Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-76-317/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-21
Bylos Nr.: 1A-76-317/2021
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Jurgis Kiškis
Nuteistasis: E. J.
Nukentėjusysis: E. P.-M., A. M.
Advokatai: Angelė Fominienė, Brigita Pauliukevičienė

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-76-317/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27782-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

Kaunoapygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Zakarauskaitei,nuteistojo E. J. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,nukentėjusiajai E. P.-M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų E. P.-M., A. M. bei A. M. ir A. M., atstovaujamų pagal įstatymą E. P.-M., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš E. J. priteista E. P.-M. 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. M. - 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. M. - 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. M. - 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Iš E. J. nukentėjusiesiems E. P.-M. ir A. M. priteista 1 500 Eur išlaidų už advokatės atstovavimą, o valstybės naudai – 150 Eur išlaidų už nepilnamečių A. M. ir A. M. atstovavimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 22.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu pastūmė šalia stovėjusį A. M., kumščius nukreipė į ten pat stovėjusius nepilnamečius A. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po ko nuėjęs į namo vidų bei grįžęs atgal ir rankose laikydamas šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą POLICE Nr. E192127, stovėdamas 1,50 metrų atstumu nuo nepilnamečių A. M. bei A. M. bei A. M. ir E. P.-M., dešinėje rankoje laikydamas minėtą ginklą, jį nukreipė į nukentėjusiuosius bei toliau juo mosikuodamas, šaukė „iššaudysiu visus, šausiu“, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. tokiais veiksmais grasino nužudyti nukentėjusiuosius nepilnamečius A. ir A. M. bei A. M. ir E. P.-M..

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

2.1. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, sukėlusį nukentėjusiesiems išgąstį ir baimę. Taip pat teismas įvertino E. J. asmenybę (jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra dirbantis, Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesilankė, nesigydė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai įvykdyti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad nuteistajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bausmė – laisvės apribojimas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus.

2.2. Nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas pripažino, kad E. P.-M. ir A. M. dėl E. J. veiksmų patyrė didelį išgąstį, baimę, šoką, taip pat pažymėjo, kad dėl A. M. emocinės būklės teko kreiptis psichologinės pagalbos. Tačiau įvertinęs nuteistojo turtinę padėtį (jam iškelta fizinio bankroto byla) bei tai, jog nukentėjusieji fizinių sužalojimų nepatyrė, ilgalaikių sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, sprendė, kad nukentėjusiųjų prašomos neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl jį sumažino, nepilnamečiams nukentėjusiesiems priteisiant po 500 Eur, o pilnamečiams nukentėjusiesiems – po 400 Eur.

2.3. Spręsdamas išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo klausimą, apylinkės teismas konstatavo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog už teisines paslaugas, o būtent už atstovavimą, konsultavimą, civilinio ieškinio parengimą nukentėjusioji E. P.-M. sumokėjo advokatei Brigitai Pauliukevičienei 2 000 Eur, tačiau advokato išlaidas sumažino iki 1 500 Eur, nurodydamas, jog būtent tokios priteistos išlaidos yra protingos ir teisingos, proporcingos atliktam darbui ir kaltininko turtinei padėčiai.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji E. P.-M., A. M., A. M. ir A. M. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti: 1) priteisti nukentėjusiesiems E. P.-M. ir A. M. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems A. M. ir A. M. po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 2) priteisti nukentėjusiesiems patirtas bylinėjimosi išlaidas - 2 000 eurų, įpareigojant E. J. atlyginti šią pinigų sumą per nustatytą teismo parinktą terminą; 3) paskirti E. J. auklėjamąsias priemones, susijusias su alkoholio vartojimu ir nepilnamečių vaikų auklėjimu, psichologinio poveikio jiems darymu, padarytos žalos pasekmių šalinimu.

3.1. Skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, nekartą painiojo baudžiamojoje byloje esančias aplinkybes ir įrodymus (įvykio laiką, metus, aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, jiems išsakytus grasinimus). Tai galėjo turėti įtakos bendrajam įvykio vaizdui sudaryti ir tiksliai išskirti žalos padarymo mastą kiekvienam iš nukentėjusiųjų. A. M. ginklas nebuvo įremtas į veidą, tik nukreiptas į jį ir jo kūno padėtį. Tuo tarpu A. M. labai nedideliu atstumu ginklas buvo nukreiptas į veidą ir užlaikytas net kelias sekundes tokioje padėtyje. Tokie skirtumai lemia ir esminius išgyvenimo skirtumus ir psichologinės žalos padarymo mastus. Analogiška situacija yra ir su kitais nukentėjusiaisiais. A. M. savo kūnu užstojo visą šeimą ir prisiėmė tiesioginę riziką būdamas mažiausiu atstumu nuo neblaivaus asmens, laikančio ginklą ir grasinančio susidoroti nuteistojo. Apylinkės teismas nurodė, kad ilgalaikių sunkių pasekmių emocinei būklei nenustatyta, tačiau byloje joks vertinimas dėl nepilnamečių patirtų išgyvenimų ir ilgalaikių pasekmių nebuvo atliktas, pakartotinai nebuvo išsakyta teismo nuomonė ar požiūris, kad reikėtų papildomos psichologų ar kitų ekspertų išvados dėl nepilnamečių patirtų išgyvenimų. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad nepilnamečiai patyrė papildomą stresą, nes jiems teko lankytis apklausose, vaikščioti teismo koridoriais ne savo noru ir ne dėl savo padarytų veikų, o dėl neblaivaus suaugusiojo, kuris su ginklu rankose grasina žmonėms atimti jų gyvybes. Taip pat teismas nevertino ir to, jog vaikai atsisakė lankytis pas psichologus dėl to, kad jau buvo prasidėję mokslo metai (nes iki tol reikėjo laukti eilėse). Be to, lankymasis pas psichologus ir vėl kėlė stresą, nes reikėjo kalbėti apie įvykius, apie kuriuos jie nenori kalbėti, ir jie jautėsi tarsi nubausti, kad turi vaikščioti pas psichologus ne dėl savo veiksmų, o dėl problemų, kurias sukėlė kitas asmuo. Anot apeliantų, po byloje analizuojamo įvykio sugriuvo nepilnamečių pasitikėjimas įstatymu. Jie matė, kaip neteisėtus veiksmus padaręs asmuo piktnaudžiavo įstatymu (pareigūnams pateikė žaislinį ginklą), neigė visas aplinkybes, apkaltino vaikų tėtį nepadaryta nusikalstama veika, siekdamas išvengti atsakomybės. Padaryta turtinė žala taip ir liko neatlyginta (pavogta kamera nerasta, kalti asmenys nenustatyti ir t. t.). Nepilnamečiams vaikams vaikų teisių rekomendacijomis uždrausta lankytis jų pačių namuose.

