Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-74-881/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-29
Bylos Nr.: e2A-74-881/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00136-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elektriniai matavimai“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Softra“

Kategorijos

2.6.18.6Kiti su ranga susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-74-881/2024Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00136-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 2.6.18.6 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektriniai matavimai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Softra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektriniai matavimai“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektriniai matavimai“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Softra“ dėl vienašališkai rangovo pasirašyto atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir rangos sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės dėl esminio pažeidimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Softra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Elektriniai matavimai“ 50 447,39 Eur skolą, susidedančią iš 43 617,05 Eur skolos už atliktus sistemos statybos rangos darbus, 6 400 Eur baudą už vėlavimą atsiskaityti už atliktus sistemos statybos rangos darbus, 413,44 Eur skolą už suteiktas sistemos aptarnavimo ir mokėjimo kortelių terminalo palaikymo paslaugas, 16,90 Eur delspinigius už vėlavimą atsiskaityti už suteiktas paslaugas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovės sutartiniai santykiai susideda iš dviejų segmentų: pirma, statybos rangos sutarties (2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartis, 2021 m. spalio 28 d. rangos sutarties pakeitimas Nr. 1, 2021 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties pakeitimas Nr. 2); antra, paslaugų teikimo sutarties (rangos sutarties priedas Nr. 4a). Statybos rangos sutartimi rangovė įsipareigojo įdiegti sistemą „ITS (Sunkvežimių aikštelės valdymo, rezervavimo, komunikacijos diegimas, fizinės bei elektroninės apmokėjimo sistemos įdiegimas)“. Sistemos įdiegimas susidėjo iš 2021 m. rugsėjo 9 d. lokalinėje sąmatoje Nr. 2021/200-5 nurodytų statybos darbų bei įrangos montavimo ir įrangos komutavimo darbų. Paslaugų teikimo sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti sistemos aptarnavimo paslaugas, kurios pradedamos teikti nuo sistemos įdiegimo pabaigos bei sistemos eksploatavimo pradžios ir yra teikiamos trejus metus. Sistemos aptarnavimo sąlygos sureglamentuotos atskira paslaugų teikimo sutartimi, jas sudaro pirmojo ir antrojo lygio aptarnavimo paslaugos. Sistemos įdiegimo bei statybos rangos darbus ieškovė iš esmės baigė 2022 m. sausio 19 d. ir tą pačią dieną pateikė atsakovei atliktų darbų aktą, kuris rangovės už užsakovę buvo pasirašytas 2022 m. balandžio 7 d. Atliktų darbų aktas ir jo pagrindu išrašyta 48 063,05 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra atsakovei buvo pateikta elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 7 d. Vėliau sąskaita buvo patikslinta – mokėtina suma – 43 617,05 Eur be PVM. Galiausiai užsakovė rangovei 2022 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku atsiuntė patvirtinimą, kuriuo sutiko su rangos sutarties pabaigos data 2022 m. balandžio 7 d., tačiau atsakovė už atliktus sistemos diegimo statybos rangos darbus taip ir neatsiskaitė. Rangos sutarties 4.9 punkte nustatyta, kad mokėjimas įvykdomas, kai užsakovo vardu yra pateikiamas draudimo kompanijos laidavimo raštas dėl garantinių įsipareigojimų dvejiems metams. Laidavimo vertė – 5 procentai nuo sutarties vertės pagal rangos sutarties 4.2 punktą. Ieškovė atsakovei elektroniniu paštu 2022 m. gegužės 5 d. pateikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą. 2022 m. gegužės 26 d. elektroniniu laišku užsakovė nurodė, kad jai netinka taip pasirašytas laidavimo raštas, nes reikalingas elektroniniu parašu pasirašytas dokumentas. Rangovė tą pačią dieną užsakovei pateikė laidavimo raštą su elektroniniu parašu. Tai, kad atsakovė negrąžino ir priėmė garantinio laikotarpio laidavimo draudimo raštą įrodo, jog atsakovė faktiškai priėmė darbus. Be to, šios aplinkybės patvirtina, kad sistemos diegimo darbai yra atliki ir prasidėjo garantinio laikotarpio eiga. Taigi, ieškovė 2022 m. gegužės 5 d. buvo įvykdžiusi visas rangos sutarties sąlygas, sudarančias pagrindą iš atsakovės gauti atlyginimą už atliktus ir perduotus sistemos įrengimo darbus pagal rangos sutartį. Rangos sutarties 4.7 punkte yra nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti per 60 dienų po atliktų darbų akto pasirašymo. Atliktų darbų aktas buvo pasirašytas 2022 m. balandžio 7 d., todėl 60 dienų apmokėjimo terminas baigėsi 2022 m. birželio 6 d.

3. Be to, ieškovė nurodė, kad po sistemos įdiegimo prasidėjo sistemos aptarnavimo ir mokėjimo kortelių terminalo palaikymo paslaugų teikimas, už kurį atsakovė turėjo mokėti fiksuotą mėnesinį atlyginimą (bendra paslaugų kaina per trejus metus be PVM yra 4 446 Eur : 36 mėn. = 123,50 Eur, su PVM – 149,44 Eur). Ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei išrašė ir pateikė tris PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo. Įsiskolinimo suma už suteiktas paslaugas ieškinio pateikimo dieną – 413,44 Eur su PVM. Tai, kad sistemos aptarnavimo paslaugos yra intensyviai atliekamos, rodo aktyvi šalių atstovų tarpusavio komunikacija: paslaugų teikimo santykiuose šalys komunikuoja per ieškovės CRM sistemą (paslaugų teikėjo santykių su klientais valdymo (Customer relationship management) sistema https://crm.softra.lt/. CRM sistemos duomenys rodo, kad iš 20 einamųjų užduočių net 19 užduočių yra įvykdytos ir klausimai išspręsti, o viena užduotis yra sprendimo procese.

4. Be kita ko, rangos sutarties 5.2 punkte nustatyta, kad užsakovas, vėluojantis apmokėti už darbus, rangovui pareikalavus, moka 200 Eur dydžio baudą nuo neapmokėtos darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Paslaugų teikimo sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad užsakovui laiku neatsiskaičius už suteiktas paslaugas, taip pat vėluojant atlikti bet kokį kitą mokėjimą, kurį užsakovas privalo atlikti paslaugų teikėjui pagal sutartį, užsakovas įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui 0,2 procento baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Ieškovės atsakovei teiktoje pretenzijoje buvo nurodyta, kad nepadengus įsiskolinimų ieškovė nuo 2022 m. birželio 18 d. skaičiuos baudas už neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras Nr. 0006152, Nr. 0006227 ir Nr. 0006412. Kadangi ieškovė nebuvo nurodžiusi, kad pradeda skaičiuoti baudas pagal neapmokėtą paskutinę 2022 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0006587, todėl ieškovė geranoriškai baudos pagal šią sąskaitą iki ieškinio pateikimo dienos neskaičiuoja. Iki ieškinio pareiškimo dienos suskaičiuotos 32 dienos. Taigi, bauda už neatsiskaitymą už padarytus rangos darbus – 6 400 Eur. Bauda už suteiktas paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0006227 ir Nr. – 16,90 Eur (0,2 procentai arba 0,528 Eur x 32 dienos).

Šalies argumentai

5. Atsakovė UAB „Elektriniai matavimai“ teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Softra“ vienašališkai pasirašytą 2022 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą (forma F-2) nuo pasirašymo momento (ab initio), nutraukti 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį Nr. 21-86 dėl UAB „Softra“ kaltės bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

6. Atsakovė nurodė, kad pirko automatizuotą parkavimosi sistemą su tokiais pagrindiniais fiziniais elementais kaip vartai, valstybinių numerių nuskaitymo kameros, automatinė apmokėjimo kasa, serveris (sąrašas nebaigtinis) ir sąsaja su trečiosios šalies parkavimosi vietų rezervavimo sistema kaip priedą (opciją). Užsakovė nepriėmė darbų, nes sistema neveikė ir neveikia automatiniu rėžimu (esminis pirkimo objektas), rangovė nesilaikė sutartinių įsipareigojimų: fizinių komponentų montavimo darbai vėlavo; sąsajos programavimo darbai vėlavo daugiau nei 3 kartus; rangovė nepateikė visos dokumentacijos bei naudojimosi instrukcijų. Sutartis negali būti pripažinta įvykdyta tinkamai. Rangovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų pagal rangos sutartį ir jos pakeitimus bei priedus, nebendradarbiavo su užsakove, neatsižvelgė į užsakovės pastabas dėl darbų netinkamos kokybės bei trūkumų. Rangovė iki šiol nėra pabaigti vykdyti rangos sutarties 7.3, 3.1.10, 3.1.8 punktai ir tokiu būdu yra pažeistas teisėtas užsakovės interesas bei lūkestis dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Be to, nėra įvykdytas techninės specifikacijos reikalavimas dėl galimybės užtvarą valdyti rankiniu būdu (rankena, dingus elektros maitinimui), o tai yra privaloma sąlyga pagal rangos sutartį. Ši sąlyga rangos sutarties techninėse specifikacijose atsirado dėl atitinkamo reikalavimo bendrosiose priešgaisrinėse taisyklėse. Nėra pateikta įteisinta topo nuotrauka, tik juodraštinis jos variantas. 2022 m. lapkričio 20 d. Raseiniuose iškritus pirmajam didesniam sniego kiekiui išaiškėjo dar viena vartų problema – apsnigti vartai nebeatsidaro, tai rodo, kad rangovė, rinkdama vartus, neatsižvelgė į Lietuvos klimatines sąlygas ir parinko netinkamų mechaninių parametrų vartus.

7. Atsakovė, rinkdamasi rangovę, rėmėsi tiek pasiūlymuose pateikta informacija, tiek viešai prieinama informacija apie rangovę, tarp jos ir informacija, pateikta rangovės interneto svetainėje ir kt. Ieškovė teigė, kad jos valstybinių numerių nuskaitymo procentas yra didesnis nei 99 procentai. Tai buvo vienas iš esminių kriterijų, kodėl rangove buvo pasirinkta būtent ieškovė, tačiau jos įrengta sistema niekada nepasiekė šio numerių nuskaitymo lygio. Šiuo metu jis yra ypač žemas, mažiau nei 50 procentų. Su tokiu ypač žemu numerių nuskaitymo procentu sistema negali veikti automatiniu rėžimu. Užsakovei reikalaujant ištaisyti žemą nuskaitymo efektyvumą, ieškovė 2022 m. birželio mėnesį savo lėšomis sumontavo dvi papildomas kameras numeriams nuskaityti. Numerių nuskaitymo rezultatai nepasiekė žadėto 99,58 procentų efektyvumo, nors trumpam nežymiai pagėrėjo. Kaskart, kai yra fiksuojamas neatpažįstamas numeris, arba nuskaitoma tik dalis numerio, arba kiti ant automobilio esantys užrašai (pavyzdžiui, apsaugos automobilio užrašas „Apsauga“), įvažiuojant ar išvažiuojant transporto priemonei tenka įsikišti darbuotojui ir vartus atidaryti nuotoliniu mygtuku. Dėl šios priežasties nėra galimas apmokėjimas automatinėje kasoje, kuri taip pat neveikia. Tokia sistema reikalauja nuolatinės intervencijos rankiniu būdu, todėl akivaizdu, jog sistema neatlieka savo funkcijos – neveikia automatiniu rėžimu. Tai lemia papildomų darbuotojų poreikį palaikyti „automatinę“ sistemą ir su tuo susijusius kaštus, kuriuos patiria užsakovė. Dėl ieškovės nesugebėjimo tinkamai įvykdyti rangos sutartį, kokybiškai atlikti darbus, suderinti veikiančią sistemą, atsakovė prarado Europos Sąjungos finansavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 50 447,39 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 8 198,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad rangos sutartis (su jos pakeitimais ir papildymais) buvo sudaryta viešo konkurso būdu. Kviesdama teikti siūlymus atsakovė sistemos ITS (Sunkvežimių aikštelės valdymo, rezervavimo, komunikacijos diegimas, fizinės bei elektroninės apmokėjimo sistemos įdiegimas) darbus kvalifikavo kaip statybos rangos darbus. Be to, dalis sistemos įrengimo darbų ir yra statybos darbai, t. y. žemės darbai, pamatų įrangai įrengimo, kabelių tiesimo darbai. Rangos sutartis yra sudaryta pagal atsakovės pateiktą projektą, sistemos įrengimui taikyti statybos darbų rangos santykius pasirinko atsakovė (užsakovė), o ieškovė, teikdama pasiūlymą, tokias sąlygas privalėjo priimti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ginčui išspręsti taikomos statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

10. Be to, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių sutartiniai santykiai susideda iš dviejų dalių – statybos rangos sutartinių santykių ir paslaugų teikimo sutartinių santykių, t. y. įdiegus sistemą pagal rangos sutartį ir ją perdavus atsakovei, toliau ieškovė atsakovei pagal paslaugų teikimo sutartį trejus metus turėjo teikti šios sistemos aptarnavimo paslaugas. Kaip nurodo ieškovė ir ką patvirtina atliktų darbų akto surašymo data, 2022 m. sausio 19 d. ieškovė baigė darbus pagal rangos sutartį ir surašė darbų perdavimo aktą. Gausus byloje šalių pateiktas elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad iki to laiko, kol šalys susitarė, jog rangos sutarties pabaigos data laikys 2022 m. balandžio 7 d., kuomet ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą, ieškovė, reaguodama į atsakovės prašymus, sprendė kilusias problemas dėl atsakovės nurodomų trūkumų (pavyzdžiui, įrengė papildomas kameras, kurios automobilių numerius nuskaitydavo kitu kampu, po to, kai atsakovė visiškai kitoje vietoje, nei buvo suprojektuota, nubrėžė „STOP“ liniją ir pagrindinė kamera nebegalėjo nuskaityti numerių, nes vaizdą užstodavo vartų užuolaidėlė). Teismas pažymėjo, kad tarp šalių buvo sudaryta ir paslaugų teikimo sutartis, kadangi įrengtai išmaniajai sistemai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra (pavyzdžiui, kamerų konfigūravimas keičiantis oro sąlygoms ir panašiai), o atsakovė darbuotojų, kurie šią priežiūrą galėtų atlikti, neturėjo, tai teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės direktorius D. J.. Taigi, atsakovei atsisakant priimti darbus, nemokant nei už atliktus darbus, nei mokesčio už sistemos priežiūrą (dėl ko ieškovė, atsakovei neapmokėjus sąskaitų, išrašytų už tris mėnesius, šių paslaugų vykdymą sustabdė), sistema, tinkamai neprižiūrima, vis labiau pradėjo strigti, kas, teismo vertinimu, ir įtakojo sistemos netinkamą veikimą, o tai kaip darbų trūkumus įvardija atsakovė. Tokią išvadą teismas padarė ir dėl to, kad šalims vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo, pasak ieškovės, to atsakovė net nemėgino neigti, o atlikus sistemos priežiūros darbus sistema šiuo metu veikia tinkamai.

11. Teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė priėmė rangos sutarties objektą ir jį eksploatuoja (atsakovės į bylą pateikti sistemos duomenys, kvitai ir panašiai), tik ji savaip interpretuoja darbų priėmimą ir eksploataciją. Atsakovė neteikė byloje įrodymų (defektinių aktų ar panašiai), kuriuose būtų užfiksuota, kad būtų neįdiegta programinė įranga, nesumontuoti atitvarai, neatlikti kiti darbai, t. y. jog darbai pagal rangos sutartį atlikti netinkamai. Teismas padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad atsakovės minimi trūkumai yra ne ieškovės atliktų darbų trūkumai, o nevykdomos sistemos priežiūros pasekmė. Sistemos neprižiūrint, kuo toliau, tuo blogiau ji atliko savo funkcijas, tai patvirtina ir atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai apie vis blogėjantį sistemos darbą (iki kol ieškovė sustabdė jos priežiūros darbus), tačiau, teismo vertinimu, jos tinkamai neprižiūrint kitaip ir negalėjo būti. Teismas nurodė, kad konstatavus, jog iš esmės netinkamą sistemos darbą nulėmė pačios atsakovės veiksmai, neužtikrinant sistemos priežiūros, atsakovės teikiami rašytiniai įrodymai apie vis prastėjantį sistemos darbą (2022 m. vasarą ir vėliau), kuomet ieškovė jau nebeteikė sistemos priežiūros paslaugų, ginčui esminės įtakos neturi.

12. Teismo įsitikinimu, kad neveikia ieškovės integruota sąsaja tarp Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking programinių įrangų, dėl ko atsakovė negali ja naudotis, niekaip negali būti vertinama kaip ieškovės atliktų darbų trūkumas. Rangos sutarties pakeitimu Nr. 1, šalių pasirašytu 2021 m. spalio 28 d., atsakovė užsakė papildomą paslaugą, numatytą rangos sutarties 3.3.6 punkte – Opcijos Nr. 1 „Integracinės sąsajos tarp Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking programinių įrangų“ sukūrimą. Ieškovė sukūrė integracinę sąsają tarp Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking programinių įrangų, skirtą duomenų į / iš gavimui, perdavimui ir apdorojimui, tačiau šios sąsajos aktyvavimas yra tik paslaugą teikiančio „Bosch Service Solutions GmbH“ (toliau – ir Bosch) atstovo ir paslauga besinaudojančios atsakovės tarpusavio teisinių santykių rezultatas, kurio ieškovė niekaip negalėjo įtakoti. Iš bylos duomenų (elektroninių laiškų) teismas nustatė, kad atsakovė tik po ieškovės raginimo įformino tarpusavio santykius su Bosch atstovu bei aktyvavo sąsają ir pradėjo testavimo procesą. Atsakovės formalumų dėl sąsajos aktyvavimo susitvarkymas, testavimo laikotarpis, kuriame ieškovė nedalyvavo, niekaip nėra ir negali būti susijęs su ieškovės veiksmais ar neveikimu, kad atsakovė dėl savo neveikimo nuo 2022 m. balandžio 7 d. nesinaudojo ieškovės integruota sąsaja, negali būti siejama su ieškove ir jos atliktais darbais. 2022 m. rugsėjo 28 d. Bosch atstovas elektroniniu laišku informavo, kad testavimas praėjo sėkmingai ir sąsaja paleista. Taigi, tik 2022 m. rugsėjo 28 d. atsakovė aktyvavo sąsają, dėl to sistema galėjo pradėti tinkamai funkcionuoti, todėl tai negali būti siejama su integracinės sąsajos sukūrimo kokybe, juolab su ieškovės atliktų darbų kokybe.

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad iki atliktų darbų akto vienašališko pasirašymo 2022 m. balandžio 7 d., atsakovė nepateikė ieškovei jokio trūkumų ar defektų sąrašo, dėl ko ši negali naudotis ieškovės įrengta sistema. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovė 2022 m. sausio 19 d. informavo atsakovę apie pasirengimą perduoti darbus, tačiau atsakovė tą pačią dieną informavo ieškovę, kad jai tinkama darbų priėmimo diena yra 2022 m. sausio 24 d. 10 val. Ieškovė taip pat informavo atsakovę dėl tarifų suvedimo atsakovei pateikus konkrečius automobilių stovėjimo įkainius bei paragino prisukti 4 plastikinius stulpelius, kad automobiliai važiuotų tinkama trajektorija ir sistema galėtų tinkamai nuskaityti automobilių valstybinius numerius. 2022 m. sausio 26 d. ieškovė patikslino atliktų darbų aktą ir išsiuntė atsakovei bei priminė prisukti plastikinius stulpelius, o taip pat klausė atsakovės, ar jau pasirašyta sutartis su Bosch atstovu (kaip minėta, sąsaja buvo paleista tik 2022 m. rugsėjo 28 d.) bei išsiuntė visą dokumentaciją. Toliau vyko komunikavimas tarp šalių, ieškovė šalino smulkius trūkumus pagal atsakovės prašymus (dėl vartų lygiavimo, dėl mokymų organizavimo ir pan.). Byloje nėra duomenų, kad iki kol ieškovė vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą, atsakovė būtų reiškusi kokias nors pretenzijas ar nurodžiusi trūkumus. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kokie buvo nustatyti ir užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl ieškovės 2022 m. balandžio 7 d. vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas sukelia tokias pačias pasekmes, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Atsakovė, pasirašydama atliktų darbų aktą (o ne išvis ignoruodama jo pasirašymą), būtent akte turėjo nurodyti, kokie yra atliktų darbų trūkumai, tačiau šiuo atveju tai nebuvo padaryta – atsakovė dėl neaiškių priežasčių tiesiog nepasirašė darbų priėmimo akto, o trūkumų faktu pradėjo remtis tik prasidėjus teisminiam procesui dėl skolos priteisimo, t. y. atsiliepime į ieškinį, todėl ji netenka teisės remtis trūkumų faktu.

14. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovė, parinkdama vartus, neatsižvelgė į klimatines sąlygas ir parinko netinkamų mechaninių parametrų vartus, kadangi apsnigti vartai sunkiai atsidaro, neturi rankinio valdymo, tačiau teismas pažymėjo, jog vartų modelį pasirinko ir rangovei nurodė pati užsakovė techninėje specifikacijoje, todėl tai negali būti nurodoma kaip darbų trūkumas. Pasak ieškovės, užsakovė turėjo visas sąlygas detaliai susipažinti su vartų specifikacija, technologiniais sprendimais ir tuo, kad nutrūkus elektros tiekimui vartai automatiškai pasikelia, todėl atskiras rankinis valdymas nėra reikalingas (tai atsakovė taip pat nurodo kaip vieną iš darbų trūkumų). Atsakovės nurodomas trūkumas, kad sistema nenuskaito automobilių numerių, ypač esant prieblandai, teismo vertinimu, sietinas ne su sistemos įdiegimo darbais, o su jos priežiūra, t. y. su paslaugų teikimo sutartimi, kuri sistemos priežiūros tikslu ir buvo sudaryta. Paslaugų teikimo sutarties priede B nurodoma pirmojo lygio aptarnavimo paslaugų apimtis, pagal kurią atliekami darbai: kelio užtvarų reguliavimas; kamerų stikliukų valymas; indukcinių kilpų siūlių patikra; aparatinės įrangos testavimas ir stebėjimas nuotoliniu būdu; aparatinės įrangos profilaktika ir derinimas objekte; įrangos tvirtinimų ir jungčių patikra; tinklo ir maitinimo kontaktų, jungčių patikra ir profilaktika; aparatinės įrangos valymas nuo susirinkusių dulkių ir nešvarumų tiek viduje, tiek išorėje. Taigi, akivaizdu, jog ir šis atsakovės nurodomas trūkumas nėra susijęs su atliktais ir perduotais darbais, o susijęs su jų priežiūra.

15. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė nurodė, jog mokėjimo terminalas neveikia, tačiau byloje pateikti duomenys, jog buvo išduoti trys kasos kvitai. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė įsipareigojo mokėti mokestį už sistemos aptarnavimą ir mokestį už mokėjimo kortelių palaikymą, nuo kurio priklauso kasos veikimas. Šis funkcionalumas neveikia dėl to, kad atsakovei, nevykdant prievolės, t. y. nesumokėjus už atliktus ir perduotus darbus bei nemokant sistemos priežiūros mėnesinio mokesčio, ieškovė sustabdė sistemos priežiūros paslaugų, susijusių su sistemos aptarnavimu ir mokėjimo kortelių palaikymu, teikimą. Iš paminėto akivaizdu, kad priešieškinyje nurodomi darbų trūkumai – vartų trikdžiai ir kasos neveikimas, kas, pasak atsakovės, lėmė sprendimą nepasirašyti atliktų darbų akto, juos grindžiant jau bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais (sistema be priežiūros veikia antrus metus), yra nepagrįsti, nes labiausiai tikėtina, jog šie trikdžiai atsirado ne atliktų darbų perdavimo metu, o jau gerokai po to, atsakovei nemokant nei už atliktus darbus, nei už sistemos priežiūrą, dėl ko ieškovė ir sustabdė paslaugų teikimą atsakovei.

16. Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog ji pagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, neįrodė, jog darbus pagal rangos sutartį ieškovė atliko su trūkumais, trūkumų neįvardijo atsisakydama pasirašyti aktą, todėl remtis atliktų darbų trūkumais ji nebeturi teisės. Be to, atsakovės minimi trūkumai yra ne ieškovės atliktų darbų trūkumai, o nevykdomos sistemos priežiūros pasekmė, dėl to atsakomybė tenka pačiai atsakovei – atsakovei nemokant nei už atliktus darbus, nei už sistemos priežiūrą, nepagrįstai atsisakant priimti darbus, ieškovė sustabdė paslaugų teikimą atsakovei ir išmanioji sistema buvo palikta dirbti savieigai. Taigi, ieškovei tinkamai atlikus darbus pagal rangos sutartį, t. y. tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovė turi pareigą apmokėti ieškovei už tinkamai atliktus darbus. Konstatavus, kad darbai atlikti tinkamai ir atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, akivaizdu, jog ieškovė sutartinių santykių nepažeidė.

17. Įdiegus sistemą, nuo 2022 m. balandžio 7 d. prasidėjo sistemos aptarnavimo ir mokėjimo kortelių terminalo palaikymo paslaugų teikimas, už kurį atsakovė turėjo mokėti fiksuotą mėnesinį atlyginimą. Atsakovė pateiktose sąskaitose nurodytų sumų dydžio neginčijo, todėl ieškovei suteikus paslaugas, 413,44 Eur skolą pagal paslaugų teikimo sutartį, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės.

