- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-12
- Bylos Nr.
- TS-40-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02147-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- T. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime, nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pakeistas 2020 m. liepos 24 d. nuosprendis: pripažinta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2024 m. liepos 23 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 9 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. kovo 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis šiuo metu siekia įsitraukti į pozityvaus užimtumo priemones, lankė prevencinio pobūdžio užsiėmimus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje mokosi ir įgijo specialybes šiuo metu užsiima individualia veikla - papuošalų gamyba. Nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, tris kartus skatintas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pažymėtina, jog nuteistasis 2 kartus jau buvo išleistas į trumpalaikes trijų parų išvykas į namus, iš jų grįžo laiku, pažeidimų nepadarė. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė, jis vykdo individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos įpareigojimus bei įsitraukdamas į resocializacijos procesą siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Ž. G. skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytus smurtinius nusikaltimus, nukreiptus prieš asmenis ir prieš viešąją tvarką, todėl veikos pavojingumą, o kartu ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, svarbu įvertinti sprendžiant dėl lygtinio paleidimo. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, tačiau pateikti pokyčiai, vertinant nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad yra nustatyti net 6 statiniai (nekintantys) kriminogeniniai rizikos veiksniai, taip pat nustatyta net 14 dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo elgesį praeityje (nusikalstamų veikų padarymo metu), bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Juos nuteistasis, siekdamas pasinaudoti galimybe būti paleistas lygtinai, gali ir privalo mažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo nusikaltimai siejami su smurtiniu elgesiu prieš asmenis. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, kaltę linkęs minimalizuoti, ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Stebima, jog jis kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Pokalbių metu nuteistasis save apibūdina kaip ramų nekonfliktišką asmenį, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuota ne vienas atvejis, kai jis, negebėdamas suvaldyti savo emocijų, panaudojo fizinį smurtinį elgesį nukentėjusiųjų asmenų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys nėra pakankamai įvertintas. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta nuteistojo padaryta akivaizdi pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.
Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (kadangi paskutiniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su keturiais ankstesniais, nuteistasis bausmę atlieka už 5 nusikalstamas veikas), iš viso teistas 8 kartus, daugiausia už nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, tame tarpe šeimos nario atžvilgiu. Nors praeityje nuteistajam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (areštas, bausmės vykdymo atidėjimas), tai, akivaizdu, įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis toliau sistemingai darė nusikalstamas veikas, kas, įvertinus ir tai, kad pirmasis jo teistumas sulaukus (duomenys neskelbtini) metų, neabejotinai rodo, jog nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas, pasidavimas įtakai. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, nes nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Šiuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos išvados, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Atsiliepimas
Teisme gautas nuteistojo T. B. gynėjo advokato G. P. atsiliepimas, kuriuo prašoma prokurorės skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis atlieka bausmę lengvos grupės sąlygomis. Atlikdamas bausmę T. B. pagal formaliuosius kriterijus - įgijo teisę į lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. T. B. su šia sąlyga sutiko ir prašo taikyti šią priemonę. Ginčo, dėl to kad T. B. atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus - nėra. Prokurorė skundė apie tai pažymėjo. Tačiau prokurorei kelia abejones tai, kad galimai T. B. charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Papildomai pažymėtina, T. B. baigė smurtinį elgesį mažinančius kursus, alkoholio žalos kursus, neturi ir neturėjo nuobaudų, sutinka dirbti, nuteistųjų subkultūros nepalaiko. Nusikalstamos veikos padarymo metu nepriklausė nei nusikalstamam susivienijimui, nei organizuotai grupei, jo atžvilgiu nenustatytas net paprastas bendrininkavimas. T. B. nebuvo baustas ir vykdė visas programas bei sąžiningai mokėsi. Nori kabintis į gyvenamą ir jo laukia darbas laisvėje bei tėvas kuriam reikalinga rūpyba ir mama kuriai taipogi (duomenys neskelbtini) nustatytas. Probacijos tarnybos pareigūnai lankėsi T. B. gyvenamojoje vietoje ir konstatavo, kad probacijos sąlygos su intensyviąja priežiūra - galimos. R. B. serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga ir T. B. yra tas žmogus, kuris privalo padėti tėvui apsirūpinti vaistais, nuvykti į gydymo įstaigą. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas dėl T. B. paskyrimo rūpintoju savo neįgaliu tėvu yra įsiteisėjęs. Prokuroro skundas surašytas bendrai, kad tiktų kiekvienam nuteistajam. Visiškai neaišku, ką turėtų padaryti T. B., kad galėtų pasinaudoti teise į lygtinį paleidimą, tas konkrečiai nepaaiškinta, dėl ko jam tokia teisė turėtų būti nesuteikiama, o apsiribota bendromis frazėmis, bei neatskleista, kodėl Komisijos nutarimas ir kiti duomenys pagrindo tokiai išvadai padaryti, apie T. B. pasiruošimą gyventi laisvėje nesuteikia.