3.2. Ginčydami jiems priteistos neturtinės žalos bei atstovavimo išlaidų dydžius, apeliantai pažymi ir tai, kad visose bylos stadijose E. J. parodė, kad jo tikslas buvo išgąsdinti nukentėjusiuosius, kas parodo, jog jis atliko veiksmus juos iš anksto apgalvojęs, galimai laukė progos tai atlikti. Teismas vertino E. J. turtinę padėtį ir tai, kad jam iškelta bankroto byla, tačiau nevertino to, kad bankroto byla iškelta praėjus beveik vieneriems metams po nusikalstamos veikos padarymo ir per tą laiką jis tik didino savo skolas. Taip pat teismas nevertino ir nukentėjusiųjų turtinės padėties, net nesidomėjo iš kokių pajamų buvo sumokėta už advokato išlaidas, iš kokių pajamų vaikai vežioti pas psichologus. Teismas nevertino, kad nukentėjusieji ne dėl savo atliktų neteisėtų veiksmų kreipėsi dėl atstovavimo į advokatus teisminiuose procesuose, o būtent priversti E. J. dėstomų aplinkybių (vienam iš nukentėjusiųjų jis siekė iškelti bylą įvykusio įvykio pagrindu). Teisme buvo pažymėta, kad A. M. yra buvęs pareigūnas išėjęs į pensiją, o mama dėl susiklosčiusių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu buvo nedirbantis asmuo. Sumokėti pinigai už advokato atstovavimą procese yra šeimos pinigai ir dėl šių išlaidų nepilnamečiai vaikai taip pat nukentėjo, nes šie pinigai galėjo būti skirti jų poreikių tenkinimui. Tai, kad E. J. iškelta fizinio bankroto byla, nereiškia, kad ši aplinkybė negali pasikeisti. Asmuo bankroto bylos metu gali tapti mokus, gali gauti daugiau pajamų ir gebėti atlyginti nukentėjusiųjų jam iškeltus kreditorinius reikalavimus. Taip pat šią aplinkybę pažymėjo ir pats E. J. baigiamosios kalbos metu, teigdamas, kad jis gali rasti lėšų žalai atlyginti nukentėjusiesiems ir ateityje sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą. E. J. niekada proceso metu nesigailėjo dėl savo veiksmų, niekada nesiekė ir neatsiprašė nukentėjusiųjų, nepasidomėjo kaip jaučiasi vaikai, kuriems jis grasino susidoroti ginklu ir atimti jų ir jų artimųjų gyvybę. Jis sėkmingai po įvykių poilsiavo, keliavo ir dėl savo veiksmų nepatiria jokių išgyvenimų. Bilietai kelionėms rezervuoti po kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo. Taip pat tai įrodo, kad nuteistasis turi pajamų ir galimybių atlyginti padarytą žalą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad padaryta nusikalstama veika niekaip nepakeitė E. J. ar jo šeimos gyvenimo. Tuo tarpu M. šeimos santaupos buvo skirtos ne atostogoms, o advokatų išlaidų apmokėjimui.

3.3. Taip pat skunde teigiama, jog nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni dalyje dėl paskirtų įpareigojimų laisvės apribojimo metu. Teismas E. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažino to, kad nusikalstama veika buvo atlikta prieš mažametį A. M.. Apeliantų nuomone, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, teismas turėjo teisę skirti daugiau įpareigojimų nuteistajam, kad paskirta bausmė atitiktų padarytos nusikalstamos veikos prieš vaikus esmę ir žalos pobūdį. BK 48 straipsnio 4 dalies sąrašas nėra baigtinis. Todėl pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir 69 straipsnį nuteistasis galėjo būti įpareigotas atlyginti nukentėjusiesiems patirtas advokato išlaidas, kurios prilygsta patirtai materialinei žalai (pinigai yra asmens nuosavybė) dėl padarytos nusikalstamos veikos.

4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji E. P.-M. prašė tenkinti nukentėjusiųjų paduotą apeliacinį skundą. Nukentėjusioji taip pat patikslino, kad apeliaciniame skunde, prašydami paskirti nuteistajam auklėjamąsias priemones, susijusias su alkoholio vartojimu, omenyje turėjo ne auklėjamojo poveikio priemonę, o įpareigojimą nevartoti alkoholio. Prokurorė prašė tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundą. Nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai sumažino byloje pareikštus visiškai pagrįstus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius bei išlaidas, patirtas dėl advokato darbo apmokėjimo. Taip pat pažymėjo, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė alkoholio poveikyje, todėl yra tikslinga paskirti jam įpareigojimą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti alkoholio. Nuteistojo gynėja nesutiko su apeliaciniame skunde suformuotais prašymais padidinti nukentėjusiesiems priteistas neturtines žalas ir proceso išlaidas, prašė šiose dalyse skundo netenkinti, tačiau nurodė neprieštaraujanti, kad būtų tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas įpareigoti E. J. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Nukentėjusiųjų E. P.-M., A. M., A. M., A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nukentėjusieji E. P.-M., A. M. bei E. P.-M. pagal įstatymą atstovaujami nukentėjusieji A. M. ir A. M., kurie prašo paskirti nuteistajam papildomus įpareigojimus, padidinti priteistą neturtinę žalą bei išlaidas, turėtas advokato paslaugoms, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Dėl papildomų įpareigojimų skyrimo

6. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, tai yra tokio nusikaltimo, už kurį šiuo atveju yra nuteistas E. J., padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. J. skiriamos bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, ja sukeltas pasekmes, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta) ir sprendė, jog šiuo atveju nuteistajam turi būti paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Apeliaciniame skunde neginčijama E. J. paskirtos bausmės rūšis ar jos dydis, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Tačiau apeliantai prašo skirti nuteistajam papildomus įpareigojimus, kurie apeliaciniame skunde įvardijami kaip auklėjamojo poveikio priemonės.

7. Auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 80 straipsnyje, yra skiriamos tik baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą padariusiam ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiui, taip pat nepilnamečiui, kuriam bausmės vykdymas atidėtas arba kuris lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytais pagrindais. E. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sulaukęs pilnametystės, be to, jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam taip pat nėra taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, todėl akivaizdu, jog pagrindo paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones šiuo atveju nėra ir negali būti. Pažymėtina, jog ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji E. P.-M. nurodė, kad skunde buvo suklysta formuluojant šį prašymą. Nukentėjusioji patikslino, jog apeliaciniu skundu prašoma paskirti nuteistajam ne auklėjamojo poveikio priemonę, susijusią su alkoholio vartojimu, o įpareigojimą nevartoti alkoholinių gėrimų. Nors teismo posėdyje E. P.-M. pasisakė tik dėl įpareigojimo nevartoti alkoholinių gėrimų E. J. skyrimo, tačiau iš skundo turinio galima suprasti, kad juo reikalaujama paskirti nuteistajam ne tik šį, bet ir dar du kitus įpareigojimus – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, kuri skunde tapatinama su išlaidomis, patirtomis apmokant advokatės paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei įpareigojimą dalyvauti programose, susijusiose su nepilnamečių vaikų auklėjimu, psichologinio poveikio jiems darymu, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl pastarųjų įpareigojimų E. J. taikymo galimybės ir tikslingumo.

8. BK 48 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) nurodyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir draudimai sudaro šios bausmės nubaudimo elementus. BK 48 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numato, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Be to, teismas papildomai privalo nuosprendžiu paskirti tam tikrus draudimus ir (ar) įpareigojimus. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Tokios pozicijos laikomasi ir vėlesnėje kasacinėje praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95/2014).

Žemesnės instancijos teismas

9. BK 48 straipsnio 5 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) nustatyta, kad teismas gali uždrausti nuteistajam lankytis tam tikrose vietose (1 punktas), bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (2 punktas), turėti, naudoti įsigyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims tam tikrus daiktus (3 punktas). BK 48 straipsnio 6 dalyje (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatyta, kad teismas gali įpareigoti nuteistąjį tam tikru laiku būti namuose (1 punktas), atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu (2 punktas), pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis (3 punktas), gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, kai nuteistasis sutinka (4 punktas), neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (5 punktas). Be to, teismas vietoj šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytų draudimų ar įpareigojimų asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis, įstatymo redakcija galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.).

10. Parenkamų įpareigojimų pobūdis ir skaičius kiekvienu atveju gali skirtis, tačiau jų turi pakakti bausmės paskirties įgyvendinimui. Konkretūs įpareigojimai parenkami atsižvelgiant į jų tikslingumą ir įvykdymo realumą, būsimą poveikį nuteistajam, taip pat įvertinus kaltininko asmenybės požymius, vertybinę orientaciją, elgesį nusikalstamos veikos metu ir po jos, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, priežastis. Sprendžiant klausimą dėl vieno ar kelių įpareigojimų paskyrimo nuteistajam, kiekvienu atveju svarbu atsižvelgti į bylos aplinkybes, padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybę. Parinkti įpareigojimai turi užtikrinti ne tik nuteistojo nubaudimą, skatinti nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudaryti prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų, tačiau atitikti ir nukentėjusiojo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas E. J. kartu su laisvės apribojimo bausme skiriamus įpareigojimus nurodė tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje. Kodėl nuteistajam skiriami būtent BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) numatyti įpareigojimai dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kaip jie susiję su padaryta nusikalstama veika, kokią teigiamą įtaką turės nuteistojo elgesiui ir kaip jie padės pasiekti bausmės tikslus, nuosprendyje nemotyvuojama. Tačiau, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, sukeltus padarinius, taip pat kaltininko asmenybę, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors apylinkės teismas tinkamai savo sprendimo dėl konkrečių įpareigojimų E. J. skyrimo ir nemotyvavo, tačiau vis tik paskyrė tinkamus ir pakankamus įpareigojimus įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį ir užtikrinti nukentėjusiųjų interesus.

12. Nors nuteistasis E. J. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo neblaivus, ir tai turėjo įtakos jos padarymui, tačiau iš byloje surinktų duomenų nėra pagrindo spręsti, kad jis alkoholiniais gėrimais piktnaudžiautų nuolat ir (ar) alkoholio poveikyje darytų nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus. Priešingai, nuteistasis praeityje nėra teistas, o administracine tvarka nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 9 d. buvo baustas tik vieną kartą už teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintų prekių – trąšų - tiekimą rinkai. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesilankė, nesigydė, Respublikiniame priklausomybės ligų centre registruotas nebuvo. E. J. dirba, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos augina, jais rūpinasi ir išlaiko. Visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad nuteistasis nėra asocialų gyvenimo būdą vedantis, nuo alkoholio priklausomas asmuo, kuriam būtų tikslinga paskirti įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholinių gėrimų. Vien pats faktas, kad nuteistasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nesant jokių duomenų apie jo polinkį vartoti alkoholinius gėrimus, nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog, siekiant sulaikyti E. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų, taip pat apsaugoti ir kitų asmenų interesus, yra būtina įpareigoti jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tarp jų ir alkoholio. Todėl neskyręs šio įpareigojimo nuteistajam pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

13. Nepagrįstas ir apeliaciniame skunde pateiktas prašymas traktuoti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems E. P.-M. ir A. M. priteistas proceso išlaidas (1 500 Eur) už advokatės atstovavimą - kaip turtinę žalą ir, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punktu (šiuo metu galiojančioje BK 48 straipsnio redakcijoje toks įpareigojimas numatytas 4 dalies 3 punkte), įpareigoti nuteistąjį atlyginti ją per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokio pobūdžio išlaidos, tai yra išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, negali būti priskiriamos žalai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 (toliau – CK) straipsnio aspektu, kadangi tai nėra materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. Išlaidos, kurias asmuo patiria dėl advokato paslaugų apmokėjimo, yra procesinio pobūdžio išlaidos ir jos atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka - šiuo atveju baudžiamojo proceso įstatymo. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai, be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka, tačiau šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, kadangi nukentėjusiųjų E. P.-M. ir A. M. turėtos išlaidos, apmokant advokatės paslaugas juos atstovaujant pirmosios instancijos teisme, negali būti prilyginamos turtinei žalai, teisinio pagrindo paskirti įpareigojimą jas atlyginti per laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegija neturi.

