- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-950-467/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00995-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Renova LT“
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Renova LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties nustatyti terminą atskirojo skundo dėl 2024 m. spalio 14 d. nutarties trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renova LT“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, pareiškėja) 2024 m. rugsėjo 6 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Renova LT“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė). Pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka pareiškimo pateikimo metu sudarė 196 288,32 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus ir patikslinus mokesčių deklaracijas ir nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų bei pagal patikrinimo metu papildomai priskaičiuotas mokėtinas sumas; mokėtinų prievolių terminai yra suėję.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi atsakovei UAB „Renova LT“ iškėlė bankroto bylą.
Šalies argumentai
3. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, konstatavęs, kad atsakovės UAB „Renova LT“ atskirasis skundas yra su trūkumais – nesumokėtas už jį žyminis mokestis – nustatė atsakovei terminą iki 2024 m. lapkričio 4 d. apmokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinantį įrodymą.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė už atskirąjį skundą nesumokėjo indeksuoto 55 Eur žyminio mokesčio, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, todėl nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Renova LT“ atskiruoju skundu prašo patenkinti atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
6.2. Galiojantis teisinis reguliavimas numato ir atitinkamas išimtis dėl žyminio mokesčio (su)mokėjimo. Tokia išimtis, be kita ko, nustatyta CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte. kuriame nurodyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka. Taigi, nors pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens atstovai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Nagrinėjamu atveju apeliantei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, kuri ir yra skundžiama teikiant atskirąjį skundą. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo atveju egzistuoja įstatyme įtvirtinta išimtis (pagrindai) dėl apeliantės atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė pateikto atskirojo skundo trūkumus bei nurodė sumokėti 55 Eur dydžio žyminį mokestį.
6.4. Papildomai akcentuotina ir tai, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei kreipėsi VMI, kuri buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Todėl šiuo atveju esant situacijai, kuomet bankroto bylą inicijuojantis subjektas (VMI) yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o nuo pagrįsto reikalavimo besiginančiam subjektui (apeliantei) nustatoma pareiga sumokėti žyminį mokestį, tai reiškia ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą (CPK 17 straipsnis). Be to, ne apeliantė inicijavo bankroto bylos iškėlimą, tačiau būtent apeliantei skundžiama nutartimi yra nustatoma pareiga sumokėti žyminį mokestį, norint apsiginti nuo nepagrįstai jos atžvilgiu pareikšto reikalavimo. Tokia situacija negali būti pripažinta atitinkanti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnis).
Atsiliepimas
7. Pareiškėja VMI atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutarties panaikinimo priimti savo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
7.2. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
7.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
7.4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-645-407/2024 15 punktas).
7.5. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kai yra CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta aplinkybė, atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ne tik už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus, bet ir už atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-80-186/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-269-464/2020; 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ir apeliantė (atsakovė) „Renova LT“ įpareigota sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už paduodamą atskirąjį skundą bei pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
10. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-248/2020 13 punktas). Teismų praktikoje išskiriami tokie žyminio mokesčio sumokėjimo teisiniu reguliavimu siekiami viešajam interesui svarbūs tikslai: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus procesinio rezultato byloje, pateikti piniginį užtikrinimą ir taip apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių, skundų); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-71-516/2020; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020; kt.).
11. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį, už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis, atsižvelgiant į indeksavimą (CPK 82 straipsnis). Kitaip tariant, CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, jog žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė ir atsakovė neginčija, kad ji atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutarties nėra apmokėjusi indeksuotu 55 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis), todėl skundžiama nutartimi jai buvo nustatytas terminas šiam atskirojo skundo trūkumui pašalinti (CPK 306 straipsnio 4 dalis, 316 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
13. Atsakovės teigimu, ji konkrečiu atveju pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą neturi mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, teikiamą dėl nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 14 d. nutartimi jai yra iškelta bankroto byla, kuri ir yra skundžiama teikiant atskirąjį skundą.
14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020). Pagrindas laikyti asmenį pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą atleistu nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-697-370/2021). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad už atskiruosius skundus, pateiktus dėl nutarties iškelti bankroto bylą, kai tokius atskiruosius skundus paduoda patys juridiniai asmenys (atsakovai), dėl kurių ir priimta skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti mokamas žyminis mokestis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-241/2020; 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-934/2022; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1008-910/2022; 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1086-933/2022).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Renova LT“ nėra įsiteisėjusi (būtent dėl šios nutarties apeliantė teikia atskirąjį skundą, kuriam ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį), todėl, vertinant nurodytus argumentus formuojamos teismų praktikos kontekste, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pritarti apeliantės pozicijai, jog ji, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, neturėtų mokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria jai iškelta bankroto byla, kadangi šiuo metu pagrindas atleisti apeliantę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu neegzistuoja.
17. Aplinkybė, kad nėra iškelta bankroto byla (neįsiteisėjusi teismo nutartis), įvertinus teismui pateikto procesinio dokumento (ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo) bei ginčo pobūdį (dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtumo ir pagrįstumo), savaime nepaneigia fakto, jog teisme nagrinėjama civilinė byla dėl juridinio asmens bankroto teisinių santykių, t. y. bankroto byla (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-934/2022).
18. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir apeliantės pozicija, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo apeliantei kreipėsi VMI, kuri buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Todėl šiuo atveju esant situacijai, kuomet bankroto bylą inicijuojantis subjektas (VMI) yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o nuo pagrįsto reikalavimo besiginančiam subjektui (apeliantei) nustatoma pareiga sumokėti žyminį mokestį, apeliantės vertinimu, reiškia ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo pažeidimą (CPK 17 straipsnis) ir tokia situacija negali būti pripažinta atitinkanti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.
19. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numato atleidimo nuo žyminio mokesčio ar nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Dėl to kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai yra pakankami pareikštam prašymui patenkinti.
20. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas yra numatęs ne tik būtinybę mokėti nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimą, bet ir galimybę nemokėti (atleisti, atidėti) žyminio mokesčio, nėra pagrindo teigti, kad ginčo šalių procesinis lygiateisiškumo principas nėra užtikrintas. Aplinkybė, kad apeliantė šiuo atveju nepatenka į sąrašą asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, nesuponuoja išvados įvertinti, jog tokia situacija negali būti pripažinta atitinkanti bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo ir atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindus. Apeliantė (atsakovė), teikdama atskirąjį skundą, nereiškė prašymo iš dalies atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimą atidėti, todėl, apeliacinės instancijos teismo įvertinimu, pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai ir teisėtai taikė trūkumų šalinimo institutą, nustatydamas jai terminą sumokėti žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
22. Kadangi skundžiama nutartimi apeliantei nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs (iki 2024 m. lapkričio 4 d.), apeliantei nustatytinas naujas terminas, nurodant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Renova LT“ septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, 55 Eur (penkiasdešimt penkių eurų) žyminiam mokesčiui sumokėti ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantiems rašytiniams įrodymams pirmosios instancijos teismui pateikti.