Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 1.2.26.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1

2024 m. kovo 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. A. ir A. A. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

D. P. pripažintas kaltu: pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; D. P. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu ar mokslu; dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir D. P. nustatyta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 4 mėnesiams, įpareigojant nuo 24.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nukentėjusiosios A. A. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam priteista iš D. P. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. P. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmonių sveikatą, o būtent: jis 2021 m. balandžio 20 d. 22.33 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo telefoninius sujungimus su A. A. mobiliojo ryšio telefonu ir telefoninio pokalbio metu grasinimus A. A., kad „užmuš“, „tavęs nebus niekur“, išsakė pasiremdamas ir necenzūriniais žodžiais, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio 20 d. 22.48 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo telefoninį sujungimą su A. A. mobiliojo ryšio telefonu ir telefoninio pokalbio metu su A. P. (dabar – A.) taip pat grasino A. A., kad „užmušiu“, „tu žinai, kad tu su juo nebūsi, nes užversiu gaidį, jisai Ukmergėj nepasirodys“ ir tai parėmė necenzūriniais žodžiais, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2021 m. balandžio 21 d. 08.54 val. iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) inicijavo telefoninį sujungimą su A. P. mobiliojo ryšio telefonu ir telefoninio pokalbio su A. P. metu išsakė grasinimus A. A. atžvilgiu, kad „užversiu ... vis tiek supranti negyvens ilgai“ paremdamas savo grasinimus necenzūriniais žodžiais, taigi, telefonu buvo išsakyti žodžiai, kuriuos nuketėjusysis A. A. suprato kaip tiesioginius grasinimus jį nužudyti ar kitaip pakenkti jo sveikatai. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, D. P. nuteistas ir už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2021 m. balandžio 20 d. apie 21.30 val., viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. atėjęs susitikti į automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Lidl“, Vytauto g. 111, Ukmergės m., būdamas neblaivus viešoje vietoje elgdamasis įžūliai, necenzūriniais žodžiais ir demonstruodamas atsineštą į susitikimą peilį, grasino nukentėjusiam A. A., po ko kumščiu trenkė į A. A. priklausančio „Taxi“ skiriamaisiais ženklais pažymėto lengvojo automobilio į keleivio pusės priekinių durelių lango stiklą bei tame automobilyje vairuotojo vietoje sėdinčiam A. A. pro atidarytą vairuotojo pusės langą vieną kartą kumščiu sudavė į kairįjį žandą, taigi, viešoje vietoje savo įžūliais neteisėtais veiksmais, grasinimais sukėlė nukentėjusiam A. A. fizinį skausmą, pažeminimą ir taip pademonstravęs nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. D. P. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl kaltinimo, kad jis, 2021 m. kovo 14 d. apie 22.08 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus vieną kartą kumščiu tyčia sudavė savo sugyventinei A. P. į kaktą ir taip sukėlė nukentėjusiai A. P. fizinį skausmą.

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, esantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, ir nuosprendžio rezoliucinės dalies šešta pastraipa išdėstyti taip: „Taikant BK 63 straipsnio 3 dalį, ir 65 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir paskirti D. P. subendrintą bausmę – laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams keturiems mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, dirbti, o netekus darbo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje“. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Teismas nurodė, kad subendrinus paskirtas bausmes buvo nurodytas neteisingas įpareigojimo būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu vykdymo laikas, todėl šį rašymo apsirikimą ištaisė BPK 308¹ straipsnio pagrindu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų A. A. ir A. A. atstovas advokatas Justas Vilys prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir neturtinės žalos priteisimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį: visiškai tenkinti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį ir priteisti iš D. P. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 3 009,60 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo A. A. naudai. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiojo A. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

5.1. D. P. iš trijų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistas už dvi nusikalstamas veikas. Jis, darydamas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo A. A. sveikatą bei viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, turėjęs su savimi šaltąjį ginklą (peilį) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, šiuos veiksmus atliko A. A. atžvilgiu. Tokiais savo veiksmais D. P. sukūrė bauginančią atmosferą, jis šiurkščiai pažeidė nukentėjusiojo A. A. teises ir jam padarė didelę žalą, sukūrė tokią situaciją, kurioje nukentėjusysis A. A. ir nukentėjusioji A. A. prarado saugumo jausmą, patyrė psichologinių sveikatos sutrikimų bei pažeminimą viešoje vietoje. Nuteistasis D. P. nukentėjusįjį A. A. ne vieną dieną persekiojo, grasino su juo susidoroti, jį ,,užmušti“. Nukentėjusysis A. A. patyrė baimę, įtampą, bejėgiškumą, patyrė nerimą dėl savo ateities, ypač – savo gyvybės. Pasak apelianto, nors nuo įvykių praėjo nemažai laiko, nukentėjusysis A. A. iki šiol gyvena patirdamas baimę, emocinę depresiją. Pažymi, kad nuteistasis ir nukentėjusysis A. A. gyvena Ukmergėje, taigi, nukentėjusysis A. A. ik šiol jaučia nesaugumą savo mieste.

5.2. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad darydamas nusikaltimus nuteistasis D. P. buvo neblaivus, jis tuo metu buvo ne kartą teistas, suprato savo veiksmus ir realiai norėjo juos įvykdyti. Nuteistojo D. P. asmenybę atskleidžia ir byloje esantys vaizdo įrašai, t. y. vaizdo įrašuose užfiksuota, kad D. P. yra neblaivus, jis elgiasi neadekvačiai (viename iš vaizdo įrašų matyti, kad jis bando išlipti pro langą, kitame įraše matyti, kad elgiasi šiurkščiai su savo motina).

5.3. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, neturtinės žalos dydis neturėtų būti įrodinėjamas, jis nustatomas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis nustatytais kriterijais, susijusiais su neturtinės žalos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-31/2011, 3K-3-151/2013). Atitinkamai apeliantas prašo visiškai tenkinti nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį ir jam iš D. P. priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5.4. Toliau apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su nukentėjusiajam A. A. priteistų bylinėjimosi išlaidų suma. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, kuriose įtvirtinta, kad jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis), bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Teigia, kad teismas nukentėjusiajam A. A. turėjo priteisti 2/3 patirtų bylinėjimosi išlaidų – 3 009,60 Eur iš 4 560 Eur.

5.5. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad baudžiamoji byla nepareikalavo didelės teisinės analizės ir ypatingų papildomų intelektinio darbo sąnaudų. Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio apimtis yra 54 lapai, pati baudžiamoji byla sudaryta iš 5 tomų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teisme vyko 7 teisiamieji posėdžiai, posėdžių metu buvo apklausti nuteistasis D. P., nukentėjusieji A. A. ir A. A. bei vienuolika liudytojų. Pabrėžia, kad reikėjo ruoštis kiekvienam teisiamajam posėdžiui, tuo pačiu nurodo, kad išrašytose sąskaitose ne visada buvo įrašomas pasiruošimas bei vykimas į posėdžius. Be to, sąskaitose nurodytos valandos yra būtent teisiamuosiuose posėdžiuose sugaištos valandos. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinio ieškinio parengimas neužėmė daug laiko, tačiau tos dienos atstovavimas teisme užėmė beveik 90 procentų įrašytų valandų. Mano, kad nukentėjusiajam A. A. civilinis ieškinys buvo įvertintas labai maža pinigine išraiška.

5.6. Apeliantas pažymi, kad tuo metu, kai kaltinamasis aktas buvo perduotas teismui, nukentėjusieji tinkamo atstovo Ukmergėje nerado, jiems teko kreiptis į Vilniuje dirbančius advokatus. 2023 m. vasario 2 d. su nukentėjusiaisiais A. A. ir A. A. buvo pasirašytos teisinių paslaugų teikimo sutartys su valandiniu įkainiu, t. y. 1 valanda – 150 Eur + PVM. Norint dar labiau sumažinti nukentėjusiųjų patiriamas išlaidas, apeliantas pats perįgaliojo advokato padėjėją Marcin Dubovski atstovauti nukentėjusiesiems, nes advokato padėjėjas nėra PVM mokėtojas.

6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

7. Teismo posėdžio metu prokurorė, nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai išvados

Nukentėjusiųjų A. A. ir A. A. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinis skundas atmestinas

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir iš nuteistojo D. P. nukentėjusiojo A. A. naudai priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 3 009,60 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme proceso išlaidų. Taip pat prašoma priteisti nukentėjusiojo A. A. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme 726 Eur.

Dėl neturtinės žalos

9. Nukentėjusieji A. A. ir A. A. pirmosios instancijos teisme pateikė civilinį ieškinį, prašė jiems priteisti po 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 136–137). Pirmosios instancijos teismas D. P. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nukentėjusioji A. A.), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiosios civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismas D. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nukentėjusiųjų atstovas nesutinka su A. A. priteistos neturtinės žalos dydžiu ir prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

10. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

11. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi ir kitomis CK normomis bei taip pat atsižvelgia į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan.

12. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

13. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajam A. A. neturtinės žalos dydį, nurodė atsižvelgiantis į tai, kad D. P. nusikalstamais veiksmais grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo A. A. sveikatą, viešoje vietoje naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, nusikaltimai buvo tyčiniai, kaltinamasis smurtavo kilus konfliktui, grasino. Buvo įvertinta ir kaltinamojo turtinė padėtis (darbingo amžiaus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalumo neturi, nevedęs). Be to, aptarė aktualią Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką. Teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą ir vertino, kad nukentėjusiojo nurodytas tiek fizinis skausmas, tiek moraliniai išgyvenimai dėl įvykio neabejotinai turėjo neigiamos įtakos jo savijautai, gyvenimui tam tikrą laiką po įvykio. Nustatydamas žalos dydį pažymėjo ir tai, jog byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam būtų sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, priteisiamų už nagrinėjamų byloje nusikaltimų neturtinės žalos atlyginimui sumos dydį, sprendė, jog nukentėjusiojo A. A. ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteisė iš kaltinamojo nukentėjusiajam neturtinės žalos atlyginimui 700 Eur.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis A. A. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Pareikštame civiliame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neišvengiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, baimę, nemalonius pojūčius, nepatogumus, bejėgiškumą, pažeminimą, prarado saugumo jausmą, patyrė nerimą dėl ateities, be to, dėl patirtų išgyvenimų iki šiol gyvena lydimas baimės, emocinės depresijos ir dvasinio sukrėtimo, kankina nemiga (4 t., b. l. 136–137). Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis A. A. parodė, kad civilinis ieškinys yra pareikštas dėl patirtų išgyvenimų (jaučiamos baimės išeinant iš namų, susirūpinimo dėl savo gyvybės), kai jį persekiojo D. P., tačiau į medikus nesikreipė, jokių medicininių išrašų neturi (5 t., b. l. 81–86).

16. Nors apeliantas nurodo, kad turėtų būti priteisiamas 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Tokia neturtinės žalos suma neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, šioje byloje nustatytų konkrečių aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos analogiško ir panašaus pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos konkretų dydį, atsižvelgdamas į šios žalos kriterijų visumą, nustato teismas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra nurodyti motyvai, kodėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas įvertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes: D. P. padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, kaltės formą, nukentėjusiajam sukeltus padarinius, taip pat atsižvelgė į nuteistojo D. P. turtinę ir socialinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip kad prašoma apeliaciniame skunde. Jokių naujų duomenų, galinčių turėti įtakos priteistam neturtinės žalos dydžiui apeliaciniame skunde nėra pateikta Taigi nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad neturtinės žalos priteisimo klausimas buvo išspręstas netinkamai.

17. Teisėjų kolegija, dar kartą vertindama nukentėjusiajam A. A. priteistos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismų praktika, kai tyčia grasinama nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi grasinimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, tokio pobūdžio nusikaltimu sukeltos pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje 1A-76-317/2021). Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad net ir tose bylose, kuriose asmenys nuteisiami padarę sunkesnį, t. y. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą (žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas), nukentėjusiesiems paprastai yra priteisiamos mažesnės sumos neturtinei žalai atlyginti, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-495/2022 (šioje byloje vienam iš nukentėjusiųjų priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. BIK-174/2022 (šioje byloje nukentėjusiesiems, kurių atžvilgiu padaryti tik BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai, priteista po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-942/2018 (šioje byloje nukentėjusiajai taip pat priteista 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346-303/2017 (šioje byloje nukentėjusiesiems atitinkamai priteista 2 000 Eur, 700 Eur ir 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti). Kadangi nagrinėjamu atveju, D. P. nuteistas ne tik pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 284 straipsnį, teisėjų kolegija vertina ir šios kategorijos baudžiamosiose bylose priteistinas neturtinės žalos dydžio sumas. Iš teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų D. P. veiksmų nukentėjusiajam buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas.

18. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus konstatuoja, kad apylinkės teismo sprendimas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas, o prašoma 5 000 Eur neturtinė žala neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Nagrinėjamu atveju pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos nėra. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų

19. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gautas nukentėjusiųjų atstovo advokato padėjėjo prašymas iš D. P. priteisti nukentėjusiesiems A. A. ir A. A. patirtas proceso išlaidas – 4 560,38 Eur (past. susumavus byloje pateiktose sąskaitose nurodytas pinigines sumas už nukentėjusiesiems suteiktas teisines paslaugas, gaunama galutinė suma yra 4 551,38 Eur) (5 t., b. l. 67–68). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėta nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl sumažino iki 1 200 Eur. Teismas sprendė, kad nurodyto dydžio suma yra protinga, adekvati, atitinkanti bylos sudėtingumą, nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo D. P. buvo pripažintas kaltu skaičių, bei nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų pobūdį. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti 3 009,60 Eur patirtų proceso išlaidų nukentėjusiojo A. A. naudai.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią priteistiną proceso išlaidų sumą vadovavosi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose „Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ numatytus kriterijus, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Taip pat įvertino teismų praktiką ir nagrinėjamos bylos konkrečias aplinkybes.

21. Bylos duomenimis, nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas sudarė: 774 Eur už civilinio ieškinio parengimą (5,16 val.), 150 Eur už pasiruošimą 2023 m. kovo 21 d. bylai (1 val.), 600 Eur už vykimą į teismo posėdį Ukmergėje ir nukentėjusiųjų atstovavimą baudžiamojoje byloje (4 val.) – iš viso 1 524 Eur, pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 1 524 Eur; 150 Eur už vykimą į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus, susipažinti su baudžiamąja byla (1 val.), 900 Eur už nukentėjusiųjų atstovavimą baudžiamojoje byloje (6 val.) – iš viso 1 050 Eur, pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 1 050 Eur; 300 Eur už vykimą į teismo posėdį Ukmergėje ir atstovavimą baudžiamojoje byloje (2 val.), pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 300 Eur; 750 Eur už pasiruošimą baudžiamajai bylai ir nukentėjusiųjų atstovavimą teisme (5 val.), pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 750 Eur; 337,50 Eur už vykimą į teismo posėdį Ukmergėje ir atstovavimą baudžiamojoje byloje (2,25 val.), pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 337,50 Eur; 589,88 Eur už per 2023 m. vasario mėn. suteiktas paslaugas (3,25 val.), pateiktas banko patvirtinimas (banko sąskaitos išrašas) apie A. A. pavedimą dėl 589,88 Eur (5 t., b. l. 69–80).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam ir nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Iš karto pastebėtina ir tai, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

23. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

24. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiųjų patirtų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad baudžiamoji byla nėra itin sudėtinga, nėra didelės apimties, iš trijų D. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų, jis buvo nuteistas dėl dviejų nusikalstamų veikų, pateiktas civilinis ieškinys nukentėjusiųjų vardu nedidelės apimties (3 lapai), jame nebuvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, be to, jis tenkintas tik A. A. atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad į advokato padėjėjo patirtų išlaidų sudėtį įeina ir vykimo į teismo posėdžius iš savo darbo vietos (Vilniaus) į kitą vietovę išlaidos, kurių suma pateiktose sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta – po 150 Eur vienam vykimui, bendra suma už septynis vykimus į teismo posėdžius ir vieną vykimą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga sudaro 1 200,00 Eur. Teismas sprendė, kad tokio dydžio išlaidos, įvertinus važiuotą atstumą nuo Vilniaus iki Ukmergės, yra objektyviai nepagrįstos, o sąskaitose nurodytos nukentėjusiųjų atstovavimo teisme išlaidos: 6 valandos – 900 Eur, 4 val. – 500 Eur, 5 val. – 750 Eur, per didelės. Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiojo A. A. atstovavimas nereikalavo didelės teisinės analizės ir ypatingų papildomų intelektinio darbo sąnaudų.

25. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo priešingai išvadai, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme susidariusi ir prašoma priteisti išlaidų suma pagrįstai buvo sumažinta iki 1 200 Eur. Tokia suma atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus.

26. Nors apeliaciniame skunde remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą dėl proceso išlaidų, tinkamai vadovaujasi BPK VIII skyriuje įtvirtintu reglamentavimu, atitinkamomis rekomendacijomis ir teismų praktika. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

27. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas apeliaciniu skundu prašo atlyginti ir A. A. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Prašyme nurodoma, kad nukentėjusiajam A. A. priteistina 726 Eur suma proceso išlaidoms, už apeliacinio skundo parengimą, atlyginti (6 t., b. l. 3–5, 12–14). Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos – faktūros JV006425 matyti, kad už apeliacinio skundo rengimą baudžiamojoje byloje nustatyta 726 Eur suma, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis, kad A. A. advokatui Justui Viliui sumokėjo 726 Eur 2024 m. sausio 16 d. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo A. A. atstovas nedalyvavo.

28. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokiu atveju, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, be bylos sudėtingumo, jos apimties, kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-1073/2023), būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015, 2K-373-976/2018 ir kt.).

29. Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistojo nukentėjusiojo išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą, nuteistasis D. P. apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka, vyko vienas teismo posėdis, kuriame nei nukentėjusieji A. A. ir A. A., nei jų atstovas advokatas Justas Vilys, nedalyvavo. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo atstovui advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą (skundas atmestinas), į tai kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą, bet nedalyvavo jo nagrinėjime, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti prašomos 726 Eur sumos už apeliacinio skundo parengimą.

30. Byloje prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo pareiškė ir nuteistojo gynėjas advokatas Valdas Kersnauskas, kuris apeliacinės instancijos teismui pateikė 250 Eur sąskaitą už konsultacijas baudžiamosios teisės klausimais ir gynybą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme (6 t., b. l. 20–21). Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad prašo iš nukentėjusiųjų priteisti nuteistojo D. P. naudai atstovavimo išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje ruošiantis bylai. Iš pinigų priėmimo kvito ir sąskaitos (6 t., b. l. 20-21) matyti, kad proceso išlaidas – 250 Eur sudaro nuteistojo gynėjo darbo apmokėjimas už konsultacijas ir gynybą apeliacinės instancijos teisme.

31. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti tokio prašymo, nėra pagrindo iš nukentėjusiųjų priteisti nuteistajam jo patirtas advokato išlaidas, todėl toks prašymas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti nukentėjusiųjų A. A. ir A. A. atstovo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.

Netenkinti nukentėjusiųjų atstovo advokato Justo Vilio prašymo priteisti A. A. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Netenkinti advokato Valdo Kersnausko prašymo iš nukentėjusiųjų priteisti nuteistojo D. P. patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.