14. Kaip jau minėta aukščiau, apeliaciniame skunde nukentėjusieji taip pat prašo paskirti E. J. priemonę, susijusią su nepilnamečių vaikų auklėjimu, psichologinio poveikio jiems darymu, kadangi nuteistojo padaryta nusikalstama veika buvo nukreipta prieš vaikus. Pasisakant dėl šio skundo argumento, visų pirma, pažymima, jog BK 48 straipsnyje, reglamentuojančiame laisvės apribojimo bausmės skyrimą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė ar įpareigojimas tiesiogiai nėra numatyti. Tačiau sutinkamai su BK 48 straipsnio 7 dalies redakcija, galiojusia iki 2020 m. liepos 1 d., nuteistajam galėtų būti paskirtas ir kitas BK 48 straipsnio 6 dalyje nenumatytas įpareigojimas, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog E. J. yra tikslinga įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, kuri skirta lavinti vaikų auklėjimo, bendravimo su jais įgūdžius, pažinti jų psichologiją ir pan., kad tokia priemonė yra būtina, siekiant užtikrinti nukentėjusiųjų interesus bei bausmės paskirties įgyvendinimą.

15. Byloje nustatyta, kad E. J. 2019 m. birželio 27 d. apie 22.20 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu pastūmė šalia stovėjusį A. M., kumščius nukreipė ir į ten pat stovėjusius nepilnamečius A. M. bei A. M., o vėliau rankose laikydamas šaunamąjį ginklą – pusiau automatinį pistoletą POLICE Nr. E192127, stovėdamas 1,50 metrų atstumu nuo nepilnamečių A. M. bei A. M. bei A. M. ir E. P.-M. jį nukreipė į visus nukentėjusiuosius bei toliau juo mosikuodamas šaukė „iššaudysiu visus, šausiu“. Tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog neteisėtais nuteistojo veiksmais žala, be kita ko, buvo padaryta ir nepilnamečiams asmenims. Tačiau nesutiktina, jog pati nusikalstama veika turėtų būti traktuojama kaip pavojinga būtent vaikų interesams, nukreipta konkrečiai į juos, kaip vieną labiausiai pažeidžiamą visuomenės grupę, kaip pavyzdžiui vaiko pagrobimo, jo įtraukimo į nusikalstamą veiką, išnaudojimo pornografijai ir k. t. atveju. Iš bylos duomenų matyti, jog aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų nuteistasis ėmėsi po to, kai tarp jo ir nukentėjusiųjų A. M. bei E. P.-M. kilo žodinis konfliktas aiškinantis aplinkybes dėl iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo dingusios nukentėjusiesiems priklausiusios vaizdo stebėjimo kameros. Akivaizdu, jog iš anksto nukreipti kumščių bei šaunamojo ginklo į nukentėjusiuosius, tarp kurių buvo ir nepilnamečiai vaikai, jis neketino, iš anksto nesirengė, o tokius veiksmus atliko spontaniškai, neadekvačiai sureagavęs į susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus ir tą faktą, kad nuteistasis niekada anksčiau nebuvo teistas už jokias nusikalstamas veikas ar baustas už administracinius nusižengimus, juo labiau tokius, kurie būtų įvykdyti nepilnamečių asmenų atžvilgiu, konstatuotina, kad nėra tikslinga papildomai įpareigoti E. J. dalyvauti ir elgesio pataisos programoje, kuri būtų skirta koreguoti jo elgesį bendraujant su vaikais.

16. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo E. J. skirti įpareigojimai visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, užtikrins realias E. J. pasitaisymo galimybes bei kartu sudarys ir palankesnes galimybes išieškoti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą bei išlaidas, turėtas advokatės paslaugoms apmokėti, o bet kokie kiti papildomai paskirti įpareigojimai būtų netikslingi, pertekliniai, pažeistų teisingumo principą nubaudžiant asmenį griežčiau, nei tai būtina bausmės paskirčiai pasiekti. Todėl nukentėjusiųjų skundas šioje dalyje netenkintinas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio

17. Remiantis BPK 109 straipsnio nuostatomis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui civilinį ieškinį. Nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas bendras nukentėjusiųjų civilinis ieškinys, kuriuo iš E. J. buvo prašoma priteisti E. P.-M. bei A. M. po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, A. M. ir A. M. – po 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir iš E. J. E. P.-M. bei A. M. priteisė po 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiams nukentėjusiesiems po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, su kuo nukentėjusieji nesutinka ir prašo jų ieškinį tenkinti pilnai.

18. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinama pinigine išraiška. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia grasinama nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi grasinimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, tokio pobūdžio nusikaltimu sukeltos pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

19. Nors nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai jų pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies bei neatsižvelgė į eilę neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus, daro išvadą, kad į visas aplinkybes, kurios turi reikšmės vertinant asmeniui nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, buvo atsižvelgta, jos įvertintos tinkamai.

20. Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiesiems E. P.-M., A. M. ir nepilnamečiams jų vaikams A. M. bei A. M. padaryta tyčiniais nusikalstamais E. J. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų aptariamo įvykio metu visi nukentėjusieji patyrė stresą, didelį išgąstį, šoką. Iš į bylą pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad E. P.-M. po įvykio kreipėsi psichologinės pagalbos į šią įstaigą dėl savo sūnų ir savo pačios savijautos, pati lankėsi keturiose psichologės konsultacijose, tuo tarpu nukentėjusysis A. M. atvyko į vieną konsultaciją, A. M.– dvi konsultacijas. Konsultacijos vyko laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. rugsėjo 9 d. Taigi, neabejotina ir tuo, kad nukentėjusiuosius, o ypač vaikus, baimės, nerimo, nesaugumo jausmas lydėjo ir kurį laiką po įvykio. Tačiau, vis tik, pažymėtina, jog duomenų apie jiems dėl neigiamų išgyvenimų diagnozuotų psichinės sveikatos sutrikimų, taikyto ilgalaikio psichoterapinio ar (ir) medikamentinio gydymo, byloje nėra. Nors sutiktina su apeliantais, jog bylos nagrinėjimo teisme ar ikiteisminio tyrimo metu psichologinė-psichiatrinė vaikų ekspertizė nebuvo atlikta, tačiau įvertinus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos pažymos turinį, tą faktą, kad nepilnamečiai pas psichologę lankėsi vos keletą kartų (A. M., apskritai, tik vieną kartą), nėra jokio pagrindo manyti, jog dėl E. J. neteisėto elgesio jie galėjo patirti sunkesnes psichologines pasekmes. Teisėjų kolegija, vertindama teiginius, kad papildomą stresą vaikams galėjo sukelti ar sukėlė ikiteisminio tyrimo metu atliekamos apklausos, atsižvelgia į tai, jog tiek A. M., tiek A. M. šioje byloje buvo apklausti vos vieną kartą - pas ikiteisminio tyrimo teisėją, be kita ko, dalyvaujant psichologei bei jų mamai. Kadangi nėra nustatyta objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai jiems sukėlė kokius tai neigiamus išgyvenimus ar padarė poveikį psichinei sveikatai, sutikti su tokiais skundo argumentais kolegija neturi pagrindo.

21. Vertinant nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydžių pagrįstumą, taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad, nors nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, tačiau jo išreikštas grasinimas nužudyti nukentėjusiuosius nebuvo sistemingas, jis apėmė vieną epizodą, taigi, panaudotas psichologinis smurtas nebuvo ilgalaikis. Nuteistasis neišreiškė jokių grasinimų ateičiai, po šio įvykio daugiau nukentėjusiesiems negrasino. Taip pat nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo naudojamas fizinis smurtas, taip jiems sukeliant atitinkamo laipsnio sveikatos sutrikdymą ir (ar) fizinį skausmą. Be to, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nenustatyta, kad nuteistasis iš anksto turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiuosius, sąmoningai sudarė tokią situaciją, kurios metu turėtų galimybę visai nukentėjusiųjų šeimai grasinti nužudymu, tam panaudojant šaunamąjį ginklą. Kaip jau minėta, iš bylos duomenų matyti, kad tokie jo veiksmai buvo daugiau spontaniška neadekvati reakcija į nukentėjusiųjų E. P.-M. bei A. M. pasirodymą teritorijoje namo, kuriame nuteistasis gyveno, ir bandymą išsiaiškinti aplinkybes dėl dingusios vaizdo kameros.