Prokuroro skundo pagrindinis motyvas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu grindžiamas dėl jo elgesio iki teismo nuosprendžio vykdymo, analizuojant jo nusikalstamas veikas, dėl kurių jis nubaustas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tai, už ką T. B. buvo teismo nuteistas, neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo, ir sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose rodo jo aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelyje elgesį koreguojančių programų veikloje apibūdina T. B. teigiamai. Jis galiojančių nuobaudų neturi. Skundžiamame nutarime inter alia konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas motyvuotas, nors nustatyta vidutinė rizika, tai padaryta subjektyviai. Nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis būtent nurodomo dydžio riziką. Pabrėžiama, kad „OASys“ vertinimo metodika - ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu, tai tik prognozė, tačiau kuo ilgiau asmuo yra laisvės atėmimo vietų įstaigos žinioje, tuo ši prognozė tikslesnė. Skundo argumentas, kad T. B. turi skolų ir ribotas galimybes jas padengti - nėra teisingas - akivaizdu, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje esantis asmuo tinkamai dalyvauti darbo rinkoje neturi galimybės. Tačiau nuteistasis grąžino dalį skolų. Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis šiuo metu jau yra atlikęs didesnę nei reikalaujama bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Didesnės nei įstatymo reikalaujamos bausmės dalies atlikimas nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau tai taip pat svarbi aplinkybė, konstatuojant komisijos nutarimo pagrįstumą.
Nuteistasis pažymi, kad emocinei gerovei labai padeda užimtumas, įvairių veiklų kūrimas ir, svarbiausia, šeimos narių palaikymas, supratingumas ir rodomas dėmesys. Būdamas čia, jaučia socialinę atskirtį bei visuomenės pasmerkimą, supranta, kad sėkmingai integracijai ypač svarbios tokios nuteistojo savybės kaip savarankiškumas, iniciatyvumas ir motyvacija. Šeima - jam svarbiausia vertybė gyvenime, siejanti jį su visuomene. Socialinių ryšių išsaugojimas ir palaikymas yra viena svarbiausių nuteistojo integracijos sąlygų. Socialinius ryšius su artimaisiais šiuo metu palaiko tik 20 procentų. Tėvas sunkiai serga ir pats nesugeba tinkamai savimi pasirūpinti dėl fizinės negalios. Mamai taipogi buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis bei atitinkamas priežiūros (pagalbos) poreikis. Laisvėje nuteistojo jau laukia darbas. Papildomai dar turi galimybę tęsti savo individualią sezoninę veikla, užsidirbti, sumokėti įvairias įmokas ir mokesčius, kas gali padėti greičiau padengti susidariusias skolas. Nuteistojo manymu, savo bausmę jau atliko, suprato savo klaidas ir tapo geresniu žmogumi. Supranta, kad dar turės kentėti visuomenėje, bet dės visas pastangas, kad galėtų pakeisti visuomenės nuomonę. Galiausiai, vertėtų nepamiršti, kad žmogus nėra kaltas tol, kol jo kaltė nėra pripažinta įstatymų numatyta tvarka, o asmuo, atlikęs bausmę - laikoma išpirkęs savo kaltę. Būtų neteisinga žmogų diskriminuoti dėl jo praeities, nes jos pakeisti nebeįmanoma. Prašo suteikti dar vieną šansą ir leisti pasinaudoti savo teise į lygtinį paleidimą jau dabar.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi, taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
