Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė UAB „Legal Balance“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

9. Atsakovas ir trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsakovas jokių prašymų byloje nepareiškė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teismo posėdį pranešta tinkamai bei trečiajam asmeniui pateikus prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla nagrinėjama atsakovui ir trečiajam asmeniui nedalyvaujant (CPK 246, 247 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

12. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 str.). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 str.).

13. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

14. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

16. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinys su priedais įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė. Taip pat atsakovas, kuriam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko ir nenurodė neatvykimo į teismo posėdį priežasčių. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju pasinaudojo procesine teise nereikšti savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

17. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei ieškovės paaiškinimus, sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo esminių sutuoktinio pareigų pažeidimo, dėl atsakovo elgesio, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį, sutuoktinės pareigų pažeidimą, atsakovas šių aplinkybių taip pat neįrodinėjo. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1, 3 d.). Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

18. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo V. B. kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl pavardžių po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo

19. Ieškovės prašymu, bei nesant atsakovo prieštaravimų, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos santuokinė pavardė – B., o atsakovui paliekama jo turima pavardė – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

20. Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl nepilnamečių vaikų

21. Šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi, todėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir teikiamo išlaikymo klausimai nespręstini.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

22. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-261-524/2025).

23. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2010).

24. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl tokios žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje teisės normoje nepateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas, nes, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti reikšmingais ir kitus kriterijus (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-595-357/2024).

25. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtine žala laikoma ne tik fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-104-544/2025).

26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo. Pareikštą reikalavimą ieškovė grindžia tiek ieškinyje nurodytais, tiek teismo posėdžio metu išsakytais motyvais, jog iš esmės dėl atsakovo amoralių veiksmų, nuolatinio alkoholio vartojimo, ieškovės žeminimo ir galimo fizinio smurto, be kita ko, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, jai atsirado dvasiniai išgyvenimai, psichologinis sukrėtimas ir dideli nepatogumai.

27. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgia į: a) šalių santuokos trukmę (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), b) santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis (šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, pasireiškusios nesaikingu alkoholio vartojimu, psichologinio ir galimai fizinio smurto naudojimu, atsakovo agresija); c) ieškovės išgyvenimų pobūdį, sukeltas pasekmes (bylos duomenimis, ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, tačiau dėl jų gydymo į specialistus nesikreipė, jokių susirgimų jai nebuvo diagnozuota, vaistų nevartojo); e) šalių turtinę padėtį.

28. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus apie patirtus išgyvenimus, ieškovės dvasines kančias dėl atsakovo elgesio, aplinkybę, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės reikalavimą dėl 4000 Eur neturtinės žalos priteisimo tenkina visiškai, priteisdamas iš atsakovo 4000 Eur sumą, kuri teismo nuomone yra pakankama kompensuoti ieškovei jos patirtus dvasinius išgyvenimus (CK 6.250 straipsnis, CPK 185 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

29. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 1-2 p.).

30. Nagrinėjamu atveju santuokoje šalys nekilnojamojo turto bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybę neįgijo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo. VĮ „Registrų centras“ 2025-05-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini), pagrindas – (duomenys neskelbtini); taip pat atsakovui nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), pagrindas – (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 1 p. laikytina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir nutraukiant šalių santuoką nėra dalinamas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė O. B. turi kreditorinius įsiskolinimus UAB „Legal balance“, kurie buvo įgyti santuokos metu, todėl spręstinas klausimas dėl šių prievolių padalijimo nutraukiant santuoką.

33. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialioji įstatymo norma) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Solidarioji sutuoktinių prievolė taip pat neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis), (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-841-967/2025).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

35. Sprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus, siekiančio, jog prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms gali spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

36. Nagrinėjamu atveju ieškovės paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, aptarti aukščiau labai tikėtinai pagrindžia, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos sutartį) sudarė ir gautas piniginės lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, konkrečiai šalims santuokoje gyvenant kartu atsakovo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė užsakė minėto buto miegamojo kambario, vonios ir tualeto durų pagaminimo ir montavimo darbus bei užnešimo paslaugą bei sumokėjo už pagamintas duris panaudodama paskolos sutarties pagrindu gautas pinigines lėšas.

Dėl kompensacijos priteisimo

39. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė su UAB „Kontesta“ sudarė sutartį, sutarties kaina 840 Eur, sutarties dalykas PVC langų balkone (6 kamerų, dviejų stiklų paketų, 4 varstomų dalių montavimas ir palangių demontavimas-montavimas); ieškovė (duomenys neskelbtini) su UAB „Dekorma.LT“ sudarė tapetų (Uni.Beton.Castelio; Uni.Beton. ColorBox 2) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui iki (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra (išankstiniam apmokėjimui) iš viso 708,05 Eur sumai; ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutarties kaina 2945 Eur, sutarties dalykas 8 vnt. svetainės, miegamojo, vonios ir tualeto durų (durys, varčia, stakta, apvadai; modelis Greco3) pagaminimas, transportavimas ir sumontavimas. Pagal pateiktas sutartis iš viso sumokėta 4493,05 Eur (840 Eur + 708,05 Eur + 2945 Eur) suma. Tesimas atkreipia dėmesį, kad pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo suteikta 100 Eur nuolaida, todėl bendra suma yra 4493,05 Eur, o ne 4593,05 Eur.

40. Minėti rašytiniai įrodymai bei atsakovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai ((duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atsakovės pateikti vaizdo įrašai pagrindžia, kad 4493,05 Eur suma, kurią apmokėjo ieškovė, buvo panaudota buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės išlaidos patirtos ir atsakovo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimai įvyko laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei į tai, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyventi skyriumi pradėjo nuo (duomenys neskelbtini), laikytina, kad ieškovės patirtos buto pagerinimo išlaidos buvo skirtos šeimos poreikiams tenkinti.

41. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo pasekmė yra ta, kad toks turtas, kaip sutuoktinių pajamos, tampa bendrąja sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo momento arba nuo reikalavimo teisės į šias pajamas atsiradimo momento. Sprendžiant dėl tokių pajamų priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei nėra reikšmingos aplinkybės, ar šios pajamos gautos iš vieno ar abiejų sutuoktinių veiklos, taip pat ar vienas iš sutuoktinių gavo daugiau ar mažiau tokių pajamų. Aiškinimas, kad pajamų teisinę prigimtį lemia jų dydis, prieštarautų pagrindiniams santuokos principams (sutuoktinių lygiateisiškumui (CK 3.26 straipsnis) bei pareigai būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti ir, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis) <...> Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-943/2025).

42. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad buto, (duomenys neskelbtini), pagerinimui panaudotos 4493,05 Eur piniginės lėšos buvo panaudotos iš asmeninių ieškovės lėšų. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė poziciją, kad minėtos piniginės lėšos buvo gautos kaip dovana iš ieškovės motinos, tačiau nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių nurodytas aplinkybės, t. y. neįrodė, kad atsakovo nekilnojamojo turto pagerinimui buvo panaudotos dovanotos piniginės lėšos (CPK 178 straipsnis). SODROS duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) ieškovė 2021 m. – 2022 m. dirbo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) bei gavo su darbo teisniais santykiais susijusių pajamų (daro užmokestį). Nesant byloje kitų įrodymų teismo vertinimu labiausiai tikėtina, kad 4493,05 Eur sumą ieškovė apmokėjo panaudodama darbo užmokestį bei pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (paskolos sutartį) gautas pinigines lėšas.

43. Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. 5 p. ieškovės darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prievoles pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) prašė pripažinti solidariomis šalių prievolėmis bei teismui tenkinus šį reikalavimą laikytina, kad 2000 Eur paskolos suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3. 88 str. 2 d.).

44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė įrodė savo reikalavimą dėl atsakovo asmenine nuosavybe valdomo nekilnojamojo turto pagerinimo. Tačiau teismas nesutinka su ieškove, kad turtas buvo pagerintas iš asmeninių ieškovės lėšų, šioje dalyje ieškovė neįrodė savo reikalavimo. Kadangi 4493,05 Eur suma buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimui buvo panaudota iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių 4493,05 Eur piniginių lėšų ir atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.) ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra pagrindo, šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo tenkinamas iš dalies priteisiant iš atsakovo ½ dalį 4493,05 Eur sumos, ieškovės panaudotos, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą. Ieškovei iš atsakovo priteitina 2246,53 Eur (4493,05 Eur * 2) dydžio kompensacija už atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

45. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

46. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį iš viso sumokėjo 305 Eur žyminio mokesčio, taip pat ieškovė patyrė 488 Eur (388 Eur + 150 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2024-11-14 PVM sąskaita faktūra Nr. 1; 2025-03-20 PVM sąskaita faktūra Nr. 3; AB SEB bankas 2024-11-16 ir 2025- 03-26 mokėjimo nurodymai). Duomenų apie atsakovo bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas byloje nepateikta.

47. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, patenkinta 87,23 proc. ieškinio reikalavimų dalis. Ieškovė iš viso patyrė 793 Eur (305 Eur + 488 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 691,73 Eur (793 Eur * 87,23 proc.) bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

48. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 16,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo valstybės naudai priteistina 14,10 Eur (16,16 Eur * 87,23) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 str.). Ieškovei tenkanti dalis 2,06 Eur išlaidų dalis neviršija 8,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2023-12-20 įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltės.

Po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo O. B. palikti turimą pavardę „B. V. B. – turimą pavardę „B.“.

Pripažinti ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievoles UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, solidariomis O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis iki visiško jų įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 4000 Eur (keturis tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2246,53 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 53 ct) kompensaciją už atsakovo asmeninės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pagerinimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės O. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 691,73 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą ir 73 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 14,10 Eur (keturiolika eurų ir 14 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.