18. Be to, ieškovei iš atsakovės pagal rangos sutartį ir paslaugų teikimo sutartį teismas atitinkamai priteisė 6 400 Eur ir 16,90 Eur baudą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19. Atsakovė UAB „Elektriniai matavimai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas ignoravo ir neįvertino sistemos neveikimo įrodymų, kuriuos atsakovė pateikė į bylą. Vartų netinkamas veikimas yra ne vien tik vartų problema, bet visos sistemos, vartai šioje sistemoje yra tarsi galutinis rezultatas.

19.2. Nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. kovo 22 d. buvo išsiųsti elektroniniai laiškai, skirti rangovei, t. y. 10 kartų skirtinguose laiškuose buvo prašoma priduoti darbus gyvai, bet ieškovė kvietimus ignoravo ir neatvyko į vietą priduoti darbus nors su pandemija COVID-19 susijusių ribojimų tokiam veiksmui nebuvo nustatyta. Ieškovė nepateikė alternatyvaus sprendimo be vienašališko atliktų darbų akto pateikimo ir pasirašymo. Teismas nepaisė, kad ieškovė nesutiko gyvai pasirašyti atliktų darbų aktą galimai tik dėl to, jog vėlavo šalinti defektus, nebuvo pradėjusi ar baigusi Bosch integracijos programavimo darbų, negebėjo ištaisyti vartų veikimo trūkumų, o sistemos efektyvumas nuskaitant valstybinius numerius buvo itin žemas.

19.3. Teismas neįvertino, kad Bosch integracijos darbai sieja dvi sistemas ir kad vienos pusės atlikti darbai be patikrintos sąsajos su kita yra tik integracijos darbų pradžia ir nėra tinkama verslui vykdyti, tai tėra tarpinis rezultatas.

19.4. Užsakovė kvietė ir reikalavo, kad rangovė perduotų darbus, tačiau rangovė ignoravo visus užsakovės siųstus reikalavimus priduoti darbus.

19.5. Po sistemos testavimo, t. y. nuo 2022 m. kovo 31 d. iki 2022 m. gegužės 17 d., paaiškėjo, kad rangos darbų rezultatas yra visiškai netinkamas naudojimui pagal rangos sutartyje numatytą paskirtį – sertifikuotos, saugios sunkvežimių aikštelės veiklai.

19.6. Darbų defektus ir trūkumus atsakovė nurodė, bet ne tada, kai ieškovė melagingai teigė baigusi darbus ir paleidusi ištestuotą ir korektiškai veikiančią sistemą, o tada, kai galėjo surinkti informaciją baigiamojoje darbų stadijoje, t. y. kai Bosch ir ieškovė susiejo savo sistemas ir buvo galima pradėti daryti bandymus, o būtent nuo 2022 m. gegužės 13 d.

19.7. Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. pasiūlė įdiegti papildomas dvi kameras, t. y. po atsakovės pakartotinų skundų ir įtraukus Bosch į susirašinėjimą. Tokiu būdu buvo pripažinta projektinė klaida, kuomet vartų užuolaidos užstoja kameras ir taip paralyžiuoja sistemos veikimą. Teismas neįvertino, kad šis faktas paneigia visus iki tol ieškovės deklaratyvius teiginius apie tai, kad sistema buvo pratestuota ir veikė 2022 m. sausio 19 d.

19.8. Faktas, kad ieškovė taisė darbų trūkumus jau nuo 2022 m. vasario 18 d. tik patvirtina, kad sistemos nebuvo galima priimti nei 2022 m. sausio 19 d., nei 2022 m. balandžio 7 d.

19.9. Remtis taikos derybų medžiaga, pabrėžiant tik pavienius derybų elementus, neatsižvelgiant į bendrą kontekstą, yra neetiška. Taikos derybų medžiaga negali būti laikoma įrodymu byloje, kai įrodinėjimo objektas byloje yra 2022 m. sausio mėnesio situacija, o ne aplinkybės, kai šalys bandė išsaugoti sutartį. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ims vertinti taikos derybų aspektus, ir tokiu būdu išplės ginčo objektą ex officio (pagal pareigas), tai reikš, kad teismo pozicija yra extra petita, t. y. išeina iš ginčo nagrinėjimo ribų. Pirmosios instancijos teismas peržengė ginčo nagrinėjimo ribas ir tai yra pagrindas teikti skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui.

Atsiliepimas

20. Ieškovė UAB „Softra“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

20.1. Sistema veikia tinkamai, ieškovė yra visiškai ir tinkamai įvykdžiusi visus įsipareigojimus pagal rangos sutartį, o atsakovė yra neteisėtai neatsiskaičiusi su ieškove.

20.2. Ieškovė sistemos aptarnavimo paslaugos teikimą sustabdė nuo 2022 m. liepos 9 d., nes atsakovė nesumokėjo nei už rangos darbus, nei už sistemos priežiūros paslaugų teikimą. Toliau sistema veikia savieiga, todėl natūralu, kad nevykdant išmaniosios sistemos priežiūros bei aptarnavimo, atsirado sistemos veikimo klaidos. Šių klaidų aprašymu atsakovė iš esmės ir grindžia apeliacinio skundo dalyką.

20.3. Atsakovė klaidingai teigia, kad sąsajos tarp Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking programinių įrangų sukūrimas ir sistemos įdiegimas yra vientisas ir nedalomas rangos sutarties objektas ir, kad atsakovė tikėjosi visus darbus priimti vienu metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

22. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rangos sutarties vykdymo chronologiją, laiškus, šalių pretenzijas ir susirašinėjimus.

23. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju atsakovė, teikdama įrodymus, ne tik nepateikia motyvuoto prašymo prijungti papildomus įrodymus, tačiau teikia įrodymus, kurie egzistavo ir netgi buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepriima atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamų įrodymų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

24. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, kadangi byloje yra daug įrodymų, o taip pat, atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus įrodymus.

25. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir panašiai), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022).

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodytos priežastys nesiejamos su būtinybe atlikti procesinius veiksmus, kuriuos galima atlikti tik žodinio proceso metu. Atsakovės nesutikimo su apskųstu teismo sprendimu (tarp jų ir teismo atliktą įrodymų vertinimą) argumentai išdėstyti apeliaciniame skunde. Atsižvelgdama į tai bei įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių ši byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai atlikus įrodymų vertinimą. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju teismas netinkamai įvertino tai, kaip rangovė vykdė rangos sutartį, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė teisėtai 2022 m. balandžio 7 d. vienašališkai pasirašė 2022 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą.

29. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad vienos ar kitos teismo išvados yra nepagrįstos įrodymais, o tam tikri įrodymai liko neįvertinti. Kai kuriais apeliacinio skundo atvejais atsakovė nepaaiškina, ką turėtų pagrįsti ar paneigti jos dėstomi faktai, o teismo išvados lakoniškai įvardijamos kaip neteisingos teismo išvados. Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog dėsto faktines aplinkybes, kurios, jos vertinimu, pagrindžia skundo argumentus, tačiau aiškiai nenurodo, kokiu būdu teismas, vertindamas įrodymus, būtų pažeidęs įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015).

31. Kaip minėta, atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad ji nepagrįstai atsisakė pasirašyti 2022 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą, taip pat išvada, jog atsakovė neįrodė, kad darbus pagal rangos sutartį ieškovė atliko su trūkumais, trūkumų neįvardijo atsisakydama pasirašyti aktą, todėl remtis atliktų darbų trūkumais ji nebeturi teisės.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). Žyma apie atsisakymą pasirašyti, įrašyta akte, taip pat patvirtina vieną iš reikšmingų darbų perdavimo aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl to, ar pagal rangos sutartį darbai buvo atlikti ir perduoti, ir nustatęs, jog užsakovas nepasirašė darbų perdavimo–priėmimo akto, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: priežastis, dėl kurių užsakovas atsisakė pasirašyti ir priimti atliktus darbus, ar atlikti statybos darbai nebuvo perduoti vienašališkai, ar užsakovas nėra faktiškai priėmęs darbų ir jais nesinaudoja ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011).

34. Įstatyme nustatyti ir kasacinio teismo praktikoje aptariami išimtiniai atvejai, kai užsakovas atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013, 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Tuo atveju, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti jam perduodamus darbų rezultatus, rangovas gali taikyti pirmiau minėtą specialią, išskirtinai statybos rangos santykiuose taikomą priemonę, užkertančią kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas – jis gali vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių ir galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu; iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504/2009).

35. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl skolos priteisimo, turėjo įrodyti, kad ji įvykdė 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį ir suteikė paslaugas pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. paslaugų sutartį, už kurias atsakovė neatsiskaitė, o atsakovė, pareikšdama priešieškinį dėl vienašališkai rangovės pasirašyto 2022 m. sausio 19 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties nutraukimo dėl rangovo kaltės dėl esminio pažeidimo, turėjo įrodyti, jog aktą atsisakė pasirašyti pagrįstai ir ieškovė iš esmės pažeidė 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį.

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo sprendimu ir atsakovės apeliaciniu skundu, pritaria teismo sprendime padarytai išvadai, kad atsakovė neįrodė, jog ji pagrįstai atsisakė pasirašyti 2022 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą, be to, neįrodė, jog darbus pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį ieškovė atliko su esminiais trūkumais (CPK 178 straipsnis). Atsakovė trūkumų neįvardijo atsisakydama pasirašyti aktą, todėl remtis atliktų darbų trūkumais ji nebeturi teisės. Apeliaciniame skunde atsakovė atkartoja iš esmės tuos pačius trūkumus (darbų atlikimo vėlavimas, klaidingas vartų veikimas, valstybinių numerių nenuskaitymas, Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking sąsajos integracija ir kita), kuriuos nurodė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neįrodė, kad tai yra rangos darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį ir tai lemtų pagrįstą atsisakymą pasirašyti atliktų darbų aktą.

37. Nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad šalis siejo dvejopo pobūdžio santykiai – statybos rangos teisiniai santykiai ir paslaugų teikimo teisiniai santykiai, t. y. įdiegus sistemą pagal rangos sutartį ir ją perdavus atsakovei, toliau ieškovė atsakovei pagal paslaugų teikimo sutartį trejus metus turėjo tiekti šios sistemos aptarnavimo paslaugas. Šiuo atveju atsakovė turėjo įrodyti, kurie iš jos nurodomų trūkumų yra priskirtini rangos darbų trūkumams, tačiau atsakovė visus trūkumus, įskaitant ir tuos, kurie atsirado dėl įrengtos sistemos nepriežiūros, apibendrina ir klaidingai priskiria tik rangos teisiniams santykiams. Pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties 1.1 punktą ieškovė įsipareigojo įdiegti sistemą „ITS (Sunkvežimių aikštelės valdymo, rezervavimo, komunikacijos diegimas, fizinės bei elektroninės apmokėjimo sistemos įdiegimas)“. Sistemos įdiegimas susidėjo iš statybos darbų bei įrangos montavimo ir komutavimo darbų, kurie numatyti rangos sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 3. Šiuo atveju atsakovė turėjo pareigą įrodyti, kokių rangos darbų, numatytų sutarties prieduose Nr. 2 ir Nr. 3, ieškovė neatliko, ar kokie trūkumai buvo nustatyti darbų perdavimo metu, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė sistemos įrengimą, diegimą ir priežiūrą nepagrįstai sutapatina. Byloje nėra įrodymų, kuriuose būtų užfiksuota, kad neįdiegta programinė įranga, nesumontuoti atitvarai, neatlikti kiti būtini darbai, t. y. kad darbai pagal 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutartį atlikti netinkamai. Be to, atsakovė darbo rezultatą faktiškai eksploatuoja.