Laisvės atėmimo vietų įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos priimti laisvės atėmimo vietų direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių lygtinio paleidimo komisijos (BVK 84 straipsnio 1 dalis). Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas. BVK 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisijos sudaromos iš nemažiau kaip septynių narių. Pagal Įsakymo 227 punktą, kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Pagal Įsakymo 236 punktą, Lygtinio paleidimo komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Iš 2023 m. kovo 9 d. posėdžio protokolo matyti, kad posėdyje dalyvavo keturi nariai, tarp jų ir komisijos pirmininkas, tai daugiau nei pusę komisijos narių, todėl priimti sprendimai yra teisėti. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš 4 balsavusių komisijos narių, 3 balsavo už, 1 – prieš, t. y. sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai.
Nuteistasis T. B. ankščiau teistas, atlieka ne pirmą laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal subendrintą nuosprendį už trijų nesunkių nusikaltimų (viešosios tvarkos pažeidimas, žmogaus sužalojimas) ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą (dviejų ar daugiau žmonių sužalojimas), nuteistajam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (areštas, bauda), taip pat taikytas lygtinis paleidimas bei bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir toliau vykdė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, todėl leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo nuteistajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020).
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų kitimas. Nuteistajam T. B. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (balai nenurodomi), atsižvelgiant į nustatytus kriminogeninius veiksnius, t. y. kriminalinė istorija (viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę); suicidinio elgesio istorija; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istoriją; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; maža oficiali darbinė patirtis; turi skolų ir šiuo metu ribotas galimybes jas padengti, o taip pat susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo sunkumais; smurto panaudojimas prieš buvusią sutuoktinę; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; emocijų valdymo sunkumai bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdinga instrumentinė agresija; būdingos savitvardos/savikontrolės problemos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros / apribojimų pažeidimai); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, galimai darytina išvada, kad nuteistasis, koreguodamas šias problemines sritis, gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, kuri priklauso nuo nuteistojo teigiamo elgesio ir jo veiksmų laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą. Atlikdamas bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. (duomenys neskelbtini) mokslo metams užsirašė į apželdinimo mokymo programą laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nuteistasis turi įgijęs 5 specialybes, tačiau pagal jas nedirbo. Atvykęs į laisvės atėmimo vietų įstaigą pateikė prašymą, kad sutinka dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą. Šiuo metu nuteistasis dirba, užsiima individualia veikla, taip pat turi patvirtintą įsidarbinimo galimybę lygtinio paleidimo atveju. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų. Pokalbio metu pripažįsta, jog nėra taupus, neturi santaupų, kurių pagalba galėtų padengti didesnius finansinius įsipareigojimus, bei pripažįsta, jog tuo metu, kai piktnaudžiavo alkoholiu, netaupydavo bei pinigus leisdavo neskaičiuodamas, nors ir žinojo, kad vėliau jų gali pritrūkti būtinoms išlaidoms padengti. Nuteistojo nusikalstamas elgesys ne kartą turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Šiuo metu jam finansiškai padeda šeimos nariai, kurie jo teigimu ir padeda dengti turimus finansinius įsipareigojimus. Viena iš nusikalstamų veikų už kurią šiuo metu ir atlieka bausmę - smurto prieš buvusią žmoną (antrąją) panaudojimas. Šiuo metu yra sukūręs naujus santykius bei sudaręs santuoką su trečiąja žmona. Šiuos santykius apibūdina, kaip tvirtus ir palaikančius, tačiau tuo pačiu įvardina, kad jei jie nutrūktų jam būtų itin sunku, galbūt net prarastų norą gyventi. Nuteistasis šiuo metu sulaukia šeimos narių bei žmonos palaikymo (tiek finansinio, tiek ir emocinio), ir šie santykiai jam yra itin svarbūs. Nuteistajam būdingas nuolatinis įsitraukimas į nusikalstamas veikas (pirmas teistumas (duomenys neskelbtini) metų, viso teistas 8 kartus - tame tarpe ir vieną kartą užsienio valstybėje, šiuo metu atlieka 3 su laisvės atėmimu susijusią bausmę). Ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo taikomos ir švelnesnės, ir griežtesnės baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas pripažįsta, jog pirmasis teistumas yra už nusikalstamą veiką (išžaginimą) įvykdytą veikiant kartu su kitais asmenimis. Pokalbio metu neigia naudojęs seksualinį smurtą, tačiau pripažįsta, jog į situaciją įsitraukė kartu su draugais. Taip pat, analizuojant dabartines nusikalstamas veikas, stebima, jog jis nusikalto veikdamas su kitais asmenimis. Pokalbio su nuteistuoju metu paaiškėja, kad jis laisvalaikį leisdavo bei bendraudavo su teistais bei bausmę atlikusiais asmenimis (t. y. jo draugų rate yra ne vienas teisės pažeidėjas), o taip pat, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai - nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu turėjo įtakos nusikalsti. Nuteistasis stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų, nors šiuo metu įvardina, kad yra pakeitęs požiūrį ir tikisi atsiriboti nuo draugų bei praeities, ir pradėti kurti naują gyvenimą su žmona. Nuteistasis nesusiduria su sunkumais dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalstamų veikų įvykdymo metu nuolat ir nesaikingai vartojo alkoholinius gėrimus (dažniausiai stipriuosius). Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuojamas ne vienas atvejis, kurio metu jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo fizinį, o taip pat vieną kartą ir seksualinį, smurtą. Bausmės atlikimo metu teisės pažeidėjas lankė meditacijas, tokiu būdu siekdamas susidoroti su stresiniais išgyvenimais bei išlaikyti motyvaciją nevartoti alkoholio (baigė dvi terapines „Meditacijos įgūdžių lavinimo“ grupes). Nuteistasis sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa. Taigi, nuteistajam yra būdingos piktnaudžiavimo alkoholiu problemos, kurios turėjo įtakos jo nusikalstamo elgesio raiškai.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis geba užmegzti ryšius, tačiau su aplinkiniais greičiau išlieka pažįstamais, nei tampa artimais draugais. Taip pat, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teisės pažeidėją su vadinamais draugais bei pažįstamais, nusikalstamų veikų įvykdymo metu, siejo ne nuoširdus, draugiškas ryšys, o poreikis piktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Pripažįsta, jog yra ir tam tikrų dalykų, kuriuos savyje pakeisti reikėtų. Asmuo ne visose situacijose pasitiki savo jėgomis (pvz. asmeniniuose santykiuose su partnerėmis), tačiau save vertina pakankamai adekvačiai esamai situacijai. Pripažįsta, jog praeityje, po pirmų skyrybų, būdamas įkalinimo įstaigoje yra save žalojęs, siekdamas nusižudyti. Šiuo metu teigia neturintis suicidinių minčių bei ketinimų, tačiau pripažįsta, jog jeigu nutrūktų dabartinė santuoka, jam būtų itin sunku, galbūt net prarastų norą gyventi. Taip pat, pripažįsta, kad emociniai išgyvenimai po antrųjų skyrybų skatino jį piktnaudžiauti alkoholiu ir nusikalsti. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę linkęs minimizuoti, ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neplanuodamas, nes pasiduodavo akimirkos impulsui. Stebima, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnių klaidų.
Pokalbio metu save apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis negebėdamas suvaldyti savo emocijų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Taip pat, teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ir seksualinio smurto panaudojimas. Pats nuteistasis kategoriškai neigia įvykdęs seksualinį nusikaltimą, nurodo, jog jis ir jo draugai buvo apkaltinti ir bausmę atliko už tai, ko nepadarė. Nuteistojo tolerancija frustracijai - žema, jis jautriai išgyvena asmenines nesėkmes (ypač santykiuose), o taip pat lengvai pasiduoda provokacijoms, manipuliacijoms, ypač tuo metu, kai yra neblaivus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo meditacijos užsiėmimuose (baigė dvi terapines grupes), siekdamas mažinti patiriamus stresinius išgyvenimus, įgyti naujų streso įveikos bei valdymo įgūdžių. Šiuo metu nuteistasis geba atpažinti turimas problemas ir siekia analizuoti jų priežastis bei pasekmes. Nuteistasis susikoncentruoja į išorines problemų atsiradimo priežastis, tačiau vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis. Praeityje rinkosi netinkamus, socialiai nepriimtinus turimų problemų sprendimo būdus. Pripažįsta, kad jam reikalinga specialistų pagalba, siekiant formuoti naujas turimų problemų sprendimo strategijas. Bausmės atlikimo metu nevengė kreiptis į specialistus dėl turimų problemų sprendimo ir dalyvavo tiksliniuose užsiėmimuose, kuriuos sėkmingai baigė. Šiuo metu kritiškiau įvertina savo nusikalstamus veiksmus bei geba įvardinti savo elgesio pasekmes nukentėjusiems asmenims. Kalbėdamas apie ateities planus įvardina, jog nori kuo greičiau išeiti į laisvę, o išėjus - dirbti, padėti tėvams bei dukrai, kurti gyvenimą šeimoje. Nuteistasis savo gyvenimo istorijoje yra ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus, net ir susidūręs su įvairiomis teisinėmis poveikio priemonėmis, negebėjo koreguoti bei tinkama linkme nukreipti savo elgesio. Nuteistasis yra linkęs sumenkinti savo nusikalstamo elgesio pasekmes bei ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Pripažįsta, jog nors niekuomet nepriklausė kriminaliniam susivienijimui ar grupuotei, praeityje pritarė bei laikėsi neformaliųjų nuteistųjų taisyklių (subkultūros). Šiuo metu teigia esąs pakeitęs požiūrį bei jomis nebesivadovaujantis. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Nuteistasis nesilaikė priežiūros bendruomenėje sąlygų. Dabartinės bausmės atlikimo metu vieną kartą svarstytas drausminėje komisijoje, nuobauda neskirta, skatintas tris kartus. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis nors ir iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo pažeidęs nustatytas vidaus taisykles ir režimo reikalavimus vieną kartą, nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas tris kartus, tačiau jo polinkis minimalizuoti savo elgesį, kelia rimtų abejonių dėl nuteistojo pasitaisiusio požiūrio į teisės aktų laikymąsi. Teismo nuomone Komisijos nutarime paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga.
Nuteistojo gynėjas atsiliepime nurodo, kad nuteistojo tėvas serga sunkia (duomenys neskelbtini) liga, o mamai nustatytas neįgalumas ir jiems šiuo metu labai reikia nuteistojo pagalbos. Teismo nuomone, vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Įvertinus aplinkybes, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį ne buvo koreguojamas teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindas teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Be to nuteistojo akcentuojama aplinkybė dėl tėvų sveikatos būklės ir jiems reikalingos pagalbos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (3 metus 3 mėnesius terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį T. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.
Taigi aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (nuobaudų neturėjimas, trys paskatinimai, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programoje, socialinių ryšių palaikymas, motyvacija darbui, gyvenamosios vietos turėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio recidyvo riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Teismas neturi tvirto pagrindo spręsti, kad nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atsižvelgus į visas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokurorės skundas dėl Komisijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ž. G. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.