Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2S-1756-467/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2S-1756-467/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27962-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“
Kategorijos
  • 3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1756-467/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27962-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.; 3.3.2.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) ,,Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotieji asmenys byloje - antstolis D.K., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) EDS INVEST ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Interbesta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB ,,Emilė“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolio D.K. vykdomą pareiškėjos turto – dvibučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą.

2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tuo, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11011 areštavo pareiškėjos turtą – dvibutį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir uždraudė šiuo turtu disponuoti. Atsižvelgiant į tai, antstolis turėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kadangi turto areštas pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nustatyta tvarka. Tačiau antstolis veikia neteisėtai ir tokie jo veiksmai turi būti pašalinti. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka yra pateikusi skundą dėl antstolio veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB ,,Emilė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Pirmosios instancijos teismas iš elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo duomenų nustatė, kad dvibutis gyvenamasis namas, priklausantis pareiškėjai, per pirmąsias pakartotines varžytynes, t. y. 2020 m. spalio 5 d. yra parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 1 400 000 EUR. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrindžia grėsmės tikėtinai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymui. Argumentas, kad, ateityje galimai ginčijant turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumą, pareiškėjai teks patirti papildomas išlaidas, yra teisiškai nereikšmingas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą.

5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nuolat teikia įvarius prašymus ir skundus, todėl šiuo metu taip pat patiria papildomas išlaidas. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė nei tikėtino savo reikalavimo pagrįstumo, nei grėsmės būsimam galimai palankiam pareiškėjai teismo sprendimo vykdymui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėja UAB „Emilė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą tenkinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio D.K. vykdomą pareiškėjos turto - dvibučio gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo nuomos teisės pardavimą.

7. Skunde nurodo, kad pagrindas pareiškėjai pateikti skundą dėl antstolio D.K. veiksmų atsirado tada, kai 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11011-13 areštavo pareiškėjo dvibutį gyvenamą namą, adresu (duomenys neskelbtini) ir uždraudė šiuo turtu disponuoti. Kadangi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra uždraudė turtą parduoti, dovanoti, kitokiu būdu perleisti, išnuomoti, įkeisti, šis areštas galioja ir yra privalomas visiems asmenims, tame tarpe ir antstoliui D.K. Šis areštas nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. yra registruotas valstybės įmonės Registrų centro Areštų registre. Pareiškėja dėl šio turtui pritaikyto arešto skundą pateikė 2020 m. spalio 1 d.

8. Be to, teismai tenkino pareiškėjos 2020 m. kovo 23 d. skundą dėl 2020 m. sausio 10 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros taikomo arešto, kuris faktinėmis aplinkybėmis labai panašus į 2020 m. spalio 1 d. skundą, tai tikėtina, kad šis pareiškėjos skundas dėl 2020 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros arešto bus taip pat teismo tenkintas. Dėl to pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra pagrįstas ir gali būti teismo tenkintas. Taigi, yra pilnai pagrįsta pirmoji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones.

9. Teismui galimai tenkinus skundą ir priėmus pareiškėjai palankų teismo sprendimą, turtas antstolio vykdomojoje byloje jau, tikėtina, bus parduotas ir perleistas varžytynių laimėtojams. Tokiu atveju būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomu ar itin pasunkės, nes viešose varžytynėse turtą įgijęs pirkėjas bus laikomas sąžiningu įgijėju. Taip pat niekas nedraus turto pirkėjui toliau turtą perleisti, įkeisti ar kitaip turtą apsunkinti. Iš turto pardavimo gautos lėšos jau bus paskirstytos išieškotojui ir antstoliui. Pareiškėjai tokiu atveju teks imtis papildomų teisinių veiksmų, reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, bus išlaidų advokatams, teismai bus apkrauti papildomu darbu nagrinėjant naujas bylas ir t. t. Be to, ir tai negarantuos turto sugrąžinimo, nes išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo gali būti teisiškai neįmanoma. Taigi, yra grėsmė galimai palankiam pareiškėjai teismo sprendimui pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST prašo atmesti UAB „Emilė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutarties, iš pareiškėjos priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjos šioje byloje pateiktas prašymas grindžiamas iš esmės panašiais argumentais kaip ir kitose pareiškėjos inicijuotose bylose, kuriose prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 626 straipsnio nuostatas, kurios aktualios nagrinėjamam ginčui, leidžiama vykdyti išieškojimą iš turto, kuris areštuotas BPK nustatyta tvarka ar kuriam nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos, pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams. Turto arešto BPK tvarka faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas. Suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST naudai vykdomas iš hipoteka įkeisto turto skolos išieškojimas, todėl pareiškėjo turtas pirmenybės teise turi būti realizuojamas UAB EDS INVEST reikalavimų užtikrinimui. Generalinė prokuratūra, taikiusi areštą, neginčija antstolio veiksmų.

13. Nei motyvuojamojoje, nei rezoliucinėje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-17256-1098/2020 dalyse nėra įpareigojimo antstoliui sustabdyti vykdymo veiksmus dėl LR generalinės prokuratūros pritaikyto pareiškėjos turtui laikino nuosavybės teisių apribojimo. Todėl pareiškėjos teiginiai, kad antstolis pažeidė minėta įsiteisėjusia nutartimi taikomus draudimus, yra nepagrįsti.

14. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo duomenis turtas, priklausantis pareiškėjai, per pirmąsias pakartotines varžytynes - 2020 m. spalio 5 d. yra parduotas už didžiausią pasiūlytą kainą – 1 400 000 EUR. Remiantis tuo, turto varžytynės Nr. 197023 yra pasibaigusios. Vadovaujantis CPK 703 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad turto varžytynės yra pasibaigusios, turto varžytynės negali būti atšauktos. Tai reiškia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas ir nėra pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

15. Be to, pareiškėja nepagrindė ir grėsmės galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Konkrečioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra pateisintas išimtiniais atvejais riboti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, todėl jų pritaikymas nepagrįstai varžytų išieškotojo UAB EDS INVEST teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja neįrodė intereso, kurį siekia ginti, prašydama stabdyti išieškojimą dėl kito asmens naudai taikyto turto arešto. Pareiškėja galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, bet kokiais įmanomais būdais siekdama vilkinti vykdymo procesą. Toks pareiškėjos elgesys neatitinka procesiniam elgesiui keliamų sąžiningo elgesio standartų, sunkina ir vilkina išieškojimo procesą, varžo išieškotojo teises bei taip pat lemia nepateisinamą teismų laiko eikvojimą. Toks piktnaudžiavimas procesu sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti ginti tokio asmens teises CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 straipsnis).

17. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST pateikė antstolio 2020 m. rugpjūčio 21 d. el. laiško apie varžytynių pabaigą kopiją; antstolių informacinės sistemos duomenų išrašo apie pasibaigusias varžytynes Nr. 194737, kopiją; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos internetinio puslapio kopiją. Nurodė, kad šie įrodymai yra susiję su skundu bei negalėjo būti pateikti anksčiau.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad suinteresuoto asmens teikiami nauji įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimu, jie objektyviai negalėjo būti pateikti anksčiau, nes gauti po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, pareiškėja turėjo galimybę su teikiamais įrodymais susipažinti (pateikta kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, byla vedama elektronine forma, šalys yra EPP sistemos vartotojos), teikiamus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose tvirtina, kad antstolio vykdomas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto - dvibučio gyvenamojo namo ir žemės sklypo nuomos teisės pardavimas varžytynių būdu yra neteisėtas, kadangi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 06-1-11011 areštavo minimą pareiškėjos turtą. Apeliantės teigimu, dėl to pirmosios instancijos teismas iš esmės besąlygiškai turėjo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti vykdymą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs pareiškėjos skunde ir prašyme nurodytas aplinkybes bei įrodymus (sutartinę hipoteką, vykdomas varžytynes, pareiškėjos turtui pritaikytą areštą), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Iš pareiškėjos skundo ir prašymo turinio matyti, kad pareiškėja, remdamasi iš esmės deklaratyviais teiginiais, formuluoja savo argumentus ir motyvus, detaliai neišdėstydama nei faktinių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nei pateikdama jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė būtų nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Todėl nagrinėjamu atveju šioje civilinės bylos stadijoje, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja tikėtinai pagrindė pareikšto skundo reikalavimą, t. y., kad skundas yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas.

22. Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju pareiškėja iš esmės nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl konkrečiu atveju, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą. Tuo tarpu iš suinteresuoto asmens ir antstolio D.K. į bylą pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad varžytynės Nr. 197023, kuriose buvo pardavinėjamas pareiškėjos skunduose minimas turtas, neįvyko, todėl patvarkymas Nr. S-20-174-28182 prarado savo aktualumą.

24. Laikinosios apsaugos priemonės, neatitinkančios pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje užtikrinimu, neturi būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014 ir kt.). Dėl to taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjos 2020 m. spalio 1 d. skundo dėl antstolio veiksmų ribose nėra jokio pagrindo.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, argumentuodama paduoto skundo dėl antstolio veiksmų nepagrįstumą, nurodo, jog panašūs klausimai jau buvo nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-17256-1098/2020, kurioje iš esmės buvo tenkintas pareiškėjos skundas dėl analogiškų antstolio veiksmų. Tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi, nors minėtoje byloje ir buvo keliami analogiški reikalavimai, tačiau bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios. Civilinėje byloje Nr. e2YT-17256-1098/2020 tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, iš esmės nepasisakė dėl antstolio vykdytų veiksmų Lietuvos Generalinės prokuratūros pritaikyto arešto aspektu. Antstolio veiksmai toje byloje neteisėtais pripažinti tik dėl to, kad antstolis atnaujino vykdymo veiksmus byloje tada, kai dar galiojo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, susiję su draudimu vykdyti išieškojimą iš jam priklausančio turto, areštuoto CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pagrindu ir šios nuostatos pažeidimo, yra nepagrįsti. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

27. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Taigi, išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.

28. Pagal CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, kurios aktualios nagrinėjamu atveju, antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas BPK nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalies 2 punktą antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. CPK 626 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas.

29. Taigi, CPK tiesiogiai įtvirtinta nuostata, leidžianti vykdyti išieškojimą iš turto, kuris areštuotas BPK nustatyta tvarka ar kuriam nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams. Turto arešto BPK tvarka faktas savaime nėra pagrindas sustabdyti vykdymą iš to turto, kuris yra areštuotas.

30. Kaip matyti iš nagrinėjamos vykdomosios bylos medžiagos, suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST naudai vykdomas iš hipoteka įkeisto turto skolos išieškojimas, todėl pareiškėjo turtas pirmenybės teise turi būti realizuojamas UAB EDS INVEST reikalavimų užtikrinimui. Taigi, aukščiau nurodytu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais, antstolis CPK normų pagrindu vykdymo procese gali disponuoti svetimu turtu ir po turto arešto.

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017, išaiškino, kad, sistemiškai vertinant CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, darytina išvada, kad tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius. (...) reikalavimas sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą gali būti tenkintas esant turto areštui pagal pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimą, o ne bet kurio kito kreditoriaus reikalavimu taikytam turto areštui. Naujas, pagal kito kreditoriaus reikalavimą taikytas turto arešto faktas nėra savarankiškas pagrindas sustabdyti turto realizavimą iš to turto, kuris yra areštuotas pagal kito kreditoriaus reikalavimą. Toks pagrindas būtų tik tokiu atveju, kai turtas areštuojamas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus.

32. Apeliantas nepateikė duomenų, kad prokuratūros areštas buvo taikomas pirmesnės eilės nei hipotekos kreditoriaus UAB EDS INVEST reikalavimams užtikrinti (vien tik areštas savaime nesudaro pagrindo sustabdyti atitinkamo turto realizavimo). Generalinė prokuratūra, taikiusi aptariamą areštą, neginčija antstolio veiksmų, kas taip pat patvirtina, kad areštu užtikrintas reikalavimas nėra pirmesnės eilės, nei hipotekos kreditoriaus reikalavimas. Taigi, priimdamas ginčo patvarkymą, antstolis neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus hipotekos kreditoriaus UAB EDS INVEST naudai ar nevykdyti išieškojimo iš UAB EDS INVEST naudai įkeisto turto ar atšaukti įkeisto turto varžytynes.

33. Kadangi UAB EDS INVEST reikalavimas (hipotekinis) bus tenkinamas pirmiau negu reikalavimas, kurio naudai BPK nustatyta tvarka areštuotas pareiškėjo turtas, o kitų kreditorių reikalavimai gali būti tenkinami iš kito pareiškėjo turto, nėra ir negali būti pareiškėjo nurodomo CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų pažeidimo.

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybė CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme pati savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip žinoma, sąlyga, be kurios nėra galimas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, yra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) rizika, o, inter alia, šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įrodinėjimo našta tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad vykdymo procese yra atliekami tokie veiksmai (konkrečiu atveju pareiškėjo skundžiami antstolio veiksmai), kurie galimai sukels teismo sprendimo neįvykdymo (vykdymo pasunkėjimo) grėsmę.

35. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens materialiosios subjektinės teisės laikinoji apsauga yra užtikrinama kito subjekto interesų sąskaita, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, priklausomai nuo jų pobūdžio, lemia atitinkamus asmens, kuriam jos taikomos, materialiųjų subjektinių teisių ir (ar) teisėtų interesų suvaržymus (ribojimus). Todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti įvertinti ne tik tie interesai, kuriems užtikrinti pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bet ir tie interesai, kuriuos siekiama suvaržyti, reikalaujant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

36. Taigi, asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, interesai negali būti suabsoliutinti ir neproporcingai apginti kitos teisinio santykio šalies interesų sąskaita – sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti patikrinta, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukels neproporcingų padarinių, t. y. nepaneigs interesų, kurių sąskaita būtų taikytos šios priemonės, esmės.

37. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas galimai pažeistų teisių ir interesų gynimo būdas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, jog vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso tik nuo paties pareiškėjos valios. Dėl to kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1239-302/2015; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1636-196/2015; 2018 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1190-196/2018; kt.).

38. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

39. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių išimtinį pobūdį, proporcingumo ir ekonomiškumo principus, pareiškėjos prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė