Kauno apylinkės teismo nutartis

2022-04-27 · Byla Nr. TS-55-548/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. TS-55-548/2022Nutartis · 2022-04-27Kauno apylinkės teismas
  2. TS-165-548/2022Nutartis · 2022-10-11Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2022-11-08Kauno apygardos teismas
  4. TS-40-1189/2023Nutartis · 2023-04-12Kauno apylinkės teismas
  5. T-73-834/2024Nutartis · 2024-01-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-27
Bylos Nr.
TS-55-548/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02147-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
T. B.
Byla Nr. TS-55-548/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02147-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 27 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. B. gynėjo advokato G. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka T. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pakeistas 2020 m. liepos 24 d. nuosprendis: pripažinta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2021 m. balandžio 27 d., pabaiga – 2024 m. liepos 23 d.

Anksčiau teismo tris kartus teistas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įsitraukdamas į resocializacijos procesą ir taip siekia valdyti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau atliktos bausmės dalis bei teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Šią aplinkybę, patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, vis dar išskiriami nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai. Pažymėtina, jog nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nedengia. Be to, nuteistasis anksčiau buvo teistas, tačiau iš turėto patyrimo nepasimoko, teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro, nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija atsižvelgdama į tai, padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistojo T. B. gynėjas advokatas G. P. skundžia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje nutarimą ir prašo jį panaikinti bei taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka bendrosios grupės sąlygomis, baigė smurtinį elgesį mažinančius kursus, alkoholio žalos kursus, neturi ir neturėjo nuobaudų, sutinka dirbti, nuteistųjų subkultūros nepalaiko. Nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas ir vykdė visas programas bei sąžiningai mokėsi. Taip pat nuteistojo tėvas serga sunkia onkologine liga, todėl nuteistasis yra tas žmogus, kuris privalo padėti tėvui apsirūpinti vaistais, nuvykti į gydymo įstaigą. Yra priimtas teismo sprendimas dėl nuteistojo paskyrimo rūpintoju savo neįgaliam tėvui. Skundžiamas nutarimas yra surašytas šabloniškai, kuris tiktų kiekvienam nuteistajam dėl kurio yra sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimo pagrindinis motyvas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra tai, kad nuteistasis buvo teismo nuteistas, tačiau tai neturėtų būti argumentu netaikyti jam lygtinio paleidimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turėtų būti vertinamas nuteistojo elgesys pačioje pataisos įstaigoje bei siekis pasikeisti dalyvaujant elgesį keičiančiose programose. Dalyvavimas įvairiose elgesį koreguojančiose programose rodo jo aktyvų siekį pasikeisti, mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką. Noras dalyvauti ir dalyvavimas daugelyje elgesį koreguojančių programų veikloje apibūdina T. B. teigiamai. Skundžiamame nutarime konstatuojamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nemotyvuotas, nors nustatyta vidutinė rizika, tai padaryta subjektyviai. Nenurodytas nei vienas nei statinis, nei dinaminis veiksnys, keliantis būtent nurodomo dydžio riziką. Pabrėžiama, kad „OASys“ ateities elgesio prognozė daroma surinktos statistinės informacijos pagrindu, tačiau tai tik prognozė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. B. yra atlikęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, drausmine tvarka nebuvo baustas, mokosi, nedirba, tačiau yra raštu yra kreipęsis į Turto valdymo skyrių ir VĮ „Mūsų amatai“ dėl įdrbinimo, paleistas lygtiniai bus įdarbintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi finansinių įsipareigojimų. Pažymėtina, kad teismas nagrinėdamas nuteistojo T. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. priimto nutarimo, iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos gauta informacija, jog 2022 m. vasario 25 d. nuteistasis pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymas). Jam nebuvo paskirta nuobauda, o apsiribota svarstymu drausminės komisijoje. Neskatintas. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Teismo nuomone, T. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad T. B. bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nuteistasis bausmės atlikimo metu, t. y. teisme nagrinėjant nuteistojo T. B. skundą dėl komisijos nutarimo, pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, tačiau nuobauda nepaskirta, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Pažymėtina, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nebuvo nei vieno karto skatintas. Pagal „OASys“ metodiką T. B. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio įvertinimo, atlikto 2021 m. birželio 11 d., išliko nepakitusi, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (viso teistas aštuonis kartus, šiuo metu atlieka trečią su laisvės atėmimu susijusią bausmę); suicidinio elgesio istorija; smurtinio elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, istorija; nusikalstamo seksualinio elgesio istoriją; būdingas nusikalstamo elgesio modelis; priežiūros bendruomenėje sąlygų pažeidimai, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas; maža oficiali darbinė patirtis; turi skolų ir šiuo metu ribotas galimybes jas padengti, o taip pat susiduria su tam tikrais lėšų tvarkymo sunkumais; smurto panaudojimas prieš buvusią sutuoktinę; gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; emocijų valdymo sunkumai bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; būdinga instrumentinė agresija; būdingos savitvardos/savikontrolės problemos; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros /apribojimų pažeidimai); būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. B. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Teismas įvertina ir tai, kad T. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau teismo ne kartą teistas, tačiau nuteistasis ir vėl nusikalto, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvalaikį leisdavo bei bendraudavo su teistais bei bausmę atlikusiais asmenimis, t. y. jo draugų rate yra ne vienas teisės pažeidėjas, o taip pat, kad jo laisvalaikio praleidimo būdai – nuolatinis piktnaudžiavimas alkoholiu turėjo įtakos nusikalsti. Stebima, jog asmuo stokojo socialiai priimtinų laisvalaikio praleidimo būdų, neturėjo mėgstamų užsiėmimų, nors šiuo metu įvardina, kad yra pakeitęs požiūrį ir tikisi atsiriboti nuo draugų bei praeities, ir pradėti kurti naują gyvenimą su žmona. Asmens nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuojamas ne vienas atvejis, kurio retu jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį, o taip pat vieną kartą ir seksualinį smurtą. Nors nuteistasis teigia, kad alkoholio nebevartoja nuo 2020 metų kovo mėnesio, dar būdamas laisvėje ir siekdamas spręsti šią problemą „kodavosi“, lankė AA susirinkimus 2-3 kartus per savaitę. Kalbėdamas apie nusikalstamas veikas kaltę linkęs minimizuoti, ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių. Nuteistasis pripažįsta, jog dažniausiai nusikalsdavo spontaniškai, neplanuodamas, nes pasiduodavo akimirkos impulsui. Analizuojant asmens nusikalstamo elgesio istoriją stebima, jog jis kartoja tas pačias klaidas, nes negeba pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Pokalbio metu T. B. save apibūdina kaip ramų, nekonfliktišką asmenį, dažniausiai siekianti atrasti kompromisą su oponentu, tačiau jo nusikalstamo elgesio istorijoje fiksuotas ne vienas atvejis, kuomet jis negebėdamas suvaldyti savo emocijų panaudojo fizinį smurtą nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Taip pat, teisės pažeidėjo nusikalstamo ¡elgesio istorijoje fiksuotas ir seksualinio smurto panaudojimas. Pokalbio metu stebima, jog asmens tolerancija frustracijai - žema, jis jautriai išgyvena asmenines nesėkmes (ypač santykiuose), o taip pat lengvai pasiduoda provokacijoms, manipuliacijoms, ypač tuo metu, kai yra neblaivus. Šiuo metu nuteistasis geba iš dalies atpažinti turimas problemas ir siekia analizuoti jų priežastis bei pasekmes. Visgi stebima, jog asmuo susikoncentruoja į išorines problemų atsiradimo priežastis, tačiau vengia gilintis į vidines, gilumines priežastis. Nuteistasis praeityje rinkosi netinkamus, socialiai nepriimtinus turimų problemų sprendimo būdus (pvz. turimas finansines problemas sprendė įvykdydamas vagystę, j emocines problemas - siekdamas atimti sau gyvybę, vartodamas alkoholį, konfliktus - panaudodamas fizinį smurtą). Taigi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Pažymėtina ir tai, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. B. neatliktos bausmės dalis (2 metai 4 mėnesiai 13 dienų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo T. B. gynėjo advokato G. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo T. B. gynėjo advokato G. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2022 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis