko jos sveikata – pakilo kraujo spaudimas, jai ir vaikams atsirado nerimas, baimė, nesaugumo jausmas. Dėl to teko kreiptis į medikus, lankytis ne tik pas šeimos gydytoją, tačiau ir pas kitus specialistus, vartoti jų paskirtus vaistus. Ji ir mažametis sūnus D. P., vaistus vartoja iki šiol. Gydytojos skirtus vaistus pirko ir sūnui, todėl prašo priteisti patirtas išlaidas dėl vaistų įsigijimo ne tik už jai skirtus vaistus, tačiau ir sūnui D. P.. Iki 2023 m. rugpjūčio 15 d. nei ji, nei sūnus tokių vaistų nevartojo, todėl vaistų įsigijimo išlaidos yra tiesiogiai susijusios su nagrinėjamu įvykiu.

Pagal 2023 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo kvitą buvo įsigyti vaistai skirti jai: „Kaptopril“ (nuo kraujospūdžio) – 4,64 Eur, „Xanax“ (raminamieji) – 2,96 Eur, pagal 2023 m. rugsėjo 10 d. pirkimo kvitą: „Acosedum“ 5 ml. (nervų sistemai vaikams) – 4.54 Eur, „Sedatif PC“ (nervų sistemai vaikams) – 5,83 Eur, pagal 2023 m. rugsėjo 19 d. pirkimo kvitą – „Acosedum 5 ml.“(nervų sistemai vaikams) – 3,89 Eur, pagal 2023 m. spalio 12 d. pirkimo kvitą įsigyti vaistai „Nebilet“ (širdies veikslai) – 1,96 Eur, „Kaptopril“ (nuo kraujospūdžio) – 4,64 Eur, pagal 2024 m. sausio 16 d. pirkinių kvitą įsigyti vaistai: „I. R.“ (širdies veiklai) – 1,86 Eur, „Prenessa“ 4 mg (nuo kraujospūdžio) – 0,59 Eur, „Torasemide Teva“ (vaistai širdžiai) – 1,56 Eur, „Spironalactan Orion“ (širdžiai) – 0,60 Eur, pagal 2024 m. vasario 13 d. pirkimo kvitą įsigyti vaistai: „I. R.“ (širdies veiklai) – 3,11 Eur, „Prenessa“ 4 mg (nuo kraujospūdžio) – 1,18 Eur, „Spironalactan Orion“ (širdžiai) – 0,60 Eur, pagal 2024 m. balandžio 18 d. pirkimo kvitą įsigyti vaistai: „I. R.“ (širdies veiklai) – 6,22 Eur, „Prenessa“ 4 mg (nuo kraujospūdžio) – 2,36 Eur, „Spironalactan Orion“ (širdžiai) – 1,20 Eur, „Xanax“ (raminamieji) – 2,96 Eur. Taip pat vaistai buvo įsigyti ir 2024 m. birželio 10 d.– „Sedatif PC“ (nervų sistemai vaikams) – 8,50 Eur, 2024 m. birželio 15 d. – „Spironalactan Orion“ (širdžiai) – 1,20 Eur, „Prenessa“ 4 mg (nuo kraujospūdžio) – 2,36 Eur bei 2024 m. liepos 8 d. – „Floradix Salusan“ 250 ml (nervų sistemai vaikams) – 19,99 Eur. Viso vaistams išleido 82,75 Eur, iš jų 42,75 Eur už vaistus sūnui D. P..

Taip pat dėl šio įvykio tyrimo teko vykti ir į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Kadangi tuo metu neturėjo važiuojančios transporto priemonės ir nebuvo kam prižiūrėti mažamečių vaikų, teko prašyti pagalbos aplinkinių. Už keturių kartų atvykimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą, patyrė 80 Eur turtinę žalą. Be to, šio įvykio metu buvo apgadintos būto durys, kurių remontas kainuos 200 Eur. Bendroje sumoje patirtą turtinę žalą sudaro 362,75 Eur.

Nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiosios gyvenamojoje aplinkoje. Po įvykio tiek ji, tiek ir vaikai iki šiol jaučia nerimą ir rūpestį, nesaugumo jausmą, nuolatinę baimę, vartoja vaistus. Ilgą laiką po įvykio, sūnus išsigąsdavo išgirdęs beldimą į duris ir bėgdavo slėptis. Dėl išgąsčio atsirado tikas, kalbos sutrikimas. Prasidėjus mokslo metams vaikai bijojo vieni pareiti iš mokyklos. Dėl to teko kreiptis į mokyklos psichologę dėl pagalbos. Visi jaučia baimę iki šiol ir išgyvena, kad jų atžvilgiu nebūtų įvykdyti analogiški smurto ar kitokie neteisėti išpuoliai. Nusikalstami veiksmai buvo nukreipta į fizinę bei psichinę sveikatą. Dėl įvykio atsirado sveikatos negalavimai, kurių iki įvykio nebuvo, todėl tenka vartoti vaistus, jausti nepatogumus dėl pakilusio kraujospūdžio, nuolatinio pykinimo, kuris prasideda nerviniu pagrindu. Savo patirtą neturtinę žalą vertina 3 000 Eur. Be to, siekiant kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusiosios teisę gauti padarytos žalos atlyginimą, prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas (2 t., b. l. 92–94).

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.).

Taigi viena nuostolių (žalos) rūšis yra tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad realiai patirta žala turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-322/2008, 3K-3-127/2012).

Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Nagrinėjamu atveju negali būti priteisiamas turtinės žalos atlyginimas, jeigu nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog jos apskritai buvo patirtos (realios).

Teismas vertina, kad nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo yra reali, pagrįsta rašytiniais įrodymais, nėra nepagrįstai per didelė, kaltinamasis su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Nukentėjusioji dėl patirto streso lankėsi pas medikus, pirko medikamentus tiek sau, tiek vaikams, turėjo išlaidų vykstant į ikiteisminio tyrimo įstaigą, patyrė sugadintų buto durų tvarkymo išlaidas. Nukentėjusioji vartojo gydytojo paskirtus vaistus padidėjusiam kraujospūdžiui normalizuoti, raminamuosius, nervų sistemai. Nukentėjusioji nurodė, kad pakilus kraujospūdžiui vemia, todėl turi vartoti ir medikamentus refliukso malšinimui. Nors nukentėjusiosios J. R. vaikai nepripažinti nukentėjusiaisiais byloje, tačiau nusikaltimo padarymo metu jie buvo namuose, išsigando, patyrė baimę, nesaugumo jausmą, teisiamojo posėdžio metu apklausta psichologė paaiškino, kad nukentėjusiosios vaikai U. ir D. patyrė išgąstį, veikos padarymo metu girdėjo triukšmą, kas neabejotinai sukėlė jiems baimę, nesaugumo jausmą, todėl buvo reikalinga psichologinė pagalba. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad nukentėjusioji pirko medikamentus (Sedatif PC, valerijoną) sūnui D., dukrai U., taigi ji neabejotinai patyrė papildomų išlaidų. Nukentėjusiosios nurodomos vykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą patirtos išlaidos bei durų taisymo išlaidos nėra nepagrįstai didelės, atitinka protingumo kriterijus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo S. I. nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. R. naudai priteistinas 362,75 Eur turtinės žalos atlyginimas.