38. Atsakovė, nesutikdama su tuo, kad ieškovė rangos darbus atliko tinkamai, apeliaciniame skunde pažymi, jog ieškovė vėlavo atlikti darbus pagal rangos sutartį. Kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties 1.4 punkto, darbai turėjo būti atlikti nuo statybvietės perdavimo akto pasirašymo iki 2021 m. lapkričio 22 d., tačiau 2021 m. lapkričio 19 d. sutarties pakeitimu Nr. 2 buvo sulygta, kad darbai turi būti atlikti nuo statybvietės perdavimo akto pasirašymo iki 2022 m. sausio 21 d. Iš šalių pateikto susirašinėjimo, kuris vyko 2021 m. lapkričio mėn., rangos darbai vėlavo dėl prekių tiekimo, vėluojančio vartų pristatymo, taip pat ir pačios atsakovės veiksmų (pavyzdžiui, nepasirašyta sutartis su banku, dėl ko negalėjo būti įrengtas bankinių kortelių terminalas). Ieškovė 2022 m. sausio 19 d. elektroniniu paštu informavo atsakovę, kad yra pasirengusi perduoti atliktus darbus, pateikė darbų atlikimo aktą, tačiau pati atsakovė nurodė, kad 2022 m. sausio 19 d. priimti darbų nėra pasiruošusi, nes apie tai atsakovė nebuvo informuota iš anksto, taip pat nurodė, jog dalis darbuotojų serga COVID-19 arba izoliuojasi, kartu nurodydama, jog tinkama darbų priėmimo diena būtų 2022 m. sausio 24 d. 10 val. Taigi, ieškovė rangos sutartyje numatytus darbus atliko iki 2021 m. lapkričio 19 d. sutarties pakeitime Nr. 2 numatytos darbų atlikimo dienos, todėl teigti, kad ieškovė įgijo teisę atsisakyti priimti darbus dėl pavėluoto jų atlikimo, nėra pagrindo. Be to, kaip matyti, atsakovė dar 2022 m. sausio 24 d. buvo pasiruošusi priimti darbus, tačiau vėliau šalys tiesiog įsivėlė į konfliktą, kuris iš esmės sutrukdė tinkamai įforminti rangos teisinių santykių pabaigą ir pradėti įdiegtos sistemos priežiūrą, galimų sistemos veikimo trukdžių šalinimą.

39. Be to, atsakovė nurodo, kad ieškovė į 2019 m. sausio 19 d. atliktų darbų aktą įtraukė darbus, kurie nebuvo de facto (faktiškai) atlikti arba buvo atlikti nekokybiškai. Kaip matyti iš dar 2022 m. sausio 20 d. atsakovės siųsto elektroninio laiško, atliktų darbų akte nurodyti darbai atsakovei netiko ne dėl to, kad jie apskritai nebūtų atlikti ar atlikti nekokybiškai, o dėl nurodytų darbų pavadinimų. Atsakovė atliktų darbų aktą prašė perrašyti taip, kad jame nurodytų darbų pavadinimai sutaptų su rangos sutartyje nurodomais darbais, teigdama, jog tai reikalinga projektą administruojančiai agentūrai, kurios ekspertai tikrina darbų turinį ir kiekius. Ieškovė atsakovės prašymą įvykdė 2022 m. sausio 26 d., atsiųsdama atsakovei pakoreguotą atliktų darbų aktą. Tik ginčui persikėlus į teismą, atsakovė pradėjo laikytis pozicijos, kad ieškovė į atliktų darbų aktą įtraukė darbus, kurie nebuvo atlikti.

40. Kaip vieną iš neatliktų darbų atsakovė nurodo, kad iki 2022 m. sausio 19 d. ieškovė nebuvo atlikusi atsakovės darbuotojų mokymų. Iš byloje esančio 2022 m. sausio 19 d. ieškovės atstovo laiško matyti, kad jis teiravosi dėl visiems priimtino mokymų laiko, tačiau mokymai nurodytu laiku neįvyko dėl šalių negebėjimo bendradarbiauti – ieškovė nurodė, jog mokymai vyks nuotoliniu būdu, tačiau atsakovė mokymų reikalavo tik tiesioginiu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad mokymai, kurie lokalinėje sąmatoje iš esmės sudaro tik 0,57 procento visų atliktų darbų vertės (280 Eur), nebuvo atlikti iki 2022 m. sausio 19 d., nėra pagrindas atsisakyti pasirašyti darbų atlikimo aktą, ypač, kai ieškovė 2022 m. sausio 19 d. siųsdama atliktų darbų aktą, pasiteiravo atsakovės dėl pageidaujamo mokymų laiko, t. y. ieškovė aiškiai išreiškė valią įvykdyti įsipareigojimą atlikti personalo mokymus.

41. Apeliaciniame skunde atsakovė akcentuoja ir dažną vartų netinkamą veikimą, žemesnį nei 99 procentai valstybinių numerių nuskaitymo rezultatą, vartų užuolaidas, kurios užstoja LPR (angl. license plate recognition; liet. valstybinio numerio atpažinimas) kameras ir kitus trūkumus, tačiau visiškai nepagrindžia, kada šie trūkumai atsirado ir kada jie buvo pašalinti, nes bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė, reaguodama į atsakovės prašymus, sprendė kilusias problemas dėl atsakovės nurodomų trūkumų, pavyzdžiui, įrengė papildomas kameras, kurios automobilių numerius nuskaitydavo kitu kampu, po to, kai atsakovė visiškai kitoje vietoje, nei buvo suprojektuota, nubrėžė „STOP“ liniją ir pagrindinė kamera nebegalėjo nuskaityti numerių, nes vaizdą užstodavo vartų užuolaidėlė. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atsakovės teiktus įrodymus dėl sistemos veikimo atvejų įvertino, tačiau padarė atsakovės netenkinančią išvadą, kad trūkumai yra ne ieškovės atliktų darbų trūkumai, o nevykdomos sistemos priežiūros pasekmė. Atsakovė apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus dėl darbų trūkumų, teikia vaizdo kamerų ir sistemos Softra Cloud „Eismo įvykių sąrašas“ iškarpas (momentinės ekrano kopijas), tačiau šie įrodymai nepagrindžia jos pozicijos, kad ieškovė rangos darbus atliko netinkamai ir darbų atlikimo aktas nebuvo pasirašytas pagrįstai. Atsakovės nurodomose iškarpose iš Softra Cloud „Eismo įvykių sąrašas“ užfiksuotos aplinkybės 2022 m. gruodžio 15 d., 2022 m. gruodžio 29 d., 2023 m. sausio 3–4 d., 2023 m. balandžio 1 d., kai ieškovė nebevykdė sistemos techninės priežiūros. Taip pat ir apeliaciniame skunde minima sistemos veikimo statistika už 2022 metus, kuri niekaip nepagrindžia, kad ieškovė neatliko darbų pagal rangos sutartį. Be to, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovei ne kartą buvo priminta dėl neprisuktų plastikinių stulpelių, kurie turi įtaką įvažiavimo į aikštelę trajektorijai ir, atitinkamai, numerių nuskaitymui (2022 m. sausio 19 d., 2022 m. birželio 16 d. elektroniniai laiškai). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nepatvirtina, kad sistemos įrengimo darbai faktiškai nebuvo atlikti, neatskleidžia darbų trūkumų bei masto ir panašiai.