22. Taip pat apygardos teismas pabrėžia, kad kaltininko turtinė padėtis, nors ir negali būti pervertinama, tačiau taip pat yra vienas iš kriterijų, kurį teismas privalo įvertinti spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų pareikštą civilinį ieškinį, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad E. J. bei jo žmonai K. J. yra iškelta fizinio bankroto byla, kas neabejotinai atspindi sunkią jo šeimos finansinę būklę. Šiuo atveju faktinė aplinkybė, kad fizinio bankroto byla buvo iškelta jau po E. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jokios reikšmės neturi, kadangi ji šiuo metu bei skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvusios nuteistojo finansinės padėties, atitinkamai ir jo galimybių atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalos, nekeičia. Sutiktina, jog egzistuoja tikimybė, kad E. J. turtinė padėtis pagerės, tačiau tai yra tik spėjimas į ateitį, o teismas, spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, privalo vertinti šiuo metu susiklosčiusią realią situaciją.

23. Taigi aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, teisingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo sukeltas pasekmes tiek suaugusiems nukentėjusiesiems, tiek nepilnamečiams jų vaikams, kas ir yra esminis kriterijus, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, bei pagrįstai atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo, teisingos abiejų šalių interesų pusiausvyros principai taip pat nepažeisti. Kartu pažymėtina, kad jokių naujų įrodymų ar aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas nebūtų atsižvelgęs, nustatydamas neturtinės žalos dydį, ir kurios pagrįstų didesnį patirtos neturtinės žalos dydį, skunde nebuvo nurodyta. Todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs aplinkybių, kurios rodytų, kad priteistos pinigų sumos neturtinei žalai kompensuoti yra akivaizdžiai per mažos, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, neturi pagrindo šią nuosprendžio dalį keisti ir nukentėjusiųjų ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

24. Apeliaciniame skunde nesutinkama ir su tuo, kad teismas tik iš dalies patenkino nukentėjusiųjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, tai yra iš prašomų priteisti 2 000 Eur, priteisė 1 500 Eur.

25. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė. Taip pat atstovavimo išlaidų dydį sumažinti teismas gali ir atsižvelgęs į kaltininko turtinę padėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010).

26. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinti nukentėjusiųjų prašomas priteisti išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, lėmė jau aukščiau aptarta aplinkybė, susijusi su nuteistojo turtine padėtimi, ir su tokiu sprendimu teisėjų kolegija visiškai sutinka. Kaip matyti iš aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu, teismas turi teisę sumažinti atstovavimo išlaidas dėl sunkios kaltininko padėties. Šiuo atveju nustatyta, kad E. J. ir jo sutuoktinei yra iškelta fizinio bankroto byla, jis taip pat privalo išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, be to, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo priteista atlyginti neturtinę žalą, kuri teismo įvertinta viso 1 800 Eur suma, todėl priteista visa prašoma 2 000 Eur suma už atstovavimo išlaidas pernelyg apsunkintų ir taip sudėtingą jo šeimos finansinę padėtį. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė 500 Eur sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas. Iš E. J. nukentėjusiesiems priteista suma laikytina proporcinga tiek nukentėjusiųjų, tiek nusikalstamą veiką padariusio asmens atžvilgiu.

27. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nukentėjusiųjų skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų E. P.-M., A. M., A. M., A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėJurgis Kiškis