Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM), išnagrinėjusi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), probacijos sąlygų keitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta trečdaliu bei paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. NĮ-25-921, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. rugsėjo 29 d. T. B. lygtinai paleistas iš Vilniaus kalėjimo, taikant intensyvią priežiūrą. Bausmės pabaiga: 2024 m. liepos 23 d. Nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. T. B. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, intensyvios priežiūros taikymas probuojamajam buvo pradėtas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. ir taikytas iki 2023 m. gruodžio 28 d..

Probacijos skyrius siūlo nuteistajam keisti probacijos sąlygas ir paskirti pareigą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Posėdžio metu teikimą palaikė ir paaiškino, jog intensyvi priežiūra baigėsi, prašo skirti papildomą pareigą. Pažeidimų priežiūros laikotarpiu nepadarė, dalyvauja vykstančiose programose, lankosi pas psichologę, nenustatyta, kad būtų vartojęs psichiką veikiančių medžiagų. Galimai didesnę nusikalstamumo riziką lemia teistumų skaičius, mąstymas, elgesys, pasekmių suvokimas, ir visi šie vertinimai sudaro 68 balus. Visas kitas pareigas paskyrę, liko tik naktinį priskirti, kad nebūtų daugiau pagundų, apsaugos veiksnys bus. Jei nustatyta globa, pateikus dokumentus, išleidžia su leidimu, tačiau turi parašyti prašymą el. paštu arba paskambinti.

Probuojamasis T. B. posėdžio metu paaiškino, kad turėtų pradėti dirbti statybose, teismas nustatė rūpybą tėvui, todėl neturėtų galimybės jiems padėti. Probacijos sąlygų pakeitimas labai sutrukdytų, fiziškai nespėtų pas tėvą ir uošvę. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o uošvė už (duomenys neskelbtini). Kai važiuoja pas tėvą, tai visam savaitgaliui. Norėtų, jog leistų bent išeiginėmis važiuoti, kadangi tėvas po insulto. Teikimui neprieštarauja, bet savaitgaliais reikia tėvą prižiūrėti ir uošvę, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo 25 kilometrai. Uošvę ir tėvą padeda prižiūrėti brolis, vieną savaitgalį jis, kitą brolis.

Prokurorė siūlo teikimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikоs probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnio 1 dalis numato, jog probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų.

Be kita ko, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Iš pateiktos teisės normos matyti, kad papildomų baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Kaip ir skiriant bausmę, taip ir šiuo atveju, turi būti vadovaujamasi bausmės tikslais, nes baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti, užtikrinti kriminalinei bausmei keliamus tikslus. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas) (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-689-493/2023).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. T. B. buvo įtrauktas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, intensyvios priežiūros taikymas probuojamajam buvo pradėtas nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. ir taikytas iki 2023 m. gruodžio 28 d. Priežiūros laikotarpiu probuojamojo T. B. atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracine tvarka baustas nebuvo, nuo 2023 m. spalio 25 d. probuojamasis registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismo posėdžio metu probuojamasis patvirtino, kad darbo dienomis turėtų pradėti dirbti statybų bendrovėje. T. B. dalyvauja motyvuojančio interviu programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“, taip pat dalyvavo Vilniaus regiono skyriaus priklausomybių specialisto bei psichologo konsultacijose. Priežiūros laikotarpiu psichiką veikiančių medžiagų nevartojo. Nustatytų priemonių (buvimo vietų) nesilaikymo atvejų be pateisinamų priežasčių neužfiksuota.

Probacijos tarnyba teikimą grindžia tuo, jog pagal OASys metodiką pervertinus probuojamojo pakartotinio nusikalstamumo riziką, nustatyta, kad rizika išliko vidutinė, vertinimo rezultatas – 68 balai, be to, nustatyta vidutinė Didėlė žalos rizika visuomenei ir pažįstamiems asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamuoju atveju privalu vertinti ne didelę nusikalstamumo riziką, tačiau įvertinti ir probuojamojo teigiamo elgesio rezultatus Probacijos tarnybos priežiūros laikotarpiu. Teismas, išklausęs Probacijos tarnybos atstovę bei patį probuojamąjį nenustatė pagrindų, kuriais remiantis turėtų būti paskirta papildoma probacijos sąlyga. Probuojamasis noriai bendradarbiauja su Probacijos tarnybos pareigūnais, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, nepažeidė intensyvios priežiūros sąlygų, dalyvauja Probacijos tarnybos pareigūnų vykdančiuose užsiėmimuose. Probuojamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvimo namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. paskyrimas trukdytų prižiūrėti artimuosius. Išdėstytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad probuojamojo žadamos dėti pastangos, bendradarbiavimas su Probacijos tarnybos pareigūnais leis įgyvendinti Probacijos įstatyme numatytus probacijos tikslus.

Pažymėtina, kad tai, jog dalis nusikalstamų veikų buvo padarytos nakties metu, šiuo metu neparodo realaus poreikio nuteistajam taikyti papildomos elgesio kontrolės priemonės. Nuteistajam skirta intensyvi priežiūra baigėsi 2023 m. gruodžio 28 d. Peš šį laikotarpį nuteistasis nepadarė jokių pažeidimų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad, tik paskyrus papildomą pareigą būti namuose nakties metu, bus užtikrintas visuomenės saugumas. Taigi, vien formalūs argumentai, neįvardijant kokie būtent veiksniai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gali pažeisti probacijos sąlygas, nesudaro pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos teikimo.

Teismas pažymi, jog Probacijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne tik Probacijos įstatymo, bet ir pačios probacijos tikslas. Sudarant individualų probuojamojo priežiūros planą, privalu suteikti probuojamajam visas sąlygas, jog pastarasis resocializuotųsi. Tad šiuo konkrečiu atveju, įvertinus jau išdėstytą, manytina, jog probacijos sąlygos pakeitimo būtų neproporcinga priemonė, neatitinkanti probuojamojo elgesio bei daromos pažangos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 7 dalimi,

nutarė:

Netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo dėl probacijos sąlygų pakeitimo T. B. (T. B.).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą Vilniaus rajono rūmus.