42. Vertinat atsakovės argumentus, susijusius su Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking sąsajos integracija, matyti, kad iš tiesų 2022 m. kovo 17 d. elektoriniame laiške ieškovės atstovas pripažino, jog iš rangovės pusės neatliktas darbas yra integracijos sąsajos su Bosch parengimas, tačiau visuma byloje esančių įrodymų patvirtina, kad atsakovė taip pat nepakankamai bendradarbiavo, o tai pavėlino šios sąsajos integraciją. Ieškovė sukūrė integracinę sąsają tarp Softra Cloud ir Bosch Secure Truck Parking programinių įrangų, skirtą duomenų į / iš gavimui, perdavimui ir apdorojimui, tačiau šios sąsajos aktyvavimas yra paslaugą teikiančio Bosch atstovo ir paslauga besinaudojančios atsakovės tarpusavio teisinių santykių rezultatas. Iš elektroninių susirašinėjimų matyti, kad atsakovė dar 2022 m. sausio 26 d. elektroniniu laišku buvo informuota apie būtinybę sudaryti sutartį su Bosch, tačiau atsakovė išreiškė tik nepasitenkinimą esama situacija ir jokių aktyvių veiksmų nesiėmė tol, kol galiausiai 2022 m. rugsėjo 28 d. sąsają atsakovė aktyvavo.

43. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas ignoravo, jog užsakovė kvietė ir reikalavo, kad rangovė perduotų darbus, tačiau neva rangovė ignoravo visus užsakovo nuo 2022 m. sausio 19 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. siųstus reikalavimus priduoti darbus. Įvertinus tarp šalių vykusį susirašinėjimą minėtu laikotarpiu, nenustatyta, kad ieškovė būtų vengusi bendradarbiauti – priešingai, susirašinėjimas patvirtina, jog šalys intensyviai komunikavo, ieškovė atsakinėjo į atsakovės vis naujai keliamus klausimus, siuntė prašomus dokumentus, šalino smulkius trūkumus ir panašiai. Kita vertus, net jei ieškovė neatsakė į vieną iš daugelio elektroninių laiškų, nėra pagrindas atsisakyti pasirašyti atliktų darbų aktą. Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė šalino atsakovės nurodytus trūkumus, o vėliau atsiradusius gedimus lėmė sistemos nepriežiūra.

44. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, užsakovo pareigos atsiskaityti už rangovo faktiškai atliktus darbus nepašalina net ir ta aplinkybė, jog rangovas nesilaikė tam tikrų įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, net ir nutraukęs rangos sutartį dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus, taip įgyvendindamas vieną iš civilinės teisės principų, draudžiančių praturtėti kito asmens sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021). Be to, kasacinio teismo yra konstatuota, kad net viešosios teisės normų, reglamentuojančių statybos procesą, pažeidimas, nepaneigia užsakovo pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004). Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, konstatavę, kad rangovas atliko pastato statybos darbus, neturėjo teisinio pagrindo netenkinti jo reikalavimo ir nepriteisti atlygio dėl to, jog jis nepateikė statybos darbų vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytų normatyvinių dokumentų. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, kad, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018).

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė vietoje to, kad pasirašytų atliktų darbų aktą, jame aiškiai nurodytų, jos vertinimu, nustatytus darbų defektus, dėl neaiškių priežasčių pasirinko nepasirašyti darbų perdavimo akto. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugsėjo 10 d. rangos sutarties 5.6 punkte numatyta, jog rangovė atsako už defektus ir gedimus, nustatytus per garantinį terminą. Užsakovė per garantinį laiką nustačiusi statinio ar įrenginio defektus ar gedimus privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti raštu pretenziją rangovei. Be rangos sutarties šalys sudarė ir paslaugų teikimo sutartį (Rangos sutarties priedas Nr. 4a). Paslaugų teikimo sutartimi ieškovė įsipareigojo teikti sistemos aptarnavimo paslaugas, kurios pradedamos teikti nuo sistemos įdiegimo pabaigos bei sistemos eksploatavimo pradžios. Nagrinėjamu atveju atsakovė iš esmės ignoravo šalių susitarimus, jas siejančius teisinius santykius ir nesiėmė tokių priemonių, kurias nustato rangos ir paslaugų teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad ieškovė įvykdė rangos sutartį ir pagrįstai vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jos paaiškinimų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik atsakovės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų (ne)peržengimo

47. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi taikos derybų medžiaga, o tai darydamas teismas veikė extra petita (priteisti daugiau nei reikalaujama).

48. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (negali priteisti ieškovui to, ko jis nereikalavo (ultra petita), ar priteisti daugiau, nei jis reikalavo (extra petita), nei ieškinio pagrindo (sprendime negali remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra)) (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011). Nagrinėjamu atveju teismas tenkino ieškovės reikalavimus būtent tokius, kurie buvo nurodyti ieškinyje, todėl konstatuoti teismo veikimą extra petita nėra pagrindo. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus matyti, kad atsakovė iš esmės teigia, kad teismas peržengė ieškinio ribas, kadangi vadovavosi įrodymais, kurių nėra byloje, t. y. vadovavosi taikos derybų metu surinkta medžiaga.

49. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalims vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo byloje, atlikus sistemos priežiūros darbus sistema šiuo metu veikia tinkamai, nėra pagrindas nei teigti, jog teismas vadovavosi taikos sutarties derybų medžiaga, nei daryti išvadą, kad teismas peržengė ieškinio ribas. Reikalavimas byloje buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su vartų (ne)veikimu, t. y. atsakovė teigė, kad ieškovė netinkamai atliko rangos darbus, o ieškovė įrodinėjo, jog vartai neveikia dėl techninės nepriežiūros. Tai, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi ir naujausia informacija dėl vartų veikimo, kurią, pažymėtina, nurodė ir pačios bylos šalys 2023 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio metu, negali būti pagrindas konstatuoti ieškinio ribų peržengimą. Apskųstame sprendime nėra analizuojamos taikos sutarties sąlygos, šios sutarties nesudarymo priežastys, t. y. teismas teiginį „vedant derybas dėl taikos sutarties sudarymo“ pavartojo tik kaip laiko momentą nusakantį teiginį. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas veikė extra petita, atmetamas.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

51. Teisėjų kolegijai atmetus atsakovės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

52. Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 758,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė už advokato teisines paslaugas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 punkte nustatytą dydį (2 623,66 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 623,66 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias ši patyrė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektriniai matavimai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Softra“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 623,66 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus ir 66 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija MikuckienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza