Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Porutienei,

nedalyvaujant atsakovei V. Š.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovei V. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, materialinio įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas prašo pakeisti šias Kauno apylinkės teismo 2019 metų kovo 28 d. nutarties dalis civilinėje byloje Nr. e2-587-848/2019: dėl nepilnametės E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti E. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu J. Š.; dėl nepilnametei E. Š. priteisto materialinio išlaikymo ir priteisti 250,00 Eur periodinį išlaikymą E. Š. iš atsakovės V. Š. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovą J. Š. paskirti piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; priteisti 430,00 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2020 metų birželio 25 d. iki 2020 metų rugpjūčio 25 d. už 2 mėn. po 215,00 Eur išlaikymo sumą už mėnesį už dukros E. Š. materialinį išlaikymą; priteisti iš atsakovės V. Š. ieškovui J. Š. 430,00 Eur įsiskolinimo sumą už materialinio išlaikymo permoką; dėl bendravimo tvarkos su E. Š. nustatymo ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: pakeisti 2019 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-587-848/2019 dalyje dėl nepilnametės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir nepilnametės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini);

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. Š. tėvai V. Š. ir J. Š.. Kauno apylinkės teismo 2019 metų kovo 28 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui iš tėvo ir bendravimo tvarkos tarp nepilnamečio vaiko ir tėvo nustatymo.

Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys apie O. J. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prekių kvitai. Ieškovo pavedimai atsakovei: 2020 metų liepos 10 d. 215,00 Eur, paskirtyje nurodoma E. Š. išlaikymui už 2020 m. liepos mėnesį, 2020 metų rugpjūčio mėnesį 215,00 Eur, paskirtyje nurodoma E. Š. išlaikymui už 2020 m. rugpjūčio mėnesį.

Duomenys apie J. Š. darbą ir gaunamas darbines pajamas UAB (duomenys neskelbtini), pažyma apie darbą įmonėje.

Duomenys apie V. Š. darbą ir gaunamas pajamas UAB (duomenys neskelbtini), pažyma Dėl V. Š. darbo grafikos įmonėje.

Duomenys dėl vizito gydymo įstaigoje.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaikų gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaikų interesus. Be bendrų vaikų interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Teismas turi išsiaiškinti individualius vaikų interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikų nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jų interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikams teks gyventi, nustačius jų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaikų norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą; į vaikų norus gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaikų norai prieštarauja jų interesams.

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Viena iš tokių situacijų nustatyta CK 3.174 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, globėjai, rūpintojai) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Byloje nustatyta, jog nepilnametis vaikas nuo 2020 metų birželio 25 d. gyvena kartu su ieškovu, šiuo metu adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise ieškovo motinai (nepilnamečio vaiko močiutei) O. J. Š.. Šis asmuo neprieštarauja ir sutinka, kad bute gyventų jos anūkė. Nustatyta, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos nepilnametei ilsėtis, ruošti pamokas ir laikytis higienos, jai paskirta atskira erdvė ilsėtis ruoši pamokas ir pan. Nepilnametė dukra yra ieškovo išlaikoma nuo 2020 metų birželio 25 d., prižiūrima ir auklėjama. Pažymėtina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl datos, nuo kurios faktiškai nepilnametis vaikas gyvena su ieškovu, t. y. 2020 metų birželio 25 d. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, kad ieškovas negrąžino nepilnametės dukros, tačiau duomenų, kad atsakovė įgyvendindama savo, kaip motinos, teises būtų aktyviai siekusi susigrąžinti vaiką iš atsakovo valdžios nėra pateikta, t. y. nėra duomenų, kad dėl teismo sprendimo vykdymo ji teismo prašiusi išduoti vykdomąjį raštą, būtų kreipusi į antstolį, kad antstolis būtų priverstinai vykdęs šį teismo sprendimą ir pan. Susiklostė tokia situacija, kad teisiškai nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra su motina, nors faktiškai šalių dukra iki bylos iškėlimo teisme, teisminio nagrinėjimo metu gyveno su tėvu. Teismas reikšmingą laiko nepilnamečio vaiko, kuria šiuo metu yra dvylika metų nuomonę, kuri nuo bylos iškėlimo teisme iki bylos nagrinėjimo metu nesikeitė, t. y. dukra išsako norą gyventi su tėvu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė žinojo, kur jos dukra gyvena, kur išėjo po konflikto su ją, tačiau nedėjo maksimalių pastangų su matytis, išsiaiškinti situacijos ir bandyti susigrąžinti nepilnametį vaiką. Teismas nurodo, kad ta aplinkybę, kad nepilnametis vaikas ar ieškovas nekėlė ragelio, neatsakė į žinutes, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės elgesį rūpestingu ir pakankamu, įvertinus tai, kad ji žinojo faktinę vaiko buvimo vietą, turėjo teismo procesinį sprendimą, kuriuo su ja buvo nustatyta gyvenamoji vieta, tačiau šių savo teisų sąmoningai nesiekė įgyvendinti.

Pagal byloje esančiu duomenis, ieškovo paaiškinimus, vaiko nuomonę, išvadą teikiančios institucijos nurodomas aplinkybes pripažintina, kad tarp ieškovo ir dukros yra ryšys, dukra nori gyventi su tėvu, jis vaiku rūpinasi ne tik materialiai, bet ir moraliai, gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir tobulėti. Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad nepilnametis vaikas gyvena ieškovo motinai priklausančiame bute, t. y. kartu gyvena močiutė ir brolis, nesudaro pagrindo reikalavimo netenkinti.

Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nėra gauta pranešimų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi nepilnamete dukra. Teismas duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarautų vaiko interesams neturi. Byloje išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad nepilnametės E. Š. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu J. Š., nes tai atitiktų vaiko interesus. Teismas konstatuoja, kad ieškovas aplinkybių pasikeitimą įrodė, reikalaudamas pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 metų kovo 28 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat į tai, jog ieškovas turi visas galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovo reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo su tėvu tenkinamas (CPK 178 straipsnis, CK 3.165 straipsnis, 3.169 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo pakeitimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, nustatant išlaikymo vaikui dydį, būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalųjį darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalusis darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Darytina išvada, kad šiuo metu nustatytas minimalaus atlyginimo dydis nėra besąlyginis rodiklis, kuriuo turi būti vadovaujamasi dėl ieškovo poreikių. Šiuo metu Vyriausybė patvirtinta minimali mėnesinė alga siekia 642,00 Eur su mokesčiais, atskaičius mokesčius apie 486,00 Eur.

Teismas nurodo, kad išlaikymo prašantis asmuo gali nedetalizuoti savo poreikių jeigu jie yra minimalūs, tokia linkme plėtojama teismų praktika. Be abejonės, tokie asmens poreikiai, kaip maistui, aprangai, higienai, būstui, komunaliniams mokesčiams yra neišvengiami, be abejonės patiriami, nors tokio pobūdžio duomenų byloje nėra, tačiau tam tikros aplinkybės dėl šių poreikių dydžių gali būti pateikiamos. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečiui vaikui kas mėnesį būtina skirti 510,00 Eur sumą, kurią sudaro būsto išlaikymo dalis tenkanti vaikui – 50,00 Eur, maistas 150,00 Eur, drabužiai, avalynė – 80,00 Eur, lavinimas, ugdymas, žaislai – 70,00 Eur, vaistai, vitaminai, tyrimai – 30,00 Eur, higienos prekės – 40,00 Eur, atostogos, laisvalaikis, pramogos – 50,00 Eur, kitos nenumatytos išlaidos (transporto išlaidos kelionės ir kt.) 40,00 Eur. Įvertinus šias ieškovo nurodomas sumas laikytina, kad nurodomi poreikiai realūs, tačiau nurodomos sumos nėra pagrindžiamos, pvz. lavinimui, atostogoms, vaitams, kitoms išlaidoms. Šios sumos įvertinus ieškovo gaunamą darbo užmokestį ir turtinę padėtį laikytinos ženkliomis, o byloje pateikti kvitai yra tik epizodiniai ir nepatvirtina nuolatinių tokio dydžio vaiko. Pažymėtina, kad nurodoma, kad nepilnamečiui vaikui tenkanti komunalinių paslaugų dalis yra 50 Eur, tačiau tame pačiame bet gyvena močiutė, brolis ir ieškovas. Darytina išvada, kad ieškovas nepagrindė, kad būtent 510,00 Eur sudaro nepilnamečio vaiko poreikius, todėl teismo vertinimu vaiko poreikiai neviršija 486,00 Eur sumos.

Teismas taip pat nurodo, kad Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2021 metų sausio 1 d. universalia išmoka vaikui padidinta nuo 60,06 Eur (1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio) iki 70,00 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio). Darytina išvada, kad prie ieškovo išlaikymo nurodyta suma prisideda valstybė, atitinkamai tėvams tenkanti dalis vaikui remti yra mažintina, t. y. tėvai turėtų tarpusavyje pasidalyti 416,00 Eur sumą, kuria turi būti tenkinami vaiko poreikiai.

Ieškovas vykdydamas savo pareigą vaikui pagal savo finansines galimybes užtikrina jo teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, apavą, drabužius, laisvalaikį ir kitus vaiko poreikius, nes byloje duomenų apie vaikų teisių pažeidimus ieškovo atžvilgiu neregistruota. Atsakovė yra vidutinio amžiaus, darbinga moteris. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, rodančių jos sveikatos problemas, duomenų apie esamus kitus išlaikytinius.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog atsakovė turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Teismui nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pajamų šaltinių, kad negalėtų teikti vaikui reikalingo išlaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis).

Teismas laiko reikšminga tą aplinkybę, kad šalys taikos sutartimi susitarė, kad vienas iš tėvų turi mokėti po 215,00 Eur. Teismas nurodo, kad šioj byloje ieškovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad ši suma turi būti didesnė, todėl pakeistus vaiko gyvenamąją vietą priteistinas iš motinos 215,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis.

Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, pavyzdžiui, dėl įkalinimo, ligos, nedarbo ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikams išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikams nepriklauso ar kad tuo metu vaikų poreikiai yra mažesni (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-200-601/2018).

Įvertinus bylos duomenis, vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tenkintinas ieškovo reikalavimas iš dalies pakeisti sprendimo dalį dėl nepilnametės dukros išlaikymo, nustatant, kad nepilnametės dukros išlaikymas priteistinas iš motinos mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 215,00 Eur iki dukros pilnametystės.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą dukrai 430,00 Eur už laikotarpį nuo 2020 metų birželio 25 d. iki 2020 metų rugpjūčio 25 d.

CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-704/2015). Taigi būtent atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji išlaikymą ieškovo nurodytu laikotarpiu teikė, tačiau tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė neteikė išlaikymo vaikui nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. Nepilnamečio vaiko motinos pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Šiuo metu reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad išlaikymas teismo procesiniu sprendimu buvo priteistas, todėl teismo sprendimas yra galiojantis ir vykdytas iki kol jis pakeičiamas ar panaikinamas. Ieškovo nurodomas išlaikymo įsiskolinimas susidarė todėl, kad faktiškai nepilnametis vaikas gyveno su juo nuo 2020metų birželio 25 d., darytina išvada, kad nuo tada ieškovas turėjo teisę kreiptis tiek dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek nuo šios datos prašyti priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis. Tokia teismo išvada darytina ir todėl, kad prašomą sumą – 430,00 Eur už nurodomą laikotarpį, vertinus kaip išlaikymo įsiskolinimą susidarytų parodoksali situacija, nes vienu metu galiotų teismo nutartis, kuria ieškovas turi mokėti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, ir tą patį laikotarpį gautų išlaikymo įsiskolinimą, kaip nepilnamečio vaiko uzufruktatorius.

Atsižvelgiant aptartą teisinį reglamentavimą, išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteistinas ne nuo kreipimosi į teismą dienos, tačiau nuo 2020metų birželio 25 d., kai nepilnametė dukra faktiškai, realiai gyveno su tėvu.

Dėl permokos už materialinį išlaikymą.

Teismas nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2020metų birželio 25 d., atitinkamai ieškovui pareigos mokėti atsakovei sumas nepilnamečiui vaikui išlaikyti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad bankiniuose pavedimuose nurodoma, kad mokamas išlaikymas šalių dukrai. Teismas nurodo, kad išlaikymo prievolėje kreditorius yra nepilnametis vaikas, o tėvai šias lėšas valdo tik uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvai nepilnamečio vaiko turtą, šiuo atveju lėšas turi naudoti išimtinai nepilnamečiui vaikui (CK 3.186 straipsnis).

Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovė gavusi iš viso 430,00 Eur sumą panaudojo išimtinai nepilnamečio vaiko interesams ar poreikiams. Be to, teismus nustačius, kad atsakovė turi pareigą mokėti išlaikymą nepilnamečiuo vaikui nuo 2020metų birželio 25 d., ji kaip uzufruktatorė nebeturėjo teisės gauti ieškovo pervedamų lėšų, atitinkamai šios nepilnamečio vaiko lėšos turi būti grąžintos nepilnamečiui vaikui, t. y. iš atsakovės priteistos nepilnamečiui vaikui.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes šis reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės nepilnamečiui vaikui priteistina 430,00 Eur suma.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.

Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena.

Ieškovas prašė pakeisti 2019 m. kovo 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-587-848/2019 dalyje dėl bendravimo tvarkos su E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatymo ir nustatyti tokią V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką:

V. Š. bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdama dukrą penktadienį iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama ją sekmadieni 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą;

V. Š. turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną trečiadienį pasibaigus užsiėmimams mokyklinio ugdymo įstaigoje, o jos nelankant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką pristatyti tos pačios dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos - V. Š. poriniais metais gruodžio 24 dieną pasiima šalių dukrą iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą gruodžio 27 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Naujieji metai - V. Š. neporiniais metais gruodžio 31 dieną pasiima šalių dukrą iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą sausio 1 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Šv. Velykos - V. Š. poriniais metais Šv. Velykų dienos išvakarėse pasiima šalių dukrą iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą antrąja Šv. Velykų dieną 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

V. Š. informuoja J. Š. apie planuojamas vasaros atostogas su šalių dukra prieš penkiolika dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

V. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia Motinos dieną - pirmąjį gegužės sekmadienį. Atitinkamai J. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia Tėvo dieną - pirmąjį birželio sekmadienį;

Neporiniais metais V. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą - nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki 20.00 val. Atitinkamai poriniais metais J. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną;

V. Š. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Atskovė nurodė, kad dukros gyvenamoji vieta nekeistina, todėl netenkinus šio ieškovo reikalavimo nėra prasmės tenkinti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką. Turėtų būti palikta jau nustatyta bendravimo tvarka.

Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo bei nenustačius, kad ieškovo siūloma bendravimo tvarka pažeistų nepilnamečio vaiko ar atsakovės interesus, tenkintinas ieškovo reikalvimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

Įvertinus visus teismo motyvus, nustatytina, kad ieškovo patikslinti ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, t.y. atmestas reikalavimas dėl periodinio išlaikymo dydžio pakeitimo. Kiti ieškovo patikslinti ieškinio reikalavimai yra tenkintini.

Nustatyta, kad ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Teikdamas ieškinį teismui ieškovas privalėjo sumokėti už ieškinį 165,00 Eur (75,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos, 75,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos, 15,00 Eur už turtinį reikalavimą). Kauno apylinkės teismo 2020 metų rugsėjo 29 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 65,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Ieškovas patyrė 3405,60 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Iš viso ieškovas patyrė 3 505,60 Eur (3405,60 Eur + 100,00 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 9 punktas, 10 punktas).

Ieškovas pareiškė penkis reikalavimus, tačiau vienas reikalavimas atmestas (dėl periodinio išlaikymo dydžio padidinimo). Ieškovas pareiškė penkis reikalavimus todėl laikytina, kad atmesta 20 proc. (100 proc. × 1 reikalavimo / 5 reikalavimų = 20 proc.). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 2804,48 Eur (3505,60 Eur × 20 proc. = 701,12. 3505,60 – 701,12 = 2804,48).

Ieškovui 65,00 Eur žyminis mokestis atidėtas iki sprendimo priėmimo. Todėl priteistinas valstybės naudai iš atsakovės.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šioje byloje sudaro 7,30 Eur. Proporcingai šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės – 5,84 Eur (7,30 Eur × 20 proc.), o iš ieškovo priteistina valstybės naudai 1,46 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2020 metų lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 metų kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-587-848/2019 patvirtintos taikos sutarties sąlygas, kuriomis šalių nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina V. Š., nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka, priteistas vaikui išlaikymas iš tėvo J. Š..

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu – tėvu J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 215,00 (du šimtus penkiolika) Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nuo 2020 metų birželio 25 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 430,00 (keturis šimtus trisdešimt) Eur sumą už 2020 m. liepos ir 2020 m. rugpjūčio mėn.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

V. Š. bendrauja su dukra E. Š. kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdama dukrą penktadienį iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžindama ją sekmadienį 20.00 val. į nuolatinę gyvenamąją vietą;

V. Š. turi teisę pasiimti dukrą E. Š. kiekvieną trečiadienį pasibaigus užsiėmimams mokyklinio ugdymo įstaigoje, o jos nelankant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir vaiką pristatyti tos pačios dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Šv. Kūčios ir Šv. Kalėdos - V. Š. poriniais metais gruodžio 24 dieną pasiima šalių dukrą E. Š. iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą gruodžio 27 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Naujieji metai - V. Š. neporiniais metais gruodžio 31 dieną pasiima šalių dukrą E. Š. iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą sausio 1 dienos 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

Šv. Velykos - V. Š. poriniais metais Šv. Velykų dienos išvakarėse pasiima šalių dukrą E. Š. iš mokyklinio ugdymo įstaigos po įvykusių užsiėmimų, o užsiėmimams nevykstant iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžina dukrą antrąją Šv. Velykų dieną 20.00 val. į jos nuolatinę gyvenamąją vietą;

V. Š. informuoja J. Š. apie planuojamas vasaros atostogas su šalių dukra prieš penkiolika dienų iki planuojamų atostogų pradžios;

V. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia Motinos dieną - pirmąjį gegužės sekmadienį. Atitinkamai J. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia Tėvo dieną - pirmąjį birželio sekmadienį;

Neporiniais metais V. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 20.00 val., jeigu vaikas privalo lankyti ugdymo įstaigą - nuo šios įstaigos darbo laiko / pamokų laiko pabaigos iki 20.00 val. Atitinkamai poriniais metais J. Š. su nepilnamečiu vaiku praleidžia vaiko gimimo dieną;

V. Š. turi teisę bendrauti su vaiku telefonu bei internetu laisvu nuo mokyklos ar kitų užsiėmimų metu. Visais atvejais jie gali vykti ne vėliau kaip iki 20.00 val.

Panaikinti teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones 2020 metų lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi.

Priteisti ieškovui J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2804,48 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturis eurus ir 48 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 5,84 Eur (penkis eurus ir 84 ct) valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Priteisti iš ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1,46 Eur (vieną eurą 46 ct